ee1ab237-e5ff-4f2c-aca8-4153506731b5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-124-527/2014;procesinio dokumento kategorijos: 42.4; 121.14; 121.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės O. P. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-714/2013 pagal ieÅ¡kovės O.

K. ieÅ¡kinį atsakovei O. P. dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir padarytų nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė2012-05-14 ieÅ¡kiniu (b. l. 2–3) ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančia preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ 2011-11-22 tarp jos (pirkėjos) ir atsakovės (pardavėjos) dėl buto su rÅ«siu, esančio Jurbarko m., (duomenys neskelbtini), pirkimo, ir priteisti jai iÅ¡ atsakovės 13 000 Lt patirtų nuostolių (sumokėto avanso) ir 13 000 Lt baudos, o 2013-01-08 patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 54–56) ieÅ¡kovė prašė Å¡iÄ preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti bei priteisti jai iÅ¡ atsakovės 13 000 Lt patirtų nuostolių (sumokėto avanso) ir 13 000 Lt baudos.

Konstatuotina, jog Å¡ioje byloje, iÅ¡nagrinėtoje pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurį ieÅ¡kovė palaikė 2013-06-10 teismo posėdžio metu (b. l. 87), ginčas faktiÅ¡kai kilo dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių, t. y. dėl to, kuri iÅ¡ Å¡alių yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir ar atsakovė privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtÄ 13 000 Lt avansÄ (ginčo dėl 13 000 Lt baudos priteisimo nebeliko, ieÅ¡kovei nesikreipus dėl to su apeliaciniu skundu).

IeÅ¡kovė teigė, jog atsakovė iÅ¡ avansu gautos 13 000 Lt sumos neatsiskaitė su kreditoriais bei neveikė taip, kad bÅ«tų baigta buto hipoteka, o atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į LondonÄ , su ja nebendradarbiavo ir iki pagrindinės sutarties sudarymo nesumokėjo likusios kainos dalies, kas sutrukdė jai atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi ir sudaryti pagrindinę sutartį.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėJurbarko rajono apylinkės teismas 2013-06-28 sprendimu (b. l. 90–94) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 13 000 Lt sumokėto avanso, valstybei 200 Lt bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidų, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė bei iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisė 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 108–118) praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ bei priteisti atsakovei 13 000 Lt sumokėto avanso, kurie nurodyti preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje, bei 700 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kuris yra neteisėtas, neteisingas, nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialines bei procesines teisės normas, jas netinkamai aiÅ¡kinant bei pritaikant.

Teismas, palikdamas ginÄÄ iÅ¡ dalies neiÅ¡spręstÄ , neįgyvendino nė vieno iÅ¡ pagrindinių CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų. Be to, buvo neapginta pažeista atsakovės materialinė subjektinė teisė ir neatkurta teisinė taika tarp ginčo Å¡alių. Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008, suformuotos praktikos dėl įstatymo ar teisės analogijos taikymo, vadovavimosi teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais bei teisingumo idėja.

Teismas pažeidė principÄ , kad teisingumÄ vykdo tik teismas (Konstitucijos 109 str., CPK 6 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2007 nurodė, kad asmuo turi pakankamÄ juridinį pagrindÄ tikėtis, kad, iÅ¡nagrinėjęs jo keliamÄ klausimÄ , teismas įvykdys teisingumÄ . Taip pat buvo pažeisti teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, bei teisingumo ir protingumo principai, nustatyti CPK 3 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Spręsdamas bylÄ iÅ¡ esmės, teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę, tačiau to neatliko, priimtu sprendimu iÅ¡ dalies neiÅ¡sprendė ginčo. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi iÅ¡nagrinėti esmines teisines bei faktines bylos aplinkybes, nes nuo to priklauso tinkamas byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, taigi bylos esmės atskleidimas, kartu precedentų ir vieningos bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencijos formavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas, 2007-10-24 nutarimas).

Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 327 str. 1 d. 2 p., CPK 360 str.). Teismas, tenkindamas tiktai ieÅ¡kovės reikalavimÄ , neatsižvelgė į preliminariojoje sutartyje numatytÄ reikalavimÄ vienai iÅ¡ Å¡alių pažeidus ar neįvykdžius Sutarties reikalavimų dėl jos kaltės, antrajai sÄ Å¾iningai Å¡aliai palikti sumokėtus 13 000 Lt rankpinigius ir 13 000 Lt baudÄ . Å ios Sutarties sÄ lygos teismas tiesiog neaptarė ir nepagristai atmetė. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimÄ , grįsdamas savo iÅ¡vadÄ ne įrodymais, o prielaidomis (pažeista CPK 331 str. 4 d. 2 p.).

Teismas nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės parodymais, taip paneigdamas oficialiuosiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose esančiÄ informacijÄ (CPK 197 str. 2 d.). Be to, ieÅ¡kovės parodymais buvo remiamasi sprendžiant dėl praneÅ¡imų, kurie buvo paskelbti raÅ¡tu (CK 1.93 str. 2 d.). Vertinant įrodymus nepagrįstai buvo pritaikytas tikimybių pusiausvyros principas – iÅ¡vadas teismas padarė nesant tinkamų įrodymų, vadovaudamasis prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, prieÅ¡taraujančiais oficialiesiems raÅ¡ytiniams įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1083/2003).

Teismas įrodymus vertino vadovaudamasis tikėtinumo taisykle. Tai atitinka kasacinio teismo formuojamÄ procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ . Tikėtinumo taisyklės esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie lemia didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004.

Taip pat kasacinis teismas pažymėjęs, kad Å¡ios taisyklės taikymas yra priimtinas ir pateisinamas tik tais atvejais, kada byloje nėra surinkta pakankamai tiesioginių ar Å¡alutinių įrodymų, kurių visuma teiktų pagrindÄ padaryti konkrečias ir neabejotinas iÅ¡vadas dėl ginčo dalyko, ar surinkti įrodymai yra prieÅ¡taringi, bet teismas turi apsispręsti dėl byloje darytinų iÅ¡vadų ir priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡to reikalavimo, tačiau Å¡i taisyklė neturėtų teikti pagrindo prielaidos forma daryti iÅ¡vadas, kuriomis Å¡alims nustatomos naujos pareigos ar sukuriamos teisės, kada tokių iÅ¡vadų iÅ¡ esmės nepagrindžia jokie įrodymai, tuo tarpu Jurbarko rajono apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad esant įkeistam butui įregistruotam hipotekos registre pardavėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė, sudarydama Sutartį, buvo sÄ Å¾ininga, vykdė prisiimtus įsipareigojimus, to paties tikėjosi ir iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė Sutartį sudarė savo iniciatyva, siekdama tokios Sutarties sudarymo ir suteikdama atsakovei finansavimÄ . IeÅ¡kovė tik vėliau pradėjo ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip iÅ¡vengti savo laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nors iki to Å¡iÄ Sutartį vykdė, neginčijo, nekėlė klausimų dėl jos negaliojimo ar pretenzijų dėl Sutarties prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms.

Teismas neturėtų padėti nesÄ Å¾iningai ieÅ¡kovei iÅ¡vengti jos įsipareigojimų vykdymo, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatytas vieÅ¡asis interesas, kuris reikalautų naikinti Å¡alių sudarytÄ ir vykdytÄ Sutartį. Teismas savo iÅ¡vada prielaidos forma sukuria naujas pareigas apeliantei ir visiÅ¡kai neteisėtas teises ieÅ¡kovei, tokiu bÅ«du apeliantę paversdamas nesÄ Å¾ininga Å¡alimi, nes nekilnojamojo turto registro paskirtis – iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus.

Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus iÅ¡vieÅ¡inimas nenulemia ir nereiÅ¡kia, kad daikto savybės ar kriterijai yra bÅ«tent tokie; iÅ¡vieÅ¡inti duomenys nelemia daikto likimo. Tam turi reikÅ¡mės požymiai, savybės ir kriterijai, kurie priklauso daiktui, taip pat savininko valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011), o juk civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip.

CK 4.26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas yra laikomas atsiradęs sÄ Å¾iningai, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. IeÅ¡kovė nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė žinojo ar turėjo žinoti, jog, sudarydama preliminariÄ jÄ ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, negalės sudaryti pagrindinės sutarties dėl ieÅ¡kovės atsisakymo jÄ sudaryti. Teismas netgi nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ ir praÅ¡ydama nutraukti preliminariÄ jÄ sutartį, nesiteikė iÅ¡naudoti visų galimybių ikiteisminiam sutarties nutraukimui ne teismine tvarka, o taikiu bÅ«du, bet tiktai rėmėsi pagrindinės sutarties nebuvimu bei preliminariosios sutarties laisva interpretacija, piktybiÅ¡kai pažeidžiant Å¡alių sutarties laisvės principÄ .

Teismas, pasisakydamas, kad Å¡alys sudarė ne pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, o preliminariÄ jÄ sutartį, paneigė sutarties laisvės principÄ . IeÅ¡kovė, gebėdama įvertinti prisiimamus įsipareigojimus ir jų teisinius padarinius, laisva valia susitarė su apeliante ir sudarė sutartį tokiomis sÄ lygomis, kokiomis norėjo jÄ sudaryti, taip pat tokio turinio, koks buvo abiem Å¡alims priimtinas. Atsakovės teisės sudaryti tokiÄ Sutartį, kokia buvo sudaryta, t. y. preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, jokie teisės aktai neribojo, todėl atsakovė, sudarydama Sutartį, veikė tiek pagal teisės aktų reikalavimus, tiek pagal savo valiÄ .

IeÅ¡kovė vykdė Sutartį, taip jÄ pripažindama, naudojosi jos teikiama nauda, mokėjo 13 000 Lt ir nereiÅ¡kė atsakovei pretenzijų dėl Sutarties sÄ lygų, turinio ar jos galiojimo. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Sutartis atitiko tikruosius ieÅ¡kovės ketinimus ir valiÄ . Tik atsiradus teismo nenustatytoms aplinkybėms, buvo pradėta ieÅ¡koti, kaip iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Å alims laisva valia susitarus dėl Sutarties pobÅ«džio ir jÄ patvirtinus, ji turi bÅ«ti vykdoma tokiomis sÄ lygomis, kokiomis Å¡alys susitarė.

Å alys, sudarydamos preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kuri nėra detaliai reglamentuota įstatymo, į tokiÄ sutartį įtraukia ir kitų artimų sutarčių rÅ«Å¡ių elementų. Kadangi sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims sudaryti kelių sutarčių elementų turinčias sutartis, tai teismas privalėjo aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai pagrįsti, kodėl tam tikri sutarties elementai negali bÅ«ti preliminarioje sutartyje. Nepateikdamas tokio sprendimo motyvų, teismas pažeidė ir proceso teisės reikalavimus motyvuoti priimamus sprendimus (CPK 270 str. 4 d.).Dėl sutarties iÅ¡saugojimo (favor contractus) principo.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, bet, kita vertus, užtikrinti sandorių ir jų civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų Å¡iam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų.

Taigi ginčo atveju pirmenybė turi bÅ«ti teikiama ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet Å¡alių valiai. Vadovaudamasis favor contractus principu, teismas privalėjo aiÅ¡kinti Å¡alių sudarytÄ Sutartį tokiu bÅ«du, kuris leistų Sutartį iÅ¡saugoti, o ne pripažinti jÄ negaliojančia, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys Sutartį sudarė laisva valia, jÄ vykdė, ir tik dėl teismo nenustatytų priežasčių ieÅ¡kovė pradėjo ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip iÅ¡vengti savo įsipareigojimų atsakovei, kuri visÄ laikÄ buvo ir yra sÄ Å¾ininga, vykdymo.

Teismas paneigė Sutarties egzistavimÄ ir Å¡alių laisvę bei teisę tokiÄ Sutartį sudaryti. Å is teismo sprendimas prieÅ¡tarauja pagrindiniams sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principams bei paneigia Å¡alių laisvę sudaryti imperatyviosioms įstatymo normoms neprieÅ¡taraujantį sandorį. Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Siekiant Å¡ias sutartis atskirti, lemiamÄ reikÅ¡mę turi susitarimÄ sudariusių Å¡alių valia, t. y. aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ar akivaizdžiai (aiÅ¡kiai) numanomas Å¡alių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį.

Nustatant tikrÄ jÄ tam tikros sutarties Å¡alių valiÄ , taikytinos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutartys aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (CK 6.193 straipsnis).

AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais. Å alys sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, kurios atitinkamuose punktuose pardavėjas įsipareigojo užtikrinti, jog pagrindinės sutarties sudarymo metu įkeitimas parduodamam turtui bus panaikintas; punkte įtvirtinti Sutarties nutraukimo atvejai, jei dėl pardavėjo ar pirkėjo kaltės nėra atlikti visi veiksmai, bÅ«tini pagrindinei sutarčiai sudaryti; nustatyta, kad Sutartis galioja iki pagrindinės sutarties sudarymo momento, jei įtvirtintais atvejais nesibaigia anksčiau.

LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant ir vertinant Sutartį, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys susitarė dėl bÅ«simos pagrindinės sutarties sudarymo preliminariojoje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis. Atsižvelgiant į skirtingÄ nagrinėjamoje byloje ginčo Å¡alių valios, jų ketinimų ir tikslų interpretavimÄ , lingvistinė preliminariojoje sutartyje sulygtų sÄ lygų reikÅ¡mė yra itin svarbi ir padeda nustatyti tikrÄ jÄ jų Å¡alių valiÄ , kuri buvo susiformavusi bÅ«tent Sutarties sudarymo metu, o ne vėliau.

Po Sutarties sudarymo dėl tam tikrų aplinkybių pasikeitusi Å¡alių valia gali neatspindėti jų tikrųjų ketinimų, tikslų, kurių buvo siekiama Sutartyje. Sutartis visiÅ¡kai atitinka preliminariosioms sutartims bÅ«dingus bruožus: iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kus Å¡alių susitarimas ateityje sudaryti kitÄ , t. y. pagrindinę, sutartį, kuri bus patvirtinta notariÅ¡kai; Sutartyje yra aptartos visos bÅ«tinosios bÅ«simos pagrindinės sutarties sÄ lygos: konkrečiai įvardintas pirkimo–pardavimo sutarties objektas (turtas), jo kaina, kitos pagrindinės sutarties sÄ lygos, Å¡alių įsipareigojimai; nustatytas terminas, per kurį turi bÅ«ti sudaryta pagrindinė sutartis, be to, susitarimas, kaip reikalaujama, sudarytas raÅ¡ytine forma.

Å alių valia sudaryti ateityje pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta. JÄ taip pat patvirtina ne tik faktai, kad buvo nustatytas terminas, iki kada pagrindinė sutartis turi bÅ«ti sudaryta, tačiau ir tai, kad ieÅ¡kovė turėjo tikslÄ Ä¯sigyti hipoteka suvaržytÄ turtÄ , o atsakovė užtikrins, jog perkamo turto įkeitimas hipoteka pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu bus pasibaigęs (panaikintas). Susitarimas visiÅ¡kai atitinka preliminariosios sutarties bruoÅ¾Ä , kad ji sudaroma tokiais atvejais, kai yra tam tikros aplinkybės, dėl kurių tuo metu negalima sudaryti pagrindinės sutarties, t. y. nepakankamas daikto parengimas parduoti, nes jis Å¡iuo atveju buvo suvaržytas hipoteka.

Sudarant preliminariÄ jÄ sutartį pirkimo–pardavimo objektas buvo pardavėjo dispozicijoje, tačiau vis dar nebuvo panaikinta Å¡io turto hipoteka, t. y. pardavėjas nebuvo įvykdęs vieno iÅ¡ preliminariÄ ja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įvykdytinų iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl ir tuo metu Å¡alys nesudarė notariÅ¡kai patvirtintos pagrindinės sutarties, o susitarė dėl termino, iki kada turėtų bÅ«ti panaikinta hipoteka ir sudaryta notaro patvirtinta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis.

Ä®vertinusi nurodytų sutarčių sudarymo metu jų Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ konstatuotina, kad Å¡ias sieja ikisutartiniai teisiniai santykiai. Konstatuotina, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino jai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas sutartis ir nepagrįstai nenustatė tikrosios sutarties Å¡alių valios – sudaryti ne pagrindinę, o preliminariÄ jÄ ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį.Tiek CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, tiek ir pirkimui–pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties Å¡alių santykius.

Nustatyta, kad Å¡alis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Konstatuotina ir tai, kad pardavėjo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip vengimas sudaryti notaro patvirtintÄ sutartį CK 1.93 straipsnio 4 dalies prasme. Pardavėjas, nesumokėjęs nustatytos piniginės sumos hipotekos kreditoriui už parduodamÄ hipoteka įkeistÄ turtÄ , negalėjo gauti Å¡io sutikimo dėl hipotekos Å¡iam turtui panaikinimo, t. y. neįvykdė Sutartimi prisiimtos pareigos pasirÅ«pinti hipotekos panaikinimu, kad ieÅ¡kovė galėtų pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyti hipoteka neapsunkintÄ turtÄ .

Tokie pardavėjo veiksmai nevertinti kaip vengimas sudaryti pagrindinę notaro patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutartį, o pripažintini netinkamu preliminariosios sutarties sÄ lygų vykdymu, dėl kurio Å¡alys negalėjo sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas – tai Å¡alių veiksmai, paprastai laikytini pirkimo–pardavimo sutarties elementais (CK 6.305 str.), kuriuos atlikus dažniausiai konstatuotina, kad Å¡alys vykdo tokiÄ sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, kai viena Å¡alis perduoda pagrindinės sutarties objektÄ valdyti kitai Å¡aliai, o Å¡i sumoka daikto kainÄ ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes Å¡alys atliko bÅ«tent tuos veiksmus, kurie bÅ«dingi pagrindinei sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visais atvejais, kai sutarties objektas perduodamas, o kaina už jį sumokama, gali ir turi bÅ«ti kvalifikuojama, jog buvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Svarbu tinkamai nustatyti ir įvertinti kiekvieno konkretaus ginčo faktines aplinkybes, pagal kurias galima spręsti apie tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ sudarant konkretų susitarimÄ . Be to, turi bÅ«ti įvertinta, ar sudarytame susitarime Å¡alys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ laikyti tokius veiksmus preliminaraus susitarimo sÄ lygomis. Pirkimo–pardavimo sutarties objektas gali bÅ«ti perduodamas bÅ«simam pirkėjui naudoti tam, kad Å¡is įvertintų, ar tas daiktas yra jam tinkamas ir pan., ir tik po to Å¡alys gali tartis dėl jo pardavimo.

Pinigai taip pat gali bÅ«ti perduodami, pavyzdžiui, tam tikslui, kad pardavėjas galėtų atlikti parengiamuosius darbus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti (parengti reikalingus dokumentus, projektus, planus ir pan.). Negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad tokie Å¡alių veiksmai, bÅ«dingi pagrindinės sutarties turiniui, reiÅ¡kia tik pagrindinės sutarties sudarymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariÄ jÄ sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp Å¡alių neatliekami, tačiau Å¡ios iÅ¡vados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariÄ jÄ sutartį galimybę.

Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia Å¡alims susitarti dėl bet kokių sÄ lygų, neprieÅ¡taraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariÄ jÄ sutartį neprieÅ¡tarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ikisutartinių teisinių santykių ypatumus bei įvertinus Å¡alių valiÄ preliminariosios sutarties sudarymo metu, ir dalinis kainos sumokėjimas, kuris pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes turėjo bÅ«ti skirtas kreditui apmokėti, pervedant kreditoriui, kad bÅ«tų panaikinta parduodamo turto hipoteka, nulemia sudarytos sutarties kvalifikavimÄ kaip pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.

Nustačius, kad tarp ieÅ¡kovės bei atsakovės buvo susiformavę ikisutartiniai teisiniai santykiai ir jų sudaryti susitarimai kvalifikuojami kaip preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, ir joje numatytų sÄ lygų vykdymo bÅ«tinumas, todėl neįrodžius atsakovės kaltės turi bÅ«ti įvykdyta privalomoji sutarties sÄ lyga ir atsakovei likti 13 000 Lt. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 128–129).

IeÅ¡kovė nurodė, kad pasiraÅ¡ant preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo buto pirkimo atsakovė ieÅ¡kovės visiÅ¡kai neinformavo, kad jos parduodamas butas jau yra įkeistas, tačiau minėjo, kad turi kažkokių skolų už butÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės gautus rankpinigius už parduodamÄ butÄ panaudos iÅ¡imtinai atsiskaitymui su kreditoriais. Apie tai, kad atsakovės parduodamas butas yra įkeistas, ieÅ¡kovė sužinojo tik po Sutarties pasiraÅ¡ymo pasiteiravusi notarės, kada bus galima sudaryti pagrindinę buto sutartį.

PasiraÅ¡ant Sutartį atsakovė prašė sumokėti 13 000 Lt rankpinigių, kuriuos žadėjo panaudoti atsiskaityti su kreditoriais. Kad ieÅ¡kovės sumokėti rankpinigiai bus panaudoti iÅ¡imtinai atsiskaitymui su kreditoriais, atsakovė patvirtino savo paraÅ¡u Sutarties pabaigoje. Tačiau, sumokėjus 13 000 Lt rankpinigių, atsakovė, pažeisdama įsipareigojimÄ atsiskaityti su kreditoriais iÅ¡ sumokėtos 13 000 Lt sumos, 3 000 Lt sumokėjo nekilnojamojo turto brokeriui, o 5 000 Lt sumokėjo savo sÅ«nui, kuris ruošėsi vykti įsidarbinti į užsienį.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad savo įsipareigojimo atsiskaityti su kreditoriais atsakovė neįvykdė visiÅ¡kai, bent tokių duomenų byloje nerasta. IeÅ¡kovės žiniomis, atsakovė su kreditoriais neatsiskaitė iki Å¡ios dienos, nes iÅ¡ antstolio ieÅ¡kovė gavo praneÅ¡imÄ apie 2013-08-23 paskelbtas atsakovės buto varžytynes. Apeliantės neteisėti veiksmai – parduodamo buto įkeitimo fakto nuslėpimas, nevykdymas įsipareigojimo atsiskaityti su kreditoriais iÅ¡ ieÅ¡kovės sumokėtos rankpinigių sumos, o galų gale apeliantės kreipimasis į policijÄ su pareiÅ¡kimu, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ jos neva pavogė 5 000 Lt, sudarė ieÅ¡kovei pagrindÄ nepasitikėti apeliante ir laikyti jÄ nesÄ Å¾ininga bei dėl to atsisakyti Sutarties.

Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kuriÄ viena iÅ¡ susitariančių Å¡alių duoda pagal sutartį priklausančių iÅ¡ jos mokėjimų sÄ skaita antrajai Å¡aliai sutarties sudarymui įrodyti ir jos vykdymui užtikrinti. Rankpinigiai įstatymų leidėjo valia yra:

1) įrodymas, kad sutartis tikrai sudaryta;

2) garantas, kad ji bus įvykdyta (perduotas turtas ir pan.). Å alių sudaryta Sutartis nėra buto pirkimo–pardavimo sutartis, nes nėra notariÅ¡kai patvirtinta. Todėl jos sudarymo metu perduoti pinigai 13 000 Lt savo teisine forma ir turiniu nelaikytini rankpinigiais. IeÅ¡kovė avansÄ sumokėjo už bÅ«simÄ pirkinį. Pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, todėl ieÅ¡kovei turi bÅ«ti grÄ Å¾inti avansu sumokėti pinigai. Be to, bÅ«tina atsižvelgti, kad ieÅ¡kovė, važinėdama iÅ¡ užsienio į teismo posėdžius, patyrė dideles kelionių iÅ¡laidas ir neteko darbo užmokesčio už kelionėse ir teismo posėdžiuose praleistas dienas.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentams dėl Å¡ios bylos esmės neatskleidimo, dėl netinkamo Sutarties aiÅ¡kinimo ir dėl tikrosios Sutarties Å¡alių valios neatskleidimo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡alys neginčija, kad tarp jų 2011-11-22 buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.165 str.) ir kad ieÅ¡kovė ketino ateityje įsigyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovė įsipareigojo jį ieÅ¡kovei parduoti už 36 000 Lt. Å i Sutartis, kolegijos nuomone, atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes: iÅ¡ jos turinio aiÅ¡kiai matyti Å¡alių susitarimas ateityje sudaryti įvardyto sutartyje buto pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡iame susitarime jų iÅ¡ anksto aptartomis sÄ lygomis (CK 6.165 str. 1 d.);

Sutartis sudaryta raÅ¡ytine forma (CK 6.165 str. 2 d.); joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (iki 2012-04-30) (CK 6.165 str. 3 d.). Be to, butas nebuvo perduotas pirkėjui valdyti, kas pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį bÅ«tų pagrindu laikyti, kad tai buvo pirkimo–pardavimo sutartis. Dėl iÅ¡vardytų motyvų konstatuotina, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė preliminariosios sutarties institutÄ reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai kvalifikavo ginčo Å¡alių sudarytÄ sutartį preliminariÄ ja.

Sutarties 4.2 punkte Å¡alys susitarė, jog jeigu Sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pirkėjo (ieÅ¡kovės) kaltės, pardavėjas (atsakovė) turi teisę nutraukti Sutartį ir pasilikti pirkėjo sumokėtÄ avansÄ , t. y. 13 000 Lt. Sutarties 4.3 punkte buvo numatyta, jog jei Sutartis nevykdoma ir netinkamai vykdoma dėl pardavėjo (atsakovės) kaltės, pirkėjas turi teisę nutraukti Sutartį; pirkėjui nutraukus Sutartį, pardavėjas privalo grÄ Å¾inti pirkėjui 13 000 Lt avansu gautÄ sumÄ ir papildomai per devynias darbo dienas sumokėti 13 000 Lt dydžio baudÄ (b. l. 6).

Sutarties 2.1 punktu Å¡alys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2012-04-30 ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo momento, kai bus gauti visi dokumentai, reikalingi pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Nors Å¡alys skirtingai aiÅ¡kino Sutartyje numatytÄ terminÄ , iki kada privalėjo bÅ«ti sudaryta pagrindinė sutartis (ieÅ¡kovė akcentavo terminÄ iki konkrečios datos (2012-04-30), atsakovė – terminÄ nuo dokumentų gavimo), tačiau kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju atsakovės argumentai yra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi nenustatyta, kad atsakovė bÅ«tų gavusi visus dokumentus, reikalingus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, kas reiÅ¡kia, jog pagrindinė sutartis Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2012-04-30.

CK 6.165 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia. Kadangi Å¡alys iki 2012-04-30, t. y. per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ , pagrindinės sutarties nesudarė, prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu jau buvo pasibaigusi, nei viena iÅ¡ Å¡alių nereikalavo Å¡ios Sutarties tolesnio vykdymo, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, kai prievolė sudaryti pagrindinę sutartį jau yra pasibaigusi įstatymo pagrindu.Byloje kilo ginčas dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių, t. y. dėl to, kuri iÅ¡ Å¡alių yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Sutarties sudarymo dienÄ ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 13 000 Lt avansÄ (Sutarties 2.2 ir 3.1.3 p.). Kaip matyti iÅ¡ atsakovės pasiraÅ¡yto prieraÅ¡o po Sutartimi, atsakovė papildomai įsipareigojo gautus 13 000 Lt rankpinigius panaudoti atsiskaityti su kreditoriais. Nustatyta, jog atsakovė 3 000 Lt sumokėjo nekilnojamojo turto brokeriui pagal 2013-01-02 kvitÄ Nr. 01 ir 2011-10-22 pavedimo sutartį (b. l. 11–13). Atsakovės paaiÅ¡kinimais, 5 000 Lt ji pasiuntė kreditoriui, o likusius 5 000 Lt – paslėpė rÅ«syje, kurie buvo pavogti, dėl vagystės Marijampolės apskrities VPK Jurbarko RPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaltininkai nenustatyti.

Pati atsakovė pripažino teismo posėdžio metu, jog ji tik dalį pinigų panaudojo atsiskaitymui su kreditoriumi, skolų iki 2012-04-30 nepadengė, butas areÅ¡tuotas antstolio R. A. G., įraÅ¡as apie areÅ¡to įregistravimÄ Ä¯sigaliojo nuo 2012-09-10 (b. l. 35–36, 81). Akivaizdu, jog atsakovė tinkamai neįvykdė preliminariÄ ja sutartimi prisiimto įsipareigojimo – iÅ¡ ieÅ¡kovės gautus 13 000 Lt panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais.Taip pat nustatyta, kad Sutarties 3.2.2 punktu atsakovė pareiÅ¡kė, jog ginčo butas nėra (ir iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nebus) įkeistas, areÅ¡tuotas, opcionuotas ar suvaržytas taip, kad suvaržytų disponavimo Å¡iuo butu teisę.

Nors ginčo butui nuo 2010-04-28 buvo įregistruota hipoteka (b. l. 35–36), o ieÅ¡kovė teismo posėdyje iÅ¡ dalies pripažino apie Å¡iÄ aplinkybę žinojusi (b. l. 27), tačiau, ieÅ¡kovei nepripažinus fakto, kad ji bÅ«tų pirkusi ir tokį butÄ su nepanaikinta hipoteka, kolegijos nuomone, tai, jog ginčo butui hipoteka dar tebebuvo įregistruota ir 2012-04-30, vienareikÅ¡miÅ¡kai reiÅ¡kia, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo iki preliminariojoje sutartyje Å¡alių sutartos datos, t. y. iki 2012-04-30, kalta yra bÅ«tent atsakovė, nesugebėjusi užtikrinti, kad hipoteka bÅ«tų iÅ¡registruota, t. y., kad nebÅ«tų buto įkeitimo ar kitokio suvaržymo, kas įmanoma tik visiÅ¡kai atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi.Kolegija nepritaria atsakovės argumentams ir nemano, jog ir ieÅ¡kovė yra kalta dėl to, kad neįvykdė savo įsipareigojimo iki pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėti likusiÄ sumÄ , t. y. 23 000 Lt (36 000 - 13 000), kas, atsakovės teigimu, jai sutrukdė atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi ir, gavus visus reikalingus dokumentus, pasiraÅ¡yti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

Kaip matyti iÅ¡ Sutarties skirsnyje ,,Pagrindinės sutarties esminės sÄ lygos“, atsakovė įsipareigojo parduoti ginčo butÄ (1.1 p.), o ieÅ¡kovė įsipareigojo jį priimti ir sumokėti atsakovei 36 000 Lt. Sutarties 2.3 punktu Å¡alys susitarė, jog ginčo butas ieÅ¡kovės nuosavybėn pereis tuomet, kai bus sudaryta pagrindinė sutartis, atliktas visiÅ¡kas apmokėjimas. Akivaizdu, jog tokios Sutarties nuostatos niekaip nepatvirtina atsakovės teiginio, kad ieÅ¡kovė visÄ likusiÄ sumÄ privalėjo sumokėti iki pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo (o ne jos pasiraÅ¡ymo metu), o svarbiausia – sumokėti tokiais terminais, kad atsakovei dar bÅ«tų laiko atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, sulaukti hipotekos iÅ¡registravimo bei surinkti visus reikalingus dokumentus sandoriui įforminti.

Daugiau negu akivaizdu, kad tokiems veiksmams atlikti vienos dienos bÅ«tų nepakakę. Esant tokiam Å¡alių susitarimui, kolegijos nuomone, visiÅ¡kai nebesvarbiomis yra aplinkybės, ar ieÅ¡kovė 2012-04-30 turėjo tuos likusius nesumokėtus 23 000 Lt ir ar ji buvo atvykusi pas atsakovę (susisiekusi su ja) dėl sutarties pasiraÅ¡ymo.CK 6.165 straipsnyje pateikta preliminariosios sutarties samprata leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atliktų mokėjimo – atsiskaitymo funkcijÄ , nes tokia sutartimi nė viena Å¡alių neįgyja turtinės naudos.

Vis dėlto, nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai Å¡aliai pagal preliminariÄ jÄ sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia Å¡alims susitarti ir dėl kitų sÄ lygų (pvz., pinigų perdavimo kitai Å¡aliai), kurios neprieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju, susitarus dėl pinigų perdavimo kitai Å¡aliai, bÅ«tų iÅ¡eita už preliminariosios sutarties ribų ir toks susitarimas neatliks mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, bet gali turėti kitÄ preliminariajai sutarčiai aktualiÄ reikÅ¡mę.

Ä®statyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju Å¡alims gali atsirasti civilinė atsakomybė, nes, Å¡iÄ sutartį sudariusiai Å¡aliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Dėl to pagal preliminariÄ jÄ sutartį perduodami pinigai gali bÅ«ti Å¡alių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, kaip, pvz., bauda už atsisakymÄ ar vengimÄ sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip Å¡alių sutartas prievolės įgyvendinimo bÅ«das, kuriuo užtikrinamas iÅ¡ anksto Å¡alių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013).Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į preliminariojoje sutartyje numatytÄ reikalavimÄ vienai iÅ¡ Å¡alių pažeidus ar neįvykdžius sutarties reikalavimų dėl jos kaltės antrajai sÄ Å¾iningai Å¡aliai palikti sumokėtus 13 000 Lt rankpinigius ir sumokėti 13 000 Lt baudÄ , tokiu bÅ«du palikdamas ginÄÄ iÅ¡ dalies neiÅ¡spręstÄ .

Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei turi bÅ«ti grÄ Å¾intas jos sumokėtas avansas. Aplinkybė, ar ieÅ¡kovei neturėjo bÅ«ti papildomai priteista ir 13 000 Lt bauda, nėra Å¡ios apeliacijos dalykas, ieÅ¡kovė dėl jai nepriteistos baudos nesiskundžia, todėl kolegija dėl to nepasisako. Kadangi pagrindinė patalpų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės, prisiėmusios rizikÄ , bet taip ir nesugebėjusios atlaisvinti buto nuo skolų ir hipotekos iki nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, kaltės, kolegijos nuomone, visiÅ¡kai pagrįstai ieÅ¡kovei yra priteistas jos sumokėtas avansas, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡i suma atsakovei liktų be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1–2 d., CPK 185 str.).

Be to, vadovaujantis CK 6.242 straipsniu, be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Apeliantė visiÅ¡kai netinkamai aiÅ¡kina Sutarties sÄ lygÄ , teigdama, jog jai, kaip sÄ Å¾iningai Sutarties Å¡aliai, turėtų bÅ«ti paliktas ieÅ¡kovės sumokėtas avansas ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 13 000 Lt bauda. Pažymėtina, jog, vadovaujantis Sutarties 4.2 punktu, nustačius, jog Sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pirkėjos (ieÅ¡kovės) kaltės, pardavėjas (atsakovė) turi teisę nutraukti Sutartį ir pasilikti pirkėjo (ieÅ¡kovės) sumokėtÄ avansÄ .

Kadangi Å¡iame punkte nekalbama apie jokiÄ baudÄ , todėl net ir nustačius ieÅ¡kovės kaltę dėl Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atsakovė galėtų pretenduoti tik į ieÅ¡kovės sumokėtÄ avansÄ .         Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas privalėjo aiÅ¡kinti Sutartį tokiu bÅ«du, kuris leistų Sutartį iÅ¡saugoti, o ne pripažinti jÄ negaliojančia, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys Sutartį sudarė laisva valia, jÄ vykdė, ir tik dėl teismo nenustatytų priežasčių ieÅ¡kovė pradėjo ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip iÅ¡vengti savo įsipareigojimų atsakovei, kuri visÄ laikÄ buvo ir yra sÄ Å¾ininga, vykdymo.

CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, Sutarties galiojimo terminui pasibaigus 2012-04-30 ir iki Å¡io termino pabaigos nesudarius ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sudaryti tokiÄ sutartį pasibaigė, todėl svarstyti apie Sutarties iÅ¡saugojimÄ nebėra jokio teisėto pagrindo.

Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamuoju atveju preliminarioji sutartis teismo nebuvo pripažinta negaliojančia, kaip klaidingai nurodo apeliantė. Be to, kolegijos nuomone, apeliantės teiginiai, kad dėl teismo nenustatytų priežasčių ieÅ¡kovė pradėjo ieÅ¡koti bÅ«dų kaip iÅ¡vengti savo įsipareigojimų atsakovei, nepagrįsti jokiais įrodymais.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius pagal jų sudarytÄ 2011-11-22 preliminariÄ jÄ sutartį ir priėmė teisėtÄ sprendimÄ .

Kolegija taip pat nenustatė teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principo, įtvirtinto Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, bei teisingumo ir protingumo principų, nustatytų CPK 3 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje, pažeidimų.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų Å¡ios apeliacijos rezultatui, kolegija nepasisako.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:apeliacinį skundÄ atmesti.Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:                                                                  Jolita Cirulienė                                                                  Izolda Nėnienė                                                                                                                                                      Egidijus Tamašauskas