Legislator Case Law & Legislation
ee0fef61-aba4-4aba-a785-bc0883577c3a AI generated

ee0fef61-aba4-4aba-a785-bc0883577c3a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number ee0fef61-aba4-4aba-a785-bc0883577c3a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2879-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00786-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. S., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Legislator headnote

AI generated

ee0fef61-aba4-4aba-a785-bc0883577c3a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2879-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00786-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. S., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

S. patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. S. 2015-01-31 iÅ¡siuntė paÅ¡tu teismui skundÄ (b. l. 1–6), kurį 2015-03-11 patikslino ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 30 730 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 16–21).

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad nuo 2012-01-27 yra laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 104, Nr. 105, Nr.106, Nr. 110, Nr.111, Nr.112, Nr.114, Nr.116, Nr.120, Nr.126, Nr.132, Nr.136, Nr.137, Nr. 150, Nr.151, Nr. 153, Nr.158, Nr.160, Nr.169, Nr.173, Nr.178, Nr.179, Nr.181, Nr.182, Nr.183, Nr. 184, Nr.185, Nr. 188, Nr.189, Nr.193, Nr.299 ir Nr.299A, Nr. 337. Nurodė, kad visose kamerose buvo laikomas su trimis asmenimis, visų kamerų plotas buvo apie 8 m2, buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m2 minimalaus ploto reikalavimas.

LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo apstatytos baldais, todėl laisvo ploto jose buvo dar mažiau. Nurodė, kad buvo dažnai perkeliamas į kitas kameras, todėl pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose trÅ«ko oro, buvo bloga ventiliacija, didelė drėgmė, nuo sienų lupdavosi tinkas ir dažai. Kamerose buvo įrengti maži staliukai, todėl pareiÅ¡kėjui ne visada užtekdavo vietos valgyti prie staliuko, kamerose buvo tarakonų. PareiÅ¡kėjas per savaitę buvo iÅ¡vedamas pasivaikščioti tris kartus po vienÄ valandÄ nuo 6 val. 30 min. ryte, tačiau rudenį ir žiemÄ tuo metu visada bÅ«davo tamsu, taip pat nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemeliai yra kritiÅ¡kos bÅ«klės. Pažymėjo, kad užsiraÅ¡ius apsikirpti reikėdavo laukti apie dvi savaites, kirpėjas po kiekvieno kirpimo įrankių nedezinfekuodavo.

Nurodė, kad į duÅ¡Ä buvo vedamas vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių, duÅ¡o patalpos nesutvarkytos, pareiÅ¡kėjas turėjo persirenginėti bendrose patalpose su kitais asmenimis, palikti drabužiai sudrėkdavo, vienu metu prausėsi keturi asmenys, todėl prausimosi laikas sutrumpėdavo. Taip pat paaiÅ¡kino, kad 2014-02-06 kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K, praÅ¡ydamas suteikti ilgalaikius pasimatymus su žmona ir dukromis, tačiau ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikti.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 25–38) prašė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

PaaiÅ¡kino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Nurodė kad, LukiÅ¡kių TI-K kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 p. nustatytus reikalavimus.

Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau baldų. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims 1 kartÄ per savaitę iki 15 min suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Å¡iuo atveju pažeidimo nėra. Taip pat nurodė, kad kirpykloje naudojami reikmenys visada bÅ«na dezinfekuojami. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo, nukrypimas nuo įprastų sÄ lygų nebuvo ilgalaikis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. BÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad palaiko patikslintame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad sveikatos problemų iki laikymo LukiÅ¡kių TI-K neturėjo.Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 192). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nuo 2012-01-27. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2012-01-27 iki 2015-03-10 (b. l. 26–31).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Byloje yra aktualus ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus Å¡io instituto reglamentavimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-02-27.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2015-03-10, todėl skundÄ dėl pareiÅ¡kėjo pažeistų jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu nuo 2012-01-27 iki 2012-01-30 galėjo pateikti iki 2015-01-30, tačiau skundÄ teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2015-01-31 (b. l. 11), t. y. praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujintas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias Å¡io termino praleidimo priežastis ir pateikti Å¡ias priežastis patvirtinančius įrodymus.

PareiÅ¡kėjas nei patikslintame skunde, nei teismo posėdyje neįvardijo jokių aplinkybių, dėl kurių praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo Å¡alis (atsakovas) raÅ¡tu reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, taip pat į tai, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiÅ¡kėjui laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalÄ dėl laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2012-01-30.

Ginčas nagrinėtinas dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų laikotarpiu nuo 2012-01-31 iki 2015-03-10. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagrindas, dėl kurio pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiÅ¡kėjo laikymas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.IÅ¡ byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpyje nuo 2012-01-31 iki 2015-03-10 (1135 dienos), tačiau iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, jog per šį laikÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ įstaigos buvo iÅ¡vykęs dvylika kartÄ ir LukiÅ¡kių TI-K nebuvo laikotarpiu nuo 2012-04-25 iki 2012-05-07, nuo 2012-07-03 iki 2012-07-09, nuo 2012-10-04 iki 2012-10-17, nuo 2012-12-04 iki 2012-12-14, nuo 2013-05-14 iki 2013-05-23, nuo 2013-05-27 iki 2013-06-27, nuo 2013-09-16 iki 2013-09-19, nuo 2013-11-28 iki 2013-12-02, nuo 2014-01-06 iki 2014-01-09, nuo 2014-02-12 iki 2014-02-25, nuo 2014-02-28 iki 2014-04-01, nuo 2014-11-05 iki 2012-11-07, iÅ¡ viso 151 dienÄ .

Todėl ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2012-01-27 iki 2015-03-10 pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K praleido 984 dienas.IÅ¡ 984 dienų, praleistų LukiÅ¡kių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus Å¡iomis dienomis: 2012-05-17 ryte, 2012-07-09 vakare, 2012-08-13 ryte, 2012-09-03 ryte, 2013-01-16 ryte, 2013-02-07, 2013-02-03 ryte, 2013-03-06 ryte, 2013-03-16 vakare, 2013-03-17, 2013-03-18 ryte, 2013-04-03 ryte, 2013-05-24 ryte, 2013-07-16, 2013-07-24, 2013-09-19, 2013-12-03, 2013-12-23, 2014-01-09, 2014-02-25, 2014-04-02, 2014-07-22, nuo 2014-08-01 iki 2014-08-04, nuo 2014-08-06 iki 2014-08-07, nuo 2014-08-09 iki 2014-08-12, 2014-08-25, 2014-08-28, 2014-09-11, 2014-09-18, 2014-09-29, 2014-10-02, nuo 2014-10-09 iki 2014-10-10, 2014-10-16, 2014-10-23, 2014-11-08, nuo 2014-11-12 iki 2014-11-14, nuo 2014-12-15 iki 2014-12-18, 2015-01-05, 2015-01-08, nuo 2015-01-14 iki 2015-01-16, 2015-01-22, nuo 2015-02-04 iki 2015-02-05, 2015-02-19, nuo 2015-02-24 iki 2015-03-10 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, iÅ¡ viso 69 dienas.Likusias 915 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sÄ lygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ (LVAT 2014-10-30 nutartis A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama.Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandič ir Jovič prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl ir kiti prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl kamerose buvusios didelės drėgmės bei prastos ventiliacijos, nurodė, kad kamerose trÅ«ko oro ir nuo sienų luposi dažai.

Pagal Higienos normos 24 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas, kurio paaiškinimais šioje byloje teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant didelės drėgmės kamerose. Lukiškių TI-K teigimu, apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsilupusio tinko ar didelės drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo tarakonų. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad nuo 2012 metų iki 2015 metų Lukiškių TI-K buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose (b. l. 174–186).

Jokių įrodymų apie kamerose esančius tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra. Todėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu nenustatyta.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose stalai buvo per maži ir pareiÅ¡kėjas negalėjo valgyti prie stalo. Atsakovo teigimu, kameros aprÅ«pintos baldais pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) reikalavimus, kurių 14.6. p. nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Pažymėtina, kad nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose“ nėra nurodyti reikalavimai kamerose įrengto stalo dydžiui. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo per maži stalai, todėl nebuvo galimybės valgyti prie stalo, tačiau išsamiau šių aplinkybių nekonkretizavo: nenurodė kamerų numerių, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per mažo stalo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai buvo kritinės bÅ«klės, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo vedamas pasivaikščioti per anksti, todėl rudenį ir žiemÄ tuo metu dar bÅ«davo tamsu. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ dienÄ turi galimybę pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vienÄ valandÄ .

Taigi, Higienos normos 11 p., nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore, pažeidimų nenustatyta. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkėje nustatyta, kad nuo 6 val. 30 min. iki 12 val. 30 min. arba nuo 13 val. 30 min. iki 17 val. 30 min. suimtiesiems arba nuteistiesiems yra sudaroma galimybė pasivaikščioti LukiÅ¡kių TI-K kiemeliuose.

Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K administracija, pareiÅ¡kėjui suteikdama vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti kiemelyje, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų suteikta galimybė pasivaikščioti dienotvarkėje nustatytu metu, nėra. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga, pasivaikščiojimo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama arba jis apskritai gali bÅ«ti nesuteikiamas tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir praÅ¡ytų pasivaikščiojimus organizuoti vėlesniu metu. Atsakovės atstovas, kurio paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo abejoti, atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemeliai yra nuolat valomi, kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo patikslintame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimų kiemelio įrengimo ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjas pasivaikščioti buvo vedamas per anksti, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K dviejuose duÅ¡uose turėjo praustis su dar trimis asmenimis, duÅ¡ai buvo nesutvarkyti, neatitiko higienos reikalavimų.

Higienos normos 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, prausimasis duÅ¡e organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto LukiÅ¡kių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o nuostatomis. Pagal minėto apraÅ¡o 2 p., LukiÅ¡kių TI-K yra įrengti du duÅ¡ai.

PareiÅ¡kėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min., tačiau patikslintame skunde nurodė, kad vienu metu dviem duÅ¡ais naudojosi keturi asmenys. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. nustatyta teisė pasinaudoti duÅ¡u aiÅ¡kintina kaip galimybė vienam asmeniui naudotis vienu duÅ¡u. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad vienu metu duÅ¡e prausdavosi keturi asmenys, todėl Å¡iuo atžvilgiu konstatuotinas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas.PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su žmona ir dukromis.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2014-02-06 pateikė praÅ¡ymÄ LukiÅ¡kių TI-K administracijai suteikti ilgalaikį pasimatymÄ . LukiÅ¡kių TI-K 2014-02-14 raÅ¡tu Nr. 96-322 (toliau – ir RaÅ¡tas) atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . LukiÅ¡kių TI-K 2014-02-14 raÅ¡te iÅ¡aiÅ¡kinta, kad minėtas RaÅ¡tas gali bÅ«ti skundžiamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas RaÅ¡to privaloma ikiteismine tvarka neapskundė.

Patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad RaÅ¡to apskundimas neturi prasmės, kadangi nepriimtas atitinkamas teisinis reguliavimas. Taigi pareiÅ¡kėjas, suprasdamas RaÅ¡to apskundimo tvarkÄ , pats apsisprendė jo neskųsti ir suprato (turėjo suprasti) iÅ¡ to kylančias teisines pasekmes. Kadangi RaÅ¡tas nėra iÅ¡nagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka ir Å¡ioje byloje nėra skundžiamas, teismas neturi pagrindo vertinti jo teisėtumo bei pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nesprendžia dėl LukiÅ¡kių TI-K RaÅ¡te iÅ¡dėstyto atsisakymo suteikti pareiÅ¡kėjui ilgalaikį pasimatymÄ ir dėl tokio atsisakymo galimai kilusios žalos.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir dėl netinkamai teikiamų kirpimo paslaugų. Patikslintame skunde nurodė, kad jis buvo kerpamas higienos reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. yra nurodyta, jog suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) 2013-05-18 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-584 matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K įrengta kirpykla teikti kirpimo paslaugas, patikrinimo metu (2013-03-06) kirpimo paslaugos nebuvo teikiamos; kirpykloje naudojami įrankiai, juos panaudojus, merkiami į aukÅ¡to lygio dezinfekcinę priemonę, panaudoti skutimosi maÅ¡inėlės antgaliai buvo pamerkti į dezinfekcinį tirpalÄ ; kirpykloje yra tualetinis stalelis, veidrodis, spintelės, įrengta praustuvė, sieniniai rankų dezinfekcijos priemonių dozatoriai, vienkartinių rankÅ¡luosčių ir atliekų surinkimo talpykla; kirpykloje buvo naudojami Å¡varÅ«s apdangalai (b. l. 76–83).

Iš esmės tokios pačios aplinkybės, susijusios su kirpyklos teikiamomis paslaugomis, nustatytos ir VVSC 2013-05-09 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-468 (b. l. 132–135). Iš pateiktų VVSC patikrinimo aktų duomenų matyti, kad kirpykla yra įrengta laikantis higienos reikalavimų, teismas neturi pagrindo abejoti patikrinimo rezultatais. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, paneigiančių patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kirpyklos paslaugų teikimo atmestini kaip nepagrįstiPareiškėjas patikslintame skunde taip pat nurodė, kad buvo nuolat perkėlinėjamas į kitas kameras.

Pažymėtina, jog LukiÅ¡kių TI-K turi teisę kiekvienÄ dienÄ vykdyti asmenų perkėlimus iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , vadovaudamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nuostatomis. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjo perkėlimai iÅ¡ vienos kameros į kitÄ buvo vykdomi pažeidžiant nustatytas taisykles.Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl didelės drėgmės, prastos ventiliacijos, oro trÅ«kumo, nepakankamos vietos pavalgyti prie stalo yra susiję su kamerų ploto trÅ«kumu ir vertintini kaip ploto trÅ«kumo sukeliami padariniai pareiÅ¡kėjui, kurių pasekmė – jo patiriama neturtinė žala.Teismo nustatytos aplinkybės, kad 915 dienų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, pažeidimo trukmę (915 dienų), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir pagal naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis priteisiama nuo 6 iki 8 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 6 405 Eur (7 Eur x 915 dienų) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 30 730 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Pažymėtina, kad teismo priimtas sprendimas turi bÅ«ti toks, kurį bÅ«tų galima realiai įvykdyti, tuo pačiu nesukeliant neproporcingų ir reikÅ¡mingų visuomenei ar jos daliai sunkumų (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

ABTÄ® 851 str. nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarkÄ ; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenustatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedÅ«ras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto iÅ¡laidų sampratÄ , vadovaudamasis ABTÄ® 851 str., daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas iÅ¡dėstyti teismo sprendimo priteisti pareiÅ¡kėjui 6 405 Eur neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, įvykdymÄ per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, iki 2016-04-01 iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjui 2 000 Eur, iki 2016-05-01 – 1 500 Eur, iki 2016-06-01 – 1 500 Eur, iki 2016-07-11 – 1 405 Eur.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 405 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkis eurus) neturtinės žalos.KitÄ skundo dalį atmesti.IÅ¡dėstyti teismo sprendimo priteisti pareiÅ¡kėjui 6 405 Eur neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, įvykdymÄ per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, iki 2016-04-01 iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjui 2 000 Eur, iki 2016-05-01 – 1 500 Eur, iki 2016-06-01 – 1 500 Eur, iki 2016-07-11 – 1 405 Eur.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                   Rasa Ragulskytė-Markovienė