ee0fa081-4d33-46b5-8cf2-e4a5d1bcfa49 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-709-926/2019 Teisminio proceso Nr. 1-03-0-00029-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.13.; 2.4.6.4.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Melisai Žvirblytei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistojo V.

M. gynėjui advokatui Dainiui Gudui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. M. (toliau – V. M.) gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausme.

Å i bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu V. M. paskirta 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme, prie Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu V. M. paskirtos ir neatliktos 8 (aÅ¡tuonerių) metų 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu V. M. paskirtos bausmės, skiriant jam galutinę subendrintÄ 8 (aÅ¡tuonerių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu lauku, neturėdamas tikslo platinti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, įgijo nedidelį kiekį – 0,0021 g. psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido 5-fluoro-ADB, kuriÄ , neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, paslėpęs kairiajame bate, po vidpadžiu laikė prie savęs iki 2018 m. rugsėjo 27 d. 17.05 val., kol Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ â€“ sintetinį kanabinoidÄ 5-fluoro-ADB, visuminės jo asmens kratos ir apžiÅ«ros metu, kairiajame bate, po vidpadžiu, surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigÅ«nai.

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. M. gynėjas advokatas D. Gudas praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendį ir V. M. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Nuteistojo gynėjo teigimu, V. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau patvirtino, kad minėtÄ dienÄ ir laiku, kaltinime nurodytoje vietoje jis buvo, pripažino, kad jo bate pareigÅ«nai asmens kratos metu rado ir išėmė, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, psichotropines medžiagas.

Nuteistojo teigimu, prieÅ¡ pradėdamas darbÄ kiekvienas nuteistasis iÅ¡ savo gyvenamosios vietos ateina į persirengimo kambarį, kuriame apsirengia darbo rÅ«bus, pasikeičia batus ir eina į darbo zonÄ . Po darbo grįžta į tÄ patį persirengimo kambarį, persirengia ir grįžta į gyvenamÄ jÄ zonÄ . Tokiu bÅ«du, įdėti psichotropines medžiagas į nuteistojo batÄ galėjo bet kuris nuteistasis. Juo labiau, kai persirengimo kambario raktas pakabintas atviroje vietoje, apie tai žino ir tai mato visi nuteistieji, pačios persirengimo kabinos nėra rakinamos.

Šias aplinkybes patvirtino ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai. Šioje vietoje pabrėžiama, kad V. M. jau 11 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekada nebuvo pastebėtas vartojantis narkotines, psichotropines medžiagas, jų nevartoja. 2.2. Pasak V. M. gynėjo, nuteistojo kratos metu nustatyta, kad jo bate rasta psichotropinė medžiaga buvo po priklijuotu vidpadžiu. Tačiau faktas, kad savo gyvenamosiose patalpose ar darbo vietoje V.

M. būtų naudojęs klijus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatytas. Tuo tarpu liudytojas V. S., (duomenys neskelbtini) pataisos namų darbų vadovas, asmeniškai išduodantis darbo medžiagas nuteistiesiems, patvirtino, kad V. M. klijų nėra išdavęs.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistojo V. M. gynėjas, sutikdamas su apeliacinio skundo praÅ¡ymu ir jį pagrindžiančiais motyvais, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prašė pateiktÄ apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aptartų BPK nuostatų bei vieningai formuojamos teismų praktikos, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant V.

M. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas remiasi bendro pobÅ«džio samprotavimais apie menamai netinkamÄ pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , pateikdamas savitÄ nagrinėjamo įvykio vertinimÄ , kritikuodamas objektyviais duomenimis nepaneigtus liudytojų parodymus, iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikdamas nuteistojo iÅ¡dėstytoms vertinamo įvykio faktinėms aplinkybėms, tačiau Å¡iuo aspektu vis tik pastebėtina, kad teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus (Lietuvos Aukščiausiojo T.

B. bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-602/2014).

7. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, V. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo platinti, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido 5-fluoro-ADB, kuriÄ , neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, paslėpęs kairiajame bate, po vidpadžiu laikė prie savęs iki 2018 m. rugsėjo 27 d. 17.05 val., kol Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ visuminės jo asmens kratos ir apžiÅ«ros metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigÅ«nai.

Nors apraÅ¡ydamas V. M. neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. M. ne tik įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, bet jas ir gabeno, tačiau Å¡i faktinė aplinkybė nuteistajam inkriminuojama nebuvo, V. M. pareikÅ¡tame kaltinime apie Å¡iÄ faktinę aplinkybę neužsiminta, o ir pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog V. M. gabeno psichotropines medžiagas, jam pareikÅ¡to kaltinimo Å¡ioje vietoje netikslino, Å¡iÄ aplinkybę nurodydamas tik apibendrinant V. M. neteisėtus veiksmus.

Svarbu ir tai, kad V. M. pareikštas kaltinimas baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu keičiamas nebuvo, dėl naujų faktinių aplinkybių inkriminavimo nei V. M., nei jo gynėjas įspėti nebuvo, todėl, įvertinus dar ir tai, kad baudžiamoji byla nagrinėjama kaltinamojo akto ribose, faktinė aplinkybė dėl psichotropinių medžiagų gabenimo iš kaltinimo šalintina.

8. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus dėl Å¡ių jam inkriminuojamų aplinkybių nuteistasis atsisakė, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padaryto jis kategoriÅ¡kai neigė, iÅ¡keldamas versijÄ , jog psichotropinės medžiagos jo bate buvo rastos dėl tyčinių pareigÅ«nų G. S. ir M. S. veiksmų, Å¡iems siekiant susidoroti su nuteistuoju. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde.

9. Tačiau, įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, su kuriais iÅ¡ esmės sutinka ir teisėjų kolegija, atsižvelgiant į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , spręstina, kad Å¡i V. M. versija nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nepasitvirtino. Apklausiant pareigÅ«nus G. S. ir M. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, Å¡ie patvirtino, kad jokių konfliktų iki komentuojamo įvykio su V.

M. jie neturėjo, juos siejo iÅ¡imtinai tarnybiniai santykiai. Å iÄ pareigÅ«nų pozicijÄ betarpiÅ¡kai patvirtina ir papildomi baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gauti duomenys iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus, kuriais nustatyta, kad iki tiriamo įvykio raÅ¡tiÅ¡kų V. M. nusiskundimų minėtų pareigÅ«nų veiksmais nebuvo. Nors 2019 m. sausio 21 d. V. M. ir surašė skundÄ , tačiau jis buvo suraÅ¡ytas pataisos namų prižiÅ«rėtojo E. B. atžvilgiu (teigiant, kad Å¡is įžeidė nuteistuosius, sakydamas „labas rytas moterys“), nors skunde ir buvo minimas pareigÅ«nas G.

S., teigiant, jog E. B. įžeidinėjant nuteistuosius, Å¡is nieko nedarė, tačiau 2019 m. kovo 17 d. minėtÄ skundÄ V. M. vis tik atsiėmė, nurodydamas, jog visos problemos buvo iÅ¡spręstos. 2019 m. kovo 17 d. G. S. pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl neteisėtų V. M. veiksmų – Å¡is atsisakė vykdyti pareigÅ«no nurodymÄ suvirinti iÅ¡pjautÄ grotų strypÄ , tačiau jokių pretenzijų dėl Å¡io G. S. tarnybinio praneÅ¡imo ar jame užfiksuotų faktinių aplinkybių, nuteistasis neturėjo (2 t., b. l. 60-79).

Esant Å¡iems duomenims, nuteistojo teiginiai, jog pataisos namų pareigÅ«nai G. S. ir M. S. siekia su juo susidoroti, dėl ko, bÅ«tent jie galėjo suorganizuoti psichotropinės medžiagos patalpinimÄ Ä¯ nuteistojo batÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

10. Netikint nuteistojo versija paminėtina ir tai, kad tiek G. S., tiek M. S., apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, logiÅ¡kai ir suprantamai paaiÅ¡kino V. M. patikrinimo komentuojamo įvykio dienÄ priežastis, o jų parodymai dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, pagrindo abejoti jų patikimumu nesudaro. PareigÅ«nų teigimu, patikrinti V. M. buvo nuspręsta todėl, kad tÄ dienÄ iÅ¡ darbo jis grįžo vėliau nei įprastai, t. y. 17.05 val. (kai paprastai nuteistieji iÅ¡ darbo grįžta 16.30 val.).

Jų manymu, tokius nuteistojo veiksmus sÄ lygojo faktas, kad po 17.00 val. pataisos namų administracijos darbuotojai eina iÅ¡ darbo ir tuo metu yra mažesnė nuteistųjų patikros tikimybė. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumÄ , G. S. ir/ar M. S. suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi nenustatytas, jų parodymai, duoti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ esmės sutapo su jų ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡dėstytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, neprieÅ¡taravo ir raÅ¡ytinei nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagai.

Abejonių jų logiÅ¡kumu, teisėjų kolegijai taip pat nekyla – neabejotina, jog tuo metu, kai pataisos namų administracijos darbuotojai baigia savo darbÄ , nuteistųjų patikros tikimybė yra gerokai mažesnė, kuo, sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų visumos, ir siekė pasinaudoti V. M. analizuojamu atveju, savo bate laikydamas psichotropines medžiagas.

11. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad, pasak M. S., pamatęs pataisos įstaigos darbuotojus, V. M. pasimetė, o suradus jo bate psichotropines medžiagas, Å¡is aiÅ¡kino, kad tai tabakas, kurį turėti ir neÅ¡iotis bate nedraudžiama. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos nuteistasis laikėsi ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (1 t., b. l. 15). Tačiau Å¡ioje vietoje atsižvelgiant į tai, kad tabako gaminiai pataisos namuose nėra draudžiami, kyla pagrįstas klausimas, kam Å¡iuo atveju tabakÄ V.

M. turėjo laikyti bate, be kita ko, lankstinukÄ su leidžiamu turiniu priklijuojant po bato vidpadžiu taip, kad nuėmus batÄ lankstinuko nesimatytų. Paminėti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis neabejotinai žinojo apie jo bate esančio krovinio turinį. Å iÄ aplinkybę betarpiÅ¡kai patvirtina ir tai, kad V. M. kratÄ atlikę pareigÅ«nai taip pat patvirtino, jog nuteistojo bate rasta medžiaga buvo panaÅ¡i į tabakÄ , o Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto iÅ¡vados Nr. 11-2088 (18) duomenimis nustatyta, kad tirti pateiktame popieriaus lankstinuke esanti medžiaga iÅ¡ tiesų yra tabakas, į kurį pridėta ir psichotropinės medžiagos (1 t., b. l. 34-35).

Nors teisiamojo posėdžio metu V. M. kategoriÅ¡kai paneigė sakęs pareigÅ«nams, jog jo bate rasta medžiaga yra tabakas, apie Å¡ios medžiagos buvimÄ bate jis nežinojo, tačiau tikėti Å¡iais nuteistojo teiginiais, kai M. S., kurio parodymais teisėjų kolegija dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių neabejoja, patvirtino prieÅ¡ingas aplinkybes, kurias betarpiÅ¡kai patvirtino ir liudytojas G. S., nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokiu bÅ«du, apeliaciniame skunde keliama versija, jog psichotropines medžiagas į V.

M. batÄ Ä¯dėjo kažkas kitas jam nežinant, neatitinka faktinių nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių, nesutampa ir su pirminiais nuteistojo paaiÅ¡kinimais, todėl remtis ja sprendžiant V. M. kaltės klausimÄ , nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

12. Netikint pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistojo duotais parodymais, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje vertinant kaltinamojo/nuteistojo parodymus laikomasi vieningos pozicijos, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, bet ir paties kaltinamojo/nuteistojo parodymų nuoseklumas viso baudžiamojo proceso metu, kuris, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumÄ , analizuojamu atveju vis tik nenustatytas, todėl pasikliauti vien tik nuteistojo parodymais ir jų pagrindu panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jokio objektyvaus pagrindo nėra.

13. Atmetant nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvus, pastebėtina ir tai, kad liudytoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustas V. S., kuris, bylos duomenimis, yra V. M. darbų vadovas, paaiÅ¡kino, kad nors V. M., kaip darbo priemonė, klijai ir nebuvo iÅ¡duoti, tačiau jais pasinaudoti darbo zonoje nuteistasis galimybę turi ir jais dažnai naudojasi atlikdamas jam pavestas darbines funkcijas. Å i aplinkybė buvo akcentuota ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog byloje nebuvo nustatytas V. M. naudojimosi klijais faktas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad priėjimÄ prie klijų V. M. vis tik turėjo, jais galėjo netrukdomas pasinaudoti savo darbo metu, klijus paimdamas iÅ¡ kitų darbininkų, todėl vien tai, kad V. M. darbinių funkcijų vykdymui klijai nebuvo iÅ¡duoti, jo atsakomybės neÅ¡alina ir fakto, jog jis priklijavo savo bato vidpadį, tokiu bÅ«du bate slėpdamas psichotropines medžiagas, nepaneigia.

14. Esant Å¡ių aplinkybių visumai abejonių tuo, kad V. M. Å¡io nuosprendžio 1 punkte nurodytu laiku, vietoje ir bÅ«du, įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, teisėjų kolegijai nekyla. Å ios iÅ¡vados kontekste pažymėtina, kad pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ , neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai tokie atlygintini ar neatlygintini veiksmai kaip pirkimas, iÅ¡mainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad psichotropinės medžiagos buvo rastos V. M. asmens kratos metu tarp jo asmeninių daiktų – bato pade po vidpadžiu, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju su bate rastomis psichotropinėmis medžiagomis nuteistasis elgėsi kaip su savomis. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad Å¡ios medžiagos priklausė ar buvo įgytos kitų asmenų, o ir pats nuteistasis jo kratÄ atlikusiems pareigÅ«nams patvirtino, jog jo bate rastas paketėlis (jis teigė, jog jame yra tabakas) priklauso jam.

Ä®vertintina ir tai, kad V. M. inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta pataisos namuose, kuriose narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolei yra skiriamas ypatingas dėmesys, tokių medžiagų laikymas yra baudžiamas itin griežtai, kas visumoje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog esant tokiai rizikai kiekvienas protaujantis ir blaiviai mÄ stantis asmuo galėtų laikyti iÅ¡imtinai tik jam priklausančias, t. y. jo įgytas, narkotines ir/ar psichotropines medžiagas.

Tokiu būdu, teisėjų kolegija neabejoja, jog V. M. įgijo ir laikė psichotropines medžiagas vertinamu atveju.

15. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl V. M. kaltės ir tėra nuteistojo gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Iš to seka, kad V. M. gynėjo apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. M. veiksmuose yra visi būtini BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas V. M. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo nuosprendžio motyvams dėl V. M. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

16. Nepaisant aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kurių pagrindu naikinti/keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra, vis tik pažymėtina, jog pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å¡i nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto įstatymo. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi bÅ«ti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sÄ lygos, todėl sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali bÅ«ti laikomi asmens teistumai už baudžiamuosius nusižengimus, už kurio padarymÄ V. M. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ir vis tik, įvertinus skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytas V. M. charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė atlikdamas jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kvalifikuotÄ nužudymÄ , iki to laiko jis buvo teistas net 5 kartus, nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė esant neiÅ¡nykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jokių iÅ¡vadų iÅ¡ savo neteisėto elgesio nuteistasis nedaro net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, komentuojamas skundžiamame nuosprendyje padarytos klaidos iÅ¡taisymas nesuponuoja pagrindo nuteistajam skirti Å¡velnesnę bausmę, nei apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ svarbu paminėti ir tai, kad, bylos duomenimis, V. M. nėra savikritiÅ¡kas savo elgesio klaidoms, dėl prognostinių įgÅ«džių ir tvirtų nuostatų stokos laikas nuo laiko pakartoja tas pačias klaidas, bausmės atlikimo metu už įvairaus pobÅ«džio drausmės pažeidimus jis buvo baustas 4 kartus, todėl griežčiausios bausmės – areÅ¡to paskyrimas analizuojamu atveju, nustatant ilgiausiÄ Å¡ioje situacijoje galimÄ skirti areÅ¡to trukmę, įstatymo nuostatų nepažeidžia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 3 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo V. M. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendį ir iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti V. M. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendį ir paÅ¡alinti nuosprendžiu nustatytÄ ir V. M. inkriminuotÄ faktinę aplinkybę dėl psichotropinių medžiagų gabenimo. LikusiÄ Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė