Legislator Case Law & Legislation
ee0ea891-d1c1-4eab-93ec-8efc85af4016 AI generated

ee0ea891-d1c1-4eab-93ec-8efc85af4016 · Kauno apylinkės teismas

Case Number ee0ea891-d1c1-4eab-93ec-8efc85af4016
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir K. S. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kinio reikalavimai ir argumentai 1. ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami: priteisti ieÅ¡kovei A. G. iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 1 000,00 Eur lėšų, sumokėtų atsakovei už netinkamai suteiktas paslaugas, bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti kiekvienam ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės po 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

ee0ea891-d1c1-4eab-93ec-8efc85af4016 · Kauno apylinkės teismas: Dublike ieÅ¡kovai savo reikalavimus palaikė, nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį akivaizdžiai siekia suklaidinti teismÄ , nes nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. IeÅ¡kovų teigimu, tikrovės neatitinka atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės, kad neva ieÅ¡kovas derino visas savo jubiliejinio gimtadienio užsakymo detales, per visus susitikimus neva elgėsi kaip tikrasis Å¡ventės organizatorius ir užsakovas, o užsakymo lape A. G. buvo nurodyta tik kaip ieÅ¡kovo įgaliotinė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-2705-1084/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03703-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.10.1; 2.6.10.6; 2.6.20; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 15 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėja Jurgita Jasinskaitė, sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei, Editai JurÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams A. G. ir K. S., jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatams Midai Vengeliauskaitei, Linui MeÅ¡kiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

G. ir K. S. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kinio reikalavimai ir argumentai 1. ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami: priteisti ieÅ¡kovei A. G. iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 1 000,00 Eur lėšų, sumokėtų atsakovei už netinkamai suteiktas paslaugas, bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti kiekvienam ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės po 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2019 m. sausio 23 d. A. G. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakė gimtadienio Å¡ventę (banketÄ ) savo tėvo K. S. 50 metų jubiliejaus proga. Vienu svarbiausių klausimų užsakant Å¡ventę buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti, iki kada kavinė dirbs ir ar bus galimybė Å¡vęsti po kavinės darbo laiko. Kadangi organizuojama Å¡ventė buvo didelė, samdomi muzikantai, Å¡vęsti norėjosi ilgiau.

IeÅ¡kovei įmonės direktorius nurodė, kad kavinė dirbs iki 24.00 val., tačiau Å¡ventė galės tęstis ilgiau, už darbÄ po oficialaus kavinės darbo laiko bus skaičiuojamas papildomas mokestis – 60,00 Eur už valandÄ . Tokios kavinės darbo laiko sÄ lygos ieÅ¡kovei tiko, todėl ji užsakė Å¡ventę 2019 m. vasario 1 d. – administratorė užpildė pasiÅ«lymo lapÄ , kuriame buvo nurodyti pagrindiniai duomenys apie Å¡ventę – data, užsakovas, žmonių skaičius, Å¡ventės pradžia, užsakyti pasitikimo gėrimai, pateiktos užsakytų patiekalų kainos.

PasiÅ«lymo lape taip pat nurodyta sÄ lyga dėl virÅ¡valandžių. IeÅ¡kovų teigimu, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų informuota, kad bus leidžiama Å¡vęsti tik iki oficialios kavinės darbo pabaigos, Å¡ventė minėtoje kavinėje nebÅ«tų užsakyta. Å ventė tiek ieÅ¡kovei, tiek jos tėvui buvo labai svarbi, į Å¡ventę buvo pakviesta 40 žmonių, buvo užsakyti muzikantai, kurie turėjo groti iki tiek, kiek reikės. Užsakant Å¡ventę buvo sumokėtas 300,00 Eur avansas. 2.1. 2019 m. vasario 1 d., įpusėjus Å¡ventei, t. y. po 24.00 val., kavinės „(duomenys neskelbtini)“ personalas muzikantams liepė nustoti groti ir pabaigti Å¡ventę.

Buvo paaiÅ¡kinta, kad restoranas užsidaro ir Å¡ventės dalyviams ilgiau Å¡vęsti nebus leidžiama. Nepaisant praÅ¡ymų, prieÅ¡taravimų dėl sutarties sÄ lygų nevykdymo, personalas pradėjo surinkti likusius maisto patiekalus ir gėrimus, kurių didelė dalis buvo nesuvartota. Å ventėje dalyvavusiems svečiams buvo Å¡okas, jie suglumo, nesupratę, kodėl Å¡ventei įpusėjus ji buvo nutraukta, pradėjo skirstytis. 2.2. Kavinės personalas paprašė ieÅ¡kovo susimokėti už Å¡ventę, nors jis nebuvo užsakovas.

UžsakymÄ pateikė ir sutartį pasirašė ieÅ¡kovo dukra – A. G., kuri ir turėjo pareigÄ susimokėti už suteiktas paslaugas. Kadangi paslaugos buvo suteiktos akivaizdžiai netinkamai, t. y. Å¡ventė buvo nutraukta jai įpusėjus, taip pat, kad atsakovė atsisakė pateikti sÄ skaitÄ už suteiktas paslaugas, ieÅ¡kovė nurodė sustabdžiusi prievolės sumokėti už ne visÄ suteiktÄ paslaugÄ vykdymÄ , o ieÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡gelbėti Å¡ventę, paprašė, kad bÅ«tų liautasi nuiminėti maistÄ nuo stalų bei susisiekta su įmonės vadovu.

Kavinės personalas ne tik kad nesusisiekė su įmonės vadovu, bet ir nesuteikė tinkamai paslaugos. Nors atsakovė tinkamai paslaugų nesuteikė, ieÅ¡kovė sumokėjo 1 774,44 Eur už netinkamai suteiktas paslaugas pagal pateiktÄ 2019 m. vasario 2 d. kasos kvitÄ , kuris buvo atspausdintas tik 2019 m. vasario 2 d. 3.07 val., t. y. po ieÅ¡kovo sulaikymo ir iÅ¡vežimo. 2.3. Atsakovė ieÅ¡kovei kaip vartotojai suteikė klaidingÄ informacijÄ , kuri turėjo esminės reikÅ¡mės K. S. jubiliejaus Å¡ventės užsakymui, sugadino labai svarbiÄ ieÅ¡kovams Å¡ventę, jie patyrė didelį stresÄ , nerimÄ ir labai blogus iÅ¡gyvenimus.

Atsakovė prieÅ¡ Å¡alims sudarant atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, t. y. prieÅ¡ priimant užsakymÄ , privalėjo aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti ieÅ¡kovei bÅ«tinÄ , teisingÄ , iÅ¡samiÄ ir neklaidinančiÄ informacijÄ apie paslaugos teikimo taisykles, įskaitant ir galimÄ Å¡ventės trukmę, t. y. neklaidinantį ir teisingÄ atsakovės kavinės darbo laikÄ . Atsakovė tokios informacijos nesuteikė, prieÅ¡ingai – suteikė akivaizdžiai klaidingÄ informacijÄ , nurodant oficialų kavinės darbo laikÄ bei teigiant, kad bus galima Å¡vęsti ir ilgiau, mokant papildomai nustatyto dydžio mokestį.

Minėta informacija buvo esminė sudarant sutartį, o dėl neteisingos informacijos suteikimo ieÅ¡kovo jubiliejus Å¡ventė buvo nutraukta jai įpusėjus, pasibaigus oficialiam kavinės darbo laikui ir neleidžiant ilgiau Å¡vęsti, dėl ko ieÅ¡kovai pagrįstai negavo to, ko tikėjosi gauti, t. y. visos jubiliejaus Å¡ventės – svečiai buvo priversti iÅ¡eiti, o ant stalo liko daug nesuvalgyto maisto. IeÅ¡kovė turi teisę reikalauti sumažinti suteiktų paslaugų kainÄ , t. y. nors ir turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti visÄ jos sumokėtÄ sumÄ , atsižvelgiant į tai, kad dalis užsakytų gėrimų bei maisto buvo suvartota, į protingumo ir teisingumo principus, reikalaujama netinkamai suteiktų paslaugų kainÄ sumažinti 50 procentų nuo visos sumokėtos sumos, t. y. 1 000,00 Eur, kuriuos ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovės. 2.4.

IeÅ¡kovo jubiliejaus Å¡ventė, į kuriÄ susirinko beveik 40 žmonių, atsakovės buvo nutraukta tik įpusėjus, buvo nutraukta muzika, negavus leidimo nukraustomi stalai, nepagrįstai iÅ¡kviesta policija, svečiai buvo priversti palikti Å¡ventę, tokiu bÅ«du padarant ieÅ¡kovams didelę gėdÄ . IeÅ¡kovas nepagrįstai buvo apkaltintas atsisakymu apmokėti sÄ skaitÄ , svečių ir Å¡eimos akivaizdoje buvo iÅ¡vestas policijos, parverstas ant žemės ir sumuÅ¡tas. IeÅ¡kovo jubiliejus tapo ne nuostabia Å¡vente, bet įsimintinu įvykiu, kuris sukėlė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl ko ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ , t. y. emocinį Å¡okÄ , iÅ¡gÄ stį, psichologinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nerimÄ , pažeminimÄ kitų žmonių akyse.

Dėl atsakovės, kaip paslaugų teikėjos neadekvataus elgesio, ieÅ¡kovai jaučia nuolatinę įtampÄ , stresÄ , jiems yra nepatogu bendrauti su visais svečiais, kurie buvo gimtadienyje. IeÅ¡kovai jaučia didelę gėdÄ , dėl ko yra sumažėjusios jų bendravimo galimybės, be to, ieÅ¡kovai atsakovės darbuotojų buvo akivaizdžiai pažeminti kitų žmonių akyse, svarbi jubiliejaus Å¡ventė buvo sugadinta ir yra prisimenama kaip koÅ¡maras, o ne kaip nuostabus laikas, todėl padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovai vertina po 1 500,00 Eur (1 t., e. b. l. 1–6).

3. Dublike ieÅ¡kovai savo reikalavimus palaikė, nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį akivaizdžiai siekia suklaidinti teismÄ , nes nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. IeÅ¡kovų teigimu, tikrovės neatitinka atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės, kad neva ieÅ¡kovas derino visas savo jubiliejinio gimtadienio užsakymo detales, per visus susitikimus neva elgėsi kaip tikrasis Å¡ventės organizatorius ir užsakovas, o užsakymo lape A. G. buvo nurodyta tik kaip ieÅ¡kovo įgaliotinė.

K. S. jubiliejaus Å¡ventę su atsakove derino ieÅ¡kovė padedant K. S. sutuoktinei D. S., daug kartų lankėsi kavinėje, derino įvairias jubiliejaus detales, įskaitant ir Å¡ventės trukmę bei galimybę pratęsti Å¡ventę pasibaigus oficialiam darbo laikui. IeÅ¡kovas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo tris kartus – ieÅ¡kovei aprodant tėvui jau iÅ¡rinktÄ salę jo jubiliejaus Å¡ventei, keičiant karÅ¡tÄ patiekalÄ , taip pat Å¡ventės dienÄ , siekiant suderinti stalų iÅ¡dėstymÄ .

Tai rodo, kad atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovas yra savo Å¡ventės organizatorius ir užsakovas. Akivaizdų atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ir tai, kad atsakovei yra puikiai žinoma, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė buvo Å¡ventės organizatorė, patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu H. T. papildomai apklausta nurodė, kad dėl Å¡ventės rezervacijos buvo bendrauta su jubiliato dukra ir žmona. 3.1. Tikrovės neatitinka ir kitos nurodytos faktinės aplinkybės – užsakant muzikantus su G.

L. iÅ¡ pat pradžių buvo susitarta, kad už sutartÄ 700,00 Eur sumÄ jie gros kavinėje trumpiausiai iki 2.00 val., o po to, esant poreikiui, galimi virÅ¡valandžiai, už juos papildomai sumokant po 30,00 Eur už valandÄ . Taigi dar prieÅ¡ Å¡ventę buvo akivaizdu, kad ieÅ¡kovo jubiliejaus Å¡ventė tęsis trumpiausiai iki 2.00 val., dėl ko ieÅ¡kovė padavėjai negalėjo nurodyti, kad po 1.00 val. Å¡ventė nebus tęsiama. Nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų nebuvo įspėtas apie Å¡ventės nutraukimÄ , tai buvo neplanuota ir netikėta. 3.2.

Jau po vidurnakčio atsakovės darbuotojai pradėjo sakyti, jog Å¡ventė turi baigtis, nes baigėsi oficialus kavinės darbo laikas. IeÅ¡kovei nurodžius, kad buvo sutarta dėl galimybės Å¡vęsti tiek, kiek jie pageidaus, administratorė buvo labai nepatenkinta. Po 1.00 val. salėje buvo įjungta Å¡viesa, atneÅ¡ti vienkartiniai indai maistui sudėti ir pradedamas rinkti nuo stalų maistas, muzikantai nebegrojo, todėl didelė dalis svečių pradėjo skirstytis. Taigi svečiai pradėjo skirstytis ne dėl jų neblaivumo, o dėl to, kad atsakovė sugadino Å¡ventę – nutraukė muzikÄ , įjungė Å¡viesas ir pradėjo nurinkinėti maistÄ nuo stalų.

Tai paneigia atsiliepime išdėstytas aplinkybes, jog svečiams iki 3.00 val. buvo tiekiamas maistas ir gėrimai, ir neva atsakovė paslaugas suteikė tinkamai. Pasiteiravus muzikantų, kodėl jie toliau nebegroja, ieškovei buvo paaiškinta, kad jiems buvo liepta nebegroti, nes, priešingu atveju, bus atjungta elektra. Muzikantai informavo, jog atvykę kavinės administratorei iš karto nurodė, kad yra sutarta groti iki 2.00 val., tačiau ji griežtai nurodė, jog ilgiau nei iki 1.00 val. nebus leidžiama groti, kas tik įrodo, jog dar prieš šventę atsakovė buvo nusprendusi neleisti šventės tęsti ilgiau. 3.3.

IeÅ¡kovui pasiteiravus dėl to, kas vyksta, administratorė pradėjo reikalauti apmokėti sÄ skaitÄ , kuri tuo metu nebuvo atspausdinta ir kurios jis neturėjo jokios pareigos apmokėti. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas atsisakė apmokėti sÄ skaitÄ , o kilus konfliktui, H. T. iÅ¡kvietė saugos tarnybÄ , policijos pareigÅ«nus. Tuo atveju, jei atsakovė sutiko leisti Å¡ventę tęsti ir tik pageidavo, jog iki 3.00 val. bÅ«tų atsiskaityta, nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių apsaugos pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti dar iki 3.00 val.

Akivaizdu, jei atsakovė būtų leidusi tęsti šventę, jokių konfliktų iki to laiko nebūtų galėję kilti. Jei konfliktas kilo ne dėl šventės laiko, nėra aišku, kodėl H. T. ir kiti atsakovės darbuotojai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog konfliktas su ieškovais kilo būtent dėl pobūvio pabaigos laiko ir atsiskaitymo. 3.4. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl netinkamo svečių elgesio neatitinka faktinių duomenų. Ieškovai neneigia, kad šventės metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, tačiau nei ieškovai, nei šventės svečiai nebuvo pernelyg apsvaigę.

TÄ vakarÄ nepagarbiai ir negražiai elgėsi tik H. T. ir administratorė, bet ne Å¡ventės svečiai. Kadangi kai kurie svečiai buvo rÅ«kantys, o antrame aukÅ¡te nebuvo jokios rÅ«kymui pritaikytos patalpos, svečiai buvo priversti eiti į laukÄ , dėl ko vienas iÅ¡ svečių lipdamas laiptais suklupo, tačiau taip atsitiko ne dėl jo girtumo, bet dėl itin slidžių kavinės laiptų. Tikrovės neatitinka ir atsakovės nurodytos aplinkybės, neva ieÅ¡kovai elgėsi agresyviai, ieÅ¡kovas K.

S. neva nevykdė teisėtų pareigÅ«nų nurodymų ir jiems pasiprieÅ¡ino, kadangi nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų, nei jų svečiai agresyviai nesielgė, o ieÅ¡kovas vykdė visus teisėtus pareigÅ«nų nurodymus, jis nebuvo nei agresyvus, nei nepagarbiai elgėsi su atsakovės darbuotojais ir (ar) policijos pareigÅ«nais. 3.5. Atsiliepime nepagrįstai teigiama, jog atvykus sumokėti už suteiktas paslaugas, ieÅ¡kovė dėl jų kokybės nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. IeÅ¡kovė siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti susidariusiÄ situacijÄ , tačiau H.

T. ieÅ¡kovę ir ieÅ¡kovo sutuoktinę pasitiko agresyviai, piktai ir arogantiÅ¡kai, neleisdama pratarti nei žodžio. IeÅ¡kovei supratus, jog racionalus ir protingas pokalbis nėra galimas, nenorint gilinti konflikto, ji sumokėjo visÄ sumÄ už paslaugas, kurios buvo suteiktos ne tik kad nekokybiÅ¡kai, tačiau dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo neįvykdymo buvo sugadinta visa Å¡ventė. Vien tai, kad ieÅ¡kovė sumokėjo už suteiktas paslaugas, nepatvirtina, jog jos buvo suteiktos tinkamai. 3.6.

Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovai neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. IeÅ¡kovams labai svarbi jubiliejaus Å¡ventė buvo sugadinta bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – nepagrįsto draudimo toliau Å¡ventėje groti muzikantams, Å¡viesos įjungimo, stalų nukraustymo, dėl ko daugelis svečių iÅ¡siskirstė Å¡ventei tik įpusėjus, be to, dėl nepagrįsto reikalavimo, kad ieÅ¡kovas sumokėtų už paslaugas, nors tokios pareigos jis neturėjo, nepagrįsto policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo, ieÅ¡kovo sumuÅ¡imo bei nepagrįsto sulaikymo.

Taigi ieÅ¡kovų neturtinę žalÄ lėmė bÅ«tent atsakovės neteisėti ir neadekvatÅ«s veiksmai, todėl bÅ«tent ji yra atsakinga už ieÅ¡kovų patirtÄ neturtinę žalÄ (1 t., e. b. l. 66–74).

4. Ieškovų atstovė teismo posėdžių metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad ieškovė 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl šventės savo tėčiui suorganizavimo. Ieškovė prieš tai kreipėsi į kelias kavines, restoranus, tačiau jie netiko dėl galimybės tęsti šventę ilgiau nei jų oficialus darbo laikas nebuvimo. Minėta kavinė buvo rekomenduota pažįstamų, visus klausimus ieškovė derino su H.

T., susitarė tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu, kad po oficialaus kavinės darbo laiko pabaigos – 24.00 val. bus galimybė Å¡vęsti sumokant papildomÄ mokestį už virÅ¡valandžius. IeÅ¡kovės pasamdytas muzikantas turėjo groti iki 2.00 val., tačiau Å¡ventę planuota Å¡vęsti ilgiau – iki 4.00–5.00 val. Apie pirmÄ valandÄ muzikantui pradėjus vynioti laidus ir pasiteiravus dėl to, kas vyksta, jis nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ atstovai perspėjo baigti groti, o jei ne – bus iÅ¡jungta elektra.

Kavinės darbuotojai pradėjo nurinkinėti maistÄ , įjungė Å¡viesas. IeÅ¡kovai pradėjo aiÅ¡kintis situacijÄ , dar bandė pasikalbėti su H. T., tačiau to padaryti nepavyko. IeÅ¡kovę ir atsakovę siejo vartojimo teisiniai santykiai, todėl atsakovė turėjo suteikti visÄ reikiamÄ informacijÄ , įskaitant ir dėl galimybės Å¡vęsti pasibaigus oficialiam kavinės darbo laikui. Atsakovė nepateikė informacijos, jog Å¡ventė galės tęstis tik iki 24.00 val., prieÅ¡ingai, Å¡alims sudarant susitarimÄ , buvo pateikta prieÅ¡inga informacija.

Atsižvelgiant į tai, paslaugos buvo suteiktos netinkamai – atsakovė nesudarė galimybės Å¡vęsti tiek, kiek norėjo, nes Å¡ventė buvo nutraukta. Dėl maisto kokybės ir apimties pretenzijos nereiÅ¡kiamos, tačiau nutraukus Å¡ventę maistas liko nesuvalgytas. 4.1. Å alis siejo sutartiniai santykiai, kadangi užsakymo sutartį pasirašė atsakovę atstovaujantys darbuotojai. Užsakymo lape nebuvo susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos, tačiau H. T. buvo nurodęs, kad už paslaugas galės atsiskaityti ir kitÄ dienÄ , kadangi ieÅ¡kovai buvo rekomenduoti pažįstamų asmenų.

Klientai dėl netinkamo paslaugų suteikimo nusprendė sulaikyti apmokėjimÄ už paslaugÄ . Be to, kadangi užsakymas didelis, turėjo teisę jį apmokėti ir kitÄ dienÄ . IeÅ¡kovas K. S. nebuvo Å¡ios Å¡ventės užsakovas, todėl atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie ieÅ¡kovÄ iÅ¡vedė su antrankiais ir smarkiai sumušė.

5. IeÅ¡kovė teisme nurodė, kad Å¡ventę savo tėčiui organizavo ne vienÄ mėnesį, įdėjo daug darbo, lėšų, pastangų, sukvietė artimiausius svečius ir gimines (Å¡ventėje iÅ¡ 42 kviestų asmenų dalyvavo 34). RestoranÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovei rekomendavo draugė. 2019 m. sausio 23 d. susitiko su H., apžiÅ«rėjo ir iÅ¡sirinko provanso salę, derino sÄ lygas dėl maisto, serviravimo, torto, administratorė padėjo užpildyti užsakymo formÄ , kuri ir buvo jų susitarimas.

IeÅ¡kovė užsakymÄ laikė sutartimi atsakovei nurodžius, kad tai yra jų sutarties forma. Tokių susitikimų buvo ne vienas. Vienas esminių klausimų užsakant Å¡ventę, buvo galimybė Å¡vęsti ilgiau nei oficialus kavinės darbo laikas. Kadangi kavinė dirba iki 24.00 val., buvo susitarta, kad už papildomÄ mokestį bus galima Å¡vęsti ilgiau. Toks mokestis yra 60,00 Eur už valandÄ , tačiau kaip pažįstamiems asmenims, H. T. minėjo padarysiantis nuolaidÄ â€“ valanda kainuotų 50,00 Eur.

Pasiteiravus dėl užsakyto maisto, administratorė nurodė, jog jo pakaks iki 3.00 val., o jei pritruks – galės užsisakyti papildomai. Taip pat buvo žadėta, jog neims serviravimo mokesčio, nors pateiktame apmokėti kvite jis buvo įraÅ¡ytas. Salės nuoma nekainavo nieko, kadangi Å¡ventėje dalyvavo daugiau kaip 30 žmonių. Banketo užsakovės buvo ieÅ¡kovė ir tėčio sutuoktinė, kuri užsakė tortÄ , daug kÄ derino kartu, taip pat buvo tartasi ir su tėvu, kuris buvo atvažiavęs į „(duomenys neskelbtini)“ kai buvo užsakoma salė ir papraÅ¡yti perstatyti stalus. 5.1.

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ventės dienÄ viskas buvo gražu, aptarnaujantis personalas dirbo gerai, buvo pozityviai nusiteikę, maistas skanus, Å¡ventė buvo suorganizuota minučių tikslumu. Å ventę planavo Å¡vęsti iki 4.00 val., tačiau Å¡ventei prasidėjus, personalas ir muzikantai replikavo, kad Å¡vęsim iki ryto – iki 6.00 val. Å ventė prasidėjo 18.00 val. 24.00 val. buvo suplanuotas Å¡ou – Å¡ampano piramidė, o po to vėl visi sėdo prie stalo valgyti. Staiga prie muzikanto atsistojo atsakovės darbuotojas, kuris visÄ dainÄ stovėjo Å¡alia, o po paskutinės dainos buvo įjungta Å¡viesa.

Nuėjus pas muzikantÄ aiÅ¡kintis dėl to, kas nutiko, jis nurodė, kad negali daugiau groti, nes personalas jį informavo, kad prieÅ¡ingu atveju bus iÅ¡neÅ¡ti daiktai arba iÅ¡jungta elektra. Su muzikantu buvo susitarta, jog jis gros nuo 18.00 val. iki 2.00 val. su galimybe pratęsti mokant už virÅ¡valandžius. Raginimai nutraukti muzikÄ prasidėjo pusę pirmos, buvo įjungtos Å¡viesos, atėjęs personalas pradėjo nuiminėti maistÄ . IeÅ¡kovė su tėvo sutuoktine nuėjo aiÅ¡kintis dėl to, kad vyksta, pageidavo, kad bÅ«tų paskambinta H., tačiau tai nebuvo padaryta.

Buvo pareikÅ¡ta, kad yra vėlus metas ir jie nori ilsėtis, nes rytoj laukia banketas, todėl laikas skirstytis. Prasidėjo Å¡urmulys, svečiai pradėjo skirstytis, supratingi iÅ¡važiavo namo, kiti planavo Å¡ventę pratęsti kitur, o kiti padėjo aiÅ¡kintis situacijÄ . Aptarnaujantis personalas minėjo, kad tokia praktika vyksta dažnai, kad jie nėra vieni tokie, tačiau žmonės tyli. 5.2. Å ventės organizatorės buvo ieÅ¡kovė ir tėčio žmona. Nors užsakymo lape buvo nurodytas tik ieÅ¡kovės vardas, tačiau abi turėjo atsiskaityti už Å¡ventę.

IeÅ¡kovė prie Å¡ventės apmokėjimo ketino prisidėti 600,00 Eur, o likusiÄ sumÄ turėjo sumokėti tėčio žmona. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ketino atsiskaityti už Å¡ventę, nes ji pinigų turėjo kortelėje, o tėčio žmona – grynųjų. IeÅ¡kovės teigimu, jei bÅ«tų atvykęs H. ir bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinę situacijÄ , bÅ«tų sumokėję, o nesumokėjo tik dėl to, kad buvo nepatenkinti suteiktų paslaugų kokybe. Dėl apmokėjimo užsakant Å¡ventę tarėsi su H., klausė dėl apmokėjimo, tačiau buvo nurodyta, kad susitars vakaro eigoje.

IeÅ¡kovės teigimu, jai buvo leista manyti, kad turi galimybę atsiskaityti ir kitÄ dienÄ . Administratorė Å¡ventės metu reikalavo palikti salę ir apmokėti sÄ skaitÄ , tačiau iki kol nebuvo atspausdintas kvitas, jos net nežinojo, kokiÄ sumÄ reikia sumokėti. Kvitas pirmiausia buvo pateiktas kažkam iÅ¡ svečių, keliavo iÅ¡ rankų į rankas, vyko diskusija, kodėl yra tokia vakaro baigtis ir kad jie neprivalo sumokėti, nes negavo visų paslaugų. IeÅ¡kovė dar prašė, jog bÅ«tų iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra, tačiau to padaryti be asmens dokumento nebuvo galima.

Ieškovė taip pat siūlė sumokėti dalį sumos, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Be to, ieškovės teigimu, suveikė žmogiškumo ir principo faktorius, t. y. jei jie elgėsi su jais negražiai, tai ir jie turi teisę nesumokėti, nes nebuvo suteiktos paslaugos. Už suteiktas paslaugas apmokėjo tik vėliau, kadangi dvi dienas lankė savo vyrus. Atvykus sumokėti už paslaugas, buvo pasitikslinta tik dėl vieno gėrimo, tačiau dėl kito maisto ieškovė su tėvo sutuoktine nesiaiškino, nes tuo metu jie jau žinojo, kad santykius aiškinsis kitu būdu. 5.3.

Namo parsivežė penkis maiÅ¡elius maisto, kurį reikėjo iÅ¡mesti, nes negalėjo valgyti. Maistas buvo sudėtas į vienkartinius indus, o gėrimai buvo įduoti į rankas. 5.4. Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė vertina 1 500,00 Eur. Neturtinė žala patirta dėl to, kad tėtis ir vyras buvo suimti, tuo metu vaikai sirgo, nuolat teiravosi, kur tėtis su seneliu. Ji matė, kaip ant žemės „voliojo“ tėtį su kostiumu, kurį taip ilgai rinko. Taip pat neįvyko įvairios loterijos, o joms buvo iÅ¡leista pinigų.

Å ventės metu ir po to sulaukė klausimų bei pastabų, kad ji yra nevykusi organizatorė, svečiai buvo pasipiktinę dėl tokio restorano elgesio. Neturtinė žala – baisÅ«s iÅ¡gyvenimai visam gyvenimui, ji jaučiasi nusivylusi savo organizaciniais sugebėjimais, gaila laiko, lėšų. Dėl nepagarbaus atsakovės darbuotojų elgesio, arogantiÅ¡kų veiksmų, rėkimo, Å¡ventės sugadinimo, ji jaučia gėdÄ prieÅ¡ svečius, gimines, tėtį. IeÅ¡kovė nurodė nemiegojusi savaitę, kadangi buvo sulaikytas jos vyras, ji negalėjo eiti į darbÄ , prireikė antidepresantų.

6. Ieškovas K. S. teismo posėdyje nurodė, kad jis nebuvo šventės organizatorius – užsakovas, todėl išsamiai visos aplinkybės jam nėra žinomos. Ieškovas nurodė žinojęs, kad dukra organizavo šventę, buvo nuvykęs apžiūrėti salės, kuri jam tiko. Ieškovui žinoma, kad buvo tartasi dėl viršvalandžių, maisto, tačiau jis nežinojo, kiek kainuos visa šventė, o apmokėti suteiktas paslaugas turėjo dukra ir žmona. Ieškovui buvo žinoma, kad už viršvalandžius reikės mokėti papildomai, nes jei nebūtų susitarę dėl viršvalandžių, pas atsakovę šventės nebūtų organizavę.

Jis asmeniÅ¡kai norėjo Å¡vęsti iki 9.00 val. ryto ir bÅ«tų buvęs iki tiek, kiek bÅ«tų buvęs paskutinis svečias. Sutartyje jokio apribojimo iki kada maksimaliai galėtų tęstis Å¡ventė nebuvo nurodyta. Su muzikantais sutartis buvo sudaryta iki 2.00 val., tačiau taip pat buvo numatyta galimybė pratęsti laikÄ mokant muzikantams papildomÄ užmokestį. 6.1. Po Å¡ampano kokteilio praėjus 20–30 min. prasidėjo veiksmai, rodantys, kad Å¡ventė baigėsi – atsakovės darbuotojai pradėjo nuneÅ¡inėti maistÄ , įjungė Å¡viesÄ .

Pasiteiravus muzikantų kas vyksta, Å¡ie nurodė, kad grasino atjungti elektrÄ . IeÅ¡kovas pasijautė nejaukiai, kad jo Å¡ventė buvo apribota laike. Atsakovės darbuotojams pareikalavus apmokėti už paslaugas, jis tÄ atsisakė daryti iÅ¡ pradžių norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl Å¡ventės trÅ«kumų. Be to, jis net nežinojo, kiek reikia mokėti. Atsisakius mokėti, buvo iÅ¡kviesti saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojai, vėliau ir policijos pareigÅ«nai, kurie jį sulaikė iÅ¡ iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ . 6.2.

Neturtinė žala – moralinė trauma, jis pateko į areÅ¡tinę, jautė gėdÄ prieÅ¡ žmones, kadangi daug kas Å¡ventės metu nebuvo padaryta, draugai iÅ¡važiavo, buvo iÅ¡kviesti apsaugos darbuotojai, policija, jam padaryti sveikatos sutrikimai – sulaužyti Å¡onkauliai, trÅ«kęs bÅ«gnelis. BÅ«damas sulaikytas jautėsi blogai psichologiÅ¡kai. Liudytojas nurodė policijos pareigÅ«nams jokių pretenzijų dėl Å¡io įvykio neturintis. II. Atsikirtimai į ieÅ¡kinį 7. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad 2019 m. sausio viduryje ieÅ¡kovai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ administracijÄ dėl banketo užsakymo 2019 m. vasario 1 d.

IeÅ¡kovams buvo parodytos restorano salės, iÅ¡sirinkta Provanso salė, ieÅ¡kovas sumokėjo 100,00 Eur avansÄ . IeÅ¡kovų susitarimu, „(duomenys neskelbtini)“ administracijos pateiktame užsakymo lape „užsakove“ buvo nurodyta A., kaip K. S. įgaliotinė derinant meniu ir kitas Å¡ventės detales. Banketinis meniu su ieÅ¡kovais, ieÅ¡kovo sutuoktine D. S. buvo derintas kelis kartus, o likus iki Å¡ventės savaitei – 2019 m. sausio 23 d., užsakovai sumokėjo papildomÄ 200,00 Eur avansÄ .

Per visus susitikimus ieÅ¡kovas elgėsi kaip tikrasis Å¡ventės organizatorius ir užsakovas. 7.1. 2019 m. vasario 1 d. restoranas „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai ir laiku įvykdė savo įsipareigojimus, banketo svečiai buvo viskuo patenkinti, ieÅ¡kovai pretenzijų dėl banketo sÄ lygų iÅ¡pildymo nereiÅ¡kė. Å ventės dalyvių užsakyti muzikantai informavo restorano administracijos darbuotojus, jog gros iki 2019 m. vasario 2 d. 1.00 val. Restorano administracija Å¡ventės pratęsimui po 24.00 val., mokant užsakymo lape nurodytus 60,00 Eur už valandÄ , neprieÅ¡taravo, tačiau net nesulaukus 24.00 val. daugelis K.

S. jubiliejaus svečių buvo stipriai apgirtę, elgėsi nepagarbiai tarpusavyje ir su aplinkiniais. Svečiai kas kelias minutes eidami parÅ«kyti į laukÄ triukÅ¡mingai keikėsi, laidė nepadorius juokelius, tarpusavyje garsiai pykosi. Vienas iÅ¡ Å¡ventės svečių elgėsi ypač neatsakingai – pradėjo čiuožinėti laiptų turėklais, dėl ko nusivertė ir nusirideno nuo laiptų. Restorano darbuotojai mandagiai įspėjo neatsakingai ir įžūliai besielgiančius svečius, kad jų elgesys yra nederamas vieÅ¡oje vietoje ir paprašė gerbti kitų restorano svečių teises. 7.2. 2019 m. vasario 2 d. apie 1.20 val. svečiams pradėjus skirstytis, jubiliejaus Å¡ventės svečius aptarnavusi padavėja pasiteiravo, ar užsakovai pageidauja pratęsti Å¡ventę, tačiau A.

G. nurodė, kad nebetęs. Po kurio laiko muzikantai pradėjo kraustytis ir tvarkyti aparatÅ«rÄ , o ieÅ¡kovė bei D. S. pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas restorano administracijai dėl neva nutrauktos muzikos. Atsakovė nurodė, kad jos ir ieÅ¡kovų užsakytų muzikantų nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl tik ieÅ¡kovai ar kiti paslaugas užsakę asmenys galėjo susitarti dėl teikiamų paslaugų trukmės. Be to, kitaip nei nurodo ieÅ¡kovai, muzikantai baigė groti apie 1.30 val., kai svečiai pradėjo skirstytis, o ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino padavėjai, kad Å¡ventė nebesitęs. Restorano administracijos darbuotojai, nenorėdami ginčytis su neblaiviais asmenimis, leido Å¡ventę tęsti, tačiau paprašė iki 3.00 val. atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

Vietoje to, kad toliau tęstų Å¡ventę, A. G. ir D. S. atsivedė keletÄ svečių ir pradėjo įžeidinėti administracijos darbuotojus žodžiais „padlos“, „žiurkės“ bei joms grasinti: „Jau dabar pamatysit kas dabar bus, kÄ dabar K. padarys... Dabar jis čia viskÄ iÅ¡vartys ir dabar jau tikrai nieko nemokės...“. Po neblaivių ir agresyviai nusiteikusių asmenų grasinimo restorano administracija iÅ¡kvietė saugos įmonę „Jungtis“, tačiau atvykę du apsaugos darbuotojai su įsisiautėjusiais svečiais negalėjo susitarti, buvo iÅ¡kviestas apsaugos tarnybos pamainos virÅ¡ininkas, o toliau svečiams elgiantis agresyviai ir atsisakius apmokėti sÄ skaitÄ â€“ ir policijos pareigÅ«nai. 7.3. 2019 m. vasario 2 d. 3.07 val. ieÅ¡kovams buvo pateiktas apmokėti nefiskalinis kvitas, kurį abu ieÅ¡kovai ilgai (apie 20 minučių) skaitė, tyrinėjo, klausinėjo restorano administracijos darbuotojų dėl pateiktų sÄ skaitų, tačiau jokių pretenzijų dėl sÄ skaitoje nurodytos sumos nereiÅ¡kė.

Bandydamas gelbėti situacijÄ , vienas iÅ¡ pobÅ«vio svečių pasiÅ«lė likusiems svečiams susidėti ir apmokėti sÄ skaitÄ , ant baro padėjo pinigus, tačiau ieÅ¡kovas juos įsidėjo į kiÅ¡enę. Nepaklusus policijos pareigÅ«nams, ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vežtas į policijos komisariatÄ . Tai paneigia ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė atsisakė pateikti sÄ skaitÄ už suteiktas paslaugas, o kvitas buvo pateiktas tik po ieÅ¡kovo sulaikymo ir iÅ¡vežimo. 7.4. IeÅ¡kovai buvo solidariai atsakingi už tinkamÄ atsiskaitymo prievolės vykdymÄ .

IeÅ¡kovo veiksmai užsakant banketÄ , sumokant avansÄ už salės nuomÄ , aiÅ¡kinantis pateiktÄ nefiskalinio čekio turinį, patvirtina, kad ieÅ¡kovas K. S. buvo pobÅ«vio užsakovas kartu su dukra A. G.. IeÅ¡kovų į bylÄ pateiktas pasiÅ«lymas dėl banketo meniu negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡alių pasiraÅ¡yta dviÅ¡alė paslaugų teikimo sutartis, nes ji neatitinka raÅ¡ytinės formos sutarties reikalavimų. 7.5. 2019 m. vasario 5 d. į restoranÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ atvyko A.

G. ir D. S., ir visiÅ¡kai apmokėjo už suteiktas paslaugas pagal pateiktÄ nefiskalinį kvitÄ . Apmokant sÄ skaitÄ , jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės nebuvo pareikÅ¡ta, sÄ skaita apmokėta visiÅ¡kai, taip pat ir už virÅ¡valandžius. IeÅ¡kovai yra gavę visas nefiskaliniame kvite nurodytas paslaugas, jokių pretenzijų dėl pateikto maisto ar gėrimų kiekio ir kokybės nepareiÅ¡kė, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovų apmokėjimas už virÅ¡valandžius patvirtina, kad Å¡ventė tęsėsi ir po 24.00 val. 7.6.

Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad po 24.00 val. nuo stalų buvo nurenkamas maistas ir gėrimai yra akivaizdžiai melaginga, kadangi pateikti duomenys patvirtina, jog 3.34 val., atvykus UAB „Jungtis“ darbuotojams, stalai yra nukrauti vaišėmis ir gėrimais, taip pat matyti, kad po 4.00 val. svečias stovi su pilnu bokalu alaus. Iki 3.00 val. ir vėliau užsakovams bei šventės dalyviams buvo tiekiamas maistas ir gėrimai. 7.7. Nėra aišku, su kokiu atsakovės vadovu pobūvio metu norėjo susisiekti ieškovas, kadangi atsakovės vadovė H.

T. viso pobÅ«vio metu buvo restorano patalpose, mandagiai įspėjo neatsakingai ir įžūliai besielgiančius svečius, jog jų elgesys yra nederamas vieÅ¡oje vietoje ir prašė gerbti kitų restorano svečių teises, atsakinėjo į ieÅ¡kovų klausimus dėl nefiskalinio kvito, be to, ji buvo iÅ¡vadinta įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, jai buvo grasinta. 7.8. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovai neįrodė bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų atsakovės atsakomybei kilti, kadangi atsakovė jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi (1 t., e. b. l. 47–54).

8. Atsakovė triplike nurodo, kad ieÅ¡kovai bando paneigti faktinę aplinkybę, jog ieÅ¡kovas K. S. buvo vienas iÅ¡ banketo užsakovų ir organizatorių, turinčių pareigÄ atsiskaityti už atsakovės suteiktas atlygintinas paslaugas. Byloje nėra ginčo, kad vienas iÅ¡ atsakovės teikiamų atlygintinų paslaugų užsakovų/gavėjų buvo ieÅ¡kovė A. G., o su ja kartu Å¡ventės užsakovės bei organizatorės funkcijas vykdė ir K. S. sutuoktinė D. S.. IeÅ¡kovo veiksmai užsakant banketÄ , sumokant avansÄ už salės nuomÄ , aiÅ¡kinimasis pateikto nefiskalinio kvito turinį, patvirtina, kad K.

S. buvo pobūvio užsakovas kartu su dukra A. G. bei sutuoktine D. S., kuri, ieškovo teigimu, turėjo sumokėti už suteiktas paslaugas ir yra banketo užsakovė. Sutuoktinis, sudarydamas sandorius, veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, laikoma, kad vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, taip pat atsiradusios iš šeimos interesais vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.

Taigi ieÅ¡kovas yra ne tik savarankiÅ¡kas savo jubiliejaus banketo užsakovas, bet ir atsakingas už prievolės įvykdymÄ kaip D. S. sutuoktinis. Bendrais K. S., D. S. ir A. G. veiksmais susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo sutarties teisiniai santykiai su atsakove, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo surengti K. S. banketÄ , o paslaugos gavėjai įsipareigojo priimti prekes ir/ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Užsakovų A. G., K. S. ir D. S. pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas yra solidari, atsakovė turi teisę pareikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris iÅ¡ solidarių skolininkų. 8.1.

Byloje pateiktas restorano „(duomenys neskelbtini)“ meniu (pasiÅ«lymas) negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡alių pasiraÅ¡yta dviÅ¡alė paslaugų teikimo sutartis, kadangi ji neatitinka raÅ¡ytinės formos sutarties reikalavimų: pateiktas pasiÅ«lymas nėra nei vienos iÅ¡ Å¡alių pasiraÅ¡ytas, jame akivaizdžiai trÅ«ksta antrojo lapo, nėra nurodyti užsakovo duomenys, nėra jokių atžymų apie meniu suderinimÄ ir t. t. Nesant tarp Å¡alių raÅ¡ytinės sutarties, turi bÅ«ti vertinami Å¡alių veiksmai pateikiant ofertÄ ir jÄ akceptuojant.

PasiÅ«lymas vertintinas kaip atsakovės pasiÅ«lymas sudaryti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, nes jame nurodyta teikiamų paslaugų kainos, užsakymo patvirtinimo tvarka, restorano teisė keisti kainas ir t. t. Pateikiant šį pasiÅ«lymÄ , dalyvavo atsakovės direktoriaus pavaduotojas H. T., administratorė B. O. ir ieÅ¡kovai, bÅ«tent Å¡io susitikimo metu ieÅ¡kovas sumokėjo 100,00 Eur avansÄ ir paaiÅ¡kino, kad A. G. derins klausimus dėl meniu ir kitų Å¡ventės detalių, todėl pateiktame užsakymo lape „užsakove“ nurodyta „A.“.

Akceptas siejamas su banketinio meniu suderinimu ir 50 procentų suderintos užsakymo sumos apmokėjimu avansu. IeÅ¡kovai nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie pasiÅ«lymo akceptavimÄ suderinant banketo meniu ir avansu sumokant 50 procentų nuo suderintos užsakymo sumos. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo sumokėtas tik 300,00 Eur avansas, kas sudaro tik 14,46 procentų banketo sumos. Taigi ieÅ¡kovų pateiktas pasiÅ«lymas tikrai negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡alių pasiraÅ¡yta dviÅ¡alė paslaugų teikimo sutartis, o tik kaip ofertos, kuri net nebuvo tinkamai akceptuota, fragmentas. 8.2.

Atsakovė valdo tris restoranus „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose kiekvienÄ savaitgalį vyksta pobÅ«viai, banketai, furÅ¡etai, tačiau per beveik 12 metų veiklos niekada nėra kilę jokių konfliktų ar teisminių ginčų, susijusių su atlygintinų paslaugų teikimu, taip pat ir dėl paslaugų teikimo laiko. Akivaizdu, jog konfliktas kilo ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl pačių ieÅ¡kovų teisei ir gerai moralei prieÅ¡ingų veiksmų, kuriuos, tikėtina, iššaukė nesaikingas alkoholio vartojimas, o kartu ir nenorėjimas/negalėjimas vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

IeÅ¡kovai be jokios priežasties atsisakė apmokėti už jiems suteiktas paslaugas, o bÅ«tent iki banketo pradžios nebuvo avansu sumokėję 50 procentų sumos, be jokios pateisinamos priežasties atsisakė apmokėti jiems pateiktÄ nefiskalinį kvitÄ . IeÅ¡kovams buvo pasiÅ«lyta pateikti garantinį raÅ¡tÄ , tačiau ieÅ¡kovai tokia galimybe pasinaudoti nesutiko, pasiraÅ¡yti garantinį raÅ¡tÄ dėl apmokėjimo atsisakė. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad ieÅ¡kovai nebuvo pasirengę įvykdyti finansinių įsipareigojimų pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, nes už suteiktas paslaugas neatsiskaitė nei grynaisiais pinigais, nei banko kortele.

TÄ patvirtina ir ieÅ¡kovės A. G. bei D. S. veiksmai, kai bÅ«damos solidariai atsakingos už pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas įvykdymÄ , jos nesiėmė veiksmų įvykdyti prievolę kreditorei net ir tada, kai atvykę pareigÅ«nai pareikalavo, kad solidarus bendraskolis įvykdytų prievolę. Tai, kad ieÅ¡kovė 2019 m. vasario 5 d. atvykusi į restoranÄ apmokėjo pateiktÄ fiskalinį kvitÄ savo vardu, nepaneigia fakto, kad visi trys minėti asmenys buvo solidarÅ«s bendraskoliai, kadangi nėra draudžiama įvykdyti solidariÄ prievolę už kitus bendraskolius (1 t., e. b. l. 102–109).

9. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nurodytus argumentus bei faktines aplinkybes, pažymėdami, kad ieÅ¡kovas, vertinant jo atliktus veiksmus, laikytinas Å¡ventės užsakovu, o be to, solidariÄ prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas lemia ir tai, kad jo sutuoktinė D. S. turėjo sumokėti dalį už Å¡ventę mokėtinos sumos. Visi trys, tiek ieÅ¡kovai, tiek ir D. S. yra bendraužsakovai, atsakingi už apmokėjimÄ .

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovai yra patenkinti Å¡ventės organizavimu, apmokėjo už virÅ¡valandžius, gėrimus, ir dėl to byloje nėra jokio ginčo. 9.1. Nurodė, kad Å¡ventės metu buvo vartojama labai daug alkoholinių gėrimų, 33 svečiai iÅ¡gėrė 38 butelius alkoholinių gėrimų, iÅ¡ kurių 18 – stiprus alkoholis. Alkoholio paveikti svečiai elgėsi agresyviai, įžeidinėjo administracijos darbuotojÄ , vadino „padla“, „žiurke“, o nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų negali paaiÅ¡kinti, kiek tęsėsi konfliktas, kiek vyko, kas vyko.

Nors ieÅ¡kovai užsakė tik vienÄ salę, o pirmame aukÅ¡te yra restoranas, kur iki 24.00 val. priiminėjami svečiai, Å¡ventės dalyviai garsiai kalbėjo, keikėsi, čiuožinėjo nuo turėklų, vienas iÅ¡ svečių nukrito. Administracijos darbuotojams davus pastabÄ , tikėtina, kad gal tai ir įžeidė stipriai iÅ¡gėrusius asmenis. 9.2. Saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojai buvo iÅ¡kviesti prieÅ¡ trečiÄ valandÄ ir iÅ¡kvietimÄ lėmė tai, kad K. S., nuėjęs į kitÄ salę, pradėjo mėtyti daiktus, o ieÅ¡kovė ir D.

S. nusileidusios į apačiÄ administracijos darbuotojams pasakė, kad dabar tai jau jums bus, kad K. viskÄ jums iÅ¡daužys ir nieko jums nemokės. Po tokių aktyvių veiksmų buvo iÅ¡kviestas „Jungties“ ekipažas, o nepavykus susitarti ir apraminti asmenų „Jungties“ pareigÅ«nams, buvo iÅ¡kviestas pamainos virÅ¡ininkas, o dar vėliau – ir policijos pareigÅ«nai. PareiÅ¡kimas dėl tokio ieÅ¡kovo elgesio nebuvo paraÅ¡ytas, į policijÄ kreiptasi tik dėl atsisakymo sumokėti už suteiktas paslaugas. 9.3.

Atsakovės atstovų teigimu, jei bÅ«tų sumokėta už suteiktas paslaugas, jokių problemų nebÅ«tų kilę, tačiau tas nebuvo padaryta. Konfliktinė situacija kilo dėl pačių ieÅ¡kovų netinkamo, agresyvaus elgesio, ir dėl to, kad buvo atsisakyta apmokėti pateiktÄ sÄ skaitÄ . Pagal atlygintinų paslaugų sutartį, jei paslaugos yra suteiktos, už jas turi bÅ«ti atsiskaityta iÅ¡ karto. Nors ieÅ¡kovai nurodo įvairias neapmokėjimo priežastis, viena iÅ¡ jų – pamirÅ¡o PIN kodÄ , tačiau jokių bandymų atsiskaityti kortele net nebuvo. 9.4.

Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai 1 000,00 Eur už netinkamai suteiktas paslaugas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ čekio – tik 120,00 Eur suma yra už virÅ¡valandžius. Likusi suma yra už maistÄ ir gėrimus, o dėl maisto ir gėrimų jokių pretenzijų nėra reiÅ¡kiama. Taigi ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas galėtų bÅ«ti tik dėl 120,00 Eur, t. y. tik už 2.00 val. virÅ¡valandžių. Atsakovės atstovų teigimu, neįrodytos visos keturios civilinės atsakomybės sÄ lygos – nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės neteisėtus veiksmus ir (ar) neveikimÄ , taip pat nėra nurodyta, kokie atsakovės veiksmai laikomi neteisėtais, be to, nenurodyta atsakovės kaltė – tyčia ar neatsargumas.

Byloje nėra aiÅ¡ku, kaip žalÄ grindžia ieÅ¡kovas, kadangi yra nurodęs tik patirtÄ gėdos jausmÄ . Taip pat nėra aiÅ¡ku, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė gėdÄ â€“ ar dėl atsakovės neteisėto veiksmo, ar gėda buvo patirta dėl to, kad apsauga ar policijos pareigÅ«nai taikė teisėtas poveikio priemones. Kaip galima spręsti iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, didžiausia gėda buvo jo paguldymas ant žemės ir tam tikri pareigÅ«nų veiksmai. III. Liudytojų parodymai 10. Teismo posėdžio metu liudytojas G.

L. parodė, kad ieÅ¡kovus mato trečiÄ kartÄ â€“ pirmÄ kartÄ buvo susitikę sausio 9 ar 10 d., antrÄ kartÄ susitiko per Å¡ventę, o teismo posėdžio metu juos mato trečiÄ kartÄ . PirmÄ kartÄ susitiko „(duomenys neskelbtini)“ antrame aukÅ¡te, susitikę aptarė laikÄ , jo, kaip Å¡ventės vedėjo ir jo kolegos didžėjaus paslaugas, pasirašė sutartį. Å ventės dienÄ Ä¯ kavinę atvyko dvi valandos prieÅ¡ Å¡ventės pradžiÄ â€“ apie 16.00 val. Kavinės administratorei pasiteiravus, iki kiek jie groja, nurodė, jog visada groja iki 2.00 val., o paskui, jei žmonės pageidauja, – gali ir ilgiau.

Liudytojui buvo pasakyta, kad pas juos muzika groja tik iki 1.00 val. ir ne ilgiau. Nors liudytojas bandė aiÅ¡kinti, kad jis yra susitaręs iki 2.00 val., tačiau jam buvo nurodyta, kad po 1.00 val. muzika turi baigtis. Vakarieniaujant buvo priėję barmenas ir barmenė, kurie taip pat pasiteiravo, iki kada jie gros. Nurodžius, kad iki 2.00 val., jie pasakė, kad dar niekad taip nebuvę ir garantavo, kad baigs groti 1.00 val. Vykstant Å¡ventei, po Å¡ampano piramidės, 1.00 val. barmenas atsistojo tarpduryje ir parodė į laikrodį leisdamas suprasti, kad Å¡ventė baigiasi ir jis turi iÅ¡jungti muzikÄ .

Tuo metu salėje buvo žmonių, buvo Å¡okančių, besilinksminančių, Å¡ventė vyko puikiai. Apie 1.15–1.20 val. atėjusi padavėja taip pat nurodė, kad turi iÅ¡jungti muzikÄ . Po trijų dainų, 1.27 val. barmenas pasakė, kad arba iÅ¡jungiat muzikÄ , arba jie iÅ¡jungia elektrÄ . Liudytojas dar bandė kalbėtis, tačiau nurodė, kad iÅ¡jungs elektrÄ . Saugodamas savo turtÄ , liudytojas pritildė muzikÄ , tačiau aparatÅ«ros neiÅ¡jungė, o kai tik garsas buvo pritildytas, atsakovės darbuotojai pradėjo neÅ¡ti vienkartinius indus ir į juos dėti maistÄ .

Liudytojas buvo nusileidęs į apačiÄ prie baro ir taip pat tarėsi dėl galimybės toliau tęsti Å¡ventę, tačiau buvo nurodyta, kad nori miego. Liudytojo teigimu, buvo be kelių minučių antra valanda, kai užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir pasakė didžėjui, kad jei jau taip yra, tuomet dedasi aparatÅ«rÄ . Baigus groti, prie jo buvo priėjusi ieÅ¡kovė A. G., kuri pasiteiravo, dėl kokių priežasčių nėra grojama, tuomet jis pasakė, kad jiems nurodė baigti groti, nuo to laiko Å¡ventė baigėsi, muzika daugiau nebuvo įjungta.

Jei bÅ«tų leidę, jis bÅ«tų grojęs ilgiau. Liudytojas patvirtino, kad 2019 m. sausio 9 d. sudarant sutartį su ieÅ¡kove jau buvo žinoma, kad Å¡ventė vyks „(duomenys neskelbtini)“. Už paslaugas jam buvo sumokėta pavedimu, o kas atliko pavedimÄ â€“ nežino. Matydamas visÄ situacijÄ , liudytojas pats pasiÅ«lė ieÅ¡kovei atsiskaityti su jais vėliau. Nuo kavinės nuvažiavo apie 3.00 val.

11. Liudytojas K. R. nurodė, kad jis yra saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojas. Apie 3.00 val. buvo gautas užpuolimo praneÅ¡imas iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“. Ä® vietÄ atvyko ekipažas, tačiau Å¡iam ilgai užtrukus, privažiavo ir jis. Ekipažo nariai paaiÅ¡kino, kad Å¡ventės dalyviai nenori apmokėti sÄ skaitos. Lyg ir buvo norima apmokėti sÄ skaitÄ , tačiau nemokama. Vyko santykių aiÅ¡kinimasis dėl to, kada ir kaip apmokės sÄ skaitÄ . Vienas iÅ¡ svečių siÅ«lė apmokėti 200,00 Eur, tačiau, kai sužinojo mokėtinÄ sumÄ , jos apmokėti jau nebenorėjo.

Kažkas iÅ¡ užsakovų pasakė, jog duokit 100,00 Eur, tuomet jie iÅ¡eis ir jokių pretenzijų neturės. Svečiai buvo neblaivÅ«s, elgėsi neadekvačiai, agresyviai, nuo jų sklido alkoholio kvapas, neriÅ¡liai kalbėjo, prasidėjo ir asmeninio pobÅ«džio įžeidinėjimai. Nepavykus susitarti, policijos pareigÅ«nai iÅ¡vedė ieÅ¡kovÄ ir jį bandžiusį iÅ¡laisvinti kitÄ asmenį į laukÄ . Kavinėje buvo iki 4.30 val., kol policija sulaikė asmenis. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jie bandė padėti iÅ¡spręsti konfliktÄ , jie palaiko vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir vykdo kavinės savininkės nurodymus, t y. jei papraÅ¡ys palydėti asmenį, tai jie ir palydės. Nurodė neprisimenantis, jog bÅ«tų kalbama dėl virÅ¡valandžių.

12. Liudytojas M. S. nurodė, kad jis yra saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojas. Buvo gautas iÅ¡kvietimas nuspaudus pagalbos mygtukÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Pasitikęs baro personalas paaiÅ¡kino, kad yra Å¡venčiamas gimtadienis, klientai pradėjo įžeidinėti personalÄ , todėl paprašė iÅ¡lydėti iÅ¡ patalpų. Taip pat nurodė, kad nėra apmokėję sÄ skaitos, todėl paprašė nurodyti apmokėti sÄ skaitÄ . Užlipus į antrÄ aukÅ¡tÄ , salėje buvo apie 7–8 žmones, kurie sėdėjo prie stalo, todėl Å¡ventė kaip ir tęsėsi.

Nurodžius, kad jie iÅ¡eitų iÅ¡ patalpų ir apmokėtų sÄ skaitÄ , paaiÅ¡kino, kad sÄ skaita nepateikta, jei sÄ skaitÄ pateiktų, tai jÄ apmokėtų. Pateikus sÄ skaitÄ (čekį), jos apmokėti nenorėjo, nurodė, kad yra susimokėję už virÅ¡valandžius. PasiÅ«lius susimokėti ir iÅ¡eiti gražiuoju, prasidėjo kaltinimai savininkei mokesčių nemokėjimu, taip pat kaltinimai tuo, jog iÅ¡vijo muzikantus, sugadino Å¡ventę. Pamačius, kad nepavyks susitarti, jų pulto pagalba buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai.

PareigÅ«nams bandant gražiuoju įkalbėti pasiÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, asmenys buvo iÅ¡vežti į nuovadÄ , kadangi neapmokėjus sÄ skaitos buvo padaryti nuostoliai. Nors ir buvo aiÅ¡kinama, kad panaudos fizinę jėgÄ , tačiau gražiuoju susitarti nepavyko. Å ventės dalyviai buvo stipriai apgirtę, nuo jų sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvatÅ«s, nors bandė susitarti gražiuoju, tačiau reikalavo nepagrįstų dalykų – sÄ skaitos, o jubiliatas reikalavo jam sumokėti 100,00 Eur, kad jis sutiktų iÅ¡eiti.

Svečiai įžeidinėjo savininkę. Liudytojui Å¡alių susitarimas dėl apmokėjimo nebuvo žinomas, jis matė tik čekį, taip pat nėra žinoma, kas buvo sudarę sutartį. Kavinės savininkei nurodžius, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dėl nuostolių, ieÅ¡kovas, kurį restorano darbuotojai įvardijo kaip užsakovÄ , buvo iÅ¡vežtas į policijos komisariatÄ . IeÅ¡kovė dar bandė įkalbinėti tėtį, kad susimokėtų, bandė iÅ¡sispręsti gražiuoju tÄ klausimÄ , tačiau to padaryti nepavyko.

Patikslino, kad pranešimas buvo gautas dėl negražaus, įžeidinėjančio elgesio, kad pasibaigus darbo laikui kavinės administracija norėjo, jog jie palydėtų svečius išeiti. Dėl negražaus ar įžeidžiančio elgesio nei vienas asmuo jų komandos nebuvo išvežtas.

13. Liudytojas E. Č. nurodė, kad atsakovė yra jo darbdavė, jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ barmenu. Susirinkus į šventę viskas buvo gerai, tačiau vėliau prasidėjo neramumai. Pavyzdžiui, vienas iš svečių vaikščiojo po pirmo aukšto salę, o paprašius išeiti, iš pradžių nesutiko to padaryti. Liudytojas girdėjo, kaip užsakovės – motina ir dukra – po 24.00 val. su administratore kalbėjosi dėl galimybės švęsti, kad joms tokia galimybė buvo sudaryta, tačiau net ir po to atėjęs vienas iš svečių prašė leisti toliau tęsti šventę, siūlė už tai sumokėti.

Pasakius, kad viskas gerai, gali eiti ir Å¡vęsti toliau, jis nėjo, veržėsi bendrauti su administratore, tačiau liudytojas jį prilaikė. Mano, kad tai buvo ieÅ¡kovų ir jų svečių komunikacijos klaida. Bendraujant su minėtu asmeniu liudytojas užtruko apie 30 min., tuomet antrame aukÅ¡te iÅ¡girdo įtartinus garsus ir užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ pasižiÅ«rėti – svečiai ginčijosi tarpusavyje, ieÅ¡kovas sėdėjo vidurinėje salėje ir galimai trinktelėjo į stalÄ , tačiau jam Å¡ios aplinkybės konkrečiai nėra žinomos, nes jis įvykio nematė.

Kadangi jo kolegei nieko nenutiko, jis vėl nusileido į barÄ . Atėjęs vienas iÅ¡ svečių teiravosi savininkės ar administratorės, norėjo su jomis pasikalbėti, tačiau tokia praktika nepriimtina. Minėtas asmuo Å¡ias moteris pavadino nekorektiÅ¡kai ir nors agresijos ir fizinio smurto nevartojo, tačiau psichologinė įtampa buvo palaikoma viso pokalbio metu. IeÅ¡kovas taip pat buvo nusileidęs į apačiÄ , norėjo atsisėsti prie savininkės ir administratorės staliuko, jie pabendravo, pakalbėjo, jam užlipus į viršų prasidėjo sÄ myÅ¡is, vėl prie baro atėjo jau buvęs asmuo, rodė, kad jis sumokės, kad turi pinigų, tačiau ieÅ¡kovai pradėjo sakyti, kad tai yra principo reikalas, o ne pinigų.

Atsiradus problemoms dėl atsiskaitymo, kavinės pirmame aukÅ¡te buvo 3-4 vyrai, dėl ko administratorė ir savininkė galėjo jaustis nesaugiai, todėl jis paspaudė apsaugos mygtukÄ . Atvykę apsaugos darbuotojai užlipo į viršų, girdėjo pykčius, paskui prie baro norėjo atsiskaityti, bet jie nesutiko. Nepavykus susitarti, buvo iÅ¡kviesta policija. Liudytojas nurodė, kad 1.30 val. bendravo su muzikantais, kurie dėl neatsiskaitymo su jais ketino baigti Å¡ventę. Liudytojo manymu, kadangi jis kalbėjosi su muzikantais, tai tuo metu muzika neturėjo groti.

Muzikantai jam nurodė, kad jie jau iÅ¡vyksta. Su muzikantais dėl jų grojimo laiko nieko nederino, kadangi jie nėra jų įmonės darbuotojai, jis muzikantams nieko dėl muzikos nutraukimo nesakė, jam buvo minėję, kad gros iki 2.00 val. Liudytojas parodė, kad tÄ vakarÄ jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nesijautė saugiai, nemanė galėsiantis apsaugoti kitus darbuotojus, todėl paspaudė apsaugos mygtukÄ . Tarp pačių svečių vyko nesutarimai arba komunikacijos stoka – svečiai naudojo daug daugiau patalpų nei iÅ¡sinuomojo (dėl to svečiams pretenzijos nebuvo pareikÅ¡tos), vienas iÅ¡ svečių čiuožė turėklu, garsiai Å¡aukė, administracijos vadovė ir savininkė buvo vadinamos necenzÅ«riniais žodžiais, vartojo rusiÅ¡kus keiksmažodžius, svečiai buvo neblaivÅ«s stipriau nei vidutiniÅ¡kai – svečių bendras elgesys kėlė nesaugumo jausmÄ , dėl to administratorė ir savininkė net buvo iÅ¡bėgusios slėptis į virtuvę.

IeÅ¡kovo elgesys taip pat buvo agresyvus. Liudytojo teigimu, dėl bendros neigiamos atmosferos – keiksmų, pykčių tarp užsakovų ir administracijos, jubiliato išėjimo į kitÄ salę, dalis svečių išėjo iÅ¡ Å¡ventės. Liudytojui nebuvo žinoma, kas yra Å¡ventės užsakovas, taip pat nežinomos ir susitarimo sÄ lygos, nors dėl virÅ¡valandžių susitarimo jam žinoma. Liudytojui nebuvo žinoma, iki kiek tęsis Å¡ventė, jis dirba tiek, kiek reikia. Liudytojas nurodė, kad jo darbo vieta yra prie baro, jis į antrÄ aukÅ¡tÄ buvo užlipęs vienintelį kartÄ po 24.00 val., kai pamanė, kad gali kilti grėsmė jo kolegei.

Daugiau antrame aukšte jis nebuvo.

14. Liudytoja D. S. nurodė, kad ji yra ieÅ¡kovo K. S. sutuoktinė ir ieÅ¡kovės A. G. pamotė. Artėjant sutuoktinio jubiliejiniam gimtadieniui, pasitarusios su A. nusprendė, kad tokiÄ progÄ reikia pažymėti. A. G. pasinaudojus rekomendacijomis ir suradus vietÄ , prasidėjo įvairÅ«s organizaciniai darbai. „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinkta dėl galimybės Å¡vęsti ilgiau, nes visur kitur tokios galimybės nebuvo. Aplinkybes dėl virÅ¡valandžių nurodė tiek administratorė, tiek jos nurodytos užsakymo lape.

Jokios informacijos apie tai, iki kiek įprastai veikia „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikta, jie net negalvojo, kad yra ribotas darbo laikas. Derinant maisto užsakymÄ , administratorė pasiteiravo, iki kiek jie planuoja Å¡vęsti – nurodė, kad iki 2.00–3.00 val. ar ilgiau, patarė, kiek maisto užsisakyti, nurodė, kad jei bus ilgiau – virtuvėje bus kažkas, kad galėtų užsisakyti papildomai. TÄ patį nurodė ir dėl gėrimų. Pagrindinė užsakovė buvo A., nes ji vadovavo visai Å¡ventei, o liudytoja tik žadėjo prisidėti.

Avanso buvo sumokėta 300,00 Eur – 100,00 Eur sumokėjo ieÅ¡kovė, o likusius 200,00 Eur – liudytoja. Už Å¡ventę A. turėjo sumokėti 400,00–500,00 Eur, o likusiÄ sumÄ â€“ liudytoja. IeÅ¡kovas Å¡ventės neorganizavo, nors ir buvo nuvykęs apžiÅ«rėti iÅ¡rinktos salės, pageidavo pakeisti užsakytÄ karÅ¡tÄ patiekalÄ Ä¯ kitÄ . Kadangi Å¡ventė buvo nutraukta, ieÅ¡kovė prašė iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ , jog galėtų sumokėti kitÄ dienÄ , tačiau atidėti mokėjimo atsakovė nesutiko.

Å ventė buvo nutraukta apie 1.00–1.30 val., o čekis, kurį liudytojai padavė jos sesuo, buvo atspausdintas 3.07 val., jau atvykus pareigÅ«nams. Kokiu bÅ«du čekis atsirado pas jos seserį, liudytojai nežinoma. Liudytojos teigimu, apsaugos darbuotojai buvo iÅ¡kviesti dėl to, kad neapmokėjo sÄ skaitos, nors tokiÄ teisę jie turėjo. Liudytoja nurodė, kad pinigų turėjo, galėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau dėl stresinės situacijos to nepadarė. Apmokėjimo klausimas nebuvo derintas, manė, kad pateiks sÄ skaitÄ ir apmokės, tačiau kilus chaosui, taip nebuvo padaryta.

Å ventės dienÄ viskas buvo kaip ir gerai, maistas geras, personalas, aplinka, jokių priekaiÅ¡tų neturi. Sėdėdama prie stalo pamatė, kaip muzikantai pradėjo vynioti laidus, užsidegė Å¡viesa, nors tuo metu Å¡oko dvi poros. Tuo metu dar buvo beveik visi svečiai, nes iki 24.00 val. buvo iÅ¡vykę 4-6 asmenys, visi kiti buvo likę. Pasiteiravus muzikanto, Å¡is nurodė, kad jam liepė iÅ¡jungti muzikÄ arba iÅ¡jungs elektrÄ . Nusileidus kartu su ieÅ¡kove į apačiÄ pasiteirauti, joms buvo pasakyta, kad balius baigtas, laikas namo, nes yra pavargę.

Tai galėjo bÅ«ti apie 1.00–1.30 val. AsmeniÅ¡kai apie Å¡ventės pabaigÄ nei ji, nei ieÅ¡kovė nebuvo informuotos, ėjo aiÅ¡kintis pačios. Paskui jas į apačiÄ nusileido ir kiti svečiai. Nors minėjo dėl virÅ¡valandžių, tačiau buvo nurodyta, kad yra pavargę, rytoj į darbÄ , todėl nori susitvarkyti ir miegoti. Å is pokalbis nebuvo labai draugiÅ¡kas, nors nesikeikė, bet ir draugiÅ¡kai nebendravo. Å ventė buvo nutraukta, kadangi vieni žmonės iÅ¡eidinėjo, kitų reikėjo atsipraÅ¡inėti.

Prasidėjus Å¡iam sÄ myÅ¡iui, padavėja K. jÄ laikė už rankos ir nurodė nesijaudinti, jos teigimu, tai nėra pirmas kartas, tačiau nesupranta, kodėl žmonės tyli, o kalti lieka jie (buvo ir barmenas), kai administratorė su savininke sėdi apačioje ir vadovauja. Taip pat buvo pradėtas nurinkinėti maistas – ji sėdėjo prie stalo kai maistÄ pradėjo sudėti į dėžutes, tÄ pastebėjo tuomet, kai buvo iÅ¡jungta muzika. AtiduotÄ maistÄ sušėrė Å¡uniui, o likusį iÅ¡metė.

Dėl tokios šventės baigties ieškovas sureagavo labai blogai, labai išgyveno, užsidarė kitoje salėje, nes draugai pradėjo juoktis, kad gal baigėsi pinigai. Krikšto sūnus siūlė 200,00 Eur dėl galimybės švęsti, tačiau nesutiko, nurodė, kad nori ramybės. Ieškovas buvo labai linksmas, todėl įvykus tokiai situacijai, jo elgesys pasikeitė. Tiek ieškovas, tiek ir liudytoja buvo vartoję alkoholinių gėrimų, tačiau ji negalėjo pasakyti, kad: „jau jos sutuoktinis dabar tai padarys“.

15. Liudytojas A. Å . nurodė, kad yra ieÅ¡kovo vaikystės draugas, su sutuoktine dalyvavo Å¡ventėje. Nurodė, kad Å¡ventė buvo pavykusi iki 24.00 val., o paskui prasidėjo nesklandumai – buvo nurinkinėjamas maistas nuo stalų, papraÅ¡yta iÅ¡jungti muzikÄ , kas pranaÅ¡avo Å¡ventės pabaigÄ . Liudytojo teigimu, iÅ¡ administracijos nebuvo pagarbos žmonėms, kadangi Å¡ventei buvo ruoÅ¡tasi, buvo sukviesti draugai. Å ventės baigtimi visi buvo pasibaisėję, ypač, kad ieÅ¡kovas grįžo po 48.00 val. ir sužalotas.

Liudytojas taip pat ėjo aiÅ¡kintis su administracija, siÅ«lė pats sumokėti K.. IÅ¡ Å¡ventės su žmona iÅ¡važiavo prieÅ¡ 2.00 val., kadangi Å¡ventė baigėsi. Å viesos buvo įjungtos apie 0.30 val., o iki 2.00 val. vyko konfliktas. Nuo 0.30 val. muzika grojo su tarpais, nes barmenas vis atbėgdavo ir sakydavo, kad Å¡eimininkai liepė iÅ¡jungti muzikÄ . MinėtÄ informacijÄ svečiams pasakė muzikantas, praneÅ¡damas visiems per garsiakalbį, kad tai yra paskutinė daina, nes Å¡eimininkai liepė nutraukti muzikÄ .

Muzikantams paskelbus apie paskutinę dainÄ , jie vieni iÅ¡ pirmųjų iÅ¡vyko iÅ¡ restorano, visi kiti svečiai buvo. Dėl Å¡ventės pratęsimo ėjo kalbėtis su administracija D., K., A., ar daugiau kažkas buvo – nežino. IeÅ¡kovas iÅ¡gyveno, jog jo Å¡ventė tęsėsi tik iki 24 val., o vėliau vyko tik santykių aiÅ¡kinimasis. Å ventės metu ieÅ¡kovas nebuvo nei agresyvus, nei per daug iÅ¡gėręs. Å ventėje visi linksminosi, jis negirdėjo, kad svečiai bÅ«tų keikęsi.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pasakojimų jam taip pat žinoma, kad ieÅ¡kovÄ sulaikė dėl neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Po Å¡io įvykio jo santykiai su jubiliatu nepasikeitė, iÅ¡liko tokie patys, o ar santykiai pasikeitė su giminėmis, jam nėra žinoma, dėl to ieÅ¡kovas nesiskundė, mano, jog santykiai su giminėmis nepasikeitė, nes giminės ieÅ¡kovÄ palaikė. Aplinkybės, jog bÅ«tų pasikeitęs svečių ar giminaičių požiÅ«ris į A., jam nežinomos, Å¡ventės metu taip pat jokių replikų niekas dėl organizavimo nereiÅ¡kė.

16. Liudytojas K. S. nurodė, kad jis ir ieÅ¡kovas yra draugai, jis dalyvavo ieÅ¡kovo gimtadienio Å¡ventėje, kuri buvo graži, bet finiÅ¡as – nelabai. PrieÅ¡ Å¡ventę liudytojas teiravosi ieÅ¡kovo dėl Å¡ventės trukmės, tačiau jam buvo atsakyta, jog sumokės ir jiems dėl to nereikėtų rÅ«pintis. Liudytojas nurodė taip pat įsivėlęs į konfliktÄ , nes atėjus administratorei pasakė, kad jos elgiasi kaip „žiurkės“, taip niekas nesielgia su žmonėmis. Jam buvo atsakyta, kad tai ne jo reikalas, o policijos pareigÅ«nas įspėjo taip nevadinti.

Liudytojo teigimu, netinkamas administracijos elgesys ir iÅ¡provokavo jo tokį elgesį. Liudytojas nurodė matęs, kad buvo pradėta nurinkinėti valgius, indus, saldų stalÄ , t. y. buvo leista suprasti, kad nebus leista tęsti Å¡ventės, nors svečių dar buvo daug, niekas net nesiruošė skirstytis. Liudytojas tiksliai negalėjo pasakyti, kiek buvo valandų, kai prasidėjo Å¡ie veiksmai, bet buvo po 24.00 val. IeÅ¡kovas ėjo aiÅ¡kintis, tačiau nesielgė agresyviai, buvo pasimetęs dėl tokios Å¡ventės eigos, sakė, kad pasirinko labai įžymiÄ užeigÄ , bet ji sugadino visÄ jubiliejų.

Dėl tokios situacijos ėjo aiÅ¡kintis ir jis su sutuoktine, tačiau į juos niekas nereagavo. Liudytojas nurodė, kad visi Å¡ventės dalyviai vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau niekas nebuvo jų pavartojęs per daug, nes Å¡ventės metu vyko daug žaidimų, Å¡okių. Liudytojui žinoma, kad ieÅ¡kovÄ sulaikė tik dėl to, kad jis neatsiskaitė už paslaugas. Po Å¡io įvykio jo santykiai nei su ieÅ¡kovu, nei su jo dukra nepasikeitė, iÅ¡liko draugiÅ¡ki.

17. Liudytoja K. G. nurodė, kad ji yra buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, aptarnavusi svečius Å¡ventės metu. Liudytoja nurodė, kad vakaras prasidėjo gan maloniai, iki tol, kol atsirado nenoras atsiskaityti ­ buvo įžeidinėjama, puolama, kolegos jautė įtampÄ , nesaugumÄ , svečiai pradėjo grasinti, vadinti visokiais žodžiais administracijos darbuotojus –„padlom“, „žiurkėm“, keiktis, vėliau buvo iÅ¡kviesta apsauga, o dar vėliau ir policija. Svečiai buvo labai stipriai iÅ¡gėrę, elgėsi neadekvačiai, tai ir lėmė nesaugumo pojÅ«tį.

Å ventės svečiai pradėjo užeidinėti į kitas patalpas, kitas sales, pradėjo mėtyti inventorių, buvo grasinama administracijai, tačiau pretenzijos dėl to, kad buvo einama į kitas patalpas, nebuvo reiÅ¡kiamos. Jokie pareiÅ¡kimai dėl svečių agresyvaus elgesio nebuvo raÅ¡omi. Inventorių mėtė ieÅ¡kovas – jis buvo užsidaręs kitoje salėje, sėdėjo ant kėdės nuvertęs lyginimo lentÄ ir vazas. Ėjo stebėti Å¡ios situacijos su barmenu Č., tačiau asmeniÅ¡kai nematė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas numetė lentÄ ir vazas.

IeÅ¡kovas taip pat iÅ¡keikė, kad „duchai“ sugadino balių. BÅ«tent dėl tokio ieÅ¡kovo elgesio, kėlusio nesaugumÄ , buvo iÅ¡kviesta policija. IeÅ¡kovė jokių veiksmų, kurie keltų grėsmę, neatliko, o ieÅ¡kovo sutuoktinė skleidė kerus. Kivirčas prasidėjo tuomet, kai muzikantai pradėjo pakuotis savo aparatÅ«rÄ â€“ užsakovai apkaltino administracijÄ neleidžiant muzikantams groti ir tęsti Å¡ventės. Liudytojai pretenzijos nebuvo reiÅ¡kiamos. Kai tik muzikantai nustojo groti, svečiai nusileido į apačiÄ aiÅ¡kintis Å¡ių aplinkybių.

Nors buvo leista Å¡ventę tęsti toliau, susitarta buvo iki 3.00 val., tačiau po kelių minučių vėl buvo einama į apačiÄ aiÅ¡kintis santykių. Liudytoja negirdėjo jokių administracijos pasakymų, kad yra pavargę. Liudytoja patvirtino, kad jai yra žinomos nuostatos dėl virÅ¡valandžių, kad yra nustatyta tam tikra kaina, taip pat nurodė, kad jie dažniausiai dirba iki 3.00 val. Liudytoja nurodė, kad jai nėra žinoma, ar klientai buvo įspėti apie tai. Liudytoja taip pat parodė, jog girdėjo, kad Å¡ventės pradžioje kartu su muzikantais buvo kalbama, jog Å¡ventė tęsis iki 6.00 val., tačiau kadangi tai nėra jos darbas, ji nepasakė, kad tokios galimybės nebus.

Mano, kad muzikantai baigė groti dėl to, kad buvo pasibaigęs jų užsakymo laikas. Bendraujant muzikantai nurodė, kad gros iki 1.00 val. Liudytoja patvirtino, kad muzikantai nustojo groti po antros valandos. Be to, muzikantai minėjo, kad užsakovai jiems nėra sumokėję. Prasidėjus šventei jai nebuvo žinoma, iki kada ji dirbs ir ar tęsis šventė, tačiau personalui naudinga, kad šventė tęstųsi kuo ilgiau, todėl iš administracijos ar jos nebuvo jokio pasakymo dėl šventės nutraukimo.

Jai taip pat nežinomos aplinkybės, kad barmenas buvo gavęs nurodymÄ iÅ¡ administracijos, jog reikia nutraukti muzikÄ . Ji nei ieÅ¡kovės, nei D. S. neramino ir nesakė, kad taip pas juos bÅ«na, tačiau patvirtino, kad tuo metu, kai ieÅ¡kovė prašė pasikalbėti su administracija, jog nevarytų svečių ir nedarytų jiems gėdos, ji nurodė Å¡ioje situacijoje esanti bejėgė, nes paskui liks kalta. Å ventės užsakovai buvo trys asmenys – ieÅ¡kovas, jo žmona ir dukra. Dėl užsakovų sprendė pagal jų elgesį, kadangi K.s prašė alkoholio, jai buvo žinoma, kad jis yra jubiliatas, o A. buvo atvykusi susitarti dėl maisto.

KvitÄ apmokėti pateikė liudytoja, jį padavė užsakovui K. S., tačiau jis atsisakė apmokėti. Atsisakymas buvo grindžiamas tuo, kad buvo sugadintas balius, nes svečiai pradėjo skirstytis anksčiau, nei kad buvo planuota. Tai buvo po antros valandos. Dėl konkrečios atsiskaitymo tvarkos jai nėra žinoma, tačiau įprastai atsiskaitoma iÅ¡ karto po Å¡ventės. Kada buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita, liudytoja nurodė nežinanti, tačiau kai atspausdino čekį, jau buvo iÅ¡kviesta apsauga.

Apsauga atvyko dėl to, kad užsakovai atsisakė apmokėti sÄ skaitÄ , nors A. G. stengėsi, kad sÄ skaita bÅ«tų apmokėta, prašė iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , tačiau sÄ skaita iÅ¡raÅ¡oma tik tada, kai čekis yra apmokėtas. Policija buvo iÅ¡kviesta ir dėl svečių konfliktinio elgesio, ir dėl sÄ skaitos neapmokėjimo. IeÅ¡kovÄ iÅ¡vežė dėl to, kad pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams. PareigÅ«nas klausė porÄ kartų, ar ketinate apmokėti sÄ skaitÄ , nurodė, kad nesumokėjus iÅ¡veÅ¡, todėl nesumokėjus ir iÅ¡vežė ieÅ¡kovÄ .

Liudytoja nurodė, kad restorane buvo iki 6.00 val. ryto, o paskutiniai svečiai išėjo po 5.00 val. StalÄ padėjo aptarnauti ir kiti kolegos, į antro aukÅ¡to salę buvo užlipęs ir barmenas Č., kuris buvo užėjęs ne daugiau kaip 10 kartų.

18. Liudytojas H. T. nurodė, kad jis yra atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas. 2019 m. sausio 23 d. atvykus į restoranÄ ieÅ¡kovams, jiems aprodė sales, nors buvo pageidaujama, kad Å¡ventė vyktų Å¡eÅ¡tadienį, tačiau nesant vietos, susitarė dėl Å¡ventės penktadienį 18.00 val. Liudytojas su užsakovais susiskambino tÄ pačiÄ dienÄ , anksčiau nebuvo bendravę. Liudytojas pateikė banketinį meniu, užsakovai iÅ¡sirinko salę, paliko avansÄ .

BÅ«tent liudytojas priėmė pirminį užsakymÄ â€“ padarė nuolaidÄ , su A. ir K. aptarė sÄ lygas. Tarėsi susitikti savaitę prieÅ¡ banketÄ , kad iÅ¡sirinktų maistÄ . Viskas vyko labai greitai, meniu derino antradienį ar trečiadienį. Užsakovai buvo du – abu ieÅ¡kovai, vėliau klausiamas liudytojas nurodė, kad užsakovu laiko tÄ asmenį, kuris sumoka avansÄ . AvansÄ â€“ 100,00 Eur sumokėjo ieÅ¡kovas, o kas sumokėjo likusiÄ avanso sumÄ â€“ 200,00 Eur, liudytojui nežinoma.

Liudytojas nurodė, kad sÄ lyga dėl 50 procentų avanso taikoma ne visuomet. Kadangi A. jam rekomendavo pažįstamas asmuo, buvo mokamas mažesnis avansas. Vėliau apklausiamas liudytojas neigė, kad jis priėmė pirminį užsakymÄ . Liudytojas nurodė turėjęs A. kontaktus, todėl pirminiame banketo meniu juos ir nurodęs. Nurodęs, kad kontaktinius duomenis galėjo įraÅ¡yti arba jis, arba administratorė, liudytojas, susipažinęs su banketiniu meniu, paaiÅ¡kino, kad įraÅ¡as yra ne jo.

Taip pat nurodė, kad negali taip bÅ«ti, jog užsakymo lape nebÅ«tų kontaktinio asmens telefono numerio. Pažymėjo, kad tikslių užsakovų duomenų nepraÅ¡oma, nes per visÄ darbo praktikÄ dėl to nėra kilę jokių incidentų. Kai buvo sumokėtas 100,00 Eur avansas, meniu dar nebuvo suderintas – buvo duotas tik banketinis meniu. IÅ¡ankstinė sÄ mata nebuvo žinoma, tačiau, liudytojo teigimu, kai buvo suderintas maistas, užsakovai turėjo žinoti, kiek viskas kainuos. Liudytojas nurodė, kad sutartis su klientais nebuvo sudaryta, nes įmonė niekada nepasiraÅ¡o sutarčių, nebent tai bÅ«tų susitarimas dėl Å¡ventės kitiems metams.

Kadangi Å¡ventė buvo derinama savaitė prieÅ¡ jÄ , tai esant tokioms aplinkybėms sutartis niekada nėra sudaroma. Apklausiamas dėl atsiskaitymo tvarkos liudytojas vienÄ kartÄ nurodė, kad aptariant sÄ lygas užsakovams žodžiu nurodė, jog atsiskaitoma tÄ patį Å¡ventės vakarÄ , vėliau jau nurodė neprisimenantis, ar informavo ieÅ¡kovus apie apmokėjimÄ . Liudytojo teigimu, Å¡is klausimas net nebuvo derinamas, nes niekas niekad Å¡iuo klausimu nesidomi, tokio klausimo neuždavė ir ieÅ¡kovai.

Kai užsakovai yra įmonės, galima atsiskaityti ir pavedimu, tačiau tam bÅ«tinas garantinis raÅ¡tas. Privatiems asmenims sÄ skaitos be įgaliojimų neiÅ¡raÅ¡omos, be to, apie tai turi bÅ«ti praneÅ¡ama iÅ¡ anksto. RaÅ¡tu tokia informacija nebuvo pateikta, nes niekas taip nedaro. Dėl virÅ¡valandžių sÄ lygos užsakovams buvo iÅ¡aiÅ¡kintos, nurodyta, kad už papildomÄ valandÄ reikės mokėti 60,00 Eur, o kadangi atsakovė yra pelno siekianti organizacija, todėl virÅ¡valandžiai jiems yra naudingi.

Maksimalus banketų laikas nėra nustatytas, užsakovams buvo nurodyta, kad jie galės Å¡vęsti tiek, kiek pageidaus. 18.1. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jie muzikantų nesamdo, juos samdo patys svečiai, todėl bÅ«tent Å¡ie asmenys susitaria dėl laiko, iki kada bus grojama. Liudytojo teigimu, restorano administracija negali turėti įtakos muzikantų darbo laikui, nes jie taip pat nori užsidirbti. Jokio ribojimo laiko prasme groti muzikantams nėra, garso apribojimo taip pat nėra. Nurodė, kad jei muzikantams nepatinka arba svečiai yra neblaivÅ«s, galbÅ«t jie irgi nori greičiau baigti savo pasirodymÄ .

Liudytojo nuomone, Å¡iuo atveju muzikantai labai greitai iÅ¡vyko – visus daiktus susidėjo per 15–20 minučių, tačiau jam nėra žinomos jų iÅ¡vykimo priežastys. Kaip jam buvo minėjęs barmenas – užsakovai neatsiskaitė su muzikantais. Atvykę muzikantai administratorei minėjo, kad yra užsakyti iki 1.00 val. 18.2. Liudytojas nurodė, kad Å¡ventės metu buvo įžeidžiančiai vadinama įmonės direktorė, prie jos ir administratorės kabinėjamasi, suteikta daug streso visam personalui, vyko pasityčiojimai visÄ naktį.

Jau 23.00 val. buvo čiuožinėjama nuo turėklų, vienas svečias nukrito nuo laiptų, buvo keikiamasi, tad toks balius negali tęstis toliau. IeÅ¡kovas trankėsi bÅ«damas vidurinėje salėje, ieÅ¡kovė rankomis trankėsi prie baro, o ieÅ¡kovo sutuoktinė mistifikavo. Å ventė buvo nutraukta dėl netinkamo elgesio, o 3.00 val. buvo pateikta sÄ skaita ir papraÅ¡yta susimokėti. Toks elgesys prasidėjo po 24.00 val., vėliau veiksmai suintensyvėjo apie 1.00 val. Kai 0.30–1.30 val. ieÅ¡kovė su mama nusileido į apačiÄ , joms buvo leista Å¡vęsti ilgiau ir papraÅ¡yta nesikabinėti prie žmonių.

Liudytojas paminėjo, jog jam yra žinoma aplinkybė, kad vakaro metu administratorė nurodė nežinanti apie jokį susitarimÄ dėl virÅ¡valandžių. 1.30 val. prasidėjo didelis konfliktas, todėl Å¡ventės tęsti tokiomis sÄ lygomis nebuvo galima, nes kilo grėsmė visiems restorano darbuotojams. Liudytojas nurodė, jog jis kilus konfliktui restorane nebuvo (restorane buvo ne ilgiau kaip iki 21.00 val.), apie incidentÄ buvo informuotas ryte, jam papasakojo įmonės darbuotojai, peržiÅ«rėjo visus vaizdo įraÅ¡us, nes yra filmuojamas kiekvienas kampelis, taip pat aplinkybes nurodė atvykę policijos pareigÅ«nai.

Liudytojui yra žinoma, kad ieÅ¡kovė ir ieÅ¡kovo sutuoktinė prašė jį iÅ¡kviesti, tačiau tas nebuvo padaryta, nes restorane buvo įmonės direktorė, be to, mama norėjo apsaugoti sÅ«nų, nes tuo metu restorane buvo nesaugu. Po pirminio susitikimo iki banketo su ieÅ¡kovais nebuvo bendravęs, tačiau bendravo tuomet, kai atvyko susimokėti, galbÅ«t dar matė, kai ieÅ¡kovė su ieÅ¡kovo sutuoktine derino meniu. Taip pat liudytojas nurodė, kad Å¡ventės dienÄ asmeniÅ¡kai su ieÅ¡kovu derino stalų perstatymÄ .

Policija buvo iÅ¡kviesta dėl netinkamo elgesio, kadangi atvykę trys apsaugos darbuotojai negalėjo susitvarkyti. Kai ieÅ¡kovai atvyko atsiskaityti, jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Kadangi sÄ skaita buvo pateikta anksčiau, užsakovai turėjo visas galimybes su jos turiniu susipažinti.

19. Liudytoja B. O. nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, ieÅ¡kovai yra buvę restorano svečiai. Svečius pirmÄ kartÄ pamatė Å¡ventės iÅ¡vakarėse, kai buvo atėję susitarti galutinai, jiems rekomendavo kaip sustatyti stalus. Priimant užsakymÄ ji nedalyvavo, jos manymu, Å¡ventės organizatoriai buvo visi trys. Užsakymo lapÄ užpildė kita administratorė, todėl jai nežinoma, kaip šį kartÄ buvo tariamasi dėl atsiskaitymo, tačiau jų praktikoje visada atsiskaitoma iÅ¡ karto.

KitÄ dienÄ pradėjo ruoÅ¡ti sales, apie 12.00–13.00 val. atvažiavo ieÅ¡kovas ir nurodė pageidaujantis perstatyti stalus. Å is ieÅ¡kovo pageidavimas buvo įvykdytas. Maždaug prieÅ¡ tris valandas iki Å¡ventės atvažiavo muzikantai, pradėjo neÅ¡iotis ir jungtis aparatÅ«rÄ . Pasiteiravus jie nurodė, kad yra užsakyti iki 1.00 val. nakties. Jų restoranas muzikantų neužsako, todėl jie ir negalėjo nurodyti, iki kada muzikantai gros. Pradėjo rinktis svečiai, viskas buvo gražu, tačiau tarp 22.00 val. ir 23.00 val. prasidėjo nelabai gražūs dalykai – bėgdami parÅ«kyti svečiai šūkavo, rėkavo, naudojo daug keiksmažodžių, tai buvo negražu kitų restorane buvusių klientų atžvilgiu.

Vienas iÅ¡ svečių važinėjo turėklais, nusirito nuo laiptų. TÄ dienÄ restorane dirbo barmenas ir daug padavėjų – su Å¡iuo banketu dirbo padavėja K., tačiau jai padėjo ir kiti padavėjai, barmenas, kartais padeda ir jos. Apie 1.30 val. padavėja nuėjo muzikantų pasiteirauti, ar užsakovai pratęsė vakarÄ . Å i informacija reikalinga dėl darbuotojų, siekiant sužinoti, kiek jų reikės. Padavėja tuo metu negrįžo ir joms nieko nepasakė, tik vėliau minėjo, kad viskas baigta – taip tikriausiai pasakė muzikantai.

Po kokių 5–10 min. atbėgo D. S., kuri pasakė, kad dabar tai jau jums bus, kai jis nusileis, jis viskÄ iÅ¡neÅ¡ios, iÅ¡daužys. Pradėjo vienas paskui kitÄ eiti svečiai, klausinėti, nusileido muzikantai ir greitai išėjo. Kodėl taip įvyko, ji nežino, nes įprastai muzikantai po Å¡ventės savo aparatÅ«rÄ užtrunka susidėti apie pusantros valandos, o Å¡iuo atveju užtruko tik 10–15 minučių. Jai nėra tiksliai žinoma, kiek buvo valandų, kai išėjo muzikantai – antra valanda arba prieÅ¡ dvi.

Vėliau prasidėjo puldinėjimai, jÄ ir savininkę iÅ¡vadino „padlomis“, „žiurkėmis“. Mano, kad tokius veiksmus lėmė tai, kad iÅ¡vyko muzikantai, tačiau kodėl – nežino. Jai nėra žinoma, dėl ko prasidėjo priekaiÅ¡tai, tačiau kai padavėja nuėjo pasiteirauti dėl to, ar pratęsta Å¡ventė, muzikantai apsidžiaugė, jog gali pasiÅ¡alinti, suvertė kaltę jiems ir iÅ¡važiavo. Ä®prastai dėl Å¡ventės trukmės teiraujasi užsakovų, tačiau nenorėdami jų trukdyti, kreipėsi į muzikantus.

Tuo atveju, jei svečiai elgtųsi normaliai, galėtų įjungti ir savo muzikÄ . Buvo kalbama, kad Å¡ventė gali tęstis toliau, jie nueidavo iÅ¡gerti ir vėl grįždavo – užsakovams Å¡ventės jau nebereikėjo, jie tik norėjo kelti konfliktÄ . Barmenas pasiÅ«lė joms eiti į virtuvę, manė, kad gal svečiai nusiramins, tačiau tik išėjus jas vėl puldavo. Barmenas pasiÅ«lė iÅ¡kviesti apsaugÄ . Iki kol atvažiavo apsauga, jos su savininke bÅ«davo arba virtuvėje, arba Å¡alia barmeno, kadangi bijojo.

Apsauga buvo iÅ¡kviesta dėl to, kad jie nesijautė saugÅ«s savo patalpose. Atvykus apsaugai, nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir kartu su savininke paprašė atsiskaityti, tuomet ieÅ¡kovas pasakė, kad nieko nemokės, bus kiek norės ir darys kÄ norės. Tai galėjo bÅ«ti apie 3.00 val. PraÅ¡ydamos apmokėti pateikė nefiskalinį čekį. Kada tiksliai buvo atspausdintas čekis, liudytoja nežino, tačiau jį atspausdinus yra žinoma mokėtina suma. IeÅ¡kovas nuėjo į salę, kurios nebuvo užsisakęs, pradėjo trankytis, daužytis su savo svečiais – prasidėjo baldų stumdymas, kad net buvo girdėti pirmame aukÅ¡te.

Niekas nesiruošė mokėti, buvo lyg ir terorizavimas – į tÄ Ä¯sivėlė ir svečiai. Buvo papraÅ¡yta iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ , tačiau papraÅ¡ius duomenų, jie nebuvo pateikti. Vienas iÅ¡ svečių, pasiteiravęs, kiek reikia sumokėti, siÅ«lė kviesti A., o Å¡iai ir kitiems atėjus, pasiÅ«lė susimokėti kitiems. Minėtas svečias padavė pinigus (vizualiai galėjo bÅ«ti iki 200,00 Eur), tačiau juos pasiėmė ir į kiÅ¡enę įsidėjo ieÅ¡kovas. AtsisakymÄ apmokėti sÄ skaitÄ motyvavo vakaro sugadinimu, tačiau jokių nusiskundimų dėl maisto nekilo.

Vėliau atvažiavo ir policijos pareigÅ«nai, tačiau jiems nepavykus susitarti, iÅ¡kvietė pastiprinimÄ . Jos praktikoje tai pirmas toks atvejis, kai taip yra iÅ¡vadinamos, kad net turi slėptis. Slėpėsi nes bijojo, kad juos gali sumuÅ¡ti, svečiai elgėsi agresyviai, iÅ¡ pažiÅ«ros svečiai buvo stipriai apgirtę. Liudytoja nurodė, kad ieÅ¡kovai iki iÅ¡kviečiant apsaugÄ jos atžvilgiu nieko netinkamo nepadarė, dėl jų netinkamo elgesio pareiÅ¡kimų nepateikė, kadangi stengėsi pamirÅ¡ti incidentÄ .

Liudytoja nurodė, kad maistas yra surenkamas tik po šventės, sudedamas į dėžutės ir atiduodamas užsakovams, todėl šventės metu galėjo būti nurinkinėjami tik nešvarūs indai. Maistas nebuvo nurinktas, kadangi tuo metu, kai atvažiavo apsaugos darbuotojai, dalis svečių sėdėjo prie stalo. Jokių kliūčių švęsti iki 5.00 val. nebuvo specialiai daroma, jai buvo žinoma dėl viršvalandžių, tačiau užsakovai už juos turėjo susimokėti. Ieškovė ir D.

S. pageidavo, kad būtų iškviestas direktoriaus pavaduotojas, tačiau jau buvo vėlu ir jos nusprendė jo nežadinti.

20. Liudytoja H. T. nurodė, kad ji yra buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tačiau dėl Å¡io įvykio patyrė didelį Å¡okÄ ir atsistatydino. Å ventės vakarÄ buvo restorane, todėl jai žinomos įvykio aplinkybės. Å ventės svečiai apie 22.00–23.00 val. pradėjo elgtis neadekvačiai, neprognozuojamai, čiuožinėjo nuo laiptų, vienas iÅ¡ jų nusirito nuo laiptų, tarpusavyje labai keikėsi, buvo įžūlÅ«s. Kadangi pirmame restorano aukÅ¡te buvo ir daugiau svečių, buvo pažeista jų teisė į vieÅ¡Ä interesÄ .

Tarp 22.00­23.00 val. į apačiÄ nusileido D. S. su savo seserimi ir pradėjo reikalauti sutarties. Kadangi liudytoja sesers nepažinojo, ji nebuvo užsakovė, tai jei sutarties ir nedavė. Buvo pradėta sakyti, kad įmonė nemoka, slepia mokesčius, grasino kažkÄ padaryti. Muzikantams baigus groti, Å¡ventės svečiai juos kaltino iÅ¡varius muzikantus, tačiau jie su muzikantais jokių santykių neturėjo. Svečiai pradėjo labai keiktis, keiksnoti liudytojÄ ir administratorę, iÅ¡vadino „padlomis“, „žiurkėmis“, elgėsi įžūliai ne tik užsakovai, bet ir svečiai, prieÅ¡ kavinės darbuotojus ir administracijÄ buvo vykdomas teroro iÅ¡puolis.

Liudytojos manymu, svečiai jautėsi labai saugÅ«s, kadangi Å¡ventėje dalyvavo (duomenys neskelbtini) vardu V., kuri liudytojai taip pat grasino. Liudytojos teigimu, per 15 metų restorano veiklos dar nėra taip buvę, kad taip elgtųsi užsakovai. Nors užsakovams buvo leista vaiÅ¡intis toliau, jie nesivaiÅ¡ino, o tik keikėsi. Vaišėmis stalas buvo nuklotas iki kokių pusę penkių ryto. IeÅ¡kovas antrame aukÅ¡te daužėsi, manė, kad viskÄ varto, o pas juos restorane yra kriÅ¡toliniai sietynai, baldai.

Ä® apačiÄ nusileidusi ieÅ¡kovo sutuoktinė pasakė, kad dabar tai jau bus, kad K. viskÄ dabar iÅ¡daužys. Egzistavo didelė grėsmė darbuotojų ir personalo saugai, įmonės turtui, todėl, pasiÅ«lius barmenui, iÅ¡kvietė apsaugos darbuotojus, kai Å¡ie nesusitvarkė, buvo iÅ¡kviesta policija, o vėliau ir pastiprinimas. Liudytoja nurodė neprisimenanti, ar dėl tokio elgesio ji slėpėsi virtuvėje, tačiau buvo labai nesaugu, ji baiminosi dėl darbuotojų, kad nekiltų riaušės, tačiau nurodė, kad jokių pretenzijų dėl tokio elgesio nereiÅ¡kė.

Atvykusiems apsaugos darbuotojams nurodė, kad užsakovai neatsiskaito. Kai iÅ¡kilo problema dėl neapmokėjimo, tuo metu nefiskalinis čekis jau buvo pateiktas, mokėtinÄ sumÄ Å¾inojo. Priimant užsakymÄ liudytoja nedalyvavo, todėl jai užsakymo sÄ lygos nebuvo žinomos, tačiau įprastai pas juos atsiskaitoma iÅ¡ karto po banketo – užsakovai nusileidžia į apačiÄ , jiems paduodamas nefiskalinis čekis, kuriame matosi mokėtina suma, o kai sumoka – iÅ¡duodamas fiskalinis čekis. Užsakovai atsiskaityti nenorėjo, teigė, kad jiems buvo sugadinta Å¡ventė.

Ieškovas nurodė, kad jam dar turi sumokėti 100,00 Eur ir tuomet galės skirstytis. Liudytoja nurodė pasiteiravusi ieškovo sutuoktinės, kas atsiskaitys, tačiau pareikalauti apmokėti už šventę yra padavėjos pareiga. Liudytoja patvirtino, jog su ieškove kalbėjosi dėl apmokėjimo pavedimu, tačiau tam reikalingas garantinis raštas, kurio ieškovė nesugebėjo surašyti. Apmokėti už paslaugas prašė A. G. ir K. S., nes įtarė, kad jie yra užsakovai. Tai, kad minėti asmenys buvo atėję užsisakyti šventę, jai žinoma iš darbuotojų.

Liudytojai nebuvo žinoma, ar buvo tartasi dėl virÅ¡valandžių, jokio konkretaus susitarimo dėl to nebuvo, todėl jei bÅ«tų elgęsi tvarkingai, bÅ«tų leidę Å¡vęsti ir ilgiau. Liudytoja nurodė, kad įprastai tokio pobÅ«džio Å¡ventės tęsiasi iki tiek, kiek nori klientai – iki pirmos, antros, trečios valandos, tačiau tik ne keletÄ dienų ir ne visÄ naktį, nes kitÄ dienÄ vyksta kitos Å¡ventės. Restoranų veikla nėra tokia veikla, kad bÅ«tų galima Å¡vęsti 2 ar 3 dienas.

Å iuo metu jau yra nurodyta, kad restoranas dirba iki 3.00 val., tačiau, jei žmonės elgiasi tvarkingai, leidžiama Å¡vęsti ir ilgiau, tačiau tikrai ne iki 9.00 val. ar 12.00 val. InformacijÄ apie tai, kad gali bÅ«ti Å¡venčiama iki 3.00 val. paprastai pasako klientams, tačiau jai nėra žinoma, ar Å¡i informacija buvo nurodyta ieÅ¡kovams. Liudytoja negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip barmenai ir padavėjos yra įspėjami dėl to, kaip ilgai jiems reikės dirbti. Liudytoja nurodė, kad ji jokių nurodymų barmenui dėl muzikantų grojimo laiko nedavė, tačiau į apačiÄ nusileidę svečiai prašė, jog bÅ«tų leista muzikantams groti ilgiau.

Nors muzikantams tai buvo leista, tačiau jie labai greitai susidėjo aparatÅ«rÄ ir pasiÅ¡alino. Tai galėjo bÅ«ti apie 2.00 val. Apie 1.30–2.00 val. padavėja pasiteiravo ieÅ¡kovės, ar toliau bus tęsiamas vakaras ar gros muzika, buvo atsakyta, kad nebegros, tuomet buvo nurenkami neÅ¡varÅ«s indai. Kada buvo pradėtas nurinkti maistas, liudytoja negalėjo nurodyti. Kai atvyko atsiskaityti, jokių pretenzijų dėl maisto ir kokybės nereiÅ¡kė, liudytoja tikrai nesakė, kad susimokėtų ir neÅ¡dintųsi, nes tokio žodžio nevartoja.

21. Liudytoja I. V. nurodė, kad restorane „(duomenys neskelbtini)“ dirba indų plovėja, jos darbo vieta yra Å¡alia baro. PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ 1.00 val. ėjo apžiÅ«rėti tualetų, viskas buvo gerai. Vėliau iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , matė atvykusius apsaugos darbuotojus, suprato, kad buvo nenorima atsiskaityti už paslaugas. Iki atvykstant apsaugos darbuotojams, jai nebuvo žinoma apie konfliktÄ . VienÄ kartÄ pas jÄ buvo atėjusios savininkė ir administratorė, kada buvo atėjusios, negalėjo nurodyti, paaiÅ¡kino, kad buvo pas jÄ 10-15 minučių.

Å ventėje dalyvavę asmenys pradėjo Å¡okinėti ant apsaugos darbuotojų, puolė Å¡eimininkę ir administratorę, jas iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, barmenas joms siÅ«lė eiti į virtuvę. Å ventės svečiai buvo per daug neblaivÅ«s, čiuožinėjo laiptais, paliko taures tualete, dėl jų elgesio restorane nesijautė saugiai, bijojo net iÅ¡eiti parÅ«kyti. Stiklo dūžių savo darbo vietoje negirdėjo. Jai nėra žinoma dėl atsisakymo apmokėti sÄ skaitÄ , taip pat nežinoma, ko pas savininkę prašė užsakovai, nežino, ar buvo duotas nurodymas negroti muzikantams.

Liudytoja nurodė, kad ji penktadieniais-Å¡eÅ¡tadieniais dirba iki 24.00 val., tačiau jei užsakovas bÅ«na užsisakęs ilgiau, dirba ilgiau. Taip pat nurodė, kad darbdavys jos nebuvo informavęs, iki kada vyks Å¡ventė, niekas nepasakė, ar Å¡ventės laikas pratęstas. Minėjo, kad muzikantai užsakyti iki 1.00 valandos, todėl iki kokios 2.00 val. ji galės baigti darbÄ . Vėliau pasiteiravus nurodė, kad Å¡ventė prasitęsė. IÅ¡ darbo liudytoja išėjo tarp 6.00­7.00 val., ji dar matė netoli restorano stovinčius svečius.

Teismas k o n s t a t u o j a : ieškinys tenkintinas iš dalies. IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Faktinės bylos aplinkybės 22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad 2019 m. vasario 1 d. atsakovei priklausančioje kavinėje-restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vyko ieškovo K. S. 50-ties metų jubiliejaus šventė, atsakovei teikiant šventės organizavimo, maitinimo ir patalpų nuomos paslaugas. 22.1.

Byloje esantis pasiÅ«lymas patvirtina, jog jau esant susitarimui dėl Å¡ventės datos – 2019 m. vasario 1 d., laiko – 18.00 val., salės – Provanso, ir sumokėjus 100,00 Eur dydžio avansÄ , taip pat žinant duomenis apie tai, jog Å¡ventėje gros muzikantai, esant užsakytiems pasitikimo gėrimams, buvo pateiktas pasiÅ«lymas dėl atsakovės siÅ«lomo maisto ir gėrimų. Minėtame pasiÅ«lyme pateikti duomenys apie užsakovÄ â€“ A., Å¡ventės svečių skaičių, taip pat informacija apie tai, kad Å¡ventėje gros muzikantai (1 t., e. b. l. 10–11).

Minėtame pasiÅ«lyme konkretus pasirinktas maistas nepažymėtas, yra įraÅ¡ai tik ties alkoholiniais gėrimais. Konkreti užsakymo suma taip pat jame nėra nurodyta, tačiau yra įtvirtinta sÄ lyga, jog užsakymas patvirtinamas sumokant 50 procentų dydžio avansÄ . Minėtame pasiÅ«lyme numatyta sÄ lyga ir dėl virÅ¡valandžių: nurodyta, kad virÅ¡valandžiai skaičiuojami po restorano oficialaus darbo laiko pabaigos ir vienos valandos kaina – 60,00 Eur. PasiÅ«lyme nurodytos nuostatos ir dėl salių nuomos – jei salėje bÅ«na mažiau asmenų, nei atitinka salės vietų skaičius, – taikoma nuoma, o užsakytos provanso salės (iki 30 asmenų ) nuomos kaina – 300,00 Eur.

Kadangi Å¡ventėje dalyvavo daugiau kaip trisdeÅ¡imt asmenų, už salės nuomÄ nebuvo mokama. 22.2. Byloje esantis nefiskalinis kvitas, ieÅ¡kovės, atsakovės atstovų ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovei 2019 m. sausio 23 d. buvo sumokėta 200,00 Eur suma (1 t., e. b. l. 9). Byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai leidžia spręsti, jog tai yra dalis už Å¡ventę sumokėto avanso, kurį, kaip patvirtino liudytoja D. S., sumokėjo bÅ«tent ji. 22.3. Å ventėje dalyvavo renginio vedėjas ir didžėjus (muzikantai).

Dėl Å¡ių paslaugų teikimo ieÅ¡kovė A. G. ir liudytojas G. L. 2019 m. sausio 9 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 021, kurioje iÅ¡kovė A. G. ir G. L. susitarė dėl renginio vedėjo ir dj paslaugų teikimo 2019 m. vasario 1 d. nuo 18.00 val. iki 2.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., e. b. l. 77–79). 22.4. Remiantis bylos duomenimis, 2019 m vasario 2 d. 3.07 val. buvo atspausdintas nefiskalinis kvitas, kuriame nurodyta už Å¡ventę restorane-kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ mokėtina suma iÅ¡ viso 2 485,45 Eur, tačiau pritaikius nuolaidÄ alkoholiui – 411,01 Eur ir atskaičiavus sumokėtÄ 300,00 Eur dydžio avansÄ , likusi mokėtina suma – 1 774,44 Eur.

Kaip matyti iÅ¡ nefiskalinio kvito, jame į mokėtinÄ sumÄ Ä¯traukti ir virÅ¡valandžiai – 2 val. po 60,00 Eur, iÅ¡ viso 120,00 Eur (1 t., e. b. l. 30–31). NurodytÄ mokėtinÄ sumÄ 2019 m. vasario 5 d. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo ieÅ¡kovė A. G. (1 t., e. b. l. 32). Taigi iÅ¡ viso už Å¡ventę, vykusiÄ restorane-kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo sumokėta 2 074,44 Eur. 22.5. UAB „Jungtis“ pateiktais duomenimis, praneÅ¡imai apie pavojų (užpuolimÄ ) iÅ¡ kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), buvo gauti 2019 m. vasario 2 d. 2 val. 46 min. 34 sek., 2 val. 46 min. 42 sek., 2 val. 46 min. 50 sek., 2 val. 46 min. 57 sek. (1 t., e. b. l. 143). 22.6.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pateiktais duomenimis nustatyta, kad praneÅ¡imas apie konfliktÄ restorane „(duomenys neskelbtini)“, buvo registruotas 2019 m. vasario 2 d. 3.17 val. (1 t., e. b. l. 141). 22.7. Byloje esantys duomenys patirtina, kad 2019 m. vasario 2 d. ieÅ¡kovas K. S. buvo sulaikytas ir jam alkoholio matuokliu 4.54 val. buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas (2 t., e. b. l. 137–139). 22.8. 2019 m. vasario 2 d. ieÅ¡kovui K. S. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2019 m. vasario 2 d. apie 3.50 val. (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, tyčia apgaule vengiant atsiskaityti už maistÄ , gėrimus bei suteiktas paslaugas, tokiais veiksmais dėl neapmokėtos sÄ skaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarius 1 774,44 Eur turtinę žalÄ (1 t., e. b. l. 12).

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovui įteiktas praneÅ¡imas ir apie įtarimÄ dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nevykdžius pagal praneÅ¡imÄ dėl neapmokėtos sÄ skaitos atvykusių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių teisėtų reikalavimų ir jiems pasiprieÅ¡inus (1 t., e. b. l. 13). Taigi, kaip galima spręsti iÅ¡ minėtuose praneÅ¡imuose pateiktų duomenų, policijos pareigÅ«nai į kavinę-restoranÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ atvyko pagal praneÅ¡imÄ dėl neapmokėtos sÄ skaitos. 22.9.

Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2019 m. vasario 3 d. ieÅ¡kovui K. S. buvo diagnozuota dauginiai Å¡onkaulių lūžiai, kai lūžę du Å¡onkauliai, taip pat nepatikslintas kitų galvos sričių pavirÅ¡inis sužalojimas bei ausies pavirÅ¡inis sužalojimas (1 t., e. b. l. 1–16). Dėl kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imo ieÅ¡kovui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., e. b. l. 17–19). Dėl paslaugų teikimo sutarties ir jÄ sudariusių asmenų 23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio nuostatomis, paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

24. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes arba paslaugas ir sumokėti jų kainÄ (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Vartotoju laikomas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti sutartį ar sudarantis sutartis, o verslininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2 ir 3 dalys).

25. Sutartis sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ (oferta) ir priimant pasiÅ«lymÄ (akceptas) arba kitais Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktÄ galima pripažinti ir nesant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos ofertos ar akcepto, tačiau Å¡alių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra Å¡alių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012).

Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai Å¡alys susitaria dėl visų esminių sÄ lygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kurios sÄ lygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobÅ«džio, Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties Å¡alys susitaria dėl visų esminių sutarties sÄ lygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties Å¡alims, nes turi joms įstatymo galiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012).

Paslaugų sutarties esminės sÄ lygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kuriÄ turės įvykdyti viena sutarties Å¡alis, ir atlygintinumas – kitos sutarties Å¡alies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus (suteiktas paslaugas). IÅ¡ sutarties Å¡alies įsipareigojimo atlikti tam tikrÄ užduotį (įvykdyti užsakymÄ ) tiesiogiai iÅ¡plaukia ir jos atsakomybė už darbų rezultatÄ (tinkamÄ jo kokybę).

26. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra verslininkė, t. y. juridinis asmuo, teikiantis maitinimo ir (ar) švenčių organizavimo, patalpų nuomos paslaugas, nėra. Taip pat ginčo nėra ir dėl to, jog nagrinėjamu atveju atsakovė suorganizavo ieškovės tėvo, t. y. fizinio asmens 50-ties metų jubiliejaus šventę, t. y. šventė buvo suorganizuota fiziniam asmeniui, asmeniniais tikslais, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog šventės užsakovas (-ai) veikė su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija susijusiais tikslais.

Nurodytos aplinkybės, taip pat ginčo sutartinių teisinių santykių esmė, t. y. atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, įsipareigojimas pagal kliento (-ų) užsakymÄ suteikti Å¡ventės organizavimo, dalyvių maitinimo ir Å¡ventės vietos nuomos paslaugas, o kliento (-ų) įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas, sudaro pagrindÄ spręsti, jog nagrinėjamu atveju buvo sudaryta vartojimo atlygintinų paslaugų teikimo sutartis.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl sutartinių teisinių santykių egzistavimo fakto nekilo, tačiau kilo ginčas dėl sutarties Å¡alių (kas Å¡ioje sutartyje laikytinas klientu (užsakovu) ir sudarytos vartojimo paslaugų teikimo sutarties formos (buvo sudaryta raÅ¡ytinė ar žodinė sutartis). IeÅ¡kovai tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad jų į bylÄ pateiktas užsakymas yra laikytinas Å¡alių sudaryta raÅ¡ytine paslaugų teikimo sutartimi, kurios Å¡alimis yra užsakovė – ieÅ¡kovė A.

G., o paslaugų teikėja – atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. IeÅ¡kovų teigimu, be minėto pasiÅ«lymo jokia kita raÅ¡ytinė paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, kad tai yra atsakovės sutarties forma, todėl minėtas pasiÅ«lymas, kuriame nurodytos pagrindinės susitarimo sÄ lygos, laikytina Å¡alių sudaryta raÅ¡ytine paslaugų teikimo sutartimi, kuriÄ pasirašė ieÅ¡kovė ir atsakovės atsakinga darbuotoja. Atsakovė su tokia ieÅ¡kovų pozicija nesutinka, nurodydama, kad minėtas pasiÅ«lymas neatitinka raÅ¡ytinei sutarčiai keliamų reikalavimų, o be to, minėtas pasiÅ«lymas laikytinas tik ofertos, kuri nebuvo net tinkamai akceptuota, fragmentu. 27.1.

Vadovaujantis CK nuostatomis, raÅ¡ytinės formos sandoriai sudaromi suraÅ¡ant vienÄ dokumentÄ , pasiraÅ¡omÄ visų sandorio Å¡alių, arba Å¡alims apsikeičiant atskirais dokumentais. RaÅ¡ytinės formos dokumentui prilyginami Å¡alių pasiraÅ¡yti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryÅ¡io ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti paraÅ¡Ä (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). RaÅ¡ytinės formos sandorius turi pasiraÅ¡yti juos sudarę asmenys, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 1.76 straipsnis). 27.2.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , teismas pritaria atsakovės pozicijai, jog pirmiau minimas pasiÅ«lymas negali bÅ«ti laikomas raÅ¡ytine Å¡alių sudaryta paslaugų teikimo sutartimi, nes, kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovai, minėtas pasiÅ«lymas nepasiraÅ¡ytas nei vienos iÅ¡ Å¡alių, o raÅ¡ytinės sutarties bÅ«tinas požymis yra jÄ sudarančių sandorio Å¡alių paraÅ¡ai. Teismo vertinimu, jau paties dokumento pavadinimas – „pasiÅ«lymas“ ir Å¡io dokumento turinys, t. y. jame iÅ¡dėstyti atsakovės siÅ«lomi patiekalai – Å¡alti užkandžiai, salių nuomos tvarka bei siÅ«lomos nuomoti salės, alkoholiniai gėrimai ir kt., suponuoja iÅ¡vadÄ , jog minėtame dokumente yra iÅ¡dėstytos tik atsakovės siÅ«lomos ir teikiamos paslaugos, maisto gaminių ir gėrimų meniu.

Taigi darytina išvada, kad rašytinė paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kliento (-ų) nebuvo sudaryta, tačiau ši išvada nepaneigia šalių pripažįstamos aplinkybės dėl vartojimo paslaugų teikimo sutarties sudarymo fakto. CK nenumatyta konkreti atlygintinų paslaugų teikimo sutarties forma, todėl vien tai, kad rašytinė sutartis tarp sandorio šalių nebuvo sudaryta, nepaneigia sutartinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimo fakto. 27.3.

Sprendimo 27.2 punkte padaryta iÅ¡vada dėl tarp Å¡alių sudarytos raÅ¡ytinės paslaugų teikimo sutarties nebuvimo, tarp sandorio Å¡alių kilus ginčui dėl sandorio Å¡alių ir asmenų, kuriems atsirado pareiga atsiskaityti už atsakovės suteiktas paslaugas, apsunkina teismo galimybes nustatyti tikrÄ jÄ sandorio Å¡alių valiÄ , juo labiau, kad bylos Å¡alių nurodomos aplinkybės dėl sutarties sudarymo aplinkybių nėra iÅ¡samios ir prieÅ¡tarauja įprastai gyvenimiÅ¡kai praktikai. Tačiau vien tai, kad pirmiau minimas pasiÅ«lymas nelaikytinas raÅ¡ytine paslaugų teikimo sutartimi, nesudaro pagrindo nesivadovauti jame esančiais duomenimis sprendžiant dėl sudaryto sandorio. 27.4.

Pažymėtina, jog byloje esminis ginčas yra kilęs dėl to, kas pagal sudarytÄ atlygintinų paslaugų teikimo sutartį yra laikytini klientais (užsakovais). IeÅ¡kovų teigimu, sutartį su atsakove sudarė ir užsakove pagal jÄ yra ieÅ¡kovė A. G., kai atsakovės pozicija dėl užsakovų bylos nagrinėjimo metu (netgi teikiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir triplikÄ ) kito – atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė teigė, jog pagal sutartį užsakovais laikytini abu ieÅ¡kovai, t. y. tiek A.

G., tiek ir K. S., o triplike nurodė, kad užsakovais pagal sutartį yra trys asmenys – ieškovai ir ieškovo K. S. sutuoktinė D. S.. 27.5. Sprendžiant dėl sandorio šalių, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į šalių nurodytas sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties pobūdį, esmę, taip pat asmenų elgesį tiek sudarant sutartį, tiek ir vėliau. 27.6. Pažymėtina, kad atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė, t. y. tokia sutartis, kurios šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo susitarimo momento.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl dviÅ¡alio sandorio Å¡alių, bÅ«tina nustatyti, kada Å¡alys susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo, t. y. dėl ieÅ¡kovo jubiliejaus Å¡ventės atsakovei priklausančioje kavinėje-restorane „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kada sudarė sutartį, nes tai gali turėti reikÅ¡mės nustatant asmenis, kurie dalyvavo sudarant sutartį. 27.7. Visų pirma, pažymėtina, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodyta sutarties sudarymo data – 2019 m. sausio 23 d., teigiant, jog bÅ«tent tÄ dienÄ buvo užsakyta ieÅ¡kovo K.

S. 50-mečio Å¡ventė (banketas) kavinėje-restorane „(duomenys neskelbtini)“, teismo vertinimu, yra objektyviai neįmanoma. Kaip galima spręsti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡i data siejama su 200,00 Eur avanso sumokėjimu, tačiau, įvertinus bylos Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat ieÅ¡kovų ir liudytojų H. T. bei D. S. parodymus, teismo įsitikinimu, dar iki Å¡ios datos ir avanso dalies sumokėjimo buvo susitarta dėl Å¡alių tarpusavio sutartinių įsipareigojimų, sutarties ir jos sÄ lygų. 27.8.

Teismo manymu, įvertinus ieÅ¡kovės A. G., liudytojų D. S., H. T. ir G. L. parodymus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad susitarimas dėl Å¡ventės atsakovei priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas anksčiau nei kad ieÅ¡kinyje nurodyta ir ieÅ¡kinyje minima 2019 m. sausio 23 d. Liudytojas G. L. apklaustas parodė, jog su ieÅ¡kove A. G. susitiko 2019 m. sausio 9 ar 10 d., jų susitikimas vyko restorane „(duomenys neskelbtini)“ ir jau buvo aiÅ¡ku, kad Å¡ventė vyks bÅ«tent tame restorane.

Taip pat ieÅ¡kovės bei liudytojo H. T. parodymai apie tai, kad pirmÄ kartÄ susitikus buvo sumokėtas 100,00 Eur dydžio avansas, o likusi avanso suma buvo sumokėta vėliau, – 2019 m. vasario 23 d., taip pat tai, kad dėl maisto užsakymo buvo tartasi susitikti likus savaitei iki banketo, meniu buvo derinamas kelis kartus, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog tėvo gimtadieniui buvo ruoÅ¡tasi ilgai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad susitarimas dėl ieÅ¡kovo K. S. 50-mečio jubiliejaus Å¡ventės kavinėje-restorane „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas anksčiau nei 2019 m. sausio 23 d.

Teismo vertinimu, minėtÄ dienÄ galėjo bÅ«ti vykdomas tik maisto Å¡ventei užsakymas (detalizavimas) ir papildomos avanso sumos sumokėjimas, kai tuo tarpu susitarimas dėl esminių atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sÄ lygų – dėl užduoties (užsakymo), kuriÄ turės įvykdyti viena sutarties Å¡alis, ir atlygintinumo – kitos sutarties Å¡alies įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas, buvo sudarytas anksčiau. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad likus savaitei iki planuojamos Å¡ventės nebÅ«tų sudarytas susitarimas dėl paslaugų teikimo.

Juo labiau kad kaip nurodė ieÅ¡kovė, dėl paslaugų teikimo su atsakove buvo bendrauta daug kartų, Å¡ventės organizavimas užtruko ilgai, kas tik leidžia spręsti, jog mažai tikėtina, kad likus tiek nedaug laiko ieÅ¡kovė, įdėjusi tiek pastangų ir veiklos tėvo jubiliejaus Å¡ventės organizavimui, dar nebÅ«tų tikra dėl vietos, kurioje Å¡i Å¡ventė vyks ir paslaugų – Å¡ventės organizavimo suteikimo. 27.9. IÅ¡vadÄ apie tai, jog susitarimas dėl Å¡ventės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas anksčiau, nei kad nurodo Å¡alys, patvirtina ir ieÅ¡kovės A.

G. bei liudytojo G. L. 2019 m. sausio 9 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 021, kurioje iÅ¡kovė A. G. ir G. L. susitarė dėl renginio vedėjo ir dj paslaugų teikimo 2019 m. vasario 1 d. nuo 18.00 val. iki 2.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., e. b. l. 77–79). Taigi jau sudarant minėtÄ sutartį buvo žinoma, kad ieÅ¡kovo jubiliejaus Å¡ventė vyks „(duomenys neskelbtini)“, kas tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , jog Å¡alių susitarimas dėl atlygintinų paslaugų teikimo – Å¡ventės (banketo) organizavimo paslaugų teikimo buvo sudarytas anksčiau nei kad 2019 m. sausio 23 d. 27.10.

Pažymėtina, kad ir atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, jog ieÅ¡kovai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2019 m. sausio viduryje, kad tik likus savaite iki banketo buvo sumokėta likusi avanso suma, kas neabejotinai leidžia spręsti, jog 2019 m. sausio 23 d. nebuvo ta data, kada Å¡alys pirmÄ kartÄ derino Å¡ventės užsakymo klausimÄ . Dėl kokių priežasčių Å¡iÄ datÄ savo ieÅ¡kinyje ir paaiÅ¡kinimuose kaip sutarties sudarymo datÄ nurodo tiek ieÅ¡kovė, tiek ir nurodė liudytojas H.

T., nėra aiÅ¡ku. 27.11. IÅ¡vadÄ , jog dėl paslaugų teikimo sutarties sÄ lygų Å¡alys susitarė anksčiau, nei kad 2019 m. sausio 23 d., patvirtina ir tai, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek ir liudytojas H. T., kuris nurodė dalyvavęs sudarant pirminį užsakymÄ , patvirtino, kad susitikus ieÅ¡kovams ir H. T. buvo susitarta dėl Å¡ventės datos, vietos – konkrečios salės, taip pat buvo aptartas klausimas dėl virÅ¡valandžių, sumokėtas avansas, taip pat aptarti ir kiti Å¡ventės organizaciniai klausimai, iÅ¡skyrus konkrečių patiekalų pasirinkimÄ ir jų kiekį.

Teismo vertinimu, Å¡ios ieÅ¡kovės bei liudytojo H. T. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl esminių atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sÄ lygų buvo susitarta bÅ«tent Å¡io susitikimo metu, t. y. Å¡alys susitarė dėl to, kad atsakovė suteiks ieÅ¡kovo K. S. jubiliejinės Å¡ventės organizavimo paslaugas, įskaitant Å¡ventės vietos nuomos bei maitinimo paslaugas, o už Å¡ias paslaugas atsakovei bus atlyginta, kÄ patvirtina ir dalies mokėtinos sumos – 100,00 Eur avanso sumokėjimas.

Teismo vertinimu, vien tai, kad Å¡io susitikimo metu nebuvo sudarytas iÅ¡samus Å¡ventinis meniu, t. y. konkrečių patiekalų pasirinkimas buvo atidėtas vėlesniam laikui, egzistuojant susitarimui dėl Å¡ventės organizavimo paslaugų teikimo, savaime nepaneigia sutarties sudarymo minėtu momentu fakto, kadangi dėl visų esminių sutarties sÄ lygų buvo susitarta. MinėtÄ teismo pozicijÄ patvirtina ir į bylÄ pateiktame užsakyme nurodyti duomenys tiek apie Å¡ventės vietÄ , tiek ir apie laikÄ , duomenys apie muzikantus ir kt.

Teismo vertinimu, bÅ«tent minėto susitikimo metu, kaip atsakovės darbuotojai įvardija – priimant pirminį užsakymÄ , buvo sudaryta ginčo Å¡alių sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Pažymėtina, jog nei vienas iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų tikslios Å¡io susitikimo datos nenurodė, todėl teismas negali nustatyti tikslios sutarties sudarymo datos, tačiau darytina iÅ¡vada, jog sutartis negali bÅ«ti sudaryta anksčiau nei kad 2019 m. sausio 9 d. 27.12. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atstovų pozicija, jog į bylÄ teismui pateiktas pasiÅ«lymas laikytinas tik ofertos, kuri nebuvo net tinkamai akceptuota, fragmentu, ofertos akceptavimÄ siejant su 50 procentų avanso sumokėjimu.

Byloje yra nustatyta ir Å¡i aplinkybė neginčijama, jog pagal sudarytÄ atlygintinų paslaugų teikimo sutartį atsakovei buvo sumokėtas 300,00 Eur dydžio avansas, kai visa už atsakovės suteiktas paslaugas mokėtina suma, atsižvelgiant į suteiktÄ nuolaidÄ alkoholiniams gėrimams, buvo 2 074,44 Eur. Nepaisant to, net ir nesant sumokėto pasiÅ«lyme nurodyto dydžio avanso (50 procentų užsakymo vertės), atsakovė suteikė paslaugas, dėl kurių Å¡alys buvo susitarusios, kas tik patvirtina, jog minėta sÄ lyga nebuvo esminė ir (ar) su kuria bÅ«tų buvęs siejamas sutarties sudarymo momentas.

Pažymėtina, jog apklausiamas kaip liudytojas H. T. taip pat patvirtino, kad nurodyta sÄ lyga dėl 50 procentų avanso sumokėjimo taikoma ne visuomet, o tai, kad net ir esant sumokėtam daug mažesniam nei pasiÅ«lyme nurodytam avansui buvo suteiktos paslaugos, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad minėta sÄ lyga Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo taikoma, o sutartis yra sudaryta ir galioja net ir neįvykdžius minėtos sÄ lygos. 27.13. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl paslaugų teikėjo nekyla, tačiau byloje kilo ginčas dėl užsakovų, t. y. klientų.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Å¡alių susitarimas dėl Å¡ventės organizavimo paslaugų teikimo buvo sudarytas pirminio susitikimo metu, leidžia nepagrįstais laikyti argumentus dėl ieÅ¡kovo sutuoktinės D. S. įvardijimo Å¡ventės užsakove. Teismo manymu, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ne tik tai, kad kaip galima spręsti iÅ¡ bylos duomenų, D. S. nedalyvavo sudarant pirminį užsakymÄ , t. y. sudarant sutartį, dėl ko objektyviai negalėjo bÅ«ti sutarties, kuriÄ sudarant ji nedalyvavo, Å¡alimi, bet ir nenuosekli atsakovės pozicija dėl ieÅ¡kovo sutuoktinės vaidmens Å¡iuose sutartiniuose santykiuose.

Kaip jau buvo minėta pirmiau, atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė ieÅ¡kovo sutuoktinės kaip paslaugų užsakovės nenurodė, tačiau vėliau Å¡iÄ savo pozicijÄ pakeitė atsižvelgdama į ieÅ¡kovų nurodytus duomenis apie tai, kad ieÅ¡kovo sutuoktinė taip pat dalyvavo organizuojant Å¡ventę, o pagal ieÅ¡kovės ir jos tarpusavio susitarimÄ ji turėjo sumokėti dalį už paslaugas mokėtinos sumos. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei ieÅ¡kovo sutuoktinė bÅ«tų dalyvavusi sudarant Å¡alių susitarimÄ , atsakovei Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti žinoma nuo pat pradžių, todėl jau pradiniame procesiniame dokumente ji bÅ«tų turėjusi galimybę pateikti duomenis apie visus jai žinomus Å¡ventės užsakovus.

Tačiau, atsakovės pozicijai keičiantis priklausomai nuo ieÅ¡kovų pateikiamų papildomų duomenų apie tai, kas dalyvavo organizuojant ir (ar) padėjo organizuoti Å¡ventę, koks buvo Å¡eimos narių susitarimas dėl Å¡ventės apmokėjimo, leidžia manyti, jog bandymas ieÅ¡kovo sutuoktinę laikyti Å¡ventės užsakove yra ne kas kita, o tik siekis kokiu nors bÅ«du (siejant ieÅ¡kovo pareigÄ atsiskaityti už suteiktas paslaugas kaip bendrÄ sutuoktinių prievolę) pagrįsti atsakovės veiksmus reikalaujant iÅ¡ ieÅ¡kovo prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas įvykdymo.

Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovo sutuoktinė vėliau dalyvavo sprendžiant su šventės organizavimu susijusius tam tikrus organizacinius klausimus, su ieškove buvo susitarusi dėl paslaugų apmokėjimo tam tikromis dalimis, savaime nepatvirtina, jog ji santykiuose su atsakove buvo sandorio šalimi ar kad šalių sudarytas susitarimas buvo pakeistas. Pažymėtina, jog kaip liudytoja apklausta D. S. parodė, jog būtent A. G. buvo pagrindinė organizatorė, o ji tik galėdama prisidėjo prie šventės organizavimo reikalų.

Teismo manymu, ieÅ¡kovo sutuoktinės kaip užsakovės pozicijos nepatvirtina ir tai, jog ji sumokėjo dalį avanso – 200,00 Eur. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, susijusius su Å¡ios avanso dalies sumokėjimu, kai sutartis jau buvo sudaryta, nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovo sutuoktinė yra laikytina dar iki avanso sumokėjimo sudarytos sutarties Å¡alimi. 27.14. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovo kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Å¡alies, pažymėtina, jog, kaip nurodė pats ieÅ¡kovas, jis nors ir dalyvavo sudarant užsakymÄ , tačiau dėl sudaromo sandorio sÄ lygų nesitarė.

IeÅ¡kovas nurodė, jog tuo metu jam buvo parodyta jau ieÅ¡kovės iÅ¡rinkta salė, kuri jam tiko, buvo aptartas klausimas dėl galimybės tęstis Å¡ventei po oficialaus kavinės-restorano darbo laiko, kadangi Å¡is klausimas buvo esminis apsisprendžiant dėl Å¡ventės vietos, tačiau kitas sÄ lygas derino ir avansÄ sumokėjo bÅ«tent ieÅ¡kovė. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad Å¡ventės užsakove sudarant sutartį su atsakove buvo tik ieÅ¡kovė A. G.. Å iÄ iÅ¡vadÄ , teismo manymu, patvirtina ne tik tai, kad pasiÅ«lymo lape užsakove yra nurodyta bÅ«tent A.

G., nenurodant daugiau jokių užsakovų, bet ir tai, kad ieÅ¡kovė pagal rekomendacijas kreipėsi į atsakovės direktoriaus pavaduotojÄ H. T. dėl galimybės Å¡ventę organizuoti „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo Å¡ventės iniciatorė ir atliko daugelį su Å¡ventės organizavimu susijusių veiksmų. Å ios aplinkybės, taip pat tai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė susitikimo metu su H. T. derino visas Å¡ventės organizavimo sÄ lygas, aktyvÅ«s ieÅ¡kovės veiksmai organizuojant Å¡ventę, sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Å¡alimi yra atsakovė ir ieÅ¡kovė A.

G.. Å iÄ pozicijÄ sustiprina ir tai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė buvo sudariusi ir sutartį su vakaro vedėju dėl jo ir didžėjaus dalyvavimo Å¡ventėje, t. y. užsakove buvo ir Å¡ioje sutartyje. 27.15. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl sutarties Å¡alies – užsakovo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kas užsakovu įvardintas teismui pateiktame pasiÅ«lyme. Kaip jau buvo minėta – užsakove pasiÅ«lyme nurodyta bÅ«tent A., kuri, teismo vertinimu, ir buvo sandorio Å¡alimi. Atsakovės teigimu, nurodyta aplinkybė neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl sutarties Å¡alių, kadangi sprendimas dėl A., kaip kontaktinio asmens, ieÅ¡kovo atstovės, buvo priimtas ieÅ¡kovų sprendimu, pasiÅ«lyme A. nurodant kaip ieÅ¡kovo įgaliotÄ asmenį.

Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovė veiktų kaip ieÅ¡kovo, savo tėvo įgaliotinė, veiktų jo pavedimu ir nurodymu. Juo labiau, minėtame pasiÅ«lyme yra pakankamai vietos nurodyti ir daugiau asmenų kaip užsakovus, jei bÅ«tų nurodomi tik jų vardai, kas ir buvo padaryta nurodant kaip užsakovę A.. 27.16. Teismas nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais, jog užsakovu laikytinas ir ieÅ¡kovas K. S.. Atsakovės teigimu, bÅ«tent jo elgesys leido daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtas asmuo yra užsakovas.

Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo elgesio – sumokant užstatÄ už Å¡ventę, dalyvaujant renkantis salę ir keičiant stalų iÅ¡dėstymÄ , taip pat jo dalyvavimas aiÅ¡kinantis nefiskalinio čekio turinį, pačios savaime nesudaro pagrindo ieÅ¡kovÄ laikyti užsakovu (klientu) paslaugų teikimo sutarties prasme. Visų pirma, pažymėtina, kad nors procesiniuose dokumentuose nurodyta ir liudytojas H. T. parodė, jog pradinį 100,00 Eur avansÄ sumokėjo ieÅ¡kovas, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Å ių aplinkybių nepatvirtino ir ieÅ¡kovai. Taip pat vien dalyvavimo užsakant salę faktas pats savaime nepatvirtina, jog ieÅ¡kovas buvo užsakovas ir sudarė sutartį su atsakove, t. y. jog bÅ«tent jis susitarė dėl esminių atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sÄ lygų. Kiti atsakovės nurodyti veiksmai atlikti jau po sutarties sudarymo, todėl Å¡is faktas jau pats savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kovo kaip užsakovo vaidmens. 27.17. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieÅ¡kovo sutuoktinė D.

S. dalyvavo organizuojant šventę ar kad tarpusavio susitarimo su ieškove A. G. pagrindu buvo nusprendusios, kuri kokia dalimi prisidės prie šventės organizavimo išlaidų, nesudaro pagrindo spręsti, jog ir ji laikytina šventės užsakove (kliente) teisinių santykių su atsakove pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį kontekste. Vien šeimos narių tarpusavio susitarimas, iš kokių lėšų bus apmokėtos suteiktos paslaugos, nesaisto minėtų asmenų teisiniais ryšiais su paslaugų teikėja ir jų neįpareigoja vykdyti tam tikras prievoles pagal sutartį.

Pažymėtina ir tai, kad pirminį užsakymÄ dėl paslaugų teikimo sudaręs byloje kaip liudytojas apklaustas H. T. jokių duomenų apie užsakovę D. S. nenurodė, tik pažymėjo, jog matė jÄ renkantis patiekalus ir gėrimus. Minėtas liudytojas nurodė, kad apie Å¡ventės užsakovÄ sprendžiama iÅ¡ to, kas sumoka avansÄ . kaip nurodė Å¡is liudytojas, pradinį avansÄ sumokėjo ieÅ¡kovas – todėl užsakovu laikytinas jis. Tačiau Å¡is nurodytas kriterijus, remiantis kuriuo sprendžiama dėl užsakovo, prieÅ¡tarauja tiek minėto liudytojo pozicijai dėl to, kad užsakove jis taip pat nurodė ir ieÅ¡kovę A.

G., taip pat ir vėlesnei atsakovės pozicijai, jog atsakovė yra ir ieÅ¡kovo sutuoktinė. Teismo vertinimu, vien tai, kad asmuo prisideda prie Å¡ventės organizavimo darbų ar kad dalyvauja kartu su užsakovu priimant tam tikrus sprendimus dėl Å¡ventės, nesudaro pagrindo spręsti dėl tokio asmens teisinių santykių su paslaugų teikėju. Teismas, įvertinęs visų bylos aplinkybių visumÄ , kritiÅ¡kai vertina Å¡ias atsakovės nurodytas aplinkybes ir jas laiko kaip gynybinę atsakovės pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti jai pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimo. 27.18.

Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo suteikti Å¡ventės organizavimo, svečių maitinimo paslaugas, o klientas – sumokėti už suteiktas paslaugas, Å¡alimis buvo atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieÅ¡kovė A. G..

28. Teismui padarius nurodytÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, jog bÅ«tent sutarties Å¡alis – užsakovas, jei nėra susitarta kitaip, yra atsakingas už suteiktų paslaugų apmokėjimÄ , todėl atsakovės reikalavimas tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nukreiptas į asmenį, kuris nebuvo sutarties Å¡alimi, laikytinas nepagrįstu. Byloje nėra jokių duomenų, kad sudarant sutartį Å¡alys bÅ«tų susidarę dėl kitokios paslaugų apmokėjimo tvarkos nei kad numatyta įstatyme, todėl bÅ«tent užsakovė – A.

G. turėjo pareigÄ atlyginti atsakovei už suteiktas paslaugas, kÄ vėliau – 2019 m. vasario 5 d. ir padarė sumokėdama likusiÄ už Å¡ventę mokėtinÄ sumÄ . Dėl reikÅ¡mingos sutarčiai sudaryti informacijos (ne)tinkamo suteikimo 29. CK 6.719 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog prieÅ¡ sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

Vartojimo santykiuose paslaugų teikėjo pareiga tinkamai informuoti klientÄ yra dar reikÅ¡mingesnė. 29.1. Vienas vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar verslininkas pateikė vartotojui visÄ sutarčiai sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir ar sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos vartotojui. Teisės į informacijÄ Ä¯gyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų tiek Europos SÄ jungos, tiek nacionaliniame vartotojų apsaugos teisiniame reguliavime.

Tik turėdamas pakankamai informacijos vartotojas turi galimybę priimti sÄ moningÄ sprendimÄ dėl prekių ar paslaugų įsigijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-687/2016). Bendrojo pobÅ«džio sutarties Å¡alių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminę reikÅ¡mę sutarčiai sudaryti, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo paslaugų teikėjo pareiga suteikti iÅ¡samiÄ informacijÄ klientui (vartotojui) įtvirtinta CK 6.719 straipsnio 1 dalyje nustatant, kad, prieÅ¡ sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

Pareiga įrodyti, kad prieÅ¡ sudarant sutartį informacija buvo suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis). CK 6.2286 straipsnio 5 dalis nustato, jog verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigÄ suteikti informacijÄ vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

30. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė savo pareigÄ aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientei (vartotojai) bÅ«tinÄ , teisingÄ , iÅ¡samiÄ ir neklaidinamÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamomis paslaugomis (nagrinėjamu atveju – paslaugų teikėjos darbo laiku ir galimybe pratęsti Å¡ventės laikÄ po oficialios kavinės-restorano darbo laiko pabaigos). 30.1. Pasisakant dėl atsakovės pareigos tinkamai suteikti visÄ informacijÄ Å¡ventės užsakovei, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovės pateiktame pasiÅ«lyme yra nurodyta informacija apie galimybę tęsti Å¡ventę po oficialaus kavinės-restorano darbo laiko, sumokant už virÅ¡valandžius papildomÄ mokestį – 60,00 Eur už valandÄ .

Pažymėtina, kad pirminį užsakymÄ priėmęs H. T. neneigė, kad buvo aptartas ir klausimas dėl virÅ¡valandžių, buvo nurodyta, jog galimybė tęsti Å¡ventę papildomai mokant už virÅ¡valandžius egzistuoja ir po oficialaus kavinės darbo laiko, tačiau, kaip patvirtino ir ieÅ¡kovė A. G., konkretus susitarimas dėl virÅ¡valandžių trukmės, t. y. iki kada galės tęstis Å¡ventė, nebuvo sudarytas, nors minėtas klausimas buvo vienas iÅ¡ svarbiausių, apsisprendžiant dėl ieÅ¡kovo jubiliejaus Å¡ventės organizavimo vietos. 30.2.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei pateiktame pasiÅ«lyme jokių ribojimų dėl virÅ¡valandžių trukmės nėra nurodyta. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad informacijÄ apie galimÄ maksimaliÄ virÅ¡valandžių trukmę ji kitokiu bÅ«du bÅ«tų pateikusi užsakovei, nors, kaip galima spręsti iÅ¡ bylos duomenų, t. y. teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymų, įprastai kavinė-restoranas esant virÅ¡valandžiams dirbdavo iki 3.00 val. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė neatskleidė užsakovei visos informacijos, turinčios reikÅ¡mės priimant sprendimÄ dėl paslaugų užsakymo, t. y. nepateikė duomenų apie maksimalų kavinės-restorano darbo laikÄ , prieÅ¡ingai, teikė informacijÄ apie galimybę pratęsti Å¡ventės laikÄ papildomai sumokant už virÅ¡valandžius nenurodant tokių virÅ¡valandžių maksimalios trukmės. Teismas sutinka su atsakovės buvusios vadovės H.

T. nurodytomis aplinkybėmis, jog kavinės-restorano svečiai, įvertinus minėtos įstaigos veiklos pobÅ«dį, negali tikėtis, kad Å¡ventė galės tęstis dvi ar tris dienas, tačiau nesant konkrečios informacijos apie maksimaliÄ virÅ¡valandžių trukmę, nėra pagrindo manyti, kad tokia Å¡ventė negali tęstis ilgiau nei kad iki 3.00 val. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja H. T. nurodė, jog Å¡ventės svečiams elgiantis tinkamai Å¡ventė gali bÅ«ti pratęsta ir ilgiau nei kad iki 3.00 val., kas tik patvirtina egzistuojančiÄ galimybę Å¡ventei tęstis ilgiau nei kad iki nurodytos 3.00 val.

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad prieÅ¡ sudarant susitarimÄ dėl Å¡ventės užsakymo, užsakovei nebuvo pateikta iÅ¡sami ir reikÅ¡minga informacija dėl galimos Å¡ventės trukmės. 30.3. Pažymėtina ir tai, kad, teismo vertinimu, bÅ«tent atsakovė, kaip atlygintinas paslaugas teikiantis subjektas, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, turėjo pareigÄ atskleisti užsakovei visÄ informacijÄ apie virÅ¡valandžių trukmę, juo labiau nurodyti, kokiu bÅ«du turi bÅ«ti įformintas susitarimas dėl virÅ¡valandžių, jei toks turi bÅ«ti.

Duomenų apie tai, kad tokia informacija bÅ«tų buvusi suteikta užsakovei, byloje nėra. Teismas sutinka su ieÅ¡kovų pozicija, jog esant tokiai situacijai, jie pagrįstai galėjo tikėtis, kad Å¡ventė tęsis protingÄ laikÄ iki jie pageidaus Å¡ventę tęsti. 30.4. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovė neturėjo pakankamai informacijos, turinčios įtakos jos apsisprendimui sudaryti sutartį dėl Å¡ventės organizavimo paslaugų, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovei nesuteikus visapusiÅ¡kos bei iÅ¡samios informacijos apie galimybę tęsti Å¡ventę ir po oficialaus kavinės-restorano darbo laiko, galimų virÅ¡valandžių trukmės, suteiktos paslaugos rezultatui (kokybei) nepateisinus ieÅ¡kovės teisėtų lÅ«kesčių, laikoma, kad ieÅ¡kovė nežinojo galimos rizikos ir negalėjo jos iÅ¡vengti atsisakydama paslaugos, atininkamai atsakomybė už pasirinkimo galimybės suvaržymÄ tenka paslaugos teikėjai (CK 6.2286,6.246, 6.719 straipsniai).

Dėl suteiktų paslaugų kokybės 31. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai atsakovės suteiktų paslaugų neatitikimÄ kokybės reikalavimams sieja su atsakovės veiksmais nutraukti Å¡ventę ir neleisti jai tęstis po oficialaus kavinės-restorano darbo laiko tiek, kiek pageidaus Å¡ventės dalyviai. IeÅ¡kovų teigimu, atsakovės darbuotojų veiksmai nutraukiant Å¡ventę jai tik įpusėjus patvirtina, kad atsakovės paslaugos buvo nekokybiÅ¡kos, ieÅ¡kovei, kaip užsakovei buvo suteikta tik dalis paslaugos, nes Å¡ventė buvo nutraukta tik įpusėjus.

IeÅ¡kinyje Å¡ventę nutraukusiais veiksmais įvardijamas atsakovės administracijos darbuotojų sprendimas neleisti ilgiau groti muzikantams, pradėtas nuo stalų nurinkinėti maistas bei įjungta Å¡viesa. Kaip nurodoma ieÅ¡kinyje, tÄ patvirtino ir ieÅ¡kovai teismo posėdžio metu, jokių nusiskundimų dėl kitų suteiktų paslaugų aspektų – maisto kokybės, aptarnavimo ir kt., jie nereiÅ¡kia, nes Å¡ių paslaugų kokybė juos tenkino.

32. Nors atsakovė neigė netinkamÄ paslaugų kokybę, teigdama, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai, tačiau teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumÄ , taip pat atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės, o kartu ir atsakovės darbuotojų (esamų, tiek ir buvusių) pozicijos dėl ieÅ¡kovo jubiliejaus Å¡ventės pasibaigimo priežasčių kito, sutinka su ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis dėl netinkamo paslaugų suteikimo (neleidus toliau tęsti Å¡ventės) dėl žemiau nurodytų argumentų. 32.1.

Kaip jau buvo paminėta, atsakovės teigimu, jos darbuotojai neatliko jokių veiksmų, kurie bÅ«tų galėję leisti spręsti apie Å¡ventės nutraukimÄ . Atsakovės nurodė, bÅ«tent pačių ieÅ¡kovų ir jų svečių netinkamas elgesys, svečių skirstymasis ir muzikanto iÅ¡vykimas, ieÅ¡kovės nurodymas, kad Å¡ventė ilgiau nesitęs, ir buvo tos aplinkybės, kurios lėmė Å¡ventės pasibaigimÄ . PrieÅ¡ingai – ieÅ¡kovų teigimu, pirmiau nurodyti atsakovės darbuotojų atlikti veiksmai lėmė Å¡ventės pabaigÄ . 32.2.

Pasisakydamas dėl nurodomų aplinkybių dėl veiksmų, susijusių su Å¡ventėje dalyvavusių muzikantų veiklos (pasirodymo) nutraukimu, teismas pažymi, jog labiau tikėtina, kad bÅ«tent atsakovės administracijos sprendimas neleisti Å¡ventei tęstis ilgiau, nurodant Å¡ventėje dalyvavusiems muzikantams pabaigti savo veiklÄ (pasirodymÄ ), yra labiau tikėtinas, nei kad jos nurodyti argumentai dėl to, jog patys muzikantai iÅ¡vyko iÅ¡ Å¡ventės vietos. Visų pirma, pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ir vakaro vedėjas buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį, kurioje susitarta dėl renginio vedėjo ir dj paslaugų teikimo 2019 m. vasario 1 d. nuo 18.00 val. iki 2.00 val.

„(duomenys neskelbtini)“ (2 t., e. b. l. 77–79). Minėtos sutarties nuostatos, taip pat ieÅ¡kovų bei liudytojo G. L., o taip pat ir liudytojo E. Č. parodymai nepagrįstomis leidžia laikyti atsakovės ir kitų jos darbuotojų nurodytas aplinkybes, jog muzikantai, t. y. renginio vedėjas ir dj buvo nurodę, kad renginyje gros tik iki 1.00 val. Byloje nenustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių renginio vedėjas ir (ar) didžėjus bÅ«tų turėję pagrindÄ nurodyti kitokias aplinkybes dėl jų ir ieÅ¡kovės susitarimo dėl jų paslaugų teikimo laiko, nei kad buvo nurodyta sutartyje.

PrieÅ¡ingai, apklaustas kaip liudytojas G. L. nurodė, kad įprastai jis visose Å¡ventėse groja iki 2.00 val. ir nurodė logiÅ¡kus argumentus dėl tokios savo veiklos trukmės. Pažymėtina, kad byloje kaip liudytojai apklausti asmenys parodymus davė prisiekę byloje sakyti tiesÄ , įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , liudytojas G. L. nėra susijęs jokiais ryÅ¡iais su nei viena iÅ¡ bylos Å¡alių, prieÅ¡ingai nei kad liudytojais apklausti atsakovės esami ir (ar) buvę darbuotojai, įmonės vadovai, kurie neabejotinai gali turėti nors ir netiesioginį, tačiau suinteresuotumÄ nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi, kai tuo tarpu tokio suinteresuotumo liudytojo G.

L. atveju nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti minėto liudytojo parodymais dėl jo paslaugų teikimo Å¡ventės metu trukmės. Nors baigiamosiose kalbose atsakovės atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovų ir atsakovės darbuotojo H. T. nurodytos aplinkybės apie sutarties sudarymÄ 2019 m. sausio 23 d. leidžia pirmiau paminėtÄ sutartį dėl muzikanto paslaugų teikimo laikyti suklastota, tačiau teismas dėl nurodytos sutarties neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad sprendime jau buvo aptartos sutarties sudarymo aplinkybės ir padaryta iÅ¡vada, kad Å¡alių nurodoma sutarties sudarymo data – 2019 m. sausio 23 d. neatitinka faktinių bylos aplinkybių dėl Å¡alių sutarties sudarymo, kadangi nustatyta, jog dar iki avanso sumokėjimo 2019 m. sausio 23 d.

Å¡alys buvo susitarusios dėl esminių sutarties sÄ lygų, o toks susitikimas galėjo vykti sausio pradžioje. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir sutarties su vakaro vedėju sudarymo data – 2019 m. sausio 9 d., ir jų nurodytos aplinkybės apie Å¡ventės vietÄ restorane-kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas bÅ«tų ieÅ¡kovų elgesys į bylÄ pateikti suklastotÄ sutartį su netikslia sutarties sudarymo data ir tokiu bÅ«du sukelti abejones dėl tokios sutarties tikrumo, juo labiau, kad sutartis buvo pateikta jau nagrinėjant civilinę bylÄ , nors ir toliau ieÅ¡kovai laikėsi pozicijos, kad sutartis sudaryta sausio 23 d.

Be to, pažymėtina, kad nurodyta aplinkybe dėl sutarties suklastojimo nebuvo remiamasi bylos nagrinėjimo metu ir dėl jos Å¡alys negalėjo pasisakyti. 32.3. Pasisakant dėl atsakovės argumentų, jog ji negali nurodyti vakaro vedėjams ir (ar) muzikantams, kiek ilgai jie turi teikti savo paslaugas, nes atsakovės ir minėtų asmenų nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, teismas pažymi, jog net ir nesant tokio susitarimo, vertinant atsakovės, kaip patalpų, kuriose vyksta Å¡ventė, savininkės galimybes ir turimÄ sprendimų galiÄ , tokia situacija, teismo vertinimu, yra galima.

Nors atsakovės darbuotojai kategoriškai neigė, jog jie muzikantams nurodę, kada jie turi baigti groti, teismas šias aplinkybes vertina kritiškai. Kaip galima spręsti iš byloje apklaustų asmenų nurodytų aplinkybių, būtent atsakovės administracijos darbuotojos – įmonės vadovė ir administratorė sprendė, ar leisti tęstis šventei ar ne. Kaip nurodė liudytojai E. Č. ir K. G., tai pat H. T. ir B. O., net ir leidus šventę tęsti toliau, šventės svečiai vis ėjo pas jas ir prašė leisti tęsti šventę.

Taigi, tiek ieÅ¡kovai, tiek ir kiti Å¡ventės dalyviai asmenimis, kurie gali priimti sprendimÄ dėl tolimesnės Å¡ventės trukmės, laikė administracijos darbuotojus, o jų nurodytos aplinkybės, jog buvo priimtas sprendimas leisti tęsti Å¡ventę, tik patvirtina, jog sprendimus, susijusius su Å¡ventės trukme priėmė ne kas kitas, o bÅ«tent kavinės-restorano administracijos darbuotojos, kas suponuoja pagrindÄ iÅ¡vadai, jog bÅ«tent jos turėjo galimybę spręsti ir dėl muzikantų grojimo trukmės, tokiu bÅ«du apsprendžiant Å¡ventės eigÄ ir trukmę.

Teismo vertinimu, mažai tikėtina situacija, jog kavinėje-restorane Å¡ventėje dalyvavę muzikantai bÅ«tų galėję groti neribotÄ laikÄ , jei toks susitarimas bÅ«tų sudarytas su Å¡ventės organizatoriais, o tam sutikimo nebÅ«tų davę kavinės-restorano administracijos darbuotojai. Taigi, labiau tikėtina, kad tik nuo administracijos darbuotojų valios priklausė, iki kada jie suteiks galimybę Å¡ventėje groti muzikantams, o taip pat, iki kada tęstis jubiliejaus Å¡ventei. 32.4. Aplinkybę, jog sprendimÄ dėl Å¡ventės trukmės priėmė bÅ«tent atsakovės administracijos darbuotojai, o ne Å¡ventės organizatoriai, patvirtina ir liudytojos H.

T. parodymai, jog Å¡ventę buvo leista tęsti, tačiau nurodyta susimokėti už paslaugas iki 3.00 val. Viena vertus, tai patvirtina ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, jog Å¡ventės dalyviai neturėjo galimybės Å¡ventę Å¡vęsti tiek, kiek jie pageidavo, nes tokį sprendimÄ priėmė bÅ«tent atsakovės administracijos darbuotojai. Pažymėtina ir tai, jog tiek ieÅ¡kovų, tiek ir ieÅ¡kovo sutuoktinės, taip pat kitų svečių nurodytos aplinkybės, jog jie, nusileidę į pirmÄ aukÅ¡tÄ , prašė administracijos darbuotojų leisti tęsti Å¡ventę, sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ventės organizatoriai ir svečiai nepageidavo nutraukti Å¡ventės, todėl tikėtinais laikytini ieÅ¡kovės parodymai, jog ji apie 1–1.30 val. negalėjo pasakyti, jog Å¡ventė nesitęs. Juo labiau kad sutartis su renginio vedėju buvo sudaryta iki 2.00 val. 32.5.

Teismo vertinimu, bÅ«tent kavinės-restorano administracijos ir (ar) darbuotojų veiksmai nutraukus Å¡ventėje dalyvavusių vakaro vedėjo ir didžėjaus veiklÄ , suponavo ir ieÅ¡kovo Å¡ventės (banketo) pabaigÄ . Nors, atsakovės atstovų teigimu, ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai ir jų praÅ¡ymu apklaustų liudytojų parodymai dėl laiko, kada buvo nurodyta nutraukti ir baigė savo veiklÄ Å¡ventėje dalyvavę vakaro vedėjas bei didžėjus, skiriasi (vieni nurodo, kad muzikantui buvo liepta baigti groti po 24.00 val., kiti, kad vėliau), todėl turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, tačiau, pažymėtina, kad lyginant tarpusavyje skiriasi ir atsakovės praÅ¡ymu apklaustų liudytojų parodymai dėl Å¡ių aplinkybių.

Pavyzdžiui, liudytoja K. G. nurodė, kad muzikantai baigė groti po 2 valandos, tuo tarpu liudytojų H. T., B. O., E. Č. parodymais konfliktas dėl to, jog muzikantai baigė groti, kilo apie 1-1.30 val. Teismo vertinimu, vien tai, kad dėl Å¡ių detalių nesutampa ieÅ¡kovų ir jų praÅ¡ymu apklaustų Å¡ventėje dalyvavusių asmenų parodymai, nesudaro pagrindo minėtus parodymus pačius savaime vertinti kritiÅ¡kai, o jų nurodytas aplinkybes laikyti objektyviai nepagrįstomis. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas vakaro vedėjas nurodė, kad muzika baigė groti 1.27 val., nors dar iki tol atsakovės darbuotojai – barmenas ir padavėja buvo nurodę nutraukti savo veiklÄ .

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡io liudytojo parodymais, juo labiau kad Å¡ios aplinkybės yra susijusios su jo vykdyta veikla, todėl jam turėtų bÅ«ti geriausiai žinomos. Pažymėtina, jog liudytojas nurodė, kad nutraukti muzikÄ jis buvo raginamas ne vienÄ kartÄ , o sprendimÄ nebegroti jis priėmė tuomet, kai jam buvo pagrasinta, kad arba jis turi baigti groti, arba bus iÅ¡jungta elektra, tokiu bÅ«du rizikuojant savo technika. 32.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir kiti byloje apklausti asmenys nurodė, kad Å¡ventės muzikantai buvo raginami baigti groti iÅ¡ karto pasibaigus oficialiam kavinės-restorano darbo laikui, kad tai buvo daroma kelis kartus, muzikantams vis grojant su pertraukomis, o vėliau paskelbus apie tai, kad yra grojama paskutinė daina, nes atsakovės administracijos darbuotojai nurodė baigti Å¡vęsti, kad buvo įjungta Å¡viesa ir pradėtas nurinkinėti maistas. 32.7.

Viena iš versijų, remiantis kuria buvo teigiama, kad muzikantai iš šventės išvyko anksčiau, nei kad buvo planuota, nurodoma tai, kad muzikantams (t. y. vakaro vedėju ir didžėjui) nebuvo sumokėta už paslaugas. Vadovaujantis ieškovės ir G. L. sudarytos paslaugų teikimo sutarties nuostatomis, jeigu nebuvo susitarta kitaip, paslaugų gavėjas už suteiktas paslaugas turi atsiskaityti po to, kai paslaugų teikėjas suteikė paslaugas, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo paslaugų suteikimo dienos (sutarties 4.1 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad tarp ieÅ¡kovės ir G. L. egzistuotų kitoks susitarimas dėl apmokėjimo už paslaugas, todėl pagal pirmiau nurodytÄ susitarimÄ , ieÅ¡kovė turėjo teisę už suteiktas vakaro vedėjo ir didžėjaus paslaugas atsiskaityti per tris dienas nuo paslaugų suteikimo dienos, juo labiau, ieÅ¡kovė neturėjo pareigos atsiskaityti nesuteikus visų paslaugų, t. y. anksčiau nei sutartyje numatytas terminas, todėl nėra pagrindo sutikti su nurodytais argumentais, jog muzikantų iÅ¡vykimÄ anksčiau nei kad buvo numatyta, lėmė neatsiskaitymas su jais už suteiktas paslaugas.

PrieÅ¡ingai, kaip nurodė liudytojas G. L., matydamas Å¡ventės baigtį, jis pats pasiÅ«lė ieÅ¡kovei A. G. su jais atsiskaityti vėliau, t. y. ne iÅ¡ karto po paslaugų suteikimo. Byloje pateikti pinigų pervedimo kvitai Å¡ias aplinkybes patvirtina – G. L. 2019 m. vasario 4 d. buvo sumokėta 500,00 Eur suma (2 t., e. b. l. 80–84). 32.8. Teismas neturi pagrindo pagrįsta laikyti ir versijÄ , jog vakaro vedėjui ir didžėjui buvo nemalonu bÅ«ti Å¡ventėje, kur vyravo tokia atmosfera, todėl ji galbÅ«t anksčiau baigė savo pasirodymÄ , nei kad planuota, kadangi apklaustas kaip liudytojas G.

L. jokių aplinkybių dėl netinkamo Å¡ventės dalyvių elgesio nenurodė, prieÅ¡ingai, jo teigimu, Å¡ventė buvo puiki, visi žmonės linksminosi, todėl jei Å¡ventė nebÅ«tų nutraukta, ji ir toliau bÅ«tų vykusi. Taigi liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, kurios bÅ«tų sudariusios pagrindÄ spręsti apie netinkamÄ Å¡ventės dalyvių elgesį. Juo labiau, teismo vertinimu, netinkamas ir konfliktinis Å¡ventės dalyvių elgesys, tikėtina, prasidėjo tik tuomet, kai kilo konfliktas dėl Å¡ventės pratęsimo ir galimybės Å¡ventės dalyviams toliau Å¡vęsti.

33. Atsakovė kategoriÅ¡kai neigia ir tai, kad jos darbuotojai, dar nepasibaigus Å¡ventei, bÅ«tų galėję pradėti nurinkinėti maisto ir gėrimų likučius, kadangi, atsakovės teigimu, net ir vėliau, jau prasidėjus konfliktui, atvykus apsaugos darbuotojams iÅ¡ į bylÄ pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog Å¡ventės dalyviai sėdi prie stalų, nukrautų maistu, be to, net ir vėliau vienam iÅ¡ Å¡ventės dalyvių, aiÅ¡kinantis santykius prie baro, buvo įpilta alaus. Atsakovės teigimu, Å¡ventės dalyviams maistas buvo tiekiamas iki 3.00 valandos.

Atsakovės darbuotojai teigė, jog galėjo būti nurenkami tik nešvarūs indai, tačiau, teismo įsitikinimu, bylos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ieškovų ir jų prašymu apklaustų liudytojų parodymais. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovų ieškinyje yra nurodyta, jog buvo pradėtas nurinkinėti maistas, t. y. ieškovai nenurodė, kad buvo nurinktas visas maistas, o tik teigia, jog buvo pradėti šie veiksmai. Taigi, vien tai, kad atsakovės pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, jog atvykus apsaugos darbuotojams ant stalų yra likę maisto ir (ar) gėrimų, nesuponuoja išvados, kad atsakovės darbuotojai nebuvo pradėję nurinkinėti nuo stalų likusių maisto gaminių ir gėrimų.

Liudytoja D. S. konkrečiai nurodė, jog jiems sėdint prie stalo, tuo pat metu, kai nustojo groti muzika, buvo pradėta į indelius dėti keptÄ duonÄ . Pažymėtina, kad atsakovė teismui nepateikė vientiso Å¡ventės vaizdo įraÅ¡o, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti apie visos Å¡ventės eigÄ . Atsakovės teismui pateiktame vaizdo įraÅ¡e, kuris įvardintas kaip IMG–1769 (3.33–3.49 val.), matyti, jog salėje, kurioje vyko Å¡ventė, yra atvykę policijos pareigÅ«nai (2 asmenys) ir apsaugos darbuotojai (3 asmenys).

Pokalbyje dalyvauja H. T. ir B. O., ieÅ¡kovo sutuoktinė. Tolumoje ant stalo matyti balti maiÅ¡eliai, į kuriuos, kaip patvirtino ieÅ¡kovė, buvo sudėtas jiems iÅ¡ restorano-kavinės grÄ Å¾intas maistas. Atsakovei neigiant maisto nurinkimo nuo stalų veiksmus bei teigiant, kad iki pat konflikto pabaigos stalai buvo nukrauti maistu ir Å¡ventės dalyviams tiekiami gėrimai, pirmiau paminėtame vaizdo įraÅ¡e esanti medžiaga leidžia spręsti, jog dalis masto jau buvo nurinkta nuo stalų. Vien tai, kad konflikto pabaigoje vienam iÅ¡ Å¡ventės dalyvių, esant prie baro, buvo įpilta alaus, dar nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovų nurodomų veiksmų dėl pradėjimo surinkti maisto likučius nuo stalų, atsakovės darbuotojai neatliko.

Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovai mini ne baigtinį Å¡ių veiksmų atlikimo procesÄ , o tik apie Å¡ių veiksmų pradžiÄ , ir teismo vertinimu, byloje esantys duomenys Å¡ias ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes leidžia vertinti kaip pagrįstas.

34. Dar viena aplinkybė, su kuria ieÅ¡kovai sieja Å¡ventės pabaigÄ â€“ Å¡viesos įjungimas. Nors proceso dalyviai iÅ¡samiau dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė, o atsakovė teigė, kad svečiams valgant Å¡viesa turėjo bÅ«ti įjungta, tačiau pažymėtina, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog Å¡ventės dalyviai negalėjo valgyti ir Å¡viečiant tokio stiprumo (intensyvumo) Å¡viesai, kokia buvo iki tol. Aplinkybę, jog liepus nutraukti muzikÄ buvo įjungta Å¡viesa, t. y. ji Å¡vietė kitokiu intensyvumu, nei kad anksčiau, ir kuris Å¡ventės dalyviams simbolizavo Å¡ventės pabaigÄ , patvirtino ir kiti byloje ieÅ¡kovų praÅ¡ymu apklausti liudytojai.

35. Visų Å¡ių ieÅ¡kovų nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, bet kuriam vidutiniam asmeniui leistų pagrįstai spręsti apie Å¡ventės pabaigÄ , o tai (taip pat ir prasidėję diskusijos bei konfliktas dėl Å¡ventės trukmės) turėtų reikÅ¡mės jų apsisprendimui iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡ventės. Nors, atsakovės teigimu, daugelis Å¡ventės svečių iki kylant konfliktui jau buvo iÅ¡vykę, tačiau atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovų praÅ¡ymu apklausti liudytojai patvirtino, kad Å¡ventėje dar buvo daug svečių, visi buvo linksmai nusiteikę, buvo Å¡okančių. Teismo vertinimu, bÅ«tent pirmiau nurodyti restorano-kavinės administracijos ir darbuotojų veiksmai buvo Å¡ventės nutraukimo (pasibaigimo) pagrindinė priežastis.

36. Teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovės nurodytas Å¡ventės pasibaigimo (nutraukimo) priežastis – netinkamÄ Å¡ventės svečių ir ieÅ¡kovų elgesį. Visų pirma, teismas, sutikdamas su ieÅ¡kovų argumentu, pažymi, kad atsakovės veikla yra susijusi su vieÅ¡ojo maitinimo paslaugų, įskaitant ir prekyba alkoholiu, teikimÄ . Taigi atsakovei ir jos darbuotojams, tikėtina, dažnai tenka bendrauti su nuo alkoholio apsvaigusiais asmenimis, todėl alkoholio paveiktų asmenų bendravimo ypatumai (tokie kaip kad nurodyti atsakovės atstovės, glėbesčiavimasis, garsus tarpusavyje kalbėjimasis ir pan.) atsakovei yra žinomi ir, tikėtina, yra neretas reiÅ¡kinys.

Todėl vien tai, kad šventės dalyviai buvo vartoję alkoholinių gėrimų, savaime nesudaro pagrindo jų elgesį laikyti netinkamu ir (ar) neadekvačiu. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad dar iki konflikto pradžios šventės svečiai ir ieškovai elgėsi netinkamai – garsiai šūkalojo, tarpusavyje pykosi, vartojo necenzūrinius žodžius ir laidė nepadorius juokelius, čiuožinėjo nuo laiptų turėklų ir kt., tačiau duomenų apie tai, kokių konkrečių veiksmų būtų ėmęsi atsakovės darbuotojai ar administracija iki kylant konfliktui dėl tokio elgesio, teismui nėra pateikta.

Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog minėti asmenys tik buvo sudrausminti, nurodant nedrumsti kitų restorano-kavinės lankytojų ramybės, leidžia manyti, jog Å¡ių asmenų elgesys nebuvo toks, dėl kurio bÅ«tų reikėję nutraukti Å¡ventę ir jai neleisti tęstis toliau. Teismo manymu, tikėtina, kad atsakovei atlikus ieÅ¡kovų nurodytus veiksmus dėl Å¡ventės nutraukimo – tiek Å¡ventės svečių, juo labiau ieÅ¡kovo K. S. elgesys galėjo pasikeisti, o kilus konfliktui ir tapti piktesnis, agresyvesnis, tačiau, teismo vertinimu, byloje nepateikta duomenų, kurie leistų daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ dėl tokio Å¡ventės dalyvių elgesio, kuris keltų grėsmę atsakovės darbuotojų ir turto saugumui.

Nors atsakovės praÅ¡ymu apklausti liudytojai nurodė, kad Å¡ventės dalyviai (vienas iÅ¡ jų) įžeidinėjo administracijos darbuotojas necenzÅ«riniais žodžiais, ieÅ¡kovai trankėsi (ieÅ¡kovė A. G.) prie baro, o ieÅ¡kovas K. S. bÅ«damas salėje, kurios nebuvo užsisakęs, nuvertė lyginimo lentÄ ir vazÄ , jų elgesys kėlė bendrÄ baimės atmosferÄ , tačiau pažymėtina, jog įrodymų, kurie patvirtintų A. G. trankymÄ si, teismui nepateikta, o duomenų apie tai, kad dėl ieÅ¡kovo veiksmų bÅ«tų padaryta žala atsakovei, kas suponuotų atsakovės nurodytų ieÅ¡kovo veiksmų pavojingumÄ , byloje nėra.

Pažymėtina, kad apklausiamas kaip liudytojas vienas iÅ¡ Å¡ventės svečių – K. S. prisipažino netinkamai pavadinęs administracijos darbuotojas, tačiau tuomet, kai jau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai. Vien Å¡i aplinkybė, o taip pat tai, kada buvo pasakyti necenzÅ«riniai žodžiai, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks Å¡ventės dalyvių elgesys buvo viso Å¡ventės vakaro metu, o ne tik kilus konfliktui dėl atsakovės veiksmų nutraukiant Å¡ventę. 36.1. Teismas sutinka su ieÅ¡kovų atstovės argumentais, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek saugos tarnyba „Jungtis“, tiek ir policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti ne dėl ieÅ¡kovų ar Å¡ventės dalyvių netinkamo ir (ar) pavojingo elgesio, bet dėl to, kad kilus konfliktui dėl Å¡ventės trukmės nebuvo sumokėta už suteiktas paslaugas, taip pat kad Å¡ventės dalyviai bÅ«tų iÅ¡lydėti iÅ¡ patalpų.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro ne tik atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės vadovė H. T. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ tik dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, į tai, kad nei vienas iÅ¡ kavinės-restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nesikreipė dėl jų atžvilgiu pavartoto psichinio smurto ar įžeidžiančio, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidusio elgesio, bet ir į liudytojų (apsaugos darbuotojų, K. G. ir E. Č., taip pat ir liudytojos H. T.) parodymus, kad saugos firmos darbuotojai buvo iÅ¡kviesti dėl to, kad užsakovai nenorėjo atsiskaityti kilus konfliktui dėl Å¡ventės trukmės. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir teismui pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota medžiaga, jog atsakovės darbuotojų elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip asmens, bijančio bendrauti su Å¡ventės dalyviais.

Pavyzdžiui, kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o IMG–1773 3.56 val. – savininkė ir administratorė bei ieÅ¡kovas ir dar du Å¡ventės svečiai yra nusileidę laiptais į pirmÄ aukÅ¡tÄ , stovi prie baro, taip pat policijos pareigÅ«nai, apsaugos darbuotojai, kiti Å¡ventės svečiai. Priėjus prie atsakovės vadovės ir administratorės jų nurodytas minėtas liudytojas, kuris prisipažino pavartojęs galimai įžeidžiančius žodžius, apsikabina atsakovės savininkę, ji tam veiksmui itin nesiprieÅ¡ina, nors rankÄ nuima, kas leidžia spręsti, jog jis nebuvo tiek agresyvus ar kad minėtos moterys bÅ«tų buvusios tiek įbaugintos Å¡ventės svečių, kaip kad jos nurodė savo parodymuose.

Sutiktina, kad tokį saugumo jausmÄ minėtoms moterims galėjo suteikti atvykę apsaugos darbuotojai ir policijos pareigÅ«nai, tačiau pažymėtina, jog jos nesistengė iÅ¡vengti kontakto su minėtais asmenimis, nesiėmė priemonių užsitikrinti tam tikrÄ atstumÄ nuo minėtų asmenų, nors, jei bÅ«tų įbaugintos, manytina, taip turėtų elgtis. Pirmiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina teismo vertinimÄ , jog Å¡ventės dalyvių elgesys nebuvo iÅ¡skirtinis ir (ar) toks agresyvus, kaip kad kitų asmenų, vartojusių alkoholinius gėrimus, tačiau atsakovės darbuotojų veiksmais iÅ¡provokavus Å¡ventės dalyvius, jų elgesys galėjo kisti. 36.2.

Teismas pažymi, jog byloje daugelis faktinių aplinkybių tiek Å¡alių, tiek ir liudytojų nurodomos skirtingai, todėl jas tiksliai nustatyti yra objektyviai neįmanoma, dėl ko teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, vadovaujasi civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle. Nuo ieÅ¡kovo jubiliejaus Å¡ventės yra praėjęs netrumpas laiko tarpas, be to, tiek ieÅ¡kovai, tiek ir jų Å¡ventės svečiai buvo vartoję alkoholinių gėrimų, kas sudaro pagrindÄ manyti, jog itin tiksliai tiek laiko, tiek kitais aspektais prisiminti visas įvykio aplinkybes jiems gali bÅ«ti pakankamai sudėtinga.

Tačiau pažymėtina, jog liudytojui H. T. apklausos metu nurodžius, jog visos patalpos kavinėje-restorane „(duomenys neskelbtini)“ yra filmuojamos ir tenkinus ieÅ¡kovų atstovės praÅ¡ymÄ bei atsakovę įpareigojus pateikti vaizdo įraÅ¡us, atsakovė pateikė tik tam tikrus vaizdo įrašų fragmentus, kurie iÅ¡ esmės nėra susiję su kilusiu konfliktu ir kurie Å¡iuo požiÅ«riu yra mažai informatyvÅ«s. Pažymėtina, kad atsakovė vaizdo įrašų fragmentus pateikė savo nuožiÅ«ra ir nors buvo nurodyta pateikti vaizdo įraÅ¡us nuo 2019 m. vasario 2 d. 00.00 val. iki konflikto pabaigos, pateikti įraÅ¡ai yra tik 2019 m. vasario 1 d.

Atsakovės teigimu, ji pateikė visus iÅ¡likusius vaizdo įraÅ¡us, tačiau teismas Å¡ias atsakovės nurodytas aplinkybes vertina kritiÅ¡kai. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovė pateikė visiÅ¡kai su konflikto pradžia nesusijusius vaizdo įraÅ¡us, o, teismo vertinimu, atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusios direktorės, direktoriaus pavaduotojo ir darbuotojų parodymus apie tai, kad toks konfliktas jų kavinėje-restorane per visÄ darbo laikÄ buvo pirmas, kad toks svečių elgesys buvo netoleruotinas, jį įvardinant net kaip teroro iÅ¡puolį, į tai, kad dėl minėto konflikto buvo pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai, tikėtina, jog atsakovė dėl tokio neeilinio jos veikloje įvykio, turėjo bÅ«ti suinteresuota iÅ¡saugoti visus su konfliktu susijusius vaizdo įraÅ¡us, o jų nepateikimÄ ir (ar) fragmentinį pateikimÄ teismas vertina tik kaip atsakovės siekį neatskleisti visų reikÅ¡mingų nagrinėjamam įvykiui aplinkybių, kurios, esant tokioms aplinkybėms, tikėtina, nėra palankios atsakovei. 36.3.

Juo labiau tokias teismo iÅ¡vadas sustiprina ir atsakovės darbuotojų nurodytų faktinių aplinkybių neatitikimas su jų atliekamais veiksmais. Atsakovės teigimu, Å¡ventės svečiai elgėsi netinkamai, įžūliai, trikdė kitų kavinės-restorano svečių rimtį, garsiai keikėsi, šūkalojo, čiuožinėjo nuo laiptų ir nuo jų net nusirideno, tačiau matydami, kad Å¡ventės svečiai elgiasi, jų manymu, netinkamai, netgi pažeidžia jų kitų lankytojų interesus ir teises, pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jokių veiksmų dėl to nesiėmė ir iki nekilo konfliktas, jokių priekaiÅ¡tų bei pastabų Å¡ventės organizatoriams dėl to neturėjo.

Teismas pažymi, jog atsakovės veiklos pobÅ«dis lemia, kad jos klientai neretai bÅ«na alkoholio vartoję asmenys, todėl jų elgesys gali pasikeisti, asmenys gali kalbėti garsiau, bÅ«ti emocingesni ir t. t., tačiau bÅ«tent atsakovės darbuotojai turi pareigÄ užtikrinti saugumÄ ir imtis priemonių prieÅ¡ tuos asmenis, kurie elgiasi netinkamai. Kaip jau buvo minėta, nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė itin neigiamai vertino ieÅ¡kovų ir Å¡ventės svečių elgesį, tačiau saugos tarnybos darbuotojai buvo iÅ¡kviesti tik po kurio laiko, kai kilo konfliktas dėl Å¡ventės trukmės ir atsisakymo apmokėti už suteiktas paslaugas.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog iki kylant konfliktui tiek ieÅ¡kovų, tiek ir jų Å¡ventės svečių elgesys buvo toks, dėl kurio bÅ«tų pagrindas atsisakyti sudaryti galimybę tęsti Å¡ventę. Juo labiau kad nors liudytojas H. T. nurodė, kad esant tokiam svečių elgesiui Å¡ventė negalėjo bÅ«ti tęsiama, kÄ patvirtino ir tuo metu restorane buvusios administratorė bei tuometinė atsakovės direktorė, tačiau, kita vertus, minėtos liudytojos, taip pat liudytojas E. Č. ir K.

G. nurodė, kad Å¡ventę buvo leista tęsti iki 3.00 val., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ventės dalyvių elgesys nebuvo tiek netinkamas, kad Å¡ventė nebÅ«tų galėjusi tęstis ir ilgesnį laikÄ . Taigi toks pozicijos dėl Å¡ventės svečių elgesio nenuoseklumas sudaro pagrindÄ abejoti atsakovės atstovų ir jų darbuotojų parodymų pagrįstumu bei jų nurodytų aplinkybių apie Å¡ventės pabaigÄ teisingumu. 36.4. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir atsakovės pozicijÄ dėl Å¡ventės užsakovų netinkamo elgesio nesumokant už suteiktas paslaugas.

Pažymėtina, kad šioje byloje yra konstatuota, jog atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis – užsakovė buvo tik ieškovė A. G., todėl pareiga atlyginti atsakovei už jos suteiktas paslaugas kilo būtent jai, dėl ko, kaip jau buvo minėta, atsakovės reikalavimas, kad už šventę sumokėtų ieškovas, yra laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pažymėtina, jog, atsakovės atstovų ir jos prašymu apklaustų liudytojų parodymų nesutapimas dėl to, kada ir kas pareikalavo apmokėti už suteiktas paslaugas, pozicijos dėl šio reikalavimo pateikimo keitimas bylos nagrinėjimo metu priklausomai nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių, leidžia teismui spręsti dėl atsakovės nurodomų aplinkybių nepagrįstumo.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog už suteiktas paslaugas atsakovė pareikalavo sumokėti dar iki pateikiant apmokėti nefiskalinį čekį, t. y. dar iki trečios valandos nakties. Teismo manymu, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik tai, kad dėl kilusio konflikto į kavinę-restoranÄ apsaugos darbuotojai buvo iÅ¡kviesti iki trečios valandos, bet taip pat ir tai, kad policija apie kilusį konfliktÄ atsisakant apmokėti už paslaugas buvo informuota 3.17 val. Teismo vertinimu, jei bÅ«tų pritariama atsakovės pozicijai, kad už suteiktas paslaugas buvo pareikalauta atsiskaityti tik pateikus nefiskalinį kvitÄ , t. y. tik po 3.07 val., mažai tikėtina, jog per 10 minučių bÅ«tų kilęs toks konfliktas dėl neatsiskaitymo už paslaugas, jog bÅ«tų tekę kviesti policijos pareigÅ«nus.

Nurodytos aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovų iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kad nesant konkrečių duomenų apie tai, kiek turi bÅ«ti mokama už suteiktas paslaugas, t. y. nepateikus čekio, kurį kartu galima laikyti ir ataskaita apie suteiktas paslaugas, buvo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl paslaugų apmokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad toks reikalavimas negalėjo bÅ«ti objektyviai įvykdytas. Be to, atsakovės administracijos darbuotojos, leisdamos tęsti Å¡ventę, pareikalavo atsiskaityti iki 3.00 val., kai dar nebuvo aiÅ¡ku, iki kada tęsis Å¡ventė, juo labiau, kai dar nebuvo suteiktos visos paslaugos, o kartu ir nebuvo įvykdyta visiÅ¡kai paslaugų teikimo sutartis.

Užsakovo pareigÄ visiÅ¡kai atsiskaityti už suteiktas paslaugas tuomet, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį, numato CK 6.720 straipsnis, tačiau, teismo vertinimu, bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog leidus tęsti Å¡ventę ir toliau, bÅ«tų galima laikyti atsakovę kaip paslaugos teikėjÄ visiÅ¡kai įvykdžius Å¡alių tarpusavio susitarimÄ . Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai reikalaujant atsiskaityti už paslaugas, kurios dar yra teikiamos ir neaiÅ¡ki galutinė paslaugų kaina, negali bÅ«ti laikomi atitinkančiais sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, juo labiau, įpareigojančiais ieÅ¡kovę kaip užsakovę nelaukiant visiÅ¡ko paslaugų sutarties įvykdymo sumokėti už suteiktas paslaugas. 36.5.

Teismo vertinimu, bylos aplinkybių visuma, taip pat pirmiau jau iÅ¡dėstyti argumentai leidžia laikyti labiau tikėtina ieÅ¡kovų nurodytÄ versijÄ dėl aplinkybių, susijusių su Å¡ventės pabaiga. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei sprendimÄ dėl savo teikiamų paslaugų pabaigos bÅ«tų priėmę vakaro vedėjas ir didžėjus, tai bÅ«tent su jais, o ne su kavinės-restorano administracija tiek ieÅ¡kovai, tiek ir Å¡ventės svečiai bÅ«tų siekę derinti galimybę pratęsti Å¡ventės trukmę.

PrieÅ¡ingas Å¡ventės dalyvių elgesio vertinimas bÅ«tų logiÅ¡kai nepagrįstas. Juo labiau, jei sprendimÄ netęsti Å¡ventės bÅ«tų priėmusi Å¡ventės užsakovė – ieÅ¡kovė A. G., jokio konflikto su atsakovės darbuotojais nebÅ«tų kilę. Teismo vertinimu, bÅ«tent tai, kad kavinės-restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai priėmė sprendimÄ dėl Å¡ventės trukmės, nurodydami muzikantams nutraukti savo veiklÄ , jų veiksmai pradedant surinkti maistÄ ir Å¡viesos įžiebimas, teismo vertinimu, pagrįstai sudarė pagrindÄ Å¡ventės dalyviams manyti, jog Å¡ventė baigiasi. 36.6.

Å ventės nutraukimas atsakovės darbuotojų iniciatyva, galimybės Å¡vęsti Å¡ventę iki tiek, kiek pageidavo užsakovė ir Å¡ventės svečiai nebuvimas, pagrįstai leidžia spręsti, jog ieÅ¡kovė, kaip užsakovė, negavo tokios paslaugos, kokiÄ tikėjosi gauti, t. y. atsakovė neužtikrino tinkamos paslaugos, susijusios su Å¡ventės trukme, teikimo, savo iniciatyva priėmė sprendimÄ dėl Å¡ventės trukmės. Teismo vertinimu, atsakovei ėmusis veiksmų, kurie leidžia spręsti apie Å¡ventės pabaigÄ , tikėtina, kad Å¡ventės dalyviai, kaip kad nurodo ieÅ¡kovai, pasimetė, suglumo, dalis jų, supratę, kad Å¡ventė nesitęs, iÅ¡vyko, tokiu bÅ«du pripažintina, jog Å¡ventė buvo nutraukta be pagrindo, o tuo pačiu ir sugadinta.

Dėl reikalavimo sumažinti paslaugų kainÄ ir priteisti dalį už suteiktas paslaugas ieÅ¡kovei sumokėtos sumos.

37. CK 6.724 straipsnyje, įtvirtinančiame bendrÄ sias atlygintinų paslaugų teikimo taisykles, inter alia, įtvirtinta, kad CK Å¡eÅ¡tosios knygos normos, reglamentuojančios vartojimo rangÄ (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja Å¡io kodekso 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. CK 6.680 straipsnyje, įtvirtinančiame užsakovo (vartotojo) teises rangos sutartyje, nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytÄ darbÄ , užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę reikalauti iÅ¡ pardavėjo sumažinti prekės kainÄ .

38. IeÅ¡kovė, kaip paslaugų užsakovė, dėl netinkamai suteiktų paslaugų, reiÅ¡kia reikalavimÄ sumažinti suorganizuotos Å¡ventės kainÄ , priteisiant jai iÅ¡ atsakovės dalį sumokėtos sumos – 1 000,00 Eur. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad už kavinėje-restorane vykusiÄ ieÅ¡kovo 50-mečio jubiliejaus Å¡ventę iÅ¡ viso buvo sumokėta 2 074,44 Eur. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡samiai Å¡io reikalavimo nedetalizavo, nurodytÄ sumÄ iÅ¡ esmės siedama tik su likusiu nesuvartotu maistu ir gėrimais, tačiau taip pat nepateikdama ir jokių duomenų apie tokio likusio maisto ir gėrimų kiekį, t. y. iÅ¡ esmės Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo. 38.1.

Sprendžiant dėl ieškovės patirtos žalos dydžio dėl atsakovės netinkamai suteiktų paslaugų – nutrauktos šventės, neleidžiant jai tęstis ilgiau, iki kiek pageidavo šventės dalyviai, pažymėtina, jog ieškovė daugiau jokių nusiskundimų dėl atsakovės teiktų paslaugų nereiškia, t. y. tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pripažino, jog kita paslaugų dalis susijusi su šventės organizavimu, buvo tinkamos kokybės, t. y. ieškovė neturi pretenzijų dėl maisto kokybės, aptarnaujančio personalo elgesio ir ar kitų suteiktų paslaugų kokybės. Taigi, kaip galima spręsti, iki nutraukiant šventę, atsakovės teikiamos paslaugos buvo tinkamos ir dėl jų pretenzijų nėra. 38.2.

Pažymėtina, kad Å¡ventės pradžia pagal pateiktÄ užsakymÄ buvo numatyta 18.00 val., o, liudytojo – renginio vedėjo – parodymais nustatyta, kad Å¡ventė buvo nutraukta apie 1.30 val. Taigi nuo pradžios iki to momento, kai Å¡ventė buvo nutraukta, ji tęsėsi apie 7.30 val. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad Å¡ventė buvo nutraukta tik įpusėjus, tačiau, atsižvelgiant į vykusios Å¡ventės trukmę, Å¡ventės dalyviai Å¡ventę turėtų baigti apie 9.00 val. ryto, nors, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų ir liudytojos D.

S. parodymų, konkretaus laiko, iki kada buvo planuota Å¡vęsti, nebuvo numatyta. IeÅ¡kovė nurodė, jog iki 4.00–5.00 val., ieÅ¡kovas – iki ryto, Å¡ventės pradžioje muzikantams planuojant Å¡ventės trukmę – iki 6.00 val. Taigi, ieÅ¡kinyje minimas iÅ¡sireiÅ¡kimas „įpusėjus Å¡ventei“ greičiau yra tik posakis, o ne tikslius Å¡ventės trukmės rodiklis. Kita vertus, tai leidžia teismui spręsti, jog ilgesnį laikotarpį (trukmės prasme) atsakovės teiktos paslaugos buvo tinkamos kokybės. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, jog Å¡ventės nutraukimas nesudarant galimybės Å¡ventę Å¡vęsti Å¡alių sutartoje vietoje ir laiku, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tolimesnį visų teikiamų paslaugų nutraukimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad toks paslaugų neatitikimas kokybės reikalavimams yra reikÅ¡mingas. 38.3.

Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo, pažymėtina, kad pagal Å¡ventėje dalyvavusių asmenų skaičių už kavinės-restorano salės, kurioje vyko Å¡ventė, nuomÄ nereikėjo mokėti, todėl visa už suteiktas paslaugas sumokėta suma yra už maistÄ bei gėrimus bei 2 valandas virÅ¡valandžių (120,00 Eur). Taigi iÅ¡ viso už maistÄ buvo sumokėta 1 954,44 Eur. Teismo vertinimu, nors ieÅ¡kovė teigia, kad nutraukus Å¡ventę ir likusį maistÄ bei gėrimus surinkus, jiems buvo atiduota labai daug maisto (5 maiÅ¡iukai), o dėl susiklosčiusių aplinkybių – ieÅ¡kovo ir ieÅ¡kovės sutuoktinio sulaikymo liko nesuvartotas, dėl ko vėliau buvo iÅ¡mestas, tačiau, teismo vertinimu, nesant tai objektyviai pagrindžiančių duomenų negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog nutraukus Å¡ventę likusio maisto ir gėrimų buvo nesuvartota daugiau nei už pusę suteiktas paslaugas mokėtinos sumos.

Pažymėtina, jog užsakant maistÄ buvo atsižvelgiama į planuojamÄ Å¡ventės laikÄ , tačiau nėra pagrindo manyti, jog net ir tuo atveju, jei atsakovė nebÅ«tų Å¡ventės nutraukusi, pasibaigus Å¡ventei nebÅ«tų likę nesuvartoto maisto ar gėrimų. Kita vertus, ieÅ¡kovės praÅ¡omas taikyti teisių gynimo bÅ«das neturi bÅ«ti neproporcingas ar neadekvatus padarytam teisės pažeidimui. 38.4. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl kainos sumažinimo grindė tik likusiu nesuvartotu maistu, nesiremdama aplinkybe, jog Å¡ventę nutraukus apie 1.30 val., ji yra sumokėjusi už 2 valandas virÅ¡valandžių.

Kaip jau buvo nurodyta, ieÅ¡kovė, grįsdama savo reikalavimÄ , Å¡ia aplinkybe nesirėmė, kaip ir baigiamosiose kalbose nurodyta aplinkybe dėl to, jog nutraukus Å¡ventę, ji muzikantui sumokėjo daugiau, nei kad jis suteikė paslaugų pagal Å¡alių susitarimÄ . Pažymėtina, jog dėl Å¡ios aplinkybės Å¡alys neturėjo galimybės pasisakyti, ji nebuvo tirta bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio, jos nevertina. 38.5. Taigi, viena vertus, atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis atsakovės suteiktų paslaugų buvo tinkamos ir ieÅ¡kovė, kaip užsakovė, neturėjo pretenzijų dėl jų, kad atsakovės teikiamos paslaugos ilgesnį Å¡ventės laikotarpį buvo teikiamos tinkamai, bet nesant byloje konkrečių duomenų apie likusio nesuvartoto maisto ir gėrimų kiekį, kita vertus, sprendžiant, jog atsakovės netinkamai suteiktos paslaugos trÅ«kumas – visų pagal sutartį teiktinų paslaugų nutraukimas laikytinas pakankamai Å¡iurkščiu, kadangi ieÅ¡kovė ir Å¡ventės svečiai neteko galimybės toliau Å¡vęsti ieÅ¡kovo jubiliejaus Å¡ventę, teismas sprendžia, kad dėl atsakovės netinkamai ieÅ¡kovei suteiktų Å¡ventės organizavimo, maitinimo ir patalpų nuomos paslaugų nutraukus paslaugų teikimÄ , yra pagrindas sumažinti už Å¡ventę ieÅ¡kovės sumokėtÄ kainÄ , priteisiant ieÅ¡kovei 35 procentus nuo visos ieÅ¡kovės už maistÄ sumokėtos sumos – 684,05 Eur (1 954,44 x 35 proc. = 684,05 Eur) (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl neturtinės žalos 39. IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės kiekvienam iÅ¡ jų po 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat Civilinio kodekso nuostatomis, kuriose pateikiamas neturtinės žalos apibrėžimas (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), neturtinę žalÄ kildindamas iÅ¡ atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, neteisėto ir neadekvataus darbuotojų elgesio, praÅ¡o priteisti jų praÅ¡omÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti.

IeÅ¡kinyje, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, ji siejama su ieÅ¡kovų jaučiama nuolatine įtampa, stresu, didele gėda dėl Å¡ventės eigos, todėl ieÅ¡kovai nurodo jaučiantys nepatogumÄ bendrauti su Å¡ventėje buvusiais svečiais, dėl ko yra sumažėjusios jų bendravimo galimybės. IeÅ¡kovų teigimu, jie atsakovės darbuotojų buvo akivaizdžiai pažeminti kitų žmonių akyse, o visa jubiliejaus Å¡ventė prisimenama kaip koÅ¡maras. Dublike papildomai nurodyta, kad dėl atsakovės sprendimo neleisti tęsti Å¡ventės, Å¡ventė buvo sugadinta, be to, ieÅ¡kovas atsakovės veiksmų neteisėtumÄ sieja su jos darbuotojų veiksmais reikalaujant iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėti už suteiktas paslaugas, nors tokios pareigos ieÅ¡kovas neturėjo.

Taip pat yra nurodoma, jog nepagrįstai buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, kurie ieÅ¡kovÄ sumušė, jis buvo sulaikytas ir areÅ¡tinėje praleido daugiau nei pusantros paros. IeÅ¡kovai nurodo patiriantys emocinį Å¡okÄ , iÅ¡gÄ stį, psichologinius iÅ¡gyvenimus, jaučia stresÄ , nerimÄ , jaučiasi pažeminti kitų žmonių akyse. 39.1. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais neturtinė žala atlyginama kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Taigi neturtinės žalos atlyginimas yra galimas tik egzistuojant įstatyme numatytiems atvejams. Vienas iÅ¡ tokių atvejų yra įtvirtintas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, kurio 1 dalies 5 punkte numatyta vartotojo teisė į pažeistų teisių gynimÄ ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimÄ . Pažymėtina, kad minėtame įstatyme vartotojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad vartotoju laikytinas asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo. 39.2. Kaip galima spręsti iÅ¡ ieÅ¡kovų procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡sakytos pozicijos, jie nurodo neturtinę žalÄ patyrę dėl atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, veiksmų, t. y. jos darbuotojų neteisėtų veiksmų ir neadekvataus elgesio. Viena vertus, nagrinėjamos civilinės bylos kontekste tai sudaro pagrindÄ spręsti, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra kildinamas iÅ¡ bylos Å¡alis siejusių sutartinių teisinių santykių dėl atlygintinų paslaugų teikimo.

Kita vertus, ieÅ¡kovai reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė bÅ«tent Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis. Tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovas viso proceso metu kategoriÅ¡kai neigė bet kokius savo kaip fizinio asmens ir atsakovės sutartinius santykius dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Teismo sprendime jau pirmiau yra pripažinta, kad ieÅ¡kovas K. S. nebuvo Å¡alių sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Å¡alis, t. y. jis nebuvo užsakovas, o kartu tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju jis negali bÅ«ti laikomas Å¡alis siejusių sutartinių teisinių santykių dalyviu, todėl jo reikalavimas negali bÅ«ti kildinamas iÅ¡ sutartinių teisinių santykių. 39.3.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ , neatitinka ir įstatyme numatytų atvejų, kai neturtinė žala atlyginama taikant deliktinę atsakomybę. Remiantis CK nuostatomis, neturtinė žala atlyginama dėl nusikalimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, nors ir nurodęs, kad bÅ«tent atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai nepagrįstai reikalaujant sumokėti už suteiktas paslaugas, o taip pat ir nepagrįstas policijos pareigÅ«nų, dėl kurių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas buvo sužalotas, lėmė neturtinės žalos atsiradimÄ , tačiau teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl deliktinės atsakomybės atsakovei taikymo.

Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės ir (ar) jos darbuotojų padarytÄ nusikaltimÄ (-us), dėl kurių ieÅ¡kovas galėjo patirti neturtinę žalÄ , o jei ieÅ¡kovas ir patyrė tam tikrus sveikatos sužalojimus jo jubiliejaus Å¡ventės metu (Å¡ventei pasibaigus), jie buvo sÄ lygoti ne atsakovės, bet policijos pareigÅ«nų tiesioginių veiksmų, už kuriuos atsakovė nėra teisiÅ¡kai atsakinga. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo ir deliktinės atsakomybės taikymo atvejais. 39.4.

Deliktinės atsakomybės už netinkamos kokybės prekių ir paslaugų tiekimÄ taikymo klausimu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 6.299 straipsnyje įtvirtintÄ Å¾alos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principÄ neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginama ne tik kaip sveikatos sužalojimu asmens patirtų skausmo, iÅ¡gyvenimų padarinys, bet ir tuo atveju, kada netinkamos kokybės paslaugos suteikimu tiesioginė žala asmens sveikatai nėra padaroma, bet apskritai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės (CK 6.250 straipsnis); reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas teisių gynimo bÅ«das, kuris egzistuoja, nesvarbu turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar neatsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2005).

Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieÅ¡kovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , negali bÅ«ti vadovaujamasi ir minėta CK nuostata, kadangi CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriaus ketvirtajame skirsnyje (CK 6.292–6.300 straipsniai) įtvirtintas žalos, padarytos netinkamos kokybės produktais ar paslaugomis, atlyginimo institutas, o Å¡iame CK skirsnyje vartojama autonominė netinkamos kokybės produktų (paslaugų) sÄ voka – ji reiÅ¡kia nesaugius produktus ar paslaugas.

Pažymėtina, kad atsakovas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nesieja su atsakovės suteiktų paslaugų nesaugumu (nesaugiomis paslaugomis), todėl Å¡ios nuostatos nagrinėjamu atveju taip pat negali bÅ«ti taikomos. 39.5. Teismas, remdamasis pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais bei nesant įstatyme numatyto pagrindo, remdamasis kuriuo ieÅ¡kovas galėtų reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendžia, kad ieÅ¡kovo K. S. reikalavimas dėl 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. 39.6.

Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti jai iÅ¡ atsakovės neturtinę 1 500,00 Eur dydžio žalÄ , teismas pažymi, jog sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktikoje suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra bÅ«tina nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygas, tarp jų – žalos padarymo faktÄ , nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymÄ ; neturtinė žala, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu jau suformuotÄ teismų praktikÄ ; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ .

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio itin svarbus yra proporcingumo principas, kuriuo vadovaujanti asmens atžvilgiu taikomos priemonės turi bÅ«ti proporcingos siekiamam tikslui, neturi varžyti asmens labiau nei bÅ«tina. 39.7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė ne tik kad nesuteikė ieÅ¡kovei visos informacijos apie jos teikiamas Å¡venčių organizavimo paslaugas, bet netinkamai įvykdė ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, nesuteikdama kokybiÅ¡kų paslaugų, savo iniciatyva nutraukus ieÅ¡kovo K.

S. jubiliejaus Å¡ventei užsakytos Å¡ventės Å¡ventimÄ . Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumÄ . Byloje nenustatyta jokių ieÅ¡kovės veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, turėjęs įtakos Å¡ventės nutraukimui ir suteikiantis įstatymų nustatytÄ pagrindÄ mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. 39.8. CK 6.250 straipsnyje įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kaip jau buvo minėta, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. IeÅ¡kovei sutartiniuose santykiuose su atsakove esant vartotojai, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Sprendžiant, ar dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė neturtinės žalos, pažymėtina, jog ieÅ¡kovė Å¡ventę organizavo ir paslaugas pas atsakovę užsakė siekiant paminėti jos tėvo, ieÅ¡kovo K.

S. 50-ties metų jubiliejų. Atsakovės darbuotojams ėmusis veiksmų, lėmusių Å¡ventės pasibaigimÄ , t. y. iÅ¡ esmės atsakovei nutraukus jubiliejaus Å¡ventę, neabejotina, jog ieÅ¡kovė, kaip jubiliato dukra, organizavusi Å¡ventę, patyrė neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų dėl tokios Å¡ventės baigties, jautė stresÄ , nerimÄ , gėdÄ prieÅ¡ Å¡ventės dalyvius dėl nepasisekusios Å¡ventės ir tokios jos baigties, taip pat ir dėl vėliau sekusių pasekmių.

Teismo vertinimu, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieÅ¡kovė galėjo iÅ¡gyventi įtampÄ , neigiamas emocijas, apmaudÄ . Nurodyti iÅ¡gyvenimai, įtampa, stresas, nerimas, taip pat abejojimas dėl savo, kaip organizatorės sugebėjimų, patirta gėda, sÄ lygojo bendravimo galimybių sumažėjimÄ . 39.9. Nustačius, jog bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų nutraukiant Å¡ventę ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ , yra pagrindas konstatuoti, jog tarp žalos ir atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis). 39.10.

Remiantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, verslininko (CK 2.4 straipsnio 2 dalis) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių rizikÄ . Verslininkui sutartinė civilinė atsakomybė netaikoma tuo atveju, jei jis įrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos. Tokių aplinkybių byloje atsakovė, bÅ«dama verslininke, neįrodinėjo. 39.11. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovės patirta neturtinė žala turėjo ir (ar) gali turėti neigiamų pasekmių ieÅ¡kovės sveikatai, kad ir bylos nagrinėjimo teisme metu jautėsi, jog ieÅ¡kovė iki Å¡iol jaudinasi dėl nepavykusios Å¡ventės tėvui, į patirtos žalos pobÅ«dį, į tai, kad žalÄ sukėlė atsakovės – verslininkės veiksmai, į teismo nustatytÄ ieÅ¡kovės patirtos žalos dydį (684,05 Eur), vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 1 500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo yra tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiant 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . 39.12.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovės yra priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 1 384,05 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl sumokėto avanso grÄ Å¾inimo 40. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, praÅ¡iusi civilinėje byloje apklausti jos nurodytus asmenis kaip liudytojus, vykdydama Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartyje numatytÄ Ä¯pareigojimÄ , į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 2019 m. birželio 5 d. sumokėjo 750,00 Eur avansÄ galimoms liudytojų iÅ¡laidoms padengti (1 t., e. b. l. 136). 2019 m. birželio 25 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymas dėl liudytojų apklausos buvo tenkintas, į teismo posėdį buvo iÅ¡kviesti jos praÅ¡omi apklausti asmenys – K.

R., M. S. ir J. S.. K. R. ir M. S. buvo atvykę į teismo posėdį, jame buvo apklausti kaip liudytojai, tačiau praÅ¡ymų dėl jų turėtų iÅ¡laidų atlyginimo nėra gauta. 40.1. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės į teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėtos lėšos nebuvo panaudotos pagal paskirtį, t. y. jos nebuvo panaudotos liudytojams priklausančioms sumoms iÅ¡mokėti, tolimesnis jų saugojimas teismo depozitinėje sÄ skaitoje yra netikslingas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis CPK 90–91 straipsnių nuostatomis, atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intina į teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėta 750,00 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 41. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Taip pat Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

42. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovai už ieÅ¡kinį yra sumokėję 90,00 Eur žyminį mokestį (1 t., e. b. l. 36). IeÅ¡kinio reikalavimai patenkinti iÅ¡ dalies, patenkintų reikalavimų dalis (įvertinus atmestÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir iÅ¡ dalies patenkintus ieÅ¡kovės reikalavimus) yra 34,60 procentai. Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas atmestas, jam sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinas, o proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų sumai priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 31,14 Eur žyminio mokesčio. 42.1.

IeÅ¡kovai byloje taip pat turėjo atstovavimo iÅ¡laidų: atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei yra sumokėję 900,00 Eur – 50,00 Eur už teisines konsultacijas, 100,00 Eur už susipažinimÄ su byla, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, 750,00 Eur už atstovavimÄ civilinėje byloje; advokato padėjėjai B. J. – 900,00 Eur – 50,00 Eur už susipažinimÄ su bylos dokumentais, 550,00 Eur už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , 300,00 Eur už dubliko suraÅ¡ymÄ (2 t., e. b. l. 151–156). 42.2.

IeÅ¡kovų byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog jie turėjo praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už advokatės ir advokato padėjėjos pagalbÄ byloje, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovų atstovai į teismo posėdžius vyko iÅ¡ kitos nei teismo buveinė vietos, į byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ ir pobÅ«dį (byla nėra pernelyg sudėtinga, joje nespręsti itin sudėtingi teisės taikymo ir (ar) aiÅ¡kinimo klausimai, tačiau byla didelė dėl joje apklaustų asmenų skaičiaus ir dėl to imli laikui), nėra pernelyg neproporcingos. 42.3.

Atsakovės patekti duomenys patvirtina, jog ji už teisines paslaugas advokatei Midai Vengeliauskaitei yra sumokėjusi: 1 000,00 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ (1 t., e. b. l. 60–62); 600,00 Eur už tripliko parengimÄ ir 600,00 Eur už praÅ¡ymo dėl neÅ¡aliÅ¡ko teismo parengimÄ , už praÅ¡ymo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga parengimÄ , už susipažinimÄ su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir praÅ¡ymo prijungti raÅ¡ytinius įrodymus prijungimÄ , už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir dalyvavimÄ 2019 m rugsėjo 12 d. teismo posėdyje (2 t., e. b. l. 43–46).

Taip pat 400,00 Eur už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui (praÅ¡ymų dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo parengimas) ir dalyvavimas 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdyje (2 t., e. b. l. 103–104) bei 200,00 Eur už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir dalyvavimÄ 2019 m lapkričio 18 d. teismo posėdyje (2 t., e. b. l. 158–159). IÅ¡ viso advokatei Midai Vengeliauskaitei atsakovė yra sumokėjusi 2 800,00 Eur. 42.4. Atsakovės patekti duomenys patvirtina, jog ji už teisines paslaugas advokatui Linui MeÅ¡kiui yra sumokėjusi 968,00 Eur, už susipažinimÄ su civiline byla, už dalyvavimÄ 2019 m rugsėjo 12 d. teismo posėdyje ir už dalyvavimÄ 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdyje (2 t., e. b. l. 147–150).

Taigi iÅ¡ viso atsakovė byloje turėjo 3 768,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 42.5. Nustačius, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalaus už advokato ir advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio), ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos Å¡alims proporcingai patenkintų ir atmestų jų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). 42.6.

IeÅ¡kovai iÅ¡ viso turėjo 1 800,00 Eur iÅ¡laidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. IeÅ¡kinio patenkintų reikalavimų suma, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovo K. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, o ieÅ¡kovės du reikalavimai patenkinti iÅ¡ dalies, proporcingai Å¡iems reikalavimams, yra 34,60 procento, todėl ieÅ¡kovams priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato ir advokato padėjėjo pagalbÄ suma yra 622,80 Eur. Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimai atmesti, Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei. 42.7.

Atsakovė byloje iš viso turėjo 3 768,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (65,40 procentų), atsakovei iš ieškovų priteistina iš viso 2 464,27 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimas sudarė 37,50 procentus visos ieškinio sumos, atsakovei iš ieškovo priteistina 924,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atitinkamai iš ieškovės, kurios reikalavimų suma ieškinio sumoje yra 62,50 procentų, – 1 540,17 Eur. 42.8.

IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės iÅ¡ viso priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 653,94 Eur. Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 1 540,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju yra tikslinga atlikti įskaitymÄ ir įskaityti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ Ä¯ atsakovei mokėtinÄ sumÄ , todėl atlikus įskaitymÄ atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 886,23 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, o iÅ¡ ieÅ¡kovo – 924,10 Eur.

Atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės nepriteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų.

43. Nustatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 16,66 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija minimaliÄ 3,00 Eur dydžio sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl, ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, paskirstytinos Å¡alims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Iš atsakovės valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma yra 5,76 Eur, o likusi suma – 10,90 Eur, atitinkamai valstybei priteistina iš ieškovų: iš ieškovo 4,09 Eur, o iš ieškovės – 6,81 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 290–291, straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 684,05 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 05 ct) turtinės, 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (1 384,05 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 886,23 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 23 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 924,10 Eur (devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

GrÄ Å¾inti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į Kauno apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ 2019 m. birželio 5 d. sumokėtus 750,00 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct). Sprendimo dalį dėl sumokėto avanso grÄ Å¾inimo pavesti vykdyti Kauno apylinkės teismo finansų skyriui. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,81 Eur (Å¡eÅ¡ių eurų 81 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,09 Eur (keturių eurų 09 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,76 Eur (penkių eurų 76 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė