2022-03-09 Nr. AB-5458-3-61-3-04336-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1430-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04336-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas H. S. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 21S30767 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 6K-1451 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nurodė, kad negali pasilikti kilmės šalyje, nes dėl karo veiksmų kyla grėsmė jo saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo, yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

3. Pareiškėjas teigė, kad savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo lemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas. Todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos. Atsakovas neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Migracijos departamentas nurodė, jog nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad kilmės valstybėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kariuomenės vyksta konfliktas, tačiau nors ir tikėtina, jog prieglobsčio prašytojas buvo paveiktas šių įvykių, tačiau bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, taip pat pažymi, kad tariami persekiotojai nėra laikytini valstybiniu subjektu, pats pareiškėjas nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nenurodė ir nebuvo identifikuota, jog jo grėsmė būtų siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.

Migracijos departamento įsitikinimu, pareiškėjas nenurodė, kad jis būtų persekiojamas dėl bent vienos iš konvencinių priežasčių ir prašymo negrindė šiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad būtų kreipęsi į kilmės valstybę pagalbos. Priimant sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų. Vertinant pareiškėjo pasakojimą apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (bendra padėtis dėl karinių konfliktų), nustatyta, kad tyrimo metu surinkta informacija yra suderinama su pareiškėjo pasakojimu apie (duomenys neskelbtini) kariuomenės vykdomas atakas prieš (duomenys neskelbtini) kontroliuojamas vietoves, taip pat ir jo gyvenamajame (duomenys neskelbtini) kaime, bei gyventojų persikėlimą iš oro smūgių paveiktų teritorijų, todėl tikėtina, kad pareiškėjas buvo priverstas išvykti dėl karinių veiksmų, tačiau nei ši aplinkybė, nei bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, kad pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas.

Vertinant padėtį (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad kariniai veiksmai vyksta lokalizuotai, todėl pareiškėjas gali vykti į kitą (duomenys neskelbtini) regioną, (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys paprastai gali lengvai patekti į (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nurodė esantis (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta manyti, kad jis galės apsigyventi bet kurioje kitoje (duomenys neskelbtini) dalyje. Vertinant pareiškėjo situaciją taip pat buvo atsižvelgta ir į asmens galimybes įsikurti ir gyventi normalų gyvenimą kilmės valstybės kontekste.

Pareiškėjas yra darbingo amžiaus vyras (gim. (duomenys neskelbtini)), visą gyvenimą dirbęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, turi giminaičių (duomenys neskelbtini), kurie jam grįžus galėtų padėti, be to yra sveikas ir nepriskirtinas prie pažeidžiamų asmenų, todėl pagrįsta tikėtis, kad esant poreikiui, jis galėtų įsikurti (duomenys neskelbtini) pasinaudojęs vidinio persikėlimo alternatyva. Pareiškėjas nenurodė jokių individualių aplinkybių dėl kurių galėtų būti persekiojamas (duomenys neskelbtini).

6. Migracijos departamentas nurodė, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo pareiškėjas gali pasislėpti. Atsižvelgus į tai, remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo jose nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

7. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad pateikė prašymą dėl savanoriško išvykimo, tačiau skundą palaiko.

8. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad negali patvirtinti informacijos apie prašymo pateikimą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo H. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. nusprendė pakeisti Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21S30767 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeisti Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstyti jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeisti Komisijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 6K-1451 dalį, likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnai 2021 m. birželio 3 d. sulaikė neteisėtai sieną kirtus 19 asmenų, iš kurių vienas buvo pareiškėjas. Su savimi užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Nustatyta, kad sulaikyti asmenys pėsčiomis atvyko iš (duomenys neskelbtini) ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Sulaikytas prieglobsčio prašytojas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo.

Apklausos metu 2021 m. birželio 3 d. ir 17 d. prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jo kaime vyksta karas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir ši teritorija yra ištisai bombarduojama. Kadangi prieglobsčio prašytojas bijo dėl savo gyvybės, jis nusprendė bėgti į bet kurią Europos valstybę. Apklausos metu 2021 m. liepos 8 d. prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jo kaimas yra sugriautas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karo, todėl jeigu jis ten grįš, ten nieko nebus. Jis išvyko 2021 m. gegužės-balandžio mėn., kai (duomenys neskelbtini) ėmė intensyviai bombarduoti ir priartėjo prie sienos.

Jų kaime pasirodė kareiviai. Jis paliko namus ir gyvulius bei išvyko į kitą (duomenys neskelbtini) miestą, kur karas nevyksta. Prieglobsčio prašytojas negali persikelti, nes yra (duomenys neskelbtini). Jis teigė, kad persikėlus bet kur kitur, jis ten galėtų gyventi tik metus, nes nėra darbų ir visur neramu, yra įvairios grupuotės kaip (duomenys neskelbtini). Paprašius apsvarstyti persikėlimo į (duomenys neskelbtini) miestą galimybę, prieglobsčio prašytojas nurodė, kad nieko apie šį miestą nežino, bet ten kalbama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kalba.

Pasiteiravus, kodėl jis negalėtų gyventi (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašytojas teigė, jog jeigu viskas būtų gerai, niekas neišvažiuotų ir tėvų nepaliktų, be to, (duomenys neskelbtini) nėra nieko gero, kaip ir visam (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus, kodėl jis negali susirasti darbo kitame mieste ir ten apsigyventi, užsienietis teigė, kad neieško darbo, jis nori išgelbėti savo gyvybę. Paaiškinus, kad būtina išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jis negali apsigyventi kitoje (duomenys neskelbtini) vietovėje, prieglobsčio prašytojas atsakė, kad jei būtų galėjęs, jis nebūtų išvykęs, be to, jis sakė esantis (duomenys neskelbtini) palūžęs, nes jo kaimas sunaikintas.

11. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė: nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

12. Teismas aptarė aktualias Įstatymo, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) nuostatas.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir yra už savo kilmės valstybės ribų. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvuoja tuo, kad gimtoje šalyje pareiškėjas negalėjo jaustis saugus, nes gimtajame kaime (duomenys neskelbtini) vyksta karas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Migracijos departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, sprendė, jog pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo realaus persekiojimo ieškojimas. Pareiškėjas kaip pagrindinę aplinkybę Migracijos departamente apklausos metu nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl to, jog kaimas, kuriame jis gyveno, yra bombarduojamas, todėl toje teritorijoje nėra saugu. Tačiau persikelti į saugias teritorijas kilmės šalyje nenori dėl asmeninių priežasčių (kalbos, prastos tose teritorijose ekonominės situacijos).

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Teismas sutiko su atsakovo išvada, jog, priežastys, kurios lemia pareiškėjo nenorą grįžti į kilmės šalį, neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Pareiškėjas nei Migracijos departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu. Minėtos aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, jog pareiškėjas turi galimybę saugiai gyventi kilmės šalyje.

17. Teismo įsitikinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo. Migracijos departamentas pagrįstai rėmėsi EPPB, kaip kompetentingos institucijos 2021 m. parengtomis gairėmis. Pareiškėjas gali saugiai gyventi kitose (duomenys neskelbtini) valstybės teritorijose, o pareiškėjo teiginiai, kad ten yra prasta ekonominė padėtis, nėra tinkama priežastis pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą.

18. Teismas pripažino, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad jo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (duomenys neskelbtini) kils pavojus. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo motyvai, kuriais jis grindė savo prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, yra nesusiję su asmens rase, religija, pilietybe, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, prašymą iš esmės grindė ekonominėmis priežastimis, tačiau remiantis teismų praktika, socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas pagrįstai atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, o įvertinęs pareiškėjo atvykimo aplinkybes į Lietuvą (neteisėtai kertant sieną), prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka, teismas konstatavo, kad yra Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė ir Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo yra pagrįsta ir teisėta. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas galimai pateikė prašymą savanoriškai išvykti į kilmės šalį, neduoda pagrindo pripažinti nepagrįsta ar neteisėta skundžiamo sprendimo dalies dėl jo išsiuntimo.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, o teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo nurodytus duomenis patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikta.

22. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.) (toliau – ir Tvarka), Įstatymo nuostatas, sprendė, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą.

23. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjui penkerius metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo. Teismas vertino, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui.

24. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, čia padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Nėra duomenų, kurių pagrindų galima būtų manyti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Taigi pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

25. Teismas aptarė Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, reglamentuojančias duomenų teikimą centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – ir C. SIS II), bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. (duomenys neskelbtini)/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

26. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Tačiau, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į C SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino laikotarpius iki dvejų metų, t. y. šioje dalyje pakeitė ginčijamus sprendimus, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė nepagrįstą.

III. 27. Pareiškėjas H. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

28. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su atsakovu, kad pareiškėjo gyvenamoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia aukšto lygio, nes kilmės šalies informacija patvirtina priešingai. (duomenys neskelbtini) gubernija yra (duomenys neskelbtini) dalis bei (duomenys neskelbtini) gubernija.

Ji ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gubernijomis ir dalijasi tarptautinėmis sienomis su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagrindinė (duomenys neskelbtini) gubernijos gyventojų etninė grupė yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) guberniją kontroliuoja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2014 m. konflikto su (duomenys neskelbtini) pradžios saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) regione buvo stabili, tačiau 2019 – 2020 m. saugumo padėtis šiauriniuose (duomenys neskelbtini) pasienio rajonuose pablogėjo dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos. (duomenys neskelbtini) vykdo ir kontroliuoja (duomenys neskelbtini) kalnuotas vietoves, įskaitant (duomenys neskelbtini) gubernijoje, iš kurių vykdo atakas prieš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gubernijoje įkūrė karines bazes, skirtas (duomenys neskelbtini) bazių puolimui.

Pranešama apie oro smūgius, antžeminius išpuolius ir šaudymą (duomenys neskelbtini) kaimuose ir pasienio rajonuose, kuriuose, kaip įtariama, buvo (duomenys neskelbtini) elementų. Šie išpuoliai paveikė civilių apgyvendintas teritorijas ir paskatino kaimų evakuaciją. (duomenys neskelbtini) sienos apsaugos pajėgos įsteigė bazes konfliktui tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kontroliuoti ir civilių gyvybėms išsaugoti. Bombardavimas padarė didelę žalą dirbamoms žemėms, turtui ir infrastruktūrai, įskaitant kelius. (duomenys neskelbtini) generalinis sekretorius 2020 m. birželio 8 d. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose buvo evakuota 100 kaimų.

Taip pat pranešama apie užminuotas vietoves (duomenys neskelbtini) gubernijoje. Taigi pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

29. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi EPPB pateikiama informacija, nuostata, jog EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Ataskaitoje naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi, laikytina, kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą turėjo ne formaliai ir fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjo galimybes apsisaugoti, ypač, kai jis yra iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjo išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies.

30. Pareiškėjo vertinimu, jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, o Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

31. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21S30767, Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 6K-1451 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki dvejų metų.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas jo išklausymas, todėl teismas galėtų įsitikinti pasakojimo nuoseklumu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

37. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, tai, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

39. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

40. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

41. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

43. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad jis turėjo išvykti iš savo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) kaimo, dėl karinių veiksmų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo kaimas buvo sunaikintas, teritorija nuolat bombarduojama. Pareiškėjas teigė, kad bijo dėl savo gyvybės, todėl nusprendė bėgti į bet kurią Europos šalį. Pareiškėjas teigė negalįs grįžti, nes grįžus nieko neberas, persikelti į kitą miestą (duomenys neskelbtini) negali, nes yra (duomenys neskelbtini). Pasiūlius pareiškėjui persikelti į kitą vietą (duomenys neskelbtini) pareiškėjas paaiškino, kad jam reikėjo gelbėti savo gyvybę ir jis neturėjo kur eiti, persikėlus kitur, ten galėtų gyventi tik metus, nes nėra darbų ir visur neramu, veikia įvairios grupuotės. Dėl galimybės gyventi (duomenys neskelbtini) mieste pareiškėjas teigė, kad nieko apie šį miestą nežino, ten kalbama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kalba. Pareiškėjas teigė, kad nesaugu gyventi ir (duomenys neskelbtini), tame mieste nieko gero, kaip ir visame (duomenys neskelbtini), tačiau dėl ko nesaugu ,nepaaiškino.

44. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, jo teigimu, išvyko iš kilmės šalies dėl saugumo, nes jo gimtajame kaime vyksta karinis konfliktas, tikėtina, kad pareiškėjas buvo priverstas išvykti dėl karinių veiksmų tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau ši priežastis savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo, bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

45. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su bendra padėtimi jo kilmės valstybėje, o ne su tuo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas rėmėsi Sprendimo priėmimo metu turima aktualia ir naujausia informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę ir ją vertino pareiškėjo pasakojimo kontekste, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

46. Iš pareiškėjo apklausos nustatyta, kad pareiškėjas teigia palikęs savo gimtąjį kaimą, nes jis buvo sunaikintas dėl karinių veiksmų, tačiau persikelti į kitą saugią vietą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) nebandė, motyvavo, kad visur bloga padėtis, tačiau konkrečių priežasčių, dėl kurių jam buvo nesaugu nenurodė, teigė, kad jam buvo nesvarbu į kokią Europos valstybę vykti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

47. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą nuosekliai įvertino pareiškėjo situaciją bei pagrįstai nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

48. Tyrimo metu nustatyta, kad dėl aktyvių karinių veiksmų (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) kaime smurto lygis yra toks, kad vien buvimo šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, todėl manytina, kad išsiuntus pareiškėją į jo gyvenamąją vietovę (duomenys neskelbtini), grėstų pavojus jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pagal Tvarkos aprašo 100 punktą, šiuo atveju turi būti vertinama ar užsienietis gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Migracijos departamentas šias aplinkybes įvertino, nustatyta, kad tokia aplinkybė pareiškėjo atveju yra, tačiau jis ja nepasinaudojo. Atsakovas šiame kontekste įvertino ir pareiškėjo asmenines savybes – jis yra sveikas, jaunas, darbingo amžiaus vyras, nepriskiriamas pažeidžiamiems asmenims, kilmės valstybėje liko jo tėvai, jis susipažinęs su kilmės valstybėje egzistuojančiais papročiais, todėl įsikurti kitoje (duomenys neskelbtini) vietovėje, kur nevyksta ginkluotas konfliktas, jame nebūtų per didelė našta. Pareiškėjas nenurodė jokių individualių aplinkybių, dėl kurių jis galėtų būti persekiojamas (duomenys neskelbtini). Todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėtos Sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

50. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

51. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

52. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

53. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2022m. sausio 17 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiais veiksmais patvirtindamas, kad realus persekiojimas kilmės valstybėje jam negresia. 2022 m. vasario 11 d. pareiškėjas išvyko į kilmės valstybę.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė