2022-02-02 Nr. AB-2614-3-61-3-02630-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-81-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02630-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu nusprendė nutraukti bylos dalį pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl skundo dalies atsisakymo, kitoje dalyje pareiškėjo skundą patenkino.

Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 20 d. elektroniniu laišku paprašė Vilniaus apygardos administracinio teismo ištaisyti 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo motyvacinėje dalyje (7 puslapyje) sakinyje „Pareiškėjui, kaip teisė specialistui, tai turėjo būti žinoma“ padarytą rašymo apsirikimo klaidą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. K. prašymą dėl klaidos ištaisymo teismo sprendime.

Teismas konstatavo, kad 2021 m. gruodžio 20 d. sprendime viename iš žodžių trūksta vienos raidės, t. y. vietoj žodžio „teisės“, parašyta „teisė“, tačiau vertino šią klaidą kaip mažareikšmę gramatinę klaidą. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas teismo sprendimo klaidų ištaisymo institutas iš esmės nėra skirtas tokioms visiškai formalioms gramatikos klaidoms taisyti.

II. Pareiškėjas J. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Ištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendime padarytus rašymo apsirikimus ir nurodyti: „Pareiškėjui, kaip teisės specialistui, tai turėjo būti žinoma <...>.“; 2) priteisti iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareiškėjui J. K. jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su šio atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo sprendime buvo pavartotas netinkamas linksnis ir tai yra akivaizdi gramatinė klaida. Pareiškėjo nuomone, nei ABTĮ, nei Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtinti rekomenduojami teismų procesinių sprendimų kokybės standartai (toliau – ir Standartai), nei kiti teisės aktai nenustato kokios teismo sprendime stiliaus ar gramatikos klaidos yra formalios, kurių nereikia taisyti, taip pat nenumato ir kiek bei kokių klaidų turi ar gali būti paliekama teismo sprendime. Pareiškėjas teigia, kad pagal Standartų reikalavimus teismo sprendimas turi būti surašytas bendrine lietuvių kalba ir be jokių kalbos ar rašybos klaidų.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžias stiliaus ir gramatines klaidas, kurias ištaisyti atsisakė, todėl 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis naikintina, o klaidos turėtų būti ištaisytinos apeliacinės instancijos teismo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. K. prašymas dėl klaidos ištaisymo 2021 m. gruodžio 20 d. teismo sprendime, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 96 straipsnio 2 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar proceso šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas.

Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad ABTĮ 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas iki kol sprendimas neįvykdytas ir tik tokių teismo sprendimo netikslumų ištaisymui, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio bei realizavimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą. Šio instituto pagalba negali būti atliekami įvairūs rezoliucinės sprendimo dalies papildymai ar pakeitimai, kurie keičia sprendimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1192-552/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl klaidos ištaisymo, konstatavęs, kad teismo sprendime padaryta mažareikšmė gramatinė klaida (trūksta vienos raidės), o teismo sprendimo klaidų ištaisymo institutas nėra skirtas tokioms visiškai formalioms gramatikos klaidoms taisyti.

Pareiškėjas atskirame skunde nurodo, kad ABTĮ ir Standartai nenumato, kokiais atvejais rašymo apsirikimo klaidos teismo sprendimuose gali būti netaisomos, todėl mano, kad visos klaidos turi būti ištaisytos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 96 straipsnyje įtvirtintas klaidų taisymo institutas nėra savaime savitikslis, jis skirtas tam, kad būtų taisomos teismo sprendimų neesminės klaidos, kurios gali trukdyti suprasti atskirus teismo sprendimo teiginius, ar ateityje įvykdyti sprendimą.

Be to, ABTĮ 96 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija ištaisyti aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, t.y. teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytas rašymo apsirikimas ( tame tarpe ir gramatinė klaida) yra tokio masto ir pobūdžio, kad būtų būtina taikyti teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutą. Paprastai toks institutas taikomas teismo sprendime netinkamai nurodžius datas, proceso šalių pavardes ar pavadinimus, dokumentų numerius ir panašius duomenis, kurių neištaisius, kiltų abejonės teismo nagrinėtomis ar nustatytomis aplinkybėmis administracinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, o atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kad dėl teismo sprendime padarytos vienos formalios gramatinės klaidos, netinkamai pavartojus žodžio „teisė“ linksnį, būtų apsunkintas teismo sprendimo suvokimas ar įvykdymas. Įvertinusi proporcingumo principą ir administracinio proceso tikslus, teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus, jog pagal Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintus rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų kokybės standartus teismo sprendimai turi būti surašomi be klaidų, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo minėtas aktas yra rekomendacinio pobūdžio, o teisėjo procesiniuose dokumentuose padarytų rašybos klaidų kiekis gali turėti įtakos atliekant teisėjo veiklos vertinimą ar numatant kvalifikacijos tobulinimo sritis. Kiekvienos nereikšmingos gramatinės klaidos, spausdinimo apsirikimo ar panašių itin formalių sprendimo trūkumų šalinimui privalomai naudotis ABTĮ 96 straipsnyje numatytomis procesinėmis priemonėmis yra neproporcinga.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, , teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius