Legislator Case Law & Legislation
ee0beaab-1e67-430a-b17a-a192a3d8a6d5 AI generated

Lithuanian court dismisses non-pecuniary damages claim for alleged poor prison conditions due to lack of objective evidence.

Case Number ee0beaab-1e67-430a-b17a-a192a3d8a6d5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Panevėžys Regional Administrative Court dismissed the plaintiff's claim for 30,000 EUR in non-pecuniary damages regarding alleged poor conditions in a detention hospital. The plaintiff alleged that smoking bans, welding fumes, and lack of vegan food caused physical and mental harm, but the defendant argued these claims were based solely on subjective opinions without objective proof. The court ruled that the plaintiff failed to provide evidence of specific health impacts or prove the defendant's intentional misconduct, thereby lacking the necessary elements for state liability under the Administrative Procedure Code.

Legislator headnote

AI generated

Administrative Procedure Code Art. 57, 88; The court established that a claim for non-pecuniary damages against the state requires objective evidence of unlawful acts and a causal link to harm, which is absent when allegations rely merely on subjective assertions without medical or factual substantiation.

Keywords

AI generated
non-pecuniary damages state liability detention conditions administrative procedure code burden of proof smoking ban health impact

Cited Legislation

AI generated
Administrative Procedure Code Art. 57
Administrative Procedure Code Art. 88(1)

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-2075-279/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02858-2018-8 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 15 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, sekretoriaujant Ingridai PetuÅ¡kinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. K., pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui L. R., vieÅ¡o teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė : pareiÅ¡kėjas R. K. (toliau – ir R. K., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginti už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. (b. l. 2-6).

PareiÅ¡kėjas R. K. skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužės mėnesio, o su pertraukomis iki 2017 m. birželio 6 d. gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. NurodytÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo draudžiama rÅ«kyti. Gydymo nuo priklausomybės nuo rÅ«kymo neskyrė, iÅ¡ asmeninių lėšų tokių priemonių įsigyti neturėjo galimybės. Paskirtų psichotropinių vaistų atsisakė, nes prie jų priprantama. 2016 m. sausio 1 d. patalpose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, buvo vykdomi suvirinimo darbai, kurių metu sklido dÅ«mai, trikdę sveikatÄ .

Darbai vyko apie 10 minučių. IÅ¡ kameros iÅ¡eiti buvo uždrausta, dėl Å¡alto oro atidaryti langų negalėjo, rÅ«bai ir patalynė prisigėrė dÅ«mų. Nebuvo tiekiamas veganiÅ¡kas maistas, dėl ko pareiÅ¡kėjas valgydavo ne viskÄ , taip gaudamas mažesnį kiekį kalorijų. Turėjo maistÄ pirktis iÅ¡ parduotuvės. Dėl minėtų atsakovės veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais ir fiziniais iÅ¡gyvenimais, diskriminacija, pažeminimu bei sveikatos pablogėjimu.

PareiÅ¡kėjo atstovas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir LAVL, ir atsakovės atstovė) atsiliepime (b. l. 33-36) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, nurodė, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog draudžiama rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendrojo naudojimo patalpose.

Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirtas suėmimas, laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant paskirtos kardomosios priemonės ar bausmės vykdymÄ . Apie draudimÄ rÅ«kyti įspėja užraÅ¡ai ir ženklai, iÅ¡kabinti visose bendro naudojimo patalpose. 2016 m. sausio 1 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 115 buvo atliekami suvirinimo darbai.

Suvirinimo technika buvo naudojama labai trumpai, todėl reikÅ¡mingos įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai neturėjo. LAVL nuteistieji maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintais nuteistųjų valgiaraščiais. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 veganams valgiaraÅ¡tis nebuvo patvirtintas. PareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu dėl veganams tinkamo maitinimo nesikreipė. ApibÅ«dindamas patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės atstovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu LAVL buvo gydomas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. vasario 24 d.

Pravieniškių padalinyje, nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 2 d. Vilniaus padalinyje, nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 17 d. – Pravieniškių padalinyje, todėl ginčui spręsti yra aktualus laikotarpis nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje laikotarpiu jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL buvo draudžiama rūkyti. Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialines priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat, kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Bylos duomenimis nustatyta, kad visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose) yra iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti (b. l. 78-82).

Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, visų pirma, yra gydymo, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, kaip jÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 1 punktu, Ligoninės paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju LAVL yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sÄ lygas, ir, atsižvelgus į Å¡ios įstaigos specifikÄ , pirmiau minėtÄ teisinį reguliavimÄ , draudžiama rÅ«kyti LAVL teritorijoje ir patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimÄ rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, Ligoninė privalo pasirÅ«pinti Å¡io draudimo įgyvendinimu (žr.

LVAT 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3125-520/2019). Byloje nenustačius LAVL neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad bÅ«tų priteistas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas neturtinės žalos atlyginimas, turi bÅ«ti nustatytos visos trys sÄ lygos, bÅ«tinosios deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. PareiÅ¡kėjas neturtinė žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad 2016 m. sausio 1 d. patalpoje, kur jis gydėsi, buvo atliekami suvirinimo darbai.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad 2016 m. sausio 1 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 115 buvo atliekami remonto darbai, kurių metu reikėjo panaudoti suvirinimo technikÄ , suvirinimo technika buvo naudojama trumpÄ laikÄ . Kita vertus, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas LAVL, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo tiekiamas veganiÅ¡kas maitinimas. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d., toliau – Įsakymas).

Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Kalėjimų departamento direktorius Ä®sakymu patvirtino: valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams; valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams; valgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims; valgiaraÅ¡tį nedirbančioms moterims; valgiaraÅ¡tį nepilnamečiams; valgiaraÅ¡tį nėščioms moterims; valgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms moterims; valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms); valgiaraÅ¡tį nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraÅ¡tį.

Tuo tarpu valgiaraštis veganams patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog LAVL 2014 m. gruodžio 29 d. buvo sudariusi Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 57-131 (toliau – 2014 m. Sutartis) (b. l. 50-62), 2016 m. sausio 28 d. Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 747 (toliau – 2016 m. Sutartis) (b. l. 65-76). Tiek 2014 m. Sutartyje, tiek 2016 m. Sutartyje numatyta, kad nuteistųjų maitinimas organizuojamas ir turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatas. Vertinant šiuos duomenis matyti, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, kurie nevalgo mėsos ar gyvulinės kilmės maisto iki Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d.

įsakymo Nr. V-257 (įsigaliojęs nuo 2017 m. birželio 15 d.) kaip alternatyvÄ galėjo pasirinkti maitinimÄ pagal valgiaraÅ¡tį vegetarams. Teismo vertinimu, valgiaraÅ¡tis vegetarams iÅ¡ esmės buvo minimali, bet pakankama alternatyva tiems asmenims, kurie negali/nenori valgyti mėsos ar kitų gyvulinės kilmės produktų. Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepažeisdamas savo įsitikinimų turėjo galimybę maitintis pagal valgiaraÅ¡tį vegetarams, tačiau nevalgydamas patiekalų ar jų dalių, kuriuose yra jam netinkamų produktų, o trÅ«kstamÄ kalorijų kiekį pakeisdamas iÅ¡ parduotuvės tiekiamais produktais.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, neturtinei žalai bei kaltiems atsakovės atstovės veiksmams pagrįsti, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė neteisėtų atsakovės atstovės pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto. LAVL teigimu, dėl veganinio maitinimo pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Ligoninės administracijÄ . Å ias aplinkybes paneigiančių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui taip pat nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neskirto veganinio maitinimo, atmestini kaip neįrodyti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė į bylÄ pažymÄ apie 244,40 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas (b. l. 92).

Bylos duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-3941-14838 nuspręsta R. K. teikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, paskiriant advokatę S. S. (b. l. 13-15). Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, nusprendžia: pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė