ee1145fa-82ae-4a2e-ab06-da255eb4d7cc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-894-631/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02446-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos ,,Demokratijos plėtros fondas“ atstovei advokatei V.

E., atsakovės Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovui V. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui E. E., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ atstovui advokatui A. Č. (A. Č.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos ,,Demokratijos plėtros fondas“ skundÄ atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys E. E. ir uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. birželio 15 d. sprendimÄ Nr. EKS-13/21 (toliau – ir Sprendimas). Nurodo, jog Komisija 2021 m. birželio 15 d. posėdyje iÅ¡nagrinėjo UAB ,,Delfi“ skundÄ dėl E. E. (toliau – ir Žurnalistas) publikacijos ,,Rinkimų favoritai? arba Okupuota valstybė. LietuvÄ KGB metodais užvaldo Kremliaus draugai, o patriotai tyli. Gal metas pabusti? (toliau – ir Publikacija, Straipsnis) (,,Valstybė“ (internetinis), 2020 m. gegužės 29 d.) ir priėmė skundžiamÄ sprendimÄ , kuris, pareiÅ¡kėjos teigimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnį, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas.

Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad ,,Delfi“ 2020 m. gruodžio 7 d. skunde Komisijai dėl pareiÅ¡kėjos paskleistos neetiÅ¡kos informacijos iÅ¡skyrė septynias Publikacijos citatas/pastraipas, kurios, kaip nurodė „Delfi“, pažeidžia jo dalykinę reputacijÄ : 1. ,,Deja, Å¡iandien delfi.lt, mÅ«sų nuomone, tapo vos ne galingiausiu su Rusija verslo ryÅ¡iais susijusio oligarcho R. K. ruporu“ (toliau – ir Pirmasis teiginys); 2. ,,BÅ«tent Å¡iame kontekste ir reikėtų vertinti birželio 29 d. naujienų portale delfi.lt pasirodžiusį V.

D. straipsnį „Slaptieji protokolai iÅ¡duoda Å¡ešėlinių kardinolų planus“. Jo įžangoje aiÅ¡kinama, kad „prieÅ¡ kelerius metus aktyviais branduolinės energetikos Å¡alininkais buvę Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai staiga tapo arÅ¡iais jos kritikais ir susibÅ«rę į oficialiÄ asociacijÄ â€žSÄ jÅ«dis prieÅ¡ Astravo AE“ savo veikimu siekia daryti įtakÄ Lietuvos vidaus ir užsienio politikai.“ Tai skamba tarsi KGB raportas iÅ¡ praeities, apverčiantis realybę aukÅ¡tyn kojomis.

Juk daugybę kartų rašėme, kad Visagino AE projektas buvo bÅ«tinas visų pirma tam, kad nebÅ«tų Astravo AE. Taigi naujienų portalas, kuris ignoruoja R. K. vaidmenį žlugdant Visagino AE projektÄ ir atveriant keliÄ V. P. monstrui Astrave, kaip Å¡ešėlinius siaubÅ«nus vertina tuos, kurie kovėsi už Visagino AE, kad nebÅ«tų Astravo AE, o dabar kaunasi su Astravu už Lietuvos laisvę. Kaltina juos, kad savo veikimu jie bando daryti įtakÄ gerosios karbauskinės valdžios Lietuvos vidaus ir užsienio politikai!“ (toliau – ir Antrasis teiginys); 3. ,,Tačiau anksčiau kaltę už AstravÄ verčiant bÅ«tent tiems, kurie kovojo su Astravu, buvo tik klaidinama, o Å¡iandien pasiekėme aukščiausiÄ degradavimo stadijÄ , kai iÅ¡ naujienų portalų Lietuvoje didžiausias reklamos pajamas – ir ne tik iÅ¡ oligarchinių, bet ir iÅ¡ Vakarų verslo grupių – gaunantis delfi.lt, kuris, kaip rašėme, paties R.

K. buvo pamalonintas azartinių loÅ¡imų reklamos milijonais, kovotojus su Astravo monstru pavadino vos ne didžiausiais Lietuvos prieÅ¡ais, bet visi tyli. Tai verčia klausti, kuo Å¡i situacija skiriasi nuo tos, kai SÄ jÅ«dis, kuris kovojo už Lietuvos laisvę, KGB žiniasklaidoje irgi buvo vadinamas blogiu? Manytume, jog iÅ¡ esmės tik tuo, kad tuo metu Lietuvos tauta susivienijo su SÄ jÅ«džiu ir bent trumpam įveikė KGB bei komunistus, o Å¡iandienį SÄ jÅ«dį galima spardyti KGB metodais, bet tauta ir net Å¡viesuomenė bei verslo inteligentija bailiai tyli.“ (toliau – ir Trečiasis teiginys); 4. ,,Čia galima prisiminti ir kitus delfi.lt straipsnius, kurie buvo paskelbti visai neseniai.

Ir nors galima sutikti, kad kalbėdamas su Latvijos televizija vienas iÅ¡ antiastravinio judėjimo aktyvių dalyvių Ž. P. kiek sutirÅ¡tino spalvas, bandydamas atkreipti latvių dėmesį, esÄ jų politika dėl elektros pirkimo iÅ¡ Astravo AE naudinga Rusijai, jo pareiÅ¡kimo esmė yra teisinga ir jį arÅ¡iai kritikuoti galėjo nebent tie, kurie gina Astravo interesus. Delfi.lt ne tik sukritikavo Ž. P.: „Latvijos televizijos reportaže Pavilionis nesirinko žodžių“, bet dar ir pakalbino Latvijos politikÄ R.

R., kuris pritaria elektros iÅ¡ Astravo AE pirkimui ir ne tik sukritikavo Ž. P., bet ir apkaltino LietuvÄ , kad elgiasi blogai. Nejau tikrai L. P. mano, kad ir dėl Å¡ių tekstų kalti tik jų autoriai ir kad tai nėra portalo, kuriame ji dirba, interesų atspindys? Nejau ji nemato, kad delfi.lt yra tapęs vos ne kiÅ¡eniniu R. K. ruporu, o tarp aktyviai jame besireklamuojančių veidų nuolat Å¡mėžuoja V. U.? O kÄ jau kalbėti apie Kremliaus trolius, kurie komentarų skiltyse skleidžia Maskvai naudingas įtaigas...

Å tai Vakaruose nepriklausoma vertybinė žiniasklaida ir atsakingas verslas atsisako reklamuotis feisbuke, nes ten siaučia troliai, kurių tikslas – griauti pilietinę demokratijÄ , o Lietuvoje visi, iÅ¡skyrus mÅ«sų redakcijÄ , apsimeta, kad to nemato. Taip kolegos žurnalistai trolių įtakÄ Ä¯teisina, o Vakarų verslas jÄ dar ir finansuoja.“ (toliau – ir Ketvirtasis teiginys); 5. ,,Tai ir lemia, kad tam tikru momentu gali dominuoti „MG Baltic“ televizijos, reklamuojančios Å¡okantį su Rusija verslo ryÅ¡iais susijusį oligarchÄ V.

U., arba delfi.lt, kuris suteikia tribÅ«nÄ SÄ jÅ«dį prieÅ¡ Astravo AE persekiojančiam su Rusija verslo ryÅ¡iais susijusiam oligarchui R. K..“ (toliau – ir Penktasis teiginys); 6. ,,Kaip teisingai raÅ¡o L. P., Å¡iandien visa Lietuva turėtų susivienyti prieÅ¡ AstravÄ , tačiau bÅ«tent dėl Å¡ių įtakų, sklindančių ir iÅ¡ R. K. bei delfi.lt, suformuota nuomonė, kad SÄ jÅ«dis prieÅ¡ Astravo AE yra politizuotas deÅ¡iniųjų projektas.“ (toliau – ir Å eÅ¡tasis teiginys); 7. ,,Beje, akivaizdžiai, mÅ«sų nuomone, ne Lietuvai dirbanti informacinė erdvė ne tik pridengė R.

M. sunaikinimo skandalÄ bulvariniu informacijos apie D. B. ir V. S. skyrybas srautu, bet ir prisidėjo prie patriotų, kovojančių su Astravu, dergimo, nes mėgino įteigti, kad jie – ne patriotai, o tik pavojų keliantys Å¡ešėliniai veikėjai su slaptaisiais protokolais ir visokiomis kitokiomis bjaurastimis. Å is tikrųjų Lietuvos patriotų naikinimo procesas buvo idealiai pridengtas R. Å . ir R. K. naudingu projektu „Pliažas“. Taip buvo iÅ¡reklamuotas ne tik R. Å ., kurį priskirtume prie stambiajam kapitalui, taip pat ir „MG Baltic“, draugiÅ¡kesnių politikų, bet ir delfi.lt favoritas R.

K. – oligarchas, kuris arÅ¡iai persekioja SÄ jÅ«dį prieÅ¡ Astravo AE ir tuo pat metu save, kovodamas su R. Å . pliažu, manytume, dėl žiniasklaidos ir ypač delfi.lt skelbiamos informacijos, turėjo galimybę pavaizduoti kaip didžiausiÄ patriotÄ . Tad Liberalų sÄ jÅ«džio ir konservatorių, kurie vieninteliai drįsta ryžtingiau stoti prieÅ¡ Astravo monstrÄ ir jį remiantį Kremliaus bei vietinių grupuočių suformuotÄ aÅ¡tuonkojį, galimybės artėjančiuose Seimo rinkimuose sumažėjo, o „MG Baltic“ ir delfi.lt artimesnių veikėjų – R.

Å . ir R. K. – bei jų partijų galimybės iÅ¡augo.“ (toliau – ir Septintasis teiginys). Pažymi, kad, kaip skunde Komisijai teigė „Delfi“, pareiÅ¡kėja Å¡iais teiginiais pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 3, 4, 5, 7, 8 ir 20 straipsnių nuostatas. Nurodo, kad 2021 m. vasario 9 d. teikdama Komisijai paaiÅ¡kinimus dėl „Delfi“ skundo nurodė, jog ,,Delfi“ skunde nėra nurodyta, kuo bÅ«tent ir kaip konkrečiai kiekviena iÅ¡ nurodytų pastraipų ar net Publikacijos dalių pažeidžia ,,Delfi“ dalykinę reputacijÄ .

Taip pat nesuprantama, kokios tikrovės neatitinkančios žinios arba nesÄ Å¾iningos, žeminančios ir neetiÅ¡kos nuomonės apie ,,Delfi“ buvo paskleistos, kokie tiksliai teiginiai ir kodėl yra laikytini neatitinkančiais tikrovės, ar juose esanti nuomonė nėra pagrįsta. PareiÅ¡kėja Komisijai nurodė, kad ,,Delfi“ analogiÅ¡kÄ skundÄ pateikė ir Žurnalistų etikos inspektoriui (toliau – ir ŽEI), todėl, vadovaujantis Komisijos darbo reglamento 2.22 punktu, prašė atsisakyti nagrinėti skundÄ .

Be to, tuo atveju, jei Komisija nagrinės skundÄ , prašė iÅ¡ ŽEI iÅ¡reikalauti pareiÅ¡kėjos ŽEI pateiktus duomenis bei papildomai paprašė iÅ¡reikalauti tuos įrodymus, kurių dėl asmens duomenų bei komercinių paslapčių apsaugos negali gauti. Nurodo, kad pateiktuose paaiÅ¡kinimuose ŽEI pareiÅ¡kėja iÅ¡samiai pasisakė dėl kiekvienos „Delfi“ iÅ¡vados. PareiÅ¡kėja nurodė, jog nėra aiÅ¡ku, kodėl, pavyzdžiui, priskyrimas R. K. ,,Delfi“ favoritui, ar artimesniam, iÅ¡reklamuotam asmeniui yra kaltinimas.

Atsižvelgiant į ,,Delfi“ skelbtÄ itin gausiÄ informacijÄ , susijusiÄ su R. K. ir jo partija, ar partiečiais, tokio reiÅ¡kinio apibÅ«dinimas lingvistine iÅ¡raiÅ¡kos forma ,,ruporas“, yra visiÅ¡kai normalus. Publikacija yra rubrikoje ,,Nacionaliniai interesai“, todėl jame pateikiama reikÅ¡minga visuomenei analizė, autoriaus susirÅ«pinimas dėl valstybės užvaldymo, pastebimų pavojingų tendencijų todėl sutinka su ,,Delfi“, kad informacija suteikiama tendencingai. Pažymi, jog Publikacija turi bÅ«ti vertinama kaip visuma, atskleidžiamas jos kontekstas, nes Publikacijoje nėra teigiama, kad ,,Delfi“ yra ,,KGB raportas“, ar veikia ,,KBG metodais“.

Autorius tik pateikia palyginimÄ su KGB laikais, kuriais buvo persekiojami kovotojai už laisvę, o ,,Delfi“ neminimas, tik nurodoma į oligarchų ir Kremliaus užvalomÄ LietuvÄ . Publikacijoje taip pat įvertinama, kodėl toks svarbus yra SÄ jÅ«dis prieÅ¡ Astravo AE. PareiÅ¡kėjos teigimu, ,,Valstybė“ tiesiogiai nekaltina ,,Delfi“ veikiant KGB metodais, ar kad jis yra „KGB raportas“. Publikacijos autorius tik pasidalina su skaitytojais tikrovėje esančios ir ,,Delfi“ skaitytojams pateiktos informacijos įvertinimu, analize, bei Å¡iÄ informacijÄ apibÅ«dina ir sugretina su jam iÅ¡kilusia asociacija (buvusiu (ir esamu) KGB veikimu).

Nurodo, kad „Delfi“ skunde nėra nurodyta, kokie kaltinimai neparemti faktais, kokie poelgiai vertinami neadekvačiai, kokia teisinga informacija yra iÅ¡kraipyta. Nesutinka, kad Publikacija yra neobjektyvi ir, kad buvo poreikis ,,Delfi“ pateikti savo pozicijÄ dėl autoriaus įžvalgų. Publikacija yra objektyvi, nes paremta tikrais įvykiais ir faktinėmis aplinkybėmis, autoriaus daugiamete geopolitinių procesų samprata. Be to, Publikacija yra dėl vieÅ¡ojo intereso, jame itin aiÅ¡kÅ«s ir labai aiÅ¡kiai ginami nacionaliniai interesai, piliečiai raginami pastebėti Kremliaus ir oligarchų, nomenklatÅ«ros veikimÄ , nenaudingÄ Lietuvai.

Pažymi, kad žodis ,,Delfitronas“ yra iÅ¡galvotas, kalboje neegzistuoja, todėl prasmės neturi. Jis pavaizduotas kaip meninė iÅ¡raiÅ¡kos forma žurnalo dizainerio. PareiÅ¡kėjos teigimu, Komisijai pateiktas skundas tik įrodo nepakantumÄ kritikai. Be to, kadangi skundai kartojasi, nėra abejonių, jog ,,Delfi“ to siekia sÄ moningai, tarsi parodydami, kad, jeigu tik ,,Delfi“ bus kritikuojamas, skundai nesibaigs. PareiÅ¡kėja nesutinka su Sprendimo iÅ¡vadomis dėl Kodekso straipsnių pažeidimo, nes Komisija neatsižvelgė nei į pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, nei į paaiÅ¡kinimus ŽEI, neiÅ¡reikalavo ir netyrė įrodymų.

Apibendrindama nurodo, kad Publikacijoje aiÅ¡kiai nurodomi Å¡altiniai, kodėl jo autoriui susiformavo tokios įžvalgos, kuriomis buvo bÅ«tina pasidalinti su visuomene. Publikacijoje paskelbta visuomenei reikÅ¡minga informacija ir buvo teisėtas visuomenės interesas jÄ sužinoti. PareiÅ¡kėja Publikacijoje nepaskelbė jokių neteisingų žinių ar nepagrįstų ir žeminančių nuomonių apie ,,Delfi”. Publikacijoje skelbta informacija yra pagrįsta tikrovėje vykusiais faktais, įskaitant tame tarpe ir istorinę tiesÄ .

Be to, Publikacija yra dėl vieÅ¡ojo intereso, joje apžvelgiama opi tema apie vidinį Lietuvos užvaldymÄ , o žiniasklaidos priedermė yra nagrinėti visuomenei reikÅ¡mingus klausimus, atskleisti netinkamas viešųjų ir privačių asmenų veikas, kelti diskusijas įvairiais visuomenei reikÅ¡mingais aspektais. ,,Delfi“ Skundas nepagrįstas, nes pareiÅ¡kėja dėl nurodytų motyvų nepaskleidė jokių tikrovės neatitinkančių žinių ar žeminančių ir neetiÅ¡kų nuomonių apie ,,Delfi“, neskelbė ir Å¡meižikiÅ¡kos informacijos, dezinformacijos ir pan.

Publikacija nepažeidė ,,Delfi“ dalykinės reputacijos, tokie įrodymai nebuvo nepateikti. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė visus skundo argumentus, praÅ¡ydama jį tenkinti. Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir Asociacija) atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Nurodo, kad 2021 m. birželio 15 d. Komisija iÅ¡nagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens „Delfi“ skundÄ dėl portale valstybe.eu 2020 m. liepos mėn. paskelbtos E. E. publikacijos „Rinkimų favoritai? arba Okupuota valstybė.

LietuvÄ KGB metodais užvaldo Kremliaus draugai, o patriotai tyli. Gal metas pabusti?“ (Publikacija). „Delfi“ Komisijai pateiktame skunde nurodė, jog portalas delfi.lt Publikacijoje kelis kartus buvo pavadintas (kiÅ¡eniniu) R. K. ruporu, pats R. K. vadinamas portalo delfi.lt favoritu, portalo delfi.lt straipsnis vadinamas KGB raportu, o pats portalas kaltinamas spardymu KGB metodais ir Astravo AE interesų gynimu. Taip pat nurodoma, jog tokie kaltinimai yra aiÅ¡kiai nepagrįsti. Tai, kad portalas skelbia įvairių politikų pozicijas, nereiÅ¡kia, kad jis tapo kažkurio iÅ¡ jų ruporu, kaip ir tai, kad žurnalistė remiasi dokumentais ir kritiÅ¡kai pasisako tam tikru klausimu, nėra tinkamas pagrindas kaltinti jÄ ir (ar) „Delfi“ tariamu veikimu KGB metodais.

Skunde taip pat pažymėta, jog kaltinimai portalui delfi.lt neparemti jokiais faktais, o portalo poelgiai vertinami neadekvačiai – Publikacija iÅ¡kraipo teisingÄ informacijÄ , yra neobjektyvi ir akivaizdžiai Å¡aliÅ¡ka. „Delfi“ teigimu, skundžiami teiginiai žeidžia bendrovės reputacijÄ , nepriklausomai nuo iÅ¡vados, kad jie yra žinios ar nuomonės. Tuo tarpu pareiÅ¡kėja Komisijai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog Publikacijoje nebuvo paskelbta jokių neteisingų žinių ar nepagrįstų ir žeminančių nuomonių apie portalÄ delfi.lt.

Paskelbta informacija yra pagrįsta tikrovėje vykusiais faktais, įskaitant ir istorinę tiesÄ , jog KGB persekiojo kovotojus už laisvę, pasirinkdavo bÅ«dus, kurie juos diskredituodavo, apversdami realybę aukÅ¡tyn kojomis. PareiÅ¡kėjos teigimu, Publikacija yra dėl vieÅ¡ojo intereso, joje apžvelgiama opi tema apie vidinį Lietuvos užvaldymÄ Publikacijoje nurodytais bÅ«dais, o žurnalistas, Å¡iuo atveju, tik atliko savo prievolę, kadangi siekia apsaugoti valstybės interesÄ nuo pavojingų tendencijų.

Dėl PublikacijÄ iliustruojančio fotomontažo paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog žodis ,,Delfitronas“ yra iÅ¡galvotas ir kalboje neegzistuoja, todėl prasmės neturi ir pavaizduotas buvo tik kaip meninė žurnalo dizainerio iÅ¡raiÅ¡kos forma. Be to, pats fotomontažas yra linksmas, humoristinis, jokios agresijos ar pykčio neturi, todėl dalykinės reputacijos pažeisti negalėjo. Komisija, įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog portalas delfi.lt Publikacijoje buvo vadinamas „vos ne kiÅ¡eniniu“ R.

K. „ruporu“, Å¡io portalo publikacija buvo vadinama KGB raportu, o pats portalas buvo kaltinamas veikla KGB metodais ir Lietuvai nedraugiÅ¡kų interesų gynimu. Komisija sprendė, kad nors pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų. Komisija nusprendė, kad portale delfi.lt yra skelbiamos įvairių politikų ir visuomenės veikėjų nuomonės, dažnai oponuojančios viena kitai, todėl teigti, kad Å¡is portalas atstovauja vienai kuriai nors politinei jėgai (nuomonei), nėra jokio objektyvaus pagrindo, o Å¡io portalo įvardinimas kieno nors „ruporu“ ir (ar) „kiÅ¡eniniu“ ar, juo labiau, kaltinimas veikiant KGB metodais laikytinas nesÄ Å¾iningu ir neetiÅ¡ku.

Komisija Sprendimu pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 3 ir 4 straipsniai. Taip pat Komisija sprendė, kad iÅ¡ Publikacijos statistinis informacijos vartotojas galėjo susidaryti įspÅ«dį, jog portalas delfi.lt yra KGB metodais veikiantis R. K. įrankis, skirtas visuomenei kvailinti. T. K. pripažino, jog taip pat buvo pažeistas ir Kodekso 8 straipsnis. Dėl pareiÅ¡kėjos skundo teismui argumentų nurodo, kad tai, jog pareiÅ¡kėjos minima žurnalistė savo publikacijoje kritiÅ¡kai pasisakė vienu ar kitu visuomenei aktualiu ir pakankamai prieÅ¡taringai vertinamu klausimu, nėra pakankamas pagrindas kaltinti jÄ ir (ar) portalÄ delfi.lt veikimu KGB metodais ar Lietuvai nedraugiÅ¡kų interesų gynimu.

Tiek pats KGB, tiek ir jo veiklos metodai Lietuvoje yra vertinami itin neigiamai ir visuotinai smerkiami, todėl bet koks nepriklausomos visuomenės informavimo priemonės tapatinimas su Å¡ia organizacija ir (ar) jos veiklos metodais laikytinas neetiÅ¡ku. Nesutiko ir su pareiÅ¡kėjos argumentais, jog R. K. portale delfi.lt, lyginant su kitais politikais, skiriama daugiausiai dėmesio. Portale delfi.lt yra skelbiamos įvairių politikų ir visuomenės veikėjų nuomonės, todėl teigti, jog Å¡is portalas atstovauja vienai kuriai nors politinei jėgai (nuomonei), nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 3 ir 4 straipsnių reikalavimai.

Publikacija buvo iliustruota fotomontažu, kuriame Seimo pastato fone buvo pavaizduotas besiÅ¡ypsantis R. K., rankose laikantis futuristinės iÅ¡vaizdos ginklÄ su užraÅ¡u „Delfitronas“. Atsakovės teigimu, akivaizdu, jog sÄ sajoje su Publikacijos antraÅ¡te ir tekstu R. K. yra priskiriamas Kremliaus draugų ratui, kaip ir akivaizdu tai, jog žodis „Delfitronas“ daugumai skaitytojų asocijuojasi bÅ«tent su „Delfi“. T. K. taip pat pagrįstai nusprendė, jog statistinis informacijos vartotojas, susipažinęs su Publikacijos antraÅ¡te ir tiesiai po Å¡ia antraÅ¡te patalpintu fotomontažu, galėjo susidaryti įspÅ«dį, jog portalas delfi.lt yra visuomenei kvailinti skirtas R.

K. įrankis, veikiantis KGB metodais, todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeisti ir Kodekso 8 straipsnio reikalavimai. Teismo posėdžio metu atstovas visiÅ¡kai palaikė atsiliepimo argumentus, nesutikdamas su pareiÅ¡kėjos skundu, praÅ¡ydamas jį atmesti, o SprendimÄ palikti nepakeistÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“ atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad „Delfi“ reputacija prieÅ¡taringa ir negali bÅ«ti ginama nurodo, kad neegzistuoja joks teismo sprendimas (nutartis), kuris konstatuotų „Delfi“ „prieÅ¡taringÄ â€œ reputacijÄ .

PrieÅ¡ingai, Komisija Sprendime konstatavo, kad portale delfi.lt yra skelbiamos įvairių politikų ir visuomenės veikėjų nuomonės, dažnai oponuojančios viena kitai, todėl nėra pagrindo teigti, jog Å¡is portalas atstovauja vienai kuriai nors politinei jėgai (nuomonei) ir pan. Pažymi, kad Visuomenės informavimo įstatymas nustato bendrÄ pareigÄ reikÅ¡ti nuomonę sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai. Nėra jokios iÅ¡imties, kad tam tikrais atvejais Å¡i pareiga negalioja, todėl pareiÅ¡kėjos pozicija, atleidžianti jÄ nuo pareigos nuomonę reikÅ¡ti sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, yra atmestina.

PrieÅ¡ingu atveju pareiÅ¡kėja galėtų skleisti neetiÅ¡kÄ , įžeidžiančiÄ , Å¡meižiančiÄ informacijÄ nebijodama jokios atsakomybės. Taip pat pažymėjo, kad „Delfi“ yra UAB, t. y. privatusis juridinis asmuo, neteikiantis viešųjų paslaugų, todėl galioja įprastinės neįžeidžiančios, nemenkinančios, nežeminančios kritikos tolerancijos ribos. Dėl ginčo teiginių nurodo, kad iÅ¡ Publikacijoje nurodytų teiginių turinio galima teigti, kad pareiÅ¡kėja net kelis kartus pavadina portalÄ â€žDelfi“ (kiÅ¡eniniu) R.

K. ruporu, o R. K. pavadina portalo „Delfi“ favoritu; portalo DELFI straipsnį pavadina KGB raportu ir apkaltinÄ portalÄ â€žDelfi“ spardant KGB metodais; priskyrė portalui „Delfi“ Astravo AE interesų gynimÄ ; apkaltina portalÄ â€žDelfi“, kad jame Å¡mėžuoja V. U. ir, kad suteikta tribÅ«na R. K.; kad portalas „Delfi“ iÅ¡reklamavo R. Å . ir R. K.; teigia, kad R. K. yra artimesnis portalui „Delfi“ veikėjas. Pažymi, kad tokie kaltinimai yra nepagrįsti. Tai, kad portalas „Delfi“ skelbia įvairių politikų pozicijas, nereiÅ¡kia, kad jis tapo kažkurio iÅ¡ jų ruporu.

Be to, Publikacijos autoriaus pasisakymai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja logikai. Taigi, Publikacijos autoriaus kaltinimai portalui „Delfi“ traktuotini kaip kaltinimai neobjektyvumu, o tai, kad žurnalistė V. D. remiasi dokumentais ir kritiÅ¡kai pasisako tam tikru klausimu, nėra pagrindas apkaltinti jÄ ir portalÄ tariamu veikimu KGB metodais. Komisija pagrįstai konstatavo, kad ginčijami teiginiai pažeidžia Kodekso 3, 4 ir 8 straipsnių nuostatas. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , praÅ¡ydamas skundÄ atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. E. atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė visiÅ¡kai sutinkantis su pareiÅ¡kėjos pozicija ir prašė skundÄ tenkinti ir panaikinti Komisijos sprendimÄ . Teismas konstatuoja: Byloje ginčas keliamas dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. EKS-13/21 teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad portalas valstybe.eu, 2020 m. liepos mėn. paskelbė E. E. publikacijÄ â€žRinkimų favoritai? arba Okupuota valstybė.

LietuvÄ KGB metodais užvaldo Kremliaus draugai, o patriotai tyli. Gal metas pabusti?“ 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „Delfi“ kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama įvertinti Publikacijos atitiktį Kodekso 3, 4, 5, 7, 8, 20 straipsniams. Atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi „Delfi“ kreipimÄ si, 2021 m. birželio 15 d. priėmė sprendimÄ pripažinti, jog pareiÅ¡kėjos leidžiamo žurnalo ,,Valstybė“ internetiniam portale paskelbtoje E. E. publikacijoje „Rinkimų favoritai? arba Okupuota valstybė.

LietuvÄ KGB metodais užvaldo Kremliaus draugai, o patriotai tyli. Gal metas pabusti?“ (valstybe.eu, 2020 m. liepos mėn.) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, 4 straipsnis ir 8 straipsnis. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti SprendimÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, Komisija pripažino, kad Publikacijoje buvo pažeisti Etikos kodekso 3, 4 ir 8 straipsniai. Taip pat Komisija iÅ¡aiÅ¡kino VÅ¡Ä® ,,Demokratijos plėtros fondas“, kad ji privalo ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti šį sprendimÄ portale „valstybe.eu“.

Etikos kodekso 3 straipsnyje nustatyta, kad, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingÄ informacijÄ , žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones; perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etikÄ ; nuomonės turi bÅ«ti reiÅ¡kiamos etiÅ¡kai. Etikos kodekso 4 straipsnyje nustatyta, kad žinios ir nuomonės turi bÅ«ti aiÅ¡kiai skiriamos.

Žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė bÅ«tų reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ar duomenų. Etikos kodekso 8 straipsnyje nustatyta, kad žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraÅ¡tės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įraÅ¡ai ir citatos neiÅ¡kreipia kÅ«rinio ir neklaidina informacijos vartotojo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Etikos kodekso 3 straipsnis įpareigoja žurnalistus ir vieÅ¡osios informacijos rengėjus skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones, o pateikiant įvairias nuomones, neskleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etikÄ (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017).

Remiantis LVAT formuojama praktika, Etikos kodekso 3 straipsnis reikalauja ne tik skleisti teisingas žinias, bet ir iÅ¡klausyti suinteresuotus asmenis, pateikti alternatyvias nuomones, taip užtikrinant jų įvairovę (žr. 2017 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017). Nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji iÅ¡reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslÄ â€“ iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimÄ byloje Diena et Ozoliņš prieÅ¡ LatvijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 16657/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju byloje, publikacijoje buvo skelbiama: „Deja, Å¡iandien delfi.lt, mÅ«sų nuomone, tapo vos ne galingiausiu su Rusija verslo ryÅ¡iais susijusio oligarcho R. K. ruporu. BÅ«tent Å¡iame kontekste reikėtų vertinti birželio 29 d. naujienų portale delfi.lt pasirodžiusį V.

D. straipsnį „Slaptieji protokolai iÅ¡duoda Å¡ešėlinių kardinolų planus“. Jo įžangoje aiÅ¡kinama, kad „prieÅ¡ kelerius metus aktyviais branduolinės energetikos Å¡alininkais buvę Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai staiga tapo arÅ¡iais jos kritikais ir susibÅ«rę į oficialiÄ asociacijÄ â€žSÄ jÅ«dis prieÅ¡ Astravo AE savo veikimu siekia daryti įtakÄ Lietuvos vidaus ir užsienio politikai. Tai skamba tarsi KGB raportas iÅ¡ praeities, apverčiantis realybę aukÅ¡tyn kojomis.

Juk daugybę kartų rašėme, kad Visagino AE projektas buvo bÅ«tinas visų pirma tam, kad nebÅ«tų Astravo AE. Taigi naujienų portalas, kuris ignoruoja R. K. vaidmenį žlugdant Visagino AE projektÄ ir atveriant keliÄ V. P. monstrui Astrave, kaip Å¡ešėlinius siaubÅ«nus vertina tuos, kurie kovėsi už Visagino AE, kad nebÅ«tų Astravo AE, o dabar kaunasi su Astravu už Lietuvos laisvę. Kaltina juos, kad savo veikimu jie bando daryti įtakÄ gerosios „karbauskinės“ valdžios Lietuvos ir vidaus ir užsienio politikai!“;

„Tačiau anksčiau kaltę už AstravÄ verčiant bÅ«tent tiems, kurie kovojo su Astravu, buvo tik klaidinama, o Å¡iandien pasiekėme aukščiausiÄ degradavimo stadijÄ , kai iÅ¡ naujienų portalų Lietuvoje didžiausias reklamos pajamas - ir ne tik iÅ¡ oligarchinių, bet ir iÅ¡ Vakarų verslo grupių - gaunantis delfi.lt, kuris, kaip rašėme, paties R. K. buvo pamalonintas azartinių loÅ¡imų reklamos milijonais, kovotojus su Astravo monstru pavadino vos ne didžiausiais Lietuvos prieÅ¡ais, bet visi tyli.

Tai verčia klausti, kuo Å¡i situacija skiriasi nuo tos, kai SÄ jÅ«dis, kuris kovojo už Lietuvos laisvę, KGB žiniasklaidoje irgi buvo vadinamas blogiu? Manytume, jog iÅ¡ esmės tik tuo, kad tuo metu Lietuvos tauta susivienijo su SÄ jÅ«džiu ir bent trumpam įveikė KGB bei komunistus, o Å¡iandien SÄ jÅ«dį galima spardyti KGB metodais. „Čia galima prisiminti ir kitus delfi.lt straipsnius, kurie buvo paskelbti visai neseniai. Nors galima sutikti, kad kalbėdamas su Latvijos televizija vienas iÅ¡ antiastravinio judėjimo aktyvių dalyvių Ž.

P. kiek sutirÅ¡tino spalvas, bandydamas atkreipti latvių dėmesį, esÄ jų politika dėl elektros pirkimo iÅ¡ Astravo AE naudinga Rusijai, jo pareiÅ¡kimo esmė yra teisinga ir jį arÅ¡iai kritikuoti galėjo nebent tie, kurie gina Astravo interesus. Delfi.lt ne tik sukritikavo Ž. P.: „Latvijos televizijos reportaže Pavilionis nesirinko žodžių“, bet dar ir pakalbino Latvijos politikÄ R. R., kuris pritaria elektros iÅ¡ Astravo AE pirkimui ir ne tik sukritikavo Ž. P., bet ir apkaltino LietuvÄ , esÄ Å¡i elgiasi blogai.

Nejau tikrai L. P. mano, kad ir dėl Å¡ių tekstų kalti tik jų autoriai ir kad tai nėra portalo, kuriame ji raÅ¡o, interesų atspindys? Nejau ji nemato, kad delfi.lt yra tapęs vos ne kiÅ¡eniniu R. K. ruporu, o tarp aktyviai jame besireklamuojančių veidų nuolat Å¡mėžuoja V. U.? O kÄ jau kalbėti apie Kremliaus trolius, kurie komentarų skiltyse skleidžia Maskvai naudingas įtaigas... <...> Taip kolegos žurnalistai trolių įtakÄ Ä¯teisina, o Vakarų verslas jas dar ir finansuoja“;

„Kaip teisingai raÅ¡o L. P., Å¡iandien visa Lietuva turėtų susivienyti prieÅ¡ AstravÄ , tačiau bÅ«tent dėl Å¡ių įtakų, sklindančių ir iÅ¡ R. K. bei delfi.lt, suformuota nuomonė, kad SÄ jÅ«dis prieÅ¡ Astravo AE yra politizuotas deÅ¡iniųjų projektas“, „Beje, akivaizdžiai, mÅ«sų nuomone, ne Lietuvai dirbanti informacinė erdvė ne tik pridengė R. M. sunaikinimo skandalÄ , bulvariniu informacijos apie D. S. ir V. S. skyrybas srautu, bet ir prisidėjo prie patriotų, kovojančių su Astravu, dergimo, nes mėgino įteigti, kad jie — ne patriotai, o tik pavojų keliantys Å¡ešėliniai veikėjai su slaptaisiais protokolais ir visokiomis kitokiomis bjaurastimis.

Å is tikrųjų Lietuvos patriotų naikinimo procesas buvo idealiai pridengtas R. Å . ir R. K. naudingu projektu „Pliažas“. Taip buvo iÅ¡reklamuotas ne tik R. Å ., kurį priskirtume prie stambiajam kapitalui, taip pat ir „MG Baltic“, draugiÅ¡kesnių politikų, bet ir delfi.lt favoritas R. K. - oligarchas, kuris arÅ¡iai persekioja SÄ jÅ«dį prieÅ¡ Astravo AE ir tuo pat metu save, kovodamas su R. Å . pliažu, manytume, dėl žiniasklaidos ir ypač delfi.lt skelbiamos informacijos, turėjo galimybę pavaizduoti kaip didžiausiÄ patriotÄ .

Tad Liberalų sÄ jÅ«džio ir konservatorių, kurie vieninteliai drįsta ryžtingiau stoti prieÅ¡ Astravo monstrÄ ir jį remiantį Kremliaus bei vietinių grupuočių suformuotÄ aÅ¡tuonkojį, galimybės artėjančiuose Seimo rinkimuose sumažėjo, o tikėtina, kad „MG Baltic“ ir delfi.lt artimesnių veikėjų, atitinkamai R. Å . ir R. K., bei jų reprezentuojamų partijų galimybės iÅ¡augo“. Publikacija buvo iliustruota fotomontažu, kuriame Seimo pastato fone buvo pavaizduotas besiÅ¡ypsantis R.

K., rankose laikantis futuristinės iÅ¡vaizdos ginklÄ su užraÅ¡u „DELFITRONAS“. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, Publikacija buvo didesnės apimties, bet bÅ«tent Å¡ias anksčiau nurodytas publikacijos dalis ir jose paskelbtus trečiojo asmens žurnalisto E. E. teiginius Sprendime analizavo Komisija, nagrinėdama UAB „Delfi“ skundÄ . Skunde Komisijai UAB „Delfi“ nurodė, jog Publikacijoje portalas delfi.lt kelis kartus buvo pavadintas R. K. (kiÅ¡eniniu) ruporu, pats R. K. vadintas portalo delfi.lt favoritu, portalo delfi.lt straipsnis vadinamas KGB raportu, o pats portalas kaltinamas spardymu KGB metodais ir Astravo AE interesų gynimu.

„Delfi“ Komisijai neigė tokius kaltinimus. Argumentavo, kad portale skelbiamos įvairių politikų pozicijos, portalas nėra kieno nors ruporas, ir atskiros žurnalistės kritiÅ¡ki pasisakymai tam tikru klausimu nėra tinkamas pagrindas kaltinti jÄ ir portalÄ tariamu veikimu KGB metodais. Skunde pažymėta, jog kaltinimai portalui delfi.lt neparemti jokiais faktais, o portalo poelgiai Publikacijoje vertinami neadekvačiai – iÅ¡kraipyta, neobjektyvi ir Å¡aliÅ¡ka informacija. UAB „Delfi“ nuomone, skundžiami teiginiai žeidžia bendrovės reputacijÄ , nepriklausomai nuo iÅ¡vados, kad jie yra žinios ar nuomonės. Komisija, sudariusi galimybę VÅ¡Ä® „Demokratijos plėtros fondas“ pateikti paaiÅ¡kinimus, juos gavo ir nurodė pačiame Sprendime, jog VÅ¡Ä® „Demokratijos plėtros fondas“, nesutikdama su „Delfi“ skundu, teigė, jog Publikacijoje nebuvo paskelbta jokių neteisingų žinių ar nepagrįstų ir žeminančių nuomonių apie portalÄ delfi.lt.

PaskelbtÄ informacijÄ laikė pagrįsta tikrovėje vykusiais faktais, įskaitant ir istorinę tiesÄ apie kovotojų už laisvę KGB persekiojimus, pasirinktus KGB bÅ«dus juos diskredituoti. VÅ¡Ä® „Demokratijos plėtros fondas“ teigimu, Publikacija yra dėl vieÅ¡ojo intereso, joje apžvelgiama opi tema apie vidinį Lietuvos užvaldymÄ Publikacijoje nurodytais bÅ«dais, o žurnalistas Å¡iuo atveju atliko savo prievolę, nes jo siekis - apsaugoti valstybės interesÄ nuo pavojingų tendencijų.

Pažymėjo, jog portalo „delfi.lt“ reputacija yra prieÅ¡taringa, kad portalas teikia jau ne pirmÄ skundÄ prieÅ¡ internetinį žurnalÄ â€žValstybė“ ir jo žurnalistus, sudarydamas papildomas kliÅ«tis darbui, galimai tuo siekdamas užtildyti neįtinkančiÄ Å¾iniasklaidos priemonę; o dėl PublikacijÄ iliustruojančio fotomontažo paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog žodis „Delfitronas“ yra iÅ¡galvotas ir kalboje neegzistuoja, todėl prasmės neturi, ir buvo pavaizduotas tik kaip meninė žurnalo dizainerio iÅ¡raiÅ¡kos forma, o ir pats fotomontažas linksmas, humoristinis, neturintis jokios agresijos ar pykčio, todėl dalykinės reputacijos pažeisti negalintis.

Visuomenės informavimo etikos asociacija yra viena iÅ¡ vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, savo veikloje siekianti užtikrinti Kodekso nuostatų laikymÄ si, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimÄ visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sÄ moningumÄ vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis vieÅ¡Ä ja informacija (Visuomenės informavimo įstatymas 46 str. 1 d.). Visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno vieÅ¡osios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra.

IÅ¡analizavus „Delfi“ skunde Komisijai nurodytas septynias citatas/pastraipas dėl nurodytų teiginių, Å¡alių pozicijas dėl Å¡ių citatų ir Komisijos sprendimo motyvus, sutiktina su Komisijos teiginiais Sprendime, kad žurnalistės kritiÅ¡ki pasisakymai visuomenei aktualiais ar prieÅ¡taringai vertinamais klausimais negali sudaryti pagrindo kaltinti jÄ ir patį portalÄ delfi.lt veikiant KGB metodais ar Lietuvai nedraugiÅ¡kų interesų gynimu. Nekelia abejonių, kad tiek pats KGB, tiek ir jo veiklos metodai Lietuvoje yra suprantami ir vertinami itin neigiamai ir smerkiami, todėl bet koks nepriklausomos visuomenės informavimo priemonės tapatinimas su KGB organizacija ar lyginimas veikiant jos veiklos metodais laikytinas neetiÅ¡ku.

Atmestini pareiškėjo argumentai dėl R. K. portale delfi.lt skiriamo itin didelio dėmesio, lyginant su kitais politikais. Ginčo nagrinėjimui nei Komisijai, nei teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad delfi.lt publikuotų išimtinai vienam kuriam politikui ar kitam daugiau ar mažiau visuomenėje žinomam veikėjui palankius straipsnius ar nuomones. Sutiktina su Komisijos, kartu ir atsakovės, teiginiais, kad portale delfi.lt skelbiamos įvairių politikų ir visuomenės veikėjų nuomonės. Pareiškėjos teiginiai, jog portalas atstovauja vienai kuriai nors politinei jėgai (nuomonei), atmestini, kaip nepagrįsti.

Publikacijoje portalo delfi.lt įvardinimas pasirinkto politiko „ruporu“ ar jo laikymas „kiÅ¡eniniu“ to politiko atstovu, laikytinas nesÄ Å¾iningu ir neetiÅ¡ku. Darytina iÅ¡vada, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 3 ir 4 straipsnių reikalavimai. Minėta, kad, remiantis LVAT formuojama praktika, Etikos kodekso 3 straipsnis reikalauja ne tik skleisti teisingas žinias, bet ir iÅ¡klausyti suinteresuotus asmenis, pateikti alternatyvias nuomones, taip užtikrinant jų įvairovę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nebuvo jokių alternatyvių nuomonių, nebuvo leista pasisakyti „Delfi“ atstovams, Publikacijoje nurodytai žurnalistei ir pan.; taigi, nebuvo užtikrinta nuomonių (pozicijų) įvairovė. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pagal Konvencijos 10 straipsnį, laisvės garantija spaudai suteikiama su sÄ lyga, kad ji veikia siekdama pateikti informacijÄ , kuri verta pasitikėjimo, ir gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvė – asmens teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė.

Tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti – VIÄ® 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas Å¡ios konstitucinės vertybės ribojimas. IÅ¡ EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputacijÄ ir teises, vengiant įžeidžiamo pobÅ«džio formuluočių (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimÄ byloje Constantinescu prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28871/95).

Teismas taip pat yra akcentavęs žurnalistų rÅ«pestingumo ir kruopÅ¡tumo pareigÄ , siekiant, kad pateikiama informacija bÅ«tų tiksli. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Å iÄ nuostatÄ papildo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1 punktas, įtvirtinantis, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiÅ¡kiems tikslams.

VieÅ¡oji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal iÅ¡ankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ bei Publikacijos tekstÄ , pritaria Komisijos iÅ¡vadai dėl Etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimo. Teismas pažymi, kad ginčo publikacijÄ iliustravus fotomontažu, kuriame Seimo pastato fone pavaizduotas besiÅ¡ypsantis R. K., rankose laikantis futuristinės iÅ¡vaizdos ginklÄ su užraÅ¡u „DELFITRONAS“ ir vidutiniam skaitytojui perskaičius Publikacijos antraÅ¡tę „Rinkimų favoritai? arba Okupuota valstybė.

LietuvÄ KGB metodais užvaldo Kremliaus draugai, o patriotai tyli. Gal metas pabusti?“, statistinis informacijos vartotojas gali susidaryti įspÅ«dį, jog portalas delfi.lt yra KGB metodais veikiantis, skirtas visuomenei kvailinti R. K. įrankis. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad tokia antraÅ¡tė, kaip anonsinė medžiaga, bei pats fotomontažas (kad ir humoristinio pobÅ«džio), kartu su Publikacija, iÅ¡kreipia kÅ«rinį ir klaidina informacijos vartotojÄ , nes jokio objektyvaus pagrindo teiginiams apie delfi.lt, jį lyginant su veikimu KGB metodais ir buvimu R.

K. ar kurio nors kito asmens įrankiu, nebuvo nustatyta, todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino Kodekso 8 straipsnio pažeidimÄ . Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjos argumentus, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, juo neatsakyta į Delfi skundÄ dėl kitų Kodekso straipsnių pažeidimų. Teismo vertinimu, Sprendimo motyvai konstatuojant Kodekso 3, 4 ir 8 straipsnių pažeidimus nurodyti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai. IÅ¡ į bylÄ pateikto Komisijos 2021 m. birželio 15 d. posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡o matyti, jog tarp Komisijos narių vyko diskusija dėl Publikacijos ir buvo balsuojama dėl konkrečių Kodekso straipsnių pažeidimų konstatavimo.

Teismui nėra pagrindo iÅ¡eiti už ginčo nagrinėjimo ribų ir kaip nors plečiamai vertinti Publikacijos teiginių turinį ar jos atitikimÄ kitiems Kodekso straipsniams, dėl kurių Komisija Sprendimo iÅ¡vadose nepasisakė. Be kita ko, Komisija posėdyje aptarė ir delfi.lt skaitytojų komentarų klausimÄ , pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai dėl to kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybÄ . Kaip nustatyta iÅ¡ Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų, ŽEIT paduotas delfi.lt skundas dar neiÅ¡nagrinėtas.

Pažymėtina, kad Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Taigi, teismas plačiau dėl kitų pareiškėjos, atsakovės, trečiųjų asmenų išdėstytų teiginių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismo posėdyje nepasisako, vertindamas, kad jie neturi sprendžiamosios reikšmės šioje administracinėje byloje ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgus į visus teismo iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Komisija visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinusi skundÄ pateikusios UAB „Delfi“, taip pat pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® „Demokratijos plėtros fondas“ argumentus, Publikacijos tekstÄ , antraÅ¡tę bei fotomontaÅ¾Ä , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , ir nėra pagrindo pareiÅ¡kėjos skundÄ , ginčijant padarytus Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus pripažinti pagrįstu bei atitinkamai naikinti skundžiamo Komisijos 2021 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. EKS-13/21, kuriuo konstatuoti Å¡io Etikos kodekso 3, 4 ir 8 straipsnių pažeidimai.

Taigi, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas (3 dalis).

Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje. Šioje byloje pareiškėjos skundas atmestas, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovės naudai.

Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas. Å ioje byloje sprendimas iÅ¡ esmės yra priimtas ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Delfi“ naudai. Tad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . UAB „Delfi“ pateikė įrodymus, kad patyrė 990 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Å ios iÅ¡laidos laikytinos racionaliomis, pagrįstomis ir bÅ«tinomis, jos nėra nepagrįstai padidintos, atitinka teisės aktų reikalavimus, tad bÅ«tent tokio dydžio (990 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® ,,Demokratijos plėtros fondas“ trečiajam asmeniui UAB „Delfi“.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos ,,Demokratijos plėtros fondas“ skundÄ dėl sprendimo panaikinimo atmesti. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos ,,Demokratijos plėtros fondas“ priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ 990 Eur (devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Gitana Butrimaitė Saulius Jakaitis Egidija Puzinskaitė