2022-07-27 Nr. AB-19436-3-61-3-01457-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3370-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01457-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) skunde taip pat prašė panaikinti Departamento 2022 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 10K-2713 „Dėl papildomos apklausos ir pažeidžiamumo nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas dėl pažeidžiamumo) ir įpareigoti Departamentą atnaujinti prieglobsčio bylos nagrinėjimą ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjos pažeidžiamumo, suteikti jai būtiną psichologinę pagalbą, priežiūrą ir kitas įstatyme numatytas garantijas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžia jų teises būti išklausytiems, įstatymo viršenybės, išsamumo, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, proporcingumo principus. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) grindė nuotraukomis ir vaizdo įrašais, dėl kurių autentiškumo ar įrodomosios vertės atsakovas pastabų nepateikė, tolesnio tyrimo neatliko. Pareiškėjas nurodė, kad nuosekliai prisidėdavo prie (duomenys neskelbtini). Pareiškėja aiškiai įvardijo (duomenys neskelbtini). Todėl nekyla abejonės, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini), todėl pagal kilmės šalies informaciją priklauso atskirai padidintos rizikos grupei. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad kilmės šalies informacija apie grėsmę (duomenys neskelbtini) nėra surinkta ir analizuota.

3. Pareiškėjai pažymėjo, kad nebuvo nagrinėjama pareiškėjos apklausos metu nurodyta baimė grįžti į savo šalį dėl to, kad, būdama nepilnametė, ji buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, vertindamas prieglobsčio prašymą, atsakovas ignoravo esminę informaciją, kurią pareiškėja pateikė apklausos metu. Pareiškėjai nurodė, kad 2021 m. kovo 1 d. pareiškėjui jo pažįstamas pranešė, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tuo momentu nežinojo, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja per apklausą nurodė, kad tokie (duomenys neskelbtini), šiuo atveju – jų pažįstamo. Pareiškėjai paaiškino, kad į šį įspėjimą sureagavo rimtai ir iškart išvyko pas pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pabrėžė, kad aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) atitinka kilmės šalies informaciją.

4. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas sąmoningai bandė supainioti pasakojimą ir pateikė teiginius, kurie nebuvo nurodyti apklausų metu, tam, kad pagrįstų tariamus pasakojimo trūkumus. Pareiškėjai paaiškino, kad jiems pasitraukus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos (pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) įvertinti galimybės šeimai persikelti ten gyventi, o pareiškėja su mažamečiais vaikais jo laukė pas savo motiną), prie jų durų (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pateiktas saugos kameros įrašas. Jis taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Abu pareiškėjai teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad nežino (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo baimę grindė savo žiniomis, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, Sprendime nepagrįstai akcentuojama, kad (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjai niekada nenurodė šios organizacijos kaip grėsmės šaltinio.

5. Dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad apklausos metu atsakovo darbuotojas akivaizdžiai nekantravo. Pareiškėjai tvirtino, kad jie negali pasinaudoti savo kilmės šalies valstybės apsauga ir ten grįžti, bijodami persekiojimo, nes (duomenys neskelbtini) valstybės pajėgos vykdo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, kilmės valstybės informacija patvirtina, kad valstybė neapsaugo (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjai pabrėžė, kad jų suvokimas apie grėsmę gimtinėje, fiksuotas apklausose, yra labai aiškus: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai bijojo, slapstėsi ir nedelsdami išvyko. Šiuos teiginius patvirtina nuoseklus pasakojimas ir pateikti įrodymai. Pareiškėjai bijo grįžti į šalį dėl tų pačių priežasčių. Sprendime pateikta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, atsakovo surinkti duomenys apie kilmės valstybę nebuvo pakankami Sprendimui priimti, o Departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas nebuvo visapusiškas.

7. Dėl argumentų, susijusių su išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjai paaiškino, kad nėra pagrįstas teiginys, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo jų tikslas. Pareiškėjai paaiškino, kad neturi giminių ir pažįstamų Europos Sąjungoje. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra pažeidžiamas asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnį, tačiau į šiuos aspektus nebuvo atsižvelgta priimant sprendimą dėl pareiškėjų išsiuntimo. Pareiškėjai pažymėjo, kad nepagrįstai ir neproporcingai taikomas maksimalus draudimo atvykti laikas.

8. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) skunde nurodė, kad Sprendimas dėl pažeidžiamumo yra nepagrįstas ir pažeidžia jos teises pasinaudoti įstatyme numatytomis garantijomis pažeidžiamiems asmenims. Pareiškėjos teigimu, atsisakymas nagrinėti jos nurodytas aplinkybes pažeidžia teisę į objektyvų jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Tai, jog atsakovas nenagrinėjo ir neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytą informaciją, negali būti priežastimi atmesti jos prašymą. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu yra apgyvendinta pabėgėlių priėmimo centre, apribojant galimybę judėti, todėl niekam kitam negali pateikti informacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, atsisakymas nagrinėti šį jos prašymą grindžiant tuo, kad tai įvyko (duomenys neskelbtini) pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė skundus atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai pateikė skirtingas išvykimo iš šalies priežastis: pareiškėjo pagrindinė priežastis buvo persikelti į, tikėtina, ekonomiškai stipresnę šalį, o pareiškėjos – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teiginius atsakovas vertino kaip deklaratyvius ir neatitinkančius realios situacijos. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjų pasakojimai pasižymi esminiais trūkumais – buvo abstraktūs, neišsamūs, nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaraujantys bei savo turiniu apimantys tik bazinę, viešai prieinamą informaciją. Pareiškėjai nesugebėjo įvardinti konkretaus grasintojo, tačiau pradėjo vardinti jiems žinomas atsitiktines milicijas, veikiančias (duomenys neskelbtini), painiojosi dėl (duomenys neskelbtini). Savo pasakojimui patvirtinti pareiškėjai pateikė vaizdo įrašus, kurie, atsakovo vertinimu, nėra susiję su pareiškėjų nurodytomis (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis. Vaizdo įrašas nepagrindžia fakto, kad buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad apie (duomenys neskelbtini) užsiminė tik pareiškėja, o pareiškėjas apie šį faktą neužsiminė. Be to, atsiųstoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas darė išvadą, kad pateikti įrodymai (laiško kopija ir kita vaizdinė medžiaga) laikytini nepatikimais ir savaime nepagrindžiančiais pareiškėjų pasakojimų dėl (duomenys neskelbtini).

11. Pareiškėjai savo pasakojimui patvirtinti atsiuntė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kurie galimai yra susiję su (duomenys neskelbtini). Nors ši informacija ir atitinka padėtį kilmės valstybėje, atsakovo teigimu, pareiškėjai nesugebėjo išsamiai ir įtikinimai papasakoti bei įrodyti apie kylančias individualias grėsmes dėl (duomenys neskelbtini). Abiejų pareiškėjų pasakojimai apie (duomenys neskelbtini) apsiribojo lakoniška, bendrine informacija. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepagrindė pareiškėjų prieglobsčio prašymo teiginių, tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėjus prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme, jie nebuvo sulaikyti policijos. Priešingai, apklausos metu pareiškėjai teigė, kad jie (pareiškėjo tėvas) kreipėsi į policiją dėl (duomenys neskelbtini). Apklausos metu pareiškėjai nurodė, kad jie buvo tik (duomenys neskelbtini), todėl tyrimo metu pagrįstai nenustatyta, jog pareiškėjai gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

12. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjai ne kartą minėjo, kad norėjo išvykti ir įsitvirtinti (duomenys neskelbtini), tačiau ten atlyginimai buvo netenkinantys. Taip pat buvo minėtas noras pasinaudoti galimybe išvykti į Lietuvą, t. y. ekonomiškai tvirtesnę šalį. Atsakovo vertinimu, tikėtina, kad viena iš pareiškėjų išvykimo iš kilmės šalies yra finansinės priežastys, o tai nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, nes ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – ESPA) neišskiria (duomenys neskelbtini) kaip atskiros grupės, galinčios susidurti su padidinta rizika būti persekiojamiems vyriausybinių pajėgų ar sukarintų grupuočių. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja apklausos metu nurodė, jog jai asmeniškai grasinta nebuvo, o buvo grasinama tik vyrui, todėl Departamentas neturėjo pareigos rinkti ir vertinti specifinės kilmės valstybės informacijos, kuri nėra aktuali pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvų kontekste.

14. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja galimai buvo (duomenys neskelbtini), neturi jokios reikšmės jos nurodytiems prieglobsčio prašymo motyvams ir priežastims, kodėl ji su šeima išvyko iš kilmės valstybės. Be to, pareiškėja apklausos metu nurodė, kad minėti įvykiai vyko prieš daugiau negu 15 metų, t. y. minėtas įvykis nebeturi tęstinumo, tokie įvykiai savaime nesąlygoja prieglobsčio jai suteikimo, kadangi nėra sąlygoti „konvencinių“ priežasčių (jos rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), o tariamas nusikaltimo vykdytojas – (duomenys neskelbtini) – nėra valstybinis subjektas, todėl Departamentas neturėjo vertinti minėtų pareiškėjos įvykių prieglobsčio suteikimo kontekste.

15. Atsakovo teigimu, pareiškėjų skundo teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) prieštarauja jų pačių pateiktiems vaizdo įrašams. Atsakovas nurodė, kad Departamentas, atsižvelgiant į pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvus, surinko aktualią ir naujausią pareiškėjų kilmės valstybės informaciją, tą patvirtina ginčijamo sprendimo turinys. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjai taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Atsakovas pažymėjo, kad visos pareiškėjų individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentu, jog Sprendimas dėl pažeidžiamumo yra nepagrįstas ir pažeidžia jos teises pasinaudoti įstatyme numatytomis garantijomis pažeidžiamiems asmenims. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini), todėl Departamentas pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo priskirti pareiškėją prie pažeidžiamų asmenų grupės. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja Departamentui apklausos metu nurodė, jog jos ir jos šeimos išvykimo iš kilmės valstybės priežastis yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas akcentavo, kad prieglobsčio prašytoja apklausos metu nenurodė, jog jai asmeniškai kas nors grasintų.

17. Atsakovo teigimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji (duomenys neskelbtini), savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjos apklausa buvo įvykdyta netinkamai ir / ar kad Departamentas pažeidė tam tikras pareiškėjos teises. Atsakovo teigimu, apklausos metu pareiškėjai nebuvo sudarytos jokios kliūtys papasakoti savo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes ir pagrįsti savo prieglobsčio prašymą, pareiškėjos pateikiami atsakymai nebuvo nutraukiami. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sprendimu dėl pažeidžiamumo nebuvo sprendžiamas pareiškėjos apgyvendinimo ar sveikatos paslaugų suteikimo klausimas. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad prašė suteikti jai reikalingą medicininę pagalbą ir kad ši jos teisė ar kitos Įstatyme įtvirtintos teisės būtų ribojamos.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą dėl Sprendimo dėl pažeidžiamumo ir tenkino iš dalies pareiškėjų skundą dėl Sprendimo. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“.

19. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 25.5.3, 34, 35 punktais ir sutiko su atsakovo pateiktu vertinimu. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos prieglobsčio prašymo ir pirminės apklausos matyti, jog ji iš esmės prieglobsčio prašymą grindė ir detalius paaiškinimus teikė dėl aplinkybių, susijusių su šeimos išvykimo iš kilmės valstybės priežastimis, ir nurodė, kad tai lėmė (duomenys neskelbtini).

Teismas sutiko su pareiškėjos atstovo pastebėjimu, kad atsakovo darbuotojai pasiteiravus, ar pareiškėja jau viską papasakojo ir ar galima užduoti klausimus, pareiškėja pridūrė, jog papildomai nori pažymėti (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojo apklausos tikslas – suteikti prieglobsčio prašytojui galimybę išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, o apklausą atliekančiam įgaliotam Departamento valstybės tarnautojui – surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, bei kitus prieglobsčio prašytojo teisinei padėčiai nustatyti reikalingus duomenis (Aprašo 92.1. p.).

Teismas nurodė, kad apklausos metu pareiškėja nesiskundė, jog blogai jaučiasi, bei neprašė atidėti apklausos, į užduodamus klausimus atsakinėjo adekvačiai. Apklausos metu pareiškėjai nebuvo sudarytos jokios kliūtys papasakoti savo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes ir pagrįsti savo prieglobsčio prašymą, pareiškėjos pateikiami atsakymai nebuvo nutraukiami. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas, atlikdamas apklausą, modeliuoja jos eigą taip, kad pats prieglobsčio prašytojas pateiktų kuo išsamesnius ir teisingus paaiškinimus, užduoda tikslinamus klausimus, tuos pačius tikslinamus klausimus gali kartoti visos apklausos metu arba jų nekartoti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos pirminė apklausa patvirtina, jog pagrindiniu prieglobsčio prašymo suteikimo pagrindu pareiškėja nurodė ne (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja šią informaciją pateikė pačios apklausos pradžioje, tačiau vėliau, vykdant apklausą, jokių paaiškinimų dėl šių aplinkybių neteikė, todėl teismas sprendė, kad pagrindiniu prieglobsčio prašymo suteikimo pagrindu pareiškėja laikė (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytoja (duomenys neskelbtini), prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos valstybėje pareiškėja pateikė 2021 m., tačiau jokių įrodymų, susijusių su (duomenys neskelbtini), nepateikė, be to, praėjus tiek metų nuo (duomenys neskelbtini), nėra galimybės patikrinti šio argumento pagrįstumo, todėl tokį pareiškėjos argumentą teismas laikė hipotetiniu ir nepagrįstu ir negalėjo vertinti kaip argumento pareiškėją pripažinti pažeidžiamu asmeniu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos apklausa buvo atliekama 2021 m. gruodžio 7 d., Departamento sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir papildomos apsaugos buvo priimtas 2021 m. gruodžio 27 d., tačiau prašymas Departamentui dėl papildomos apklausos ir pažeidžiamumo nustatymo buvo pateiktas tik 2022 m. sausio 7 d., t, y., pareiškėjos pozicija iš esmės pakito tik po neigiamo atsakovo sprendimo priėmimo.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja remiasi Aprašo 114 straipsnio nuostatomis, kurios galiojo laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 28 d., tačiau pareiškėja prašymą dėl prieglobsčio suteikimo padavė 2021 m. spalio 20 d., todėl minėtos Aprašo nuostatos negali būti taikomos. Teismas pažymėjo, jog cituojamo Aprašo 114 punkto nuostatos (galiojusios laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 28 d.) yra detalizuotos Aprašo (galiojusio pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu) 156 punkte, reglamentuojančiame Amžiaus nustatymo tyrimą, dezoksiribonukleino rūgšties testo ir medicininės apžiūros atlikimą, kurie yra susiję su prieglobsčio prašytojo amžiaus arba jo turimo giminystės ryšio nustatymais, todėl pareiškėjos situacijai netaikytinos.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra laikoma Pabėgėlių priėmimo centre, kuriame suteikiamos įvairios nemokamos paslaugos, teisinė, medicininė ar kita socialinė pagalba, tuo pačiu ir psichologinė. Teismas akcentavo, kad pareiškėja turėjo galimybę kreiptis nemokamos psichologinės pagalbos, tačiau skunde teismui nenurodė, jog dėl to kreipėsi į Pabėgėlių priėmimo centrą, duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos kreipimosi psichologinės pagalbos ir jos nesuteikimo faktą pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė. Teismas darė išvadą, kad apklausos metu pareiškėjai nebuvo sudarytos jokios kliūtys papasakoti savo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes ir pagrįsti savo prieglobsčio prašymą, pareiškėjos pateikiami atsakymai nebuvo nutraukiami, apklausos metu tarpininkavo vertėjas prieglobsčio prašytojai suprantama kalba, pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių Aprašo 6 punkto pažeidimą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo Sprendimą dėl pažeidžiamumo pripažinti neteisėtu, atitinkamai įpareigoti Departamentą atnaujinti prieglobsčio bylos nagrinėjimą, atlikti papildomą apklausą, todėl teismas atmetė pareiškėjos skundą. Teismas išaiškino pareiškėjai, jog dėl psichologinės, medicininės pagalbos ir kitų Įstatyme nustatytų garantijų, pareiškėja turėtų kreiptis į Pabėgėlių priėmimo centrą ar kitą apgyvendinimo vietą.

22. Vertindamas pareiškėjų skundo argumentus dėl Sprendimo, teismas vadovavosi Įstatymo 86, 87 straipsniais, Aprašo 99 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose ir, įvertinęs pareiškėjų pasakojimus apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjai būtų (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjų pasakojimų aplinkybės yra skirtingos, be to, pasakojimai abstraktūs, neišsamūs, nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaraujantys bei savo turiniu apimantys tik bazinę, viešai prieinamą bendro pobūdžio kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjai savo pasakojimui pagrįsti pateikė nuotraukas, kuriose fiksuoti (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šie pateikti įrodymai galimai pagrindžia bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje, tačiau niekaip neapibūdina ir nepagrindžia pareiškėjams kylančios individualios grėsmės ar persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini) galimybės. Teismo vertinimu, vaizdo įrašai neįrodo (duomenys neskelbtini), todėl negalima spręsti, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas, susidorojimo grėsmė ir pan.

23. Teismas nenustatė, kad pareiškėjai yra priskirtini prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjai (duomenys neskelbtini)), nėra duomenų, kad jie būtų sulaikyti policijos. Pareiškėjai nepaneigė šių nustatytų aplinkybių. Apklausų metu pareiškėjai nurodė, kad jie buvo (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, nėra pagrindas laikyti, jog vien todėl pareiškėjai gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėjai nenurodė konkrečių faktų, kad tokia grėsmė realiai buvo egzistuojanti. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ji (duomenys neskelbtini). Be to, ESPA neišskiria (duomenys neskelbtini) kaip atskiros grupės, galinčios susidurti su padidinta rizika būti persekiojamiems vyriausybinių pajėgų ar sukarintų grupuočių. Teismas pažymėjo, kad Departamento atliktas tyrimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklią praktiką tokio pobūdžio bylose.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini), tačiau apklausų metu pareiškėjai konkrečiai nenurodė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai išvardijo tik jiems žinomas (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjai aiškiai ir nuosekliai nepaaiškino (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad, esant šiems prieštaravimams ir nesuderinamumams, Departamentas pagrįstai vertino šiuos įrodymus prieglobsčio prašymui pagrįsti kritiškai, kaip nepatikimus ir žemos įrodomosios galios.

25. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai vertino, jog šie pateikti įrodymai (laiško kopija ir kita vaizdinė medžiaga) laikytini nepatikimais ir savaime nepagrindžiančiais pareiškėjų pasakojimų dėl (duomenys neskelbtini).

26. Dėl pareiškėjos teiginių, kad Departamentas nenagrinėjo apklausos metu nurodytos baimės grįžti į savo šalį dėl to, jog (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad yra nustatyta, be to, pareiškėja to neneigia, kad minėti įvykiai įvyko prieš penkiolika metų. Teismas nurodė, kad prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Be to, prieglobsčio procedūra nėra skirta kompensuoti praeityje patirtą persekiojimą. Teismo teigimu, minimi įvykiai savaime nesąlygoja prieglobsčio asmeniui suteikimo, kadangi nėra sąlygoti „konvencinių“ priežasčių (jos rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), o tariamas nusikaltimo vykdytojas – (duomenys neskelbtini) – nėra valstybinis subjektas. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Departamento išvada, kad pareiškėjų pasakojimai yra su trūkumais, t. y. turi ne tik formos ir turinio trūkumų, yra abstraktūs, painūs, nenuoseklūs, netikslūs, nekonkretūs ir netgi prieštaringi tarpusavyje, o pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė abejones dėl jų autentiškumo ir pagrįstai nebuvo laikomi patikimais įrodymais. Teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jiems kilmės valstybėje. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad bendro pobūdžio abstraktūs teiginiai dėl grėsmės nepatvirtina, jog pareiškėjams kilmės valstybėje yra kilusi individualaus pobūdžio grėsmė.

27. Teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjų kilmės valstybę, be to, yra surinkti naujausi duomenys, pareiškėjai nepateikė naujesnių, priešingų surinktiems, duomenų. Departamentas taip pat tinkamai įvertino pareiškėjų padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjų pasakojimuose nurodytas aplinkybes, tinkamai išanalizavo pateiktus įrodymus. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjų skundo argumentus, kad atsakovas Sprendimo dėl prieglobsčio teiginius išgalvojo, ir pažymėjo, kad kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Teismas pažymėjo ir tai, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjai nepagrindė savo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl deklaruojama baimė nelaikyta visiškai pagrįsta.

28. Teismas nurodė, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teismas nurodė, kad, remiantis Departamento surinkta informacija, pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų pareiškėjai skunde nepateikė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjams papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai plačiau nenurodė, kokius Departamentas padarė pažeidimus, nagrinėdamas jų prašymą, kokių pareigų tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Šie pareiškėjų teiginiai yra deklaratyvūs, neatitinkantys tikrovės, kadangi, teismo vertinimu, tyrimas buvo atliktas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareiškėjų pasakojimai. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog Sprendimas neatitinka viešojo administravimo principų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjams buvo tinkamai užtikrinta teisė būti išklausytiems.

29. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė ir savo nepilnamečių vaikų vardu ir prašyme nenurodė jokių individualių aplinkybių, kurios liestų tik jų nepilnamečius vaikus. Jokių individualių aplinkybių dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo nepilnamečiams vaikams pareiškėjai nenurodė ir apklausų Departamente metu bei teismo posėdžio metu. Teismas darė išvadą, kad Sprendime pagrįstai pareiškėjams (duomenys neskelbtini), nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), pagrįstai jie išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos (pareiškėjai mažamečiai, todėl tėvų elgesys jų išvykimui yra lemiamas).

30. Teismas pažymėjo, kad, priėmus sprendimą nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio, užsienietis netenka teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytojų prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas. Teismas nurodė, kad prieglobsčio prašytojai kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė, todėl, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiams prieglobstį, vengdami grąžinimo, jie gali pasislėpti. Teismas darė išvadą, kad pagrįstai taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Teismo vertinimu, pareiškėjams taikyta priemonė – išsiuntimas į kilmės valstybę, yra motyvuota, sąlygota tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo pateikę prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

31. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjų atžvilgiu pritaikytas maksimalus penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Teismas nurodė, kad Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jiems taikyti maksimalų penkerių metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingas ir protingas. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams (išskyrus nepilnamečius vaikus) atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 32. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prieglobsčio bylą. Pareiškėjai taip pat prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka ir įtraukti į bylos nagrinėjimą Lygių galimybių kontrolierės išvadą teikiančią instituciją.

33. Pareiškėjų teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas, atsakovas nevykdė pareigos bendradarbiauti, atlikti objektyvų tyrimą prieglobsčio byloje. Pareiškėjai pažymi, kad, atsižvelgiant į individualią jų situaciją, pareiškėjai savo pasakojimo objektyviai negalėjo pagrįsti kitais daiktiniais įrodymais, todėl teismas turėjo pasinaudoti galimybe jų pasakojimą patikrinti kitų asmenų parodymais. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog jų pateikta informacija būtų nepagrįsta. Atsakovai pažymi, kad Departamentas nerinko jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti pareiškėjų nurodytų įvykių buvimą. Pareiškėjai nežino, kokie papildomi įrodymai galėtų padėti atmesti atsakovo abejones. Pareiškėjai pabrėžia, kad jų pasakojimas yra nuoseklus ir detalus, atitinka kilmės valstybės informaciją, pareiškėjai nurodė konkrečias individualias aplinkybes, patvirtinančias realią grėsmę, dėl kurios jie privalėjo bėgti iš savo kilmės valstybės. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad jie (duomenys neskelbtini) patvirtina nuotraukomis ir vaizdo įrašais, dėl kurių autentiškumo ar įrodomosios vertės atsakovas pastabų nepateikė. Pareiškėjas teismui elektroniniu paštu pateikė papildomus vaizdo įrašus, patvirtinančius jo (duomenys neskelbtini).

34. Pareiškėjai pažymi, kad teismas prieglobsčio prašytojams perkelia pareigą vienareikšmiškai įrodyti, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas, susidorojimo grėsmė ir pan. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad prieštarauja bylos įrodymams informacija, jog pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėja Departamentui pateikė dokumentus apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, priimant Sprendimą nėra surinkta ir vertinama pareiškėjos nurodyta persekiojimo priežastis.

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini), todėl pagal kilmės šalies informaciją priklauso atskirai padidintos rizikos grupei, tačiau kilmės šalies informacija apie grėsmę (duomenys neskelbtini) nėra surinkta ir analizuota. Pareiškėjai nurodo, kad jie sutartinai, nuosekliai ir detaliai pasakoja apie individualią baimę, ją grindžia individualiomis aplinkybėmis, detaliu pasakojimu ir pateiktais įrodymais. Pareiškėjai pabrėžia, kad svarstymai dėl prieštaravimų nutolsta nuo pateikto pasakojimo, patvirtinamo įrodymais, iliustruoja siekį piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, o ne siekti nustatyti visas susijusias aplinkybes ir priimti objektyvų sprendimą.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Sprendime nepagrįstai akcentuojama, jog (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjai niekada nenurodė šios organizacijos kaip grėsmės šaltinio. Pareiškėjai daro išvadą, kad Departamentas neteisingai identifikavo persekiotojus, nesurinko reikiamos valstybės kilmės informacijos ir neatliko tyrimo. Pareiškėjas pažymi, kad pateikė papildomus įrodymus – nuosavybės dokumentus, saugos kameros įrašus (duomenys neskelbtini). Nors nediskriminacinio smurto pareiškėjų regione nėra, akivaizdu, kad pareiškėjų saugumui egzistuoja individuali grėsmė dėl paplitusio smurto prieš (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai nurodo, kad objektyvią grėsmę dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai daro išvadą, kad Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių objektyvumo trūkumų. Pareiškėjai pažymi, kad atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas byloje nesurinko jokios informacijos apie pareiškėjams grasinusią (duomenys neskelbtini) organizaciją, o teismas skundžiamame sprendime nevertino pareiškėjų nurodytos grėsmės. Atsakovo surinkti duomenys apie kilmės valstybę nebuvo pakankami sprendimui priimti, o Departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas nebuvo visapusiškas.

35. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas, skubos tvarka nagrinėdamas prieglobsčio prašymą, pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą, kadangi atsakovas ignoravo pareiškėjos nurodytą informaciją, jog jos atžvilgiu buvo vykdomas (duomenys neskelbtini). Sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises pasinaudoti įstatyme numatytomis garantijomis pažeidžiamiems asmenims.

36. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Sprendimas nustato tik dalies šeimos teisinę padėtį ir negali būti vykdomas. (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gimė sūnus. Jo gimimas nėra apskaitytas. Jo teisinė padėti Lietuvos Respublikoje nėra nustatyta ir yra betarpiškai susijusi su likusių šeimos narių teisine padėtimi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ir jų vaikai negali būti atskirti nuo minėto (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko, kurio tapatybė, pilietybė ir teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nėra nustatyta, todėl Departamentas įpareigotinas priimti sprendimą dėl šio asmens teisinio statuso Lietuvos Respublikoje kartu su sprendimu dėl pareiškėjų teisiniu statusu.

37. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

38. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjų apeliaciniu skundu, pažymi, kad pareiškėjai pateikė skirtingas išvykimo iš šalies priežastis: pareiškėjo pagrindinė priežastis buvo persikelti į, tikėtina, ekonomiškai stipresnę šalį, o pareiškėjos – (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai 2022 m. liepos 12 d. bandė pasišalinti iš nustatytos apgyvendinimo vietos, tačiau buvo sulaikyti Lietuvos Respublikos pasienyje. Tai, atsakovo teigimu, patvirtina, kad pareiškėjų tikslas nėra gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nuo tariamo persekiojimo kilmės valstybėje, tačiau jų tikslas yra persikelti į ekonomiškai stipresnę Europos Sąjungos valstybę. Atsakovas pažymi, kad Departamentas atliko išsamų ir objektyvų pareiškėjų situacijos vertinimą, įvykdė visas pareigas, nustatytas tiek Įstatyme, tiek Apraše. Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjų pasakojimai pasižymi esminiais trūkumais – buvo abstraktūs, neišsamūs, nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaraujantys bei savo turiniu apimantys tik bazinę, viešai prieinamą informaciją. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vien fakto, jog prieglobsčio prašytojas galbūt (duomenys neskelbtini), nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjai ne kartą minėjo, kad norėjo išvykti ir įsitvirtinti (duomenys neskelbtini), tačiau ten atlyginimai buvo netenkinantys. Atsakovo vertinimu, tikėtina, kad viena iš pareiškėjų išvykimo iš kilmės šalis yra finansinės priežastys, tačiau tokios išvykimo iš kilmės šalies priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors, pareiškėjo teigimu, jis buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai iš (duomenys neskelbtini) keliavo teisėtai, lėktuvu. Atsakovo teigimu, ši faktinė aplinkybė paneigia pareiškėjų teiginius, kad jie kilmės valstybėje yra persekiojami.

39. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų nurodyta organizacija (duomenys neskelbtini), todėl Departamentas pagrįstai vertino šią organizaciją, kaip potencialų grėsmės šaltinį. Atsakovas nurodo, kad Departamentas, atsižvelgiant į pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvus, surinko aktualią ir naujausią pareiškėjų kilmės valstybės informaciją. Dėl pareiškėjų teiginių, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), atsakovas pažymi, kad tai neturi jokios reikšmės jos nurodytiems prieglobsčio prašymo motyvams ir priežastims, kodėl ji su šeima išvyko iš kilmės valstybės. Atsakovas laiko nepagrįstais pareiškėjų teiginius, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, yra pagrindas panaikinti Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

41. Apeliaciniame skunde pareikštas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas tokį prašymą tenkinti, nepateikta.

42. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Be to, paminėtina, kad žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.). Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Dėl aptartų priežasčių prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

43. 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, kuri buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.

44. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

45. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

46. Tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021).

47. Minėtose Įstatymo normose yra įgyvendintos, be kita ko, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES).

48. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Ženevos konvencijoje, pagal Įstatymą, jo normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus.

49. Direktyvos 2011/95/ES konstatuojamoje dalyje nustatyta: „<...> (18) įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Vertindamos geriausius vaiko interesus valstybės narės visų pirma turėtų tinkamai atsižvelgti į šeimos vienovės principą, nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, saugumo ir apsaugos aspektus ir į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą; (19) būtina išplėsti šeimos narių sąvoką, atsižvelgiant į tam tikras skirtingas priklausomumo aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams; <...>.“

50. Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nustatyta: „Persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.“

51. Direktyvos 2011/95/ES 7 straipsnyje nustatyta: „1. Apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik: a) valstybės arba b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali pasiūlyti apsaugą pagal 2 dalį. 2. Apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio. Tokia apsauga paprastai suteikiama, kai 1 dalies a ir b punktuose minimi apsaugos teikėjai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga.“

52. Direktyvos 2008/115/EB preambulės 6 punkte nurodyta, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, jog neteisėtas trečiųjų šalių piliečių buvimas būtų nutrauktas, vadovaujantis teisinga ir aiškia tvarka. Pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą. Naudodamos standartines sprendimų, susijusių su grąžinimu, t. y. sprendimų grąžinti ir, jei priimama, sprendimų uždrausti atvykti ir sprendimų dėl išsiuntimo, formas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tą principą ir visapusiškai laikytis visų taikytinų šios direktyvos nuostatų.

53. Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, tinkamai atsižvelgia į: a) vaiko interesus, b) šeimos gyvenimą, c) atitinkamo trečiosios šalies piliečio sveikatos būklę ir laikosi negrąžinimo principo.

54. Įstatymo 126 straipsnis, nustatantis išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus, kaip ir kiti šio Įstatymo straipsniai, susiję su išsiuntimu, turi būti aiškinami, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/115/EB tikslus. Taikant Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnį valstybės narės privalo, pirma, tinkamai atsižvelgti į atitinkamo trečiosios šalies piliečio vaiko interesus, šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę ir, antra, paisyti negrąžinimo principo (ŽR., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Boudjlida, C-249/13, ECLI:EU:C:2014:2431).

55. Tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu jo įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2022; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1913-556/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1978-502/2022).

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimo turinį, sutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjų prašymas nebuvo išnagrinėtas išsamiai, t. y. skundžiamame atsakovo Sprendime nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsauga, šeimos gyvenimu, negrąžinimo principu. Atsakovas, nesuteikdamas pareiškėjams prieglobsčio ir papildomos apsaugos, tik abstrakčiai nurodė, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo rizikos tikimybę, tačiau Departamento Sprendime visiškai ignoruojamas faktas, jog sprendžiamas klausimas ir dėl nepilnamečių vaikų prieglobsčio bei papildomos apsaugos suteikimo. Departamentas atsižvelgė tik į pareiškėjų neteisėto buvimo faktą Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdamas Direktyvos 2008/115/EB preambulės 6 punkto nuostatas, pagal kurias sprendimai pagal prieglobsčio prašytojų prašymus dėl tarptautinės apsaugos suteikimo turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais.

57. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Departamentas neįvertino, kad prieglobsčio prašytojai yra ne tik sutuoktiniai (duomenys neskelbtini), bet ir jų du nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) (Sprendimo priėmimo metu). Departamentas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų nepilnamečių vaikų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, nepasisakė ir nevertino, ar nesuteikus tarptautinės apsaugos (prieglobsčio ir papildomos apsaugos) bus tinkamai užtikrinti geriausi pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesai. Departamentas, skundžiamame Sprendime išanalizavo bendrą situaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), tačiau neanalizavo vaikų situacijos individualiai. Kaip jau minėta, reikia individualiai atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti.

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl Departamento sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl Departamento taikytos materialiosios teisės, todėl teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.), o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė