2020-02-26 Nr. AB-4263-3-61-3-01711-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-601-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01711-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti nuo 2014 m. Pareiškėjui per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine, dėl to nuo tos dienos, kai pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra pažeidžiamos jo teisės į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. Atlikdamas bausmę, pareiškėjas yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, kadangi teisė į ilgalaikius pasimatymus yra suteikiama nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K dirbti ūkio darbus, suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę (už analogiškus nusikaltimus) ne kalėjimo sąlygomis. Dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų su žmona buvo padarytą žala pareiškėjo ir jo sutuoktinės fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat neatitaisoma žala jų santykiams.

3. Atsakovas ir atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) atsiliepimu (patikslintu atsiliepimu) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas ir atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti viena trumpalaikį pasimatymą, tačiau nenustatyta teisė tokiai grupei priskirtiems nuteistiesiems gauti ilgalaikius pasimatymus. Lukiškių TI-K administracijai nesuteikta diskrecijos teisė elgtis kitaip, nei nustatyta įstatyme. Lukiškių TI-K iki 2017 m. sausio mėn. taip pat nebuvo įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių ir pagal teisės aktų reikalavimus tokių kambarių nebuvo pareigos įrengti. Pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų jis ėmėsi, siekdamas įgyvendinti savo teisę gauti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. Be to, pareiškėjui buvo suteikiami pasimatymai su žmona be laisvės atėmimo įstaigos atstovo priežiūros. Pareiškėjo argumentai apie patirtą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio, dėl to negali būti vertinami kaip pagrįsti.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjime, ilgalaikių pasimatymų nenumato. Pareiškėjui galėjo būti suteiktas tik trumpalaikis pasimatymas iki trijų valandų be Lukiškių TI-K administracijos atstovo. Taip pat BVK yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formos: pokalbiai telefonu, teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat teisė gauti smulkiuosius paketus. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. 96-1017 ir Departamento 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 2S-1353; įpareigojo Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai pateikė 2018 m. kovo 5 d. prašymą suteikti ilgalaikį pasimatymą su žmona. Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 96-1017 pateikė atsakymą, kad ilgalaikis (vienos paros) pasimatymas pareiškėjui su žmona suteikiamas nebus. Pareiškėjas minėtu raštu informuotas, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, BVK nenumato galimybės turėti ilgalaikius pasimatymus. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI- K direktoriaus 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 96-1017, su 2018 m. kovo 28 d. skundu kreipėsi į Departamentą. Departamentas 2018 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 2S-1353 nurodė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. kovo 9 d. raštas Nr. 96-1017 pateiktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Departamentas minėtu raštu, be kita ko, informavo pareiškėją, kad laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas atlieka kalėjime, o kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų pasimatymų tvarka reglamentuojama BVK, kurio 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjime ilgalaikių pasimatymų nenumato.

9. Teismas pažymėjo, kad BVK 94 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje iki 2016 m. balandžio 1 d., nustatyta, jog nuteistiesiems leidžiami tokie pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. galiojančiojo to paties straipsnio redakcijoje nustatyta, jog nuteistiesiems leidžiami tokie pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ilgalaikiai pasimatymai leidžiami, be kita ko, su sutuoktiniu. Taigi BVK 94 straipsnis nustatė pareigą kalinimo įstaigoms užtikrinti nuteistųjų teisę gauti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad ši jo teisė buvo pažeista.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje aktualus yra Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje T. V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06) (toliau – ir EŽTT sprendimas), kuriuo EŽTT nusprendė, kad kardomajame kalinime esančiam asmeniui (suimtajam) pritaikius apribojimus pasimatyti su šeima (sutuoktine), kai nuteistiesiems asmenims tokie apribojimai buvo švelnesni (kardomajame kalinime esančiam asmeniui galėjo būti skiriamas 2 val. trukmės pasimatymas, o nuteistajam – 4 val., be to, nuteistasis turėjo galimybę turėti ilgalaikį pasimatymą, skyrėsi pasimatymų dažnumas ir kt.), buvo pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 14 straipsnis (diskriminacijos uždraudimas).

11. Teismas, vertindamas bylos aplinkybės minėtu EŽTT sprendimu nagrinėtos bylos kontekste, pabrėžė, kad viešojo administravimo subjektai, spręsdami dėl nuteistųjų teisės pasimatyti su šeima, be kita ko, turėtų vadovautis Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta asmens teise į šeimos gyvenimo gerbimą taip, kaip ji aiškinama EŽTT praktikoje. EŽTT yra pabrėžęs, kad nors sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau kalėjimo administracija turėtų užtikrinti kalinamam asmeniui veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais ir vykdyti pozityvius veiksmus iš valstybės pusės, garantuojančius tinkamą aptariamos asmens teisės įgyvendinimą. Todėl, teismo nuomone, Lukiškių TI-K neproporcingai apribojo pareiškėjo teisę į jo šeimos gyvenimo gerbimą, nes nepagrįstai nesuteikė jam teisės į ilgalaikių pasimatymu su sutuoktine. Lukiškių TI-K pažeidė Konvencijos 8 straipsnį. Lukiškių TI-K turėjo imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir tokiu būdu saugoti ir puoselėti savo šeimą.

12. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 9 d. raštas Nr. 96-1017 ir Kalėjimų departamento 2018 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 2S-1353 naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, o Lukiškių TI-K įpareigotinas suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su jo sutuoktine.

13. Teismas pripažino, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai apribojus pareiškėjo teisę į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniu, padarė neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei į trumpą ginčo laikotarpį (pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo tik 2018 m. kovo 5 d., skundą teismui išsiuntė 2018 m. gegužės 18 d.), teismas sprendė, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

III. 14. Atsakovas ir atsakovo atstovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Atsakovas ir atsakovo atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 9 d. raštas Nr. 96-1017 ir Departamento 2018 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 2S-1353 nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi yra tik informacinio pobūdžio. Teismas, įpareigodamas Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui suteikti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, neatsižvelgė į tai, kad ilgalaikio pasimatymo teisės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys bausmių vykdymą, nenustato. Todėl teismas faktiškai sukūrė naują teisės normą, iš esmės atlikdamas įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Tokiu būdu buvo pažeistas valdžių padalijimo principas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo remtis EŽTT sprendimu, kadangi minėtos EŽTT išnagrinėtos bylos ir šios bylos aplinkybės skiriasi, t. y. T. V. turėjo ne tik nuteistojo, bet ir suimtojo statusą, o pareiškėjas turi tik nuteistojo statusą. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui nesuteikus ilgalaikių pasimatymų buvo padaryti neteisėti veiksmai. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju patyrė neturtinę žalą.

16. Atsakovas Departamentas pateikė pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad prisideda prie apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už nesuteiktus ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine.

18. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai nesuteikė pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. (toliau – ir ginčui aktualus laikotarpis), dėl to tenkino pareiškėjo skundą iš dalies –įpareigojo Lukiškių TI-K pareiškėjui suteikti pasimatymus su sutuoktine ir priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. 96-1017, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2018 m. kovo 5 d. prašymą jam suteikti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, ir Departamento 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 2S-1353, kuriuo Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 9 d. raštas Nr. 96-1017 pripažintas pagrįstu. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į paduoto apeliacinio skundo ribas.

20. Dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 9 d. raštas Nr. 96-1017 ir Departamento 2018 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 2S-1353. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas minėtame skunde nepareiškė reikalavimų panaikinti Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. 96-1017 ir Departamento 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 2S-1353. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas skundžiamu sprendimu vertindamas minėtų raštų teisėtumą ir pagrįstumą ir juos panaikindamas peržengė pareiškėjo skundo reikalavimų ribas. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo nesivadovauti minėta ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies nuostata, draudžiančia peržengti skundo reikalavimo ribas, arba taikyti šios nuostatos išimtį bei peržengti pareiškėjo skundo reikalavimo ribas. Taigi konstatuotina, kad teismas skundžiamu sprendimu įvertinęs Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. 96-1017 ir Departamento 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 2S-1353 bei juos panaikinęs nepagrįstai peržengė pareiškėjo skundo reikalavimų ribas, dėl to yra pagrindas šią teismo sprendimo dalį panaikinti.

21. Dėl likusios skundžiamo teismo sprendimo dalies. Pareiškėjas ginčui laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo kalinamas kalėjimo režimo sąlygomis paprastojoje grupėje kaip nuteistasis laisvės atėmimo bausme (b. l. 26). Pažymėtina, kad teismas, nepagrįstai vadovaudamasis BVK 94 straipsniu, konstatavo, kad BVK nustato pareigą laisvės atėmimo įstaigoms užtikrinti nuteistųjų teisę gauti ilgalaikius pasimatymus su sutuoktiniu, kadangi minėtas straipsnis iš esmės tik reglamentuoja ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarką, o ne įtvirtina laisvės atėmimo įstaigų pareigą ilgalaikius pasimatymus nuteistiesiems suteikti. BVK 85 straipsnio 1 dalis, nustatanti paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, teises, ir BVK 86 straipsnio 1 dalis, nustatanti drausmės grupei priskirtų nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, teises, kalinamų tokiomis režimo sąlygomis nuteistųjų teisės gauti ilgalaikius pasimatymus neįtvirtina (neįtvirtino ir ginčui aktualiu laikotarpiu). Konstatuotina, kad BVK nenustato teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, gauti ilgalaikius pasimatymus. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu pagal BVK neturėjo teisės gauti ilgalaikius pasimatymus.

22. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi EŽTT sprendimu byloje T. V. prieš Lietuvą, tačiau minėtos EŽTT nagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios. EŽTT sprendimu nagrinėtoje byloje buvo vertinama, ar nepažeistos pareiškėjo, kuriam buvo taikomas kardomasis kalinimas (suėmimas), teisės nesuteikus jam ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine. EŽTT sprendimu minėtoje byloje Konvencijos 14 straipsnio (kuris uždraudžia diskriminaciją) kartu su Konvencijos 8 straipsniu (kuris garantuoja asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) pažeidimus konstatavo nustatęs aplinkybę, kad pareiškėjas, turėdamas ir suimtojo statusą, buvo diskriminuojamas dalies lengvesniu režimu laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, kuriems Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinta teisė į ilgalaikius pasimatymus, atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo kalinamas kaip nuteistasis, kuris buvo kalinamas griežčiausio režimo pataisos įstaigoje – kalėjime. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjui, nesuteikus ilgalaikių pasimatymų su žmona, jis buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvesnio režimo pataisos įstaigose ir kurie dėl to turi teisę į ilgalaikius pasimatymus, atžvilgiu. Kalinimas skirtingo griežtumo pataisos įstaigoje (režimuose), kuris paskiriamas, be kita ko, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str. 3 d., BVK 65 str., 112 str. 2 d.), yra objektyvus ir pateisinamas kriterijus diferencijuoti nuteistuosius į tuos, kurie turi teisę į ilgalaikius pasimatymus, ir į tuos, kurie tokios teisės neturi. Taigi, kaip minėta, EŽTT sprendimu nagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis EŽTT sprendimu kaip precedentu šioje byloje.

23. Vertinant, ar šiuo atveju buvo padarytas Konvencijos 8 straipsnio (kuris garantuoja asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimą gerbimą) pažeidimas, pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog nors tokie apribojimai kaip susitikimų su šeima skaičiaus nustatymas, šių susitikimų stebėjimas ir jeigu padarytos nusikalstamos veiklos pobūdis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiškia Konvencijos 8 straipsnio teisių ribojimą, bet patys savaime šių nuostatų nepažeidžia (žr., pvz., EŽTT 2007 m. sausio 18 d. sprendimą byloje E. prieš Latviją (pareiškimo Nr. 73819/01), 2007 m. liepos 17 d. sprendimą byloje K. prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 48666/99). Pagal EŽTT praktiką tokio pobūdžio kaip nagrinėjama bylose vertinant, ar buvo padarytas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas, atsižvelgiama į tai, ar buvo galimybė nuteistojo ir besilankančiojo asmens fiziniam kontaktui, ar pasimatymus stebėjo įstaigos darbuotojai, kaip dažnai galėdavo vykti pasimatymai pagal esamą teisinį reguliavimą, kiek laiko galėdavo trukti pasimatymai, ar turėjo galimybę pareiškėjas bendrauti su šeimos nariais laiškais, telefono skambučiais, kaip dažnai ir kt. (žr., pvz., EŽTT 2015 m. birželio 30 d. sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41418/04).

24. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, kad: i) pareiškėjas iki ginčui aktualaus laikotarpio (nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. – 11 kartų nuo 2 iki 6 val.) ir vieną kartą ginčui aktualiu laikotarpiu (2018 m. kovo 15 d. – 6 val.) turėjo pasimatymus su sutuoktine su fiziniu kontaktu be pataisos įstaigos atstovo (b. l. 26); ii) tiek Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 96-1017, tiek Departamentas 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 2S-1353 pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę gauti per du mėnesius vieną trumpalaikį pasimatymą su sutuoktine (BVK 85 str. 1 d. 2 p.) iki trijų valandų (BVK 94 str. 1 d.) uždarose tam specialiai įrengtose patalpose be Lukiškių TI-K administracijos atstovo; pagal BVK 94 straipsnio 7 dalį pareiškėjas dar galėjo prašyti laisvės atėmimo įstaigos administracijos suteikti ir papildomus trumpalaikius pasimatymus socialiniams ryšiams palaikyti; (iii) pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu taip pat turėjo tokias BVK 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teises: gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų (3 p.), du kartus per savaitę paskambinti telefonu (5 p.), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis.

25. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

26. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisės aktuose ginčui aktualiu laikotarpiu (neįtvirtinta ir šiuo metu) nebuvo nustatyta pareiškėjo teisės gauti ilgalaikius pasimatymus, pripažintina, kad atsakovo atstovas neturėjo teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Lukiškių TI-K padarė ir neteisėtus veiksmus (neteisėtai neveikė) ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės negalėjo būti tenkinamas. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra pagrindas panaikinti ir likusią skundžiamo teismo sprendimo dalį.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, neteisingai taikė materialiosios teisės normas ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Todėl yra pagrindas atsakovo ir atsakovo atstovo paduotą apeliacinį skundą tenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo G. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė