2015-11-17 Nr. AB-22093-3-61-3-03172-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Kelmės ligoninei, viešajai įstaigai Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2015-11-17 Nr. AB-22093-3-61-3-03172-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba ) 2013 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. T1-858 (toliau – ir skundžiamas įsakymas).
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A-1019-552/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03172-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija 5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Kelmės ligoninei, viešajai įstaigai Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba ) 2013 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. T1-858 (toliau – ir skundžiamas įsakymas).
Pareiškėja paaiškino, kad nesutinka su skundžiamu įsakymu, kuriame nustatyta, kad jos sutuoktiniui T. B. (duomenys neskelbtini) VšĮ Kelmės ligoninėje buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjos teigimu, dėl netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo jos sutuoktinis mirė. Pareiškėjos nuomone, VšĮ Kelmės ligoninės ir VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų veiksmai turėjo būti vieningi bei sutelkti vienam bendram tikslui – suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą jos sutuoktiniui.
Atsakovas Akreditavimo tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėja nenurodė jokių motyvų, kurie pagrįstų jos teiginius apie nekokybiškai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi teikiant šias paslaugas. Pabrėžė, kad pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas išsamiai, vadovaujantis teisės aktais, visapusiškai buvo įvertintos visos su atlikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrole susijusios faktinės aplinkybės. VšĮ Kelmės ligoninės veiksmuose, pasireiškusiuose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pacientui, neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta. Tai, kad pareiškėjos netenkina skundžiamo įsakymo turinys nereiškia, jog atsakovas tinkamai šio klinikinio atvejo neišnagrinėjo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Kelmės ligoninė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad jei nenustatyta, kad VšĮ Kelmės ligoninė nagrinėjamu atveju nesilaikė teisės aktų reikalavimų, negalima konstatuoti, jog suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos. Pažymėjo, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, įvertino visas su atlikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrole susijusias faktines aplinkybes. Todėl nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) T. B. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Byloje ginčas kilo dėl skundžiamo įsakymo, kuriame nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktiniui T. B. (duomenys neskelbtini) VšĮ Kelmės ligoninėje buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais duomenimis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini), T. B. pasijutus blogai, pareiškėja 20.10 val. paskambino telefonu 112. Iškvietimas buvo perduotas VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus antros brigados bendruomenės slaugytojai, kuri nuvyko pas pacientą į namus. Į VšĮ Kelmės ligoninę T. B. buvo atvežtas 20.30 val. Akreditavimo tarnyba nustatė, kad slaugytoja gaivindama T. B. nenaudojo gaivinimo priemonių – neprijungė prie paciento defibriliatoriaus, neužrašė EKG, netaikė medikamentinio gydymo, todėl Akreditavimo tarnyba direktorius kitu įsakymu nustatė, kad T. B. VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tiriant VšĮ Kelmės ligoninėje T. B. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę Akreditavimo tarnyba nustatė, kad jos buvo suteiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas, įvertinęs teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo tvarką VšĮ Kelmės ligoninėje, bei bylos duomenis, nustatė, kad T. B. be sąmonės, nekvėpuojantis į VšĮ Kelmės ligoninę buvo pristatytas 20.30 val., nustatyta diagnozė – klinikinė mirtis, medicininė pagalba buvo pradėta teikti skubiai, 20.31 val. pradėtas pirminis gaivinimas pagal algoritmą, pacientas pervežtas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, jį gaivino du gydytojai ir slaugytoja, gaivinimo priemonės buvo taikytos, remiantis teisės aktų nuostatomis. 20.59 val. neefektyvi reanimacija buvo nutraukta, konstatuota T. B. mirtis.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs visas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad pacientas T. B. į VšĮ Kelmės ligoninę jau buvo atvežtas be sąmonės, nekvėpuojantis, neužčiuopiant jo pulso, Akreditavimo tarnybai konstatavus, jog VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus antros brigados slaugytoja netinkamai suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir nors VšĮ Kelmės ligoninės darbuotojai ėmėsi visų įmanomų ir teisės aktuose nustatytų reikiamų atlikti veiksmų, paciento T. B. gyvybės išgelbėti nepavyko. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju būtent VšĮ Kelmės ligoninė tinkamai atliko teisės aktų jai nustatytas pareigas, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822 patvirtinto „Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto“ 17 ir 20 punktais.
III. Pareiškėja pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo.
Pareiškėjos teigimu, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822 patvirtintą „Suaugusio žmogaus gaivinimo standartą“, todėl teismas neatskleidė bylos esmės. Teigia, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi minėtas aktas yra nemotyvuotas. Teismas taip pat privalėjo įvertinti 2013 m. birželio 18 d. ataskaitą Nr. T3-33-2/2013. Tik medicinos ekspertams pateikus išvadas, teismas galėjo įvertinti ginčijamus administracinius aktus. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo būti aktyvus ir bylos aplinkybes vertinti daug plačiau, nei pareiškėja nurodė savo skunde. Pareiškėjos nuomone, R. R. negalėjo atstovauti VšĮ Kelmės ligoninę, kadangi ši atstovė yra tiesiogiai suinteresuota ginti savo sutuoktinį V. R. dėl galimai netinkamai suteiktų gydymo paslaugų pacientui T. B.. Pareiškėja mano, kad dviejų gydymo įstaigų veiksmai turėjo būti vertinami kompleksiškai, kadangi visi medikų veiksmai buvo atliekami vieno ir to paties paciento T. B. atžvilgiu. Pažymi, kad paciento T. B. gaivinimo metu niekas nefiksavo medicinos darbuotojų atliekamų veiksmų minučių tikslumu. Pareiškėjos teigimu, medicininiai dokumentai buvo užpildyti vėliau, t. y. pagal praeityje buvusių įvykių eigą bei jau žinant pareiškėjos pretenzijas dėl medicinos darbuotojų suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pacientui T. B.. Teismo sprendime nėra įvertinta 2013 m. birželio 18 d. ataskaita Nr. T3-33-2/2013, o tik išdėstyti minėto dokumento teiginiai. Pareiškėja mano, kad teisėjo požiūris, nagrinėjant bylą, buvo siauras ir formalus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai taip pat buvo deklaratyvūs –pagrįsti tik 2013 m. birželio 18 d. ataskaitos Nr. T3-33-2/2013 išvadomis.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Akreditavimo tarnybos direktoriaus skundžiamo įsakymo preambulėje įvardytos teisės aktų normos, kuriomis vadovautasi priimant minėtą įsakymą, bei nurodyta 2013 m. birželio 18 d. ataskaita Nr. T3-33-2/2013, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Akreditavimo tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę dėl konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje konkrečiam pacientui suteiktų ar nesuteiktų paslaugų. Tokios kontrolės objektas visuomet yra tik viena konkreti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nepaisant to, kad pacientas ar jo atstovas skunde gali išreikšti pretenzijas dėl kelių asmens sveikatos priežiūros įstaigų suteiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Akreditavimo tarnyba atliko du savarankiškus tyrimus dėl dviejų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių teiktomis ar neteiktomis paslaugomis nebuvo patenkinta pareiškėja. Minėtų tyrimų išvados buvo įformintos ir pareiškėja su jomis buvo supažindinta, laikantis teisės aktų reikalavimų. Kompleksiškas tyrimas taip, kaip jį supranta pareiškėja, prieštarautų ne tik Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, bet taip pat pažeistų konfidencialumo reikalavimus. Pažymi, kad atsakovui VšĮ Kelmės ligoninės pateikti duomenys abejonių nekėlė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Kelmės ligoninė pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Nurodo, kad teismas negali ginti vienos ar kitos proceso šalies interesų, o turi vykdyti teisingumą. Pareiškėja nepagrindė kokiu teisiniu pagrindu galima nušalinti proceso dalyvio atstovą. Pažymi, kad VšĮ Kelmės ligoninės vidaus auditas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šis auditas nėra niekaip susijęs su pareiškėjos skundžiamu įsakymu. VšĮ Kelmės ligoninės vertinimu, atsakovas privalo atlikti asmens sveikatos priežiūros kokybės kontrolę dėl konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje konkrečiam pacientui suteiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Pabrėžia, kad atsakovas įvertino turimą medicininę dokumentaciją, visas faktines aplinkybes, kurios pagrindė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pacientui T. B. VšĮ Kelmės ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymo, kuriuo pareiškėjos vyrui VšĮ Kelmės ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo pripažintos teiktomis nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo
Pareiškėja manė, jog abi Kelmėje esančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos jos vyrui netinkamai teikė paslaugas, dėl ko pastarasis mirė, o Tarnyba netinkamai ir neišsamiai ištyrė jos skundą.
Atsakovas teigė, kad atlikus pareiškėjos vyrui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų VšĮ Kelmės ligoninėje kokybės patikrą, gydymo įstaigoje nebuvo nustatyta jokių teisės aktų pažeidimų, todėl šioje įstaigoje teiktos paslaugos pripažintos kokybiškomis.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė atsakovo poziciją.
Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais pagrindiniais motyvais, kaip ir pirminis pareiškėjos skundas, papildomai akcentuojama, kad teismas neturėjo leisti atsakovo atstovauti šališkam atstovui, plačiau nagrinėti faktines aplinkybes, įvertinti Ataskaitos Nr. T3-33-2/2013 pagrįstumą ir skundžiamo įsakymo atitikimą Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimams.
Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su, pareiškėjos manymu, netinkamu trečiojo suinteresuoto asmens atstovavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą proceso šalies atstovą pasirenka pati šalis, o kitam proceso dalyviui arba teismui nėra suteikta teisė nušalinti nuo atstovavimo ar neleisti atstovauti proceso šalies atstovui, jei tik jis turi teisės aktų nustatyta tvarką išduotą įgaliojimą. Tai, kad proceso šalį atstovaujantis asmuo yra suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi ir siekia tai proceso šaliai naudingo teismo sprendimo yra savaime suprantama ir negali būti laikoma netinkamu atstovavimu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, dėl kurių byloje iš esmės nėra ginčo. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vyras pasijuto blogai, todėl pareiškėja 20.10 val. paskambino telefonu 112. Iškvietimas buvo perduotas VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus antros brigados bendruomenės slaugytojai, kuri 20.15 val. atvyko pas pacientą į namus, tačiau gaivindama pacientą nenaudojo tinkamų gaivinimo priemonių – neprijungė prie paciento defibriliatoriaus, neužrašė EKG, netaikė medikamentinio gydymo. 20.30 val. pacientas buvo atvežtas į VšĮ Kelmės ligoninę , kurios Priėmimo skyriuje 20.31 val. pradėtas pirminis gaivinimas pagal nustatytą algoritmą, pacientas nedelsiant pervežtas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur jį gaivino du gydytojai ir slaugytoja, taikydami skyriuje esančias gaivinimo priemones. 20.59 val. neefektyvi reanimacija buvo nutraukta, konstatuota pareiškėjos vyro biologinė mirtis. Dėl šių įvykių pareiškėja kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri jos skundą pagal kompetenciją pavedė išnagrinėti Akreditavimo tarnybai. Pastaroji atliko du tyrimus, surašė dvi Kontrolės ataskaitas ir dviem 2013 m. liepos 3 d. direktoriaus įsakymais Nr. T1-858 ir Nr.T1-859 įvertino pareiškėjos vyrui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą abiejose Kelmės rajono sveikatos priežiūros įstaigose.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra sveikatinimo veiklos specialusis valdymo ir kontrolės subjektas. Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu jai suteikti įgaliojimai vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą (valstybinę kontrolę). Pagrindinius reikalavimus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos valstybinei kontrolei (valstybiniam medicininiam auditui), taip pat dokumentus šių procedūrų eigai fiksuoti nustato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo III skyrius, Pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137. Iš šių teisės aktų matyti, kad Akreditavimo tarnyba savo funkcijas vykdo atlikdama tyrimus, ar konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje konkrečiam pacientui buvo tinkamai suteiktos arba nesuteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau tiesiogiai nesprendžia žalos pacientui atlyginimo ar kaltų asmenų patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimų.
Dėl pareiškėjos vyro sveikatos priežiūros (duomenys neskelbtini) vakare Akreditavimo tarnyba pagrįstai atliko du atskirus tyrimus, nes jam minėtas paslaugas atskirai teikė dviejų skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Apeliantės argumentas, kad abiejų įstaigų darbuotojų veiksmai turėjo būti vertinami kompleksiškai, nėra pagrįstas, nes vienos įstaigos darbuotojai negali būti atsakingi už kitos įstaigos darbuotojų ar trečiųjų asmenų padarytas klaidas. Iš kitos pusės, dviem minėtais tyrimais buvo įvertinti visi sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų veiksmai, susiję su pareiškėjos vyro sveikatos priežiūra, nepaliekant nuošalyje nei vienos iš minėtų įstaigų.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ne tik skundžiamą atsakovo įsakymą, bet ir jo pagrindu buvusią Ataskaitą Nr. T3-33-2/2013.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamą akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. spalio 30 d. Nr. A146-1705/2014, 2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kontrolės ataskaita yra privalomasis asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės dokumentas, kuriuo vadovaujantis rengiamas baigiamasis administracinės procedūros sprendimas – Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymas dėl rekomendacijų asmens sveikatos priežiūros įstaigai pateikimo, kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, daro išvadą, kad skundžiamo atsakovo įsakymo turinys yra neatsiejamas nuo Akreditavimo tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. birželio 18 d. Kontrolės Nr. T3-33-2/2013 ataskaitoje pateikto faktinių aplinkybių įvertinimo, taigi minėtas apeliantės teiginys yra pagrįstas.
Tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas savo sprendime įvertino ne tik skundžiamą įsakymą, bet ir 2013 m. birželio 18 d. Kontrolės Nr. T3-33-2/2013 ataskaitoje pateiktas faktines aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822 patvirtinto „Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto“ taikymo požiūriu.
Patikrinęs pareiškėjos skundo nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje procesą teisėtumo požiūriu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas veikė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu bei Nuostatais jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Analizuodamas sveikatos priežiūros įstaigų, kurių veiksmus jam apskundė pareiškėja, darbą, atsakovas tinkamai laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybinės kontrolės objektyvumą, iš esmės įsigilino į pareiškėjos iškeltus klausimus, ir tam tikriems nusiskundimams pasitvirtinus, Akreditavimo tarnybos 2013 m. liepos 3 d. direktoriaus įsakymu Nr. T1-859 ( kuris šioje byloje neapskųstas) konstatavo netinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre. Be to, pažymėtina, jog atsakovas neprivalo elgtis būtent taip, kaip to prašo suinteresuotas asmuo, t. y. nėra saistomas asmens (paciento) kreipimesi nurodytų argumentų ir reikalavimų dėl konkrečių veiksmų atlikimo ar poveikio priemonių taikymo.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šios teisės normos aiškinimas kiekvienu atveju turi būti atliekamas konkrečių bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste.
Jau minėta, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi.
Nagrinėjamu atveju atsakovo Įsakymo Nr. T1-858 įžanginėje dalyje nurodyti šio individualaus administracinio akto priėmimo konkretūs teisiniai pagrindai (Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsnis, Aprašo 29 punktas), taip pat nurodyta, kad šis aktas priimtas atsižvelgiant į Akreditavimo tarnyboje atliktą kokybės kontrolę pagal pareiškėjos skundą bei parengtą 2013 m. birželio 18 d. Kontrolės Nr.T3-33-2/2013 ataskaitą Nr. D17-103(1.2.7). Skundžiamo įsakymo rezoliucinėje dalyje aiškiai suformuluotas Akreditavimo tarnybos sprendimas, taip pat išaiškinta šio akto apskundimo tvarka.
Taigi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, esą Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. T1-858 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas to neįvertino, yra nepagrįsti ir atmestini.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, ABTĮ 86 straipsnio nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas galioti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius