Lithuanian court dismisses non-pecuniary damages claim for alleged poor prison conditions due to lack of objective evidence.
Legislator summary
AI generatedThe Panevėžys Regional Administrative Court dismissed the plaintiff's claim for 30,000 EUR in non-pecuniary damages regarding alleged poor conditions in a detention hospital. The plaintiff alleged that smoking bans, welding fumes, and lack of vegan food caused physical and mental harm, but the defendant argued these claims were based solely on subjective opinions without objective proof. The court ruled that the plaintiff failed to provide evidence of specific health impacts or prove the defendant's intentional misconduct, thereby lacking the necessary elements for state liability under the Administrative Procedure Code.
Legislator headnote
AI generatedAdministrative Procedure Code Art. 57, 88; The court established that a claim for non-pecuniary damages against the state requires objective evidence of unlawful acts and a causal link to harm, which is absent when allegations rely merely on subjective assertions without medical or factual substantiation.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla Nr. I-2075-279/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02858-2018-8 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 15 d. PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja NijolÄ ÄekanauskienÄ, sekretoriaujant Ingridai PetuÅ¡kinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui R. K., pareiÅ¡kÄjo atstovui advokato padÄjÄjui L. R., vieÅ¡o teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R.
K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas nustatÄ : pareiÅ¡kÄjas R. K. (toliau â ir R. K., ir pareiÅ¡kÄjas) skundu kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dÄl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje, atlyginti už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. (b. l. 2-6).
PareiÅ¡kÄjas R. K. skunde ir teismo posÄdyje nurodÄ, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužÄs mÄnesio, o su pertraukomis iki 2017 m. birželio 6 d. gydÄsi LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje. NurodytÄ laikotarpį pareiÅ¡kÄjui buvo draudžiama rÅ«kyti. Gydymo nuo priklausomybÄs nuo rÅ«kymo neskyrÄ, iÅ¡ asmeninių lÄšų tokių priemonių įsigyti neturÄjo galimybÄs. Paskirtų psichotropinių vaistų atsisakÄ, nes prie jų priprantama. 2016 m. sausio 1 d. patalpose, kuriose buvo pareiÅ¡kÄjas, buvo vykdomi suvirinimo darbai, kurių metu sklido dÅ«mai, trikdÄ sveikatÄ .
Darbai vyko apie 10 minuÄių. IÅ¡ kameros iÅ¡eiti buvo uždrausta, dÄl Å¡alto oro atidaryti langų negalÄjo, rÅ«bai ir patalynÄ prisigÄrÄ dÅ«mų. Nebuvo tiekiamas veganiÅ¡kas maistas, dÄl ko pareiÅ¡kÄjas valgydavo ne viskÄ , taip gaudamas mažesnį kiekį kalorijų. TurÄjo maistÄ pirktis iÅ¡ parduotuvÄs. DÄl minÄtų atsakovÄs veiksmų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais ir fiziniais iÅ¡gyvenimais, diskriminacija, pažeminimu bei sveikatos pablogÄjimu.
PareiÅ¡kÄjo atstovas iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kais argumentais, praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ tenkinti, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ (toliau â ir LAVL, ir atsakovÄs atstovÄ) atsiliepime (b. l. 33-36) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko, nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog draudžiama rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendrojo naudojimo patalpose.
LigoninÄ yra KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi įstaiga, kurios paskirtis â ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirtas suÄmimas, laisvÄs atÄmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant paskirtos kardomosios priemonÄs ar bausmÄs vykdymÄ . Apie draudimÄ rÅ«kyti įspÄja užraÅ¡ai ir ženklai, iÅ¡kabinti visose bendro naudojimo patalpose. 2016 m. sausio 1 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 115 buvo atliekami suvirinimo darbai.
Suvirinimo technika buvo naudojama labai trumpai, todÄl reikÅ¡mingos įtakos pareiÅ¡kÄjo sveikatai neturÄjo. LAVL nuteistieji maitinami vadovaujantis KalÄjimų departamento direktoriaus patvirtintais nuteistųjų valgiaraÅ¡Äiais. KalÄjimų departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 veganams valgiaraÅ¡tis nebuvo patvirtintas. PareiÅ¡kÄjas į administracijÄ su praÅ¡ymu dÄl veganams tinkamo maitinimo nesikreipÄ. ApibÅ«dindamas patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kÄjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindÄ priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinÄs žalos atsiradimÄ .
PraÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs atstovÄs dÄl jos neteisÄtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ patyrÄ nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. atlikdamas laisvÄs atÄmimo bausmÄ LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas jo nurodytu laikotarpiu LAVL buvo gydomas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. vasario 24 d.
PravieniÅ¡kių padalinyje, nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 2 d. Vilniaus padalinyje, nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 17 d. â PravieniÅ¡kių padalinyje, todÄl ginÄui sprÄsti yra aktualus laikotarpis nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. (toliau â ir ginÄo laikotarpis). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.
Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). TurtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos KalÄjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ). Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Kadangi pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmÄs atlikimo įstaigoje laikotarpiu jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmÄs atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad LAVL buvo draudžiama rÅ«kyti. Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnyje. Å io straipsnio 1dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose Å¡vietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialines priežiÅ«ros ir (ar) socialinÄs globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat, kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspÄjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Bylos duomenimis nustatyta, kad visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose) yra iÅ¡kabinti įspÄjamieji užraÅ¡ai ir (arba) ženklai, įspÄjantys apie draudimÄ rÅ«kyti (b. l. 78-82).
Teismas pažymi, kad LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄ, visų pirma, yra gydymo, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, kaip jÄ apibrÄžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs nuostatų 1 punktu, LigoninÄs paskirtis â ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonÄ â suÄmimas, ir areÅ¡to bei laisvÄs atÄmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonÄs â suÄmimo, areÅ¡to ir laisvÄs atÄmimo bausmių vykdymÄ .
Taigi, Å¡iuo atveju LAVL yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sÄ lygas, ir, atsižvelgus į Å¡ios įstaigos specifikÄ , pirmiau minÄtÄ teisinį reguliavimÄ , draudžiama rÅ«kyti LAVL teritorijoje ir patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakÄs, kad vadovaujantis minÄtų teisÄs aktų nuostatomis, numatanÄiomis draudimÄ rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, LigoninÄ privalo pasirÅ«pinti Å¡io draudimo įgyvendinimu (žr.
LVAT 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-3125-520/2019). Byloje nenustaÄius LAVL neteisÄtų veiksmų, konstatuotina, kad nÄra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad bÅ«tų priteistas pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omas neturtinÄs žalos atlyginimas, turi bÅ«ti nustatytos visos trys sÄ lygos, bÅ«tinosios deliktinei atsakomybei kilti, â neteisÄti veiksmai, žala, priežastis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildino iÅ¡ aplinkybÄs, kad 2016 m. sausio 1 d. patalpoje, kur jis gydÄsi, buvo atliekami suvirinimo darbai.
AtsakovÄs atstovÄ atsiliepime nurodÄ, kad 2016 m. sausio 1 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 115 buvo atliekami remonto darbai, kurių metu reikÄjo panaudoti suvirinimo technikÄ , suvirinimo technika buvo naudojama trumpÄ laikÄ . Kita vertus, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisÄtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkreÄiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisÄtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisÄs ar teisÄti interesai.
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas tik konstatavo savo nuomonÄ apie kalinimo sÄ lygas LAVL, taÄiau visiÅ¡kai nepagrindÄ Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmÄmis. Sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs).
ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. PažymÄtina, jog neturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , pareiÅ¡kÄjo argumentai atmetami kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jam nebuvo tiekiamas veganiÅ¡kas maitinimas. Asmenų, kuriems ribojama laisvÄ, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, â pagal racionalaus maitinimo normas.
Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos VyriausybÄ arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalÄjimuose maitinami vadovaujantis FiziologinÄmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo iÅ¡laidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsÄjo 23 d.
įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklÄmis, patvirtintomis KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau â KalÄjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužÄs 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau â ir Maitinimo organizavimo taisyklÄs), KalÄjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 âDÄl valgiaraÅ¡Äių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimoâ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d., toliau â Ä®sakymas).
Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraÅ¡Äius, atitinkanÄius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrÄ dietinį maitinimÄ â pagal dietinio maitinimo valgiaraÅ¡Äius. KalÄjimų departamento direktorius Ä®sakymu patvirtino: valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams; valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams; valgiaraÅ¡tį dirbanÄioms moterims; valgiaraÅ¡tį nedirbanÄioms moterims; valgiaraÅ¡tį nepilnameÄiams; valgiaraÅ¡tį nÄÅ¡Äioms moterims; valgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinanÄioms moterims; valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraÅ¡tį dirbanÄioms moterims (vegetarÄms); valgiaraÅ¡tį nedirbanÄioms moterims (vegetarÄms); dietinio maitinimo valgiaraÅ¡tį.
Tuo tarpu valgiaraÅ¡tis veganams patvirtintas KalÄjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog LAVL 2014 m. gruodžio 29 d. buvo sudariusi Maitinimo paslaugos pirkimo â pardavimo sutartį Nr. 57-131 (toliau â 2014 m. Sutartis) (b. l. 50-62), 2016 m. sausio 28 d. Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo â pardavimo sutartį Nr. 747 (toliau â 2016 m. Sutartis) (b. l. 65-76). Tiek 2014 m. Sutartyje, tiek 2016 m. Sutartyje numatyta, kad nuteistųjų maitinimas organizuojamas ir turi atitikti Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.14 âDÄl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimoâ, KalÄjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužÄs 2 d.
įsakymu Nr. 4/07-117 âDÄl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimoâ ir KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 âDÄl valgiaraÅ¡Äių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimoâ nuostatas. Vertinant Å¡iuos duomenis matyti, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys, kurie nevalgo mÄsos ar gyvulinÄs kilmÄs maisto iki KalÄjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d.
įsakymo Nr. V-257 (įsigaliojÄs nuo 2017 m. birželio 15 d.) kaip alternatyvÄ galÄjo pasirinkti maitinimÄ pagal valgiaraÅ¡tį vegetarams. Teismo vertinimu, valgiaraÅ¡tis vegetarams iÅ¡ esmÄs buvo minimali, bet pakankama alternatyva tiems asmenims, kurie negali/nenori valgyti mÄsos ar kitų gyvulinÄs kilmÄs produktų. Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas nepažeisdamas savo įsitikinimų turÄjo galimybÄ maitintis pagal valgiaraÅ¡tį vegetarams, taÄiau nevalgydamas patiekalų ar jų dalių, kuriuose yra jam netinkamų produktų, o trÅ«kstamÄ kalorijų kiekį pakeisdamas iÅ¡ parduotuvÄs tiekiamais produktais.
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, neturtinei žalai bei kaltiems atsakovÄs atstovÄs veiksmams pagrįsti, todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodÄ neteisÄtų atsakovÄs atstovÄs pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinÄs žalos egzistavimo fakto. LAVL teigimu, dÄl veganinio maitinimo pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ Ä¯ LigoninÄs administracijÄ . Å ias aplinkybes paneigianÄių duomenų pareiÅ¡kÄjas teismui taip pat nepateikÄ.
Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl neskirto veganinio maitinimo, atmestini kaip neįrodyti. Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovÄs atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.
R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). GinÄo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl jo orumÄ Å¾eminanÄių sÄ lygų LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todÄl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lÄmÄ neturtinÄs žalos atsiradimÄ .
PareiÅ¡kÄjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikÄ, todÄl teismas neturi pagrindo sprÄsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinÄms arba psichinÄms pareiÅ¡kÄjo savybÄms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisÄtų valstybÄs institucijos veiksmų â pareiÅ¡kÄjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo paÄiu, ir neturtinÄs žalos atsiradimo fakto.
Byloje nÄra jokių duomenų, jog atsakovÄs atstovÄ atliko veiksmus, kuriais siekÄ pareiÅ¡kÄjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrÄtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.). NenustaÄius atsakovÄs neteisÄtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikÄ Ä¯ bylÄ pažymÄ apie 244,40 Eur antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas (b. l. 92).
Bylos duomenimis, ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjÅ«Äio 24 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-3941-14838 nusprÄsta R. K. teikti antrinÄ teisinÄ pagalbÄ administracinÄje byloje dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, paskiriant advokatÄ S. S. (b. l. 13-15). Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba, teismas savo iniciatyva, gavÄs iÅ¡ valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos teikimÄ organizuojanÄios institucijos duomenis apie apskaiÄiuotas teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojanÄias iÅ¡laidų atlyginimÄ .
Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjo skundas atmestas, nÄra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, nusprendžia: pareiÅ¡kÄjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mus.
TeisÄja NijolÄ ÄekanauskienÄ