2026-01-14 Nr. AB-920-3-64-3-03059-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-112-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03059-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, 2) pripažinti, kad tarnybinių ginčų nagrinėjimo teisme vilkinimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodytų nuostatų, 3) atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus, grąžinti vykdomuosius dokumentus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo pirmąjį ir antrąjį reikalavimus, pažymėjo, kad šie skundo reikalavimai negali būti savarankišku skundo teisme dalyku, kadangi jais išreiškiama pareiškėjo pozicija ir prašoma tam tikrų aplinkybių pripažinimo bei konstatavimo, o tokie reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir nenagrinėtini teismo ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pasisakydamas dėl trečiojo skundo reikalavimo, teismas pažymėjo, kad kokias bylas priskirtina nagrinėti administracinių teismų kompetencijai. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgęs į tai, kad trečiasis pareiškėjo skundo reikalavimas nėra susijęs su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, teismas jį atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį ir grąžinti jo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas taip pat prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui galima suprasti, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 625 straipsniu, prašo atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus, grąžinti vykdomuosius dokumentus. Taigi, pareiškėjo skundas iš esmės susijęs su administracinių teismų paskirtų baudų už piktnaudžiavimą administraciniu procesu vykdymu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skundo reikalavimų atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus, grąžinti vykdomuosius dokumentus, pažymi, kad vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismas vykdymo procese atlieka tik įstatyme įtvirtintas funkcijas: nagrinėja antstolio ir kitų asmenų pareiškimus vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis), atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis), nagrinėja skundus dėl antstolio veiksmų (neveikimo) (CPK 510 straipsnis) ir ginčus, kilusius vykdymo procese (CPK 602, 603 ir kt. straipsniai). CPK 593, 594 ir 510 straipsniuose nustatytas funkcijas atlieka apylinkių teismai, o ginčus nagrinėti kaip pirmosios instancijos teismams kompetencija suteikta apylinkių ir apygardų teismams. Procesinį sprendimą priėmusio teismo kompetencija vykdymo procese yra siejama su vykdomojo rašto išdavimu (jo pateikimu vykdyti įstatyme nustatytais atvejais) ir vykdymo išaiškinimu (CPK 589 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad teismas, priėmęs vykdytiną sprendimą (nuosprendį), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas, negali savo iniciatyva atlikti jokių papildomų funkcijų priverstinio vykdymo procese, nei nurodyta įstatyme. Vykdytiną procesinį sprendimą priėmęs teismas negali būti laikomas nei išieškotoju, nei išieškotojo (valstybės) atstovu vykdymo procese (2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-421/2025).

Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančius tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17 str., 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.). Dėl pareiškėjo procesinio prašymo priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priimti atskirąją nutartį ir pripažinti tam tikras aplinkybes, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan