ee0a8f86-36c5-4ac0-bbb9-d9bc8ee03cef · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-214-553/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00548-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.8; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G.

B. ir A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų G. B. ir A. B. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, kuriuo prašė nutraukti tarp ieÅ¡kovų G. B. ir A. B. bei atsakovo UAB Vilniaus energija konkliudentiniais veiksmais sudarytÄ Å¡ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutart dėl Å¡ilumos energijos tiekimo ieÅ¡kovams priklausančioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ ;

Å ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį tarp Å¡alių laikyti nutraukta nuo 2012 m. balandžio mėn. dėl esminio atsakovo sutarties pažeidimo ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog 2012-03-23 nusiuntė atsakovui praÅ¡ymÄ netiekti Å¡ildymo ieÅ¡kovų patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ginčo patalpos). 2012-03-31 ieÅ¡kovai iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ neskaičiuoti Å¡ilumos mokesčio ginčo patalpoms. PraÅ¡ymai buvo grindžiami tuo, jog atliekant kapitalinį remontÄ buvo nuimti radiatoriai, nenaudojama Å¡iluma, netiekiamas Å¡iltas vanduo, o taip pat patalpos buvo negyvenamos.

Ginčo patalpose užšaldavo vanduo, vamzdynai, buvo akivaizdžiai reikalingas remontas. Patalpose nėra radiatorių, langai seni, neužsidarantys. IeÅ¡kovų patalpų Å¡iluma nepasiekia, ji pereina per žemiau esančias patalpas, todėl atsakovai netinkamai vykdo paslaugas. 2012 m. sausio mėnesį įvyko avarija, trÅ«ko pastato vamzdžiai ir vanduo pradėjo tekėti į apatinius aukÅ¡tus. Atsakovo atstovas buvo atvykęs ir matė avarijos pasekmes, todėl atsakovas privalėjo nutraukti paslaugų teikimÄ .

Sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovai grindžia tuo, jog ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės negauna to, ko tikėjosi, ir griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės. Tarp Å¡alių sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais ir ieÅ¡kovai negauna Å¡ilumos, nors to pagrįstai galėjo tikėtis. Atsakovas nebendradarbiavo, nesiekė Å¡alims priimtinų sprendimų, neatsižvelgė į ieÅ¡kovų praÅ¡ymus neskaičiuoti mokesčių. IeÅ¡kovai 2012-03-23 praÅ¡ymu prašė nebetiekti Å¡ilumos, nes paslaugos faktiÅ¡kai nebebuvo tiekiamos, nesant Å¡ildymo sistemos ir radiatorių ginčo patalpose.

Atsižvelgiant į sutarties esmę ir tai, jog paslaugos tiekiamos išimtinai klientų interesais, ieškovai turėjo teisę nutraukti sutartį bet kada CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl sutartis laikytina nutraukta nuo 2012 m. balandžio mėnesio. Sutartis yra vartojimo, nes ieškovai yra vartotojai ir jai taikytinos vartotojų apsaugos nuostatos. Atsakovo schemose nėra duomenų, jog iš viso būtų nutiesta karšto vandens trasa iki ieškovo namo, todėl atsakovas šilumos ieškovams netiekia.

Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad pas ieÅ¡kovÄ pagal registrų duomenis, kurie laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ginčo patalpose yra centralizuota Å¡ildymo sistema. Tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudaryta sutartis konkliudentiniais veiksmais, raÅ¡ytinės sutarties nebuvo. IeÅ¡kovai atjungė patalpų Å¡ildymÄ savavaliÅ¡kai, tačiau toks atjungimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir laikoma, jog ieÅ¡kovai nėra atsijungę nuo atsakovo Å¡ilumos tinklų.

Å ias aplinkybes patvirtina ir teismų praktika. Visi mokesčiai skaičiuojami pagal įvadinio skaitiklio parodymus tik už faktiÅ¡kai suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ . Net ir ieÅ¡kovams atsijungus per patalpoje esančius vamzdynus ir iÅ¡ Å¡alia esančių patalpų galima gauti iki 70 procentų reikalingos Å¡iluminės energijos. Be to, ieÅ¡kovai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkai, privalo mokėti už Å¡ilumÄ , teikiamÄ bendrojo naudojimo patalpoms. Už pastato bendrÄ sias sistemas atsakingi bendrasavininkai, kurie turi rÅ«pintis bendrosiomis namo Å¡ildymo sistemomis, kaip ir savininkai turi rÅ«pintis savo patalpų Å¡ildymo sistemomis, jas remontuoti.

To nepadarius, jie turi prisiimti atsakomybę dėl kylančių pasekmių. Daugelis faktų yra prejudiciniai, kurie nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl jų nereikia iÅ¡ naujo įrodinėti, IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami taikyti restitucijÄ nuo 2012 metų balandžio mėnesio, praÅ¡o iÅ¡ esmės grÄ Å¾inti pinigus, kurie buvo sumokėti pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Tokie veiksmai bÅ«tų nesÄ Å¾iningi tiek atsakovo, tiek kitų to paties pastato vartotojų atžvilgiu.

IeÅ¡kovai nelaikytini silpnesniÄ ja ginčo Å¡alimi, nes ieÅ¡kovas G. B. yra buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas, Å¡iuo metu advokatas ir patalpos naudojamos komerciniais tikslais, o ne namų Å«kio poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų A. B. ir G. B. 6,52 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. po 3,26 EUR (tris euro ir 26 euro centus) iÅ¡ kiekvienos ieÅ¡kovo.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai negali bÅ«ti laikomi vartotojais, nes patalpos registre įregistruotos kaip komercinės paskirties.

Taip pat teismas, remdamasis registrų duomenimis, laikė, kad ginčo patalpose yra pajungtas centralizuotas Å¡ildymas. IÅ¡ apskaitos prietaisų rodmenų žiniaraščio nustatė, jog Å¡ilumos skaitiklio duomenys kito, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog pastatui (duomenys neskelbtini), kuriame ir yra ginčo patalpos, Å¡iluminė energija buvo tiekiama 2012 - 2015 metais. Teismas nurodė, kad dėl netinkamos paslaugos kokybės ieÅ¡kovai turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus atsakovams, tačiau tai nėra pagrindas nutraukti sutartį, nes centralizuotos Å¡iluminės energijos tiekimo nutraukimas galimas tik ieÅ¡kovams atlikus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Teismas atmetė kaip neįrodytus ieÅ¡kovų argumentus, kad paslaugos teikiamos nepakankamos kokybės. Teismas ieÅ¡kovų reikalavimÄ nutraukti ginčo sutartį dėl esminio jos pažeidimo – netinkamo atsakovo paslaugų teikimo - atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas nustatė, kad individualaus Å¡ildymo sistema nėra registruota nekilnojamojo turto registre, todėl tokį atsijungimÄ laikė savavaliÅ¡ku. IeÅ¡kovams nepateikus įrodymų, jog jie, tiek atlikdami remontÄ , tiek vėliau atsijungė nuo centralizuotų Å¡iluminės energijos tinklų teisės aktų nustatyta tvarka, teismas juos laikė atsakovo tiekiamos Å¡iluminės energijos vartotojais.

Kadangi ieÅ¡kovai savavaliÅ¡kai ir neteisėtai atsijungė nuo centralizuotų Å¡iluminės energijos tinklų, todėl bÅ«tent dėl jų pačių neteisėtų veiksmų paslaugų tiekimas nėra pilnavertis ir atsakovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu ar pažeidusia savo sutartines pareigas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog atsakovas padarė kokius nors esminius sutarties pažeidimus. IeÅ¡kovų teiginius, kad iÅ¡ schemos nematyti Å¡iluminės energijos tiekimo trasos nuo Å¡ildymo įvado (duomenys neskelbtini), todėl neva nėra tiekiama Å¡iluma ginčo pastatui, atmetė, kaip nepagrįstus, nes ieÅ¡kovai, bÅ«dami trasos nuo įvado iki patalpų bendrosios dalinės nuosavybės subjektai, privalo patys turėti tokiÄ schemÄ ir užtikrinti bendrosios dalinės nuosavybės objekto tinkamÄ veikimÄ .

Teismas sprendė, jog Å¡iluminė energija iki remonto patekdavo į ieÅ¡kovų patalpas, todėl negalima teigti, jog Å¡iluminė energija iÅ¡ viso netiekiama. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-20 sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylÄ neįtraukė iÅ¡vadas teikiančių institucijų – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, įpareigojant jas pateikti iÅ¡vadas, taipogi įpareigojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ pateikti jos žinioje esančius duomenis, susijusius su atsakovui UAB „Vilniaus energija“ atliktu auditu.

BÅ«tent iÅ¡vadas teikiančios institucijos ir turėjusios nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, patvirtinančias ieÅ¡kovų teiginius, jog Å¡iluma jiems nebuvo tiekiama, ko pagrindu ieÅ¡kovams nuo 2012 m. sÄ skaitos už Å¡ilumos energijÄ skaičiuojamos nepagrįstai.Nesutinka su argumentais, kad ieÅ¡kovai savavaliÅ¡kai ir neteisėtai atsijungė nuo centralizuotų Å¡iluminės energijos tinklų, nes tai turi nustatyti Valstybinė energetikos inspekcija, kuriÄ teismas atsisakė įtraukti į bylÄ , įpareigojant pateikti iÅ¡vadÄ .Pažymi, kad iÅ¡vadas teikiančių institucijų dalyvavimas tokio pobÅ«džio bylose, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , yra ne tik kad svarstytinas, bet ir privalomas (pvz., 2014 03 06 Vilniaus miesto apygardos teismo nutartis Civilinėje byloje Nr. 2A-1083-619/2014, 2012 02 23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Civilinėje byloje Nr. 2-144-827/2012, 2016 03 10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Civilinėje byloje Nr. 2A-373-157/2016, 2013 03 20 Kauno apygardos teismo nutartis Civilinėje byloje Nr. 2S-481-436/2013 ir t.t.).IeÅ¡kovų argumentus, kad atsakovo schemose nėra duomenų, jog iÅ¡ viso bÅ«tų nutiesta karÅ¡to vandens trasa iki ieÅ¡kovo namo, todėl atsakovas Å¡ilumos ieÅ¡kovams neteikia, pagrindžia byloje esančios aplinkybės ir argumentai.

Teismas netyrė įrodymų ir sprendimÄ priėmė nesiremdamas įrodymais, nepaskirstydamas įrodinėjimo pareigos.Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ir spręsdamas, kad Å¡ilumos tiekimo sutartis yra galiojanti, netinkamai taikė sutarties sudarymÄ reglamentuojančias teisės normas. Nėra jokios įstatyme įtvirtintos nuostatos, kuri neleistų ieÅ¡kovams nutraukti Å¡ilumos tiekimo sutarties su atsakovu, kuris be kita ko, bÅ«damas stipresnėje padėtyje, piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi.

Sprendžiant klausimas, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos-akcepto taisyklė nėra pakankama. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-20 sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta ne nuo patalpų, o nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie centralizuotos Å¡ildymo sistemos. Apeliantai patalpų atjungimÄ atliko,nepaisydami galiojusiu teisiniu reglamentavimu įtvirtintos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos įrenginių tvarkos.Nors apeliantai ir turi teisės aktais įtvirtintÄ pasirinkimo teisę – nesinaudoti bendrovės centralizuotai teikiama Å¡ilumos energija, Å¡i teisė nėra absoliuti.

Vien fizinio atsijungimo nuo Å¡ilumos energijos tiekimo įrenginių tokioje situacijoje aiÅ¡kiai nepakanka konstatavimui, kad apeliantų ir atsakovės tarpusavio įsipareigojimai pasibaigė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo santykiai nenutraukti, nes centralizuotos Å¡iluminės energijos tiekimo nutraukimas galimas tik ieÅ¡kovams atlikus teisės aktais nustatytus veiksmus.Atsakovas laiko, kad prievoliniai Å¡ilumos tiekimo-vartojimo santykiai tarp atsakovo ir apeliantų nėra pasibaigę, t.y. iki tol, kol apeliantai įteisins atsijungimÄ arba pateiks reikalingus dokumentus liudijančius Å¡ilumos įrenginių atjungimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai nepateikė įrodymų, jog atsijungė nuo centralizuotų Å¡iluminės energijos tinklų teisėtai.Pastate suvartotos Å¡ilumos energijos kiekis namo Å¡ilumos vartotojams yra paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 1 d. ir Metodo Nr. 4 1.2. p. ir 3 p. visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis apskaitomas atsiskaitomuoju Å¡ilumos prietaisu – įvadiniu Å¡ilumos skaitikliu. Visi mokesčiai už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ skaičiuojami, remiantis Å¡io įvadinio skaitiklio parodymais, t.y. nei daugiau nei mažiau skaičiuojama tik už tiek kiek suvartojama. Pagrįstai nustatyta, kad įvadiniu apskaitos prietaisu užfiksuotas pateiktas Å¡ilumos energijos kiekis yra paskirstomas teisėtai.Apeliantai nesutinka su Å¡ilumos energijos paskirstymu, tačiau nenurodo, kokiu kitu teisėtu bÅ«du Å¡ilumos energija turėtų bÅ«ti skirstoma.

Jei pastatų patalpų savininkai nesutinka su Å¡ilumos paskirstymo pastatuose tvarka, jie teisės aktų nustatyta tvarka gali pasirinkti kitÄ iÅ¡ Komisijos rekomenduojamų arba su Å¡ia institucija suderintų Å¡ilumos paskirstymo metodÄ . Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas MetodÄ Nr. 4, kaip Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , taikė netinkamai, pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus.Apeliantams pateikus dokumentus, patvirtinančius teisėtÄ atjungimÄ , jie kaip pastato bendrasavininkai privalėtų atsiskaityti Å¡ilumos tiekėjui už jiems tenkančiÄ bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose suvartotos Å¡ilumos energijos dalį.Atsakovas kaip Å¡ilumos tiekėjas vykdė jam numatytas pareigas iki pastato tiekimo-vartojimo ribos, t.y. iki įvadinio apskaitos prietaiso tiekė Å¡ilumos energijÄ ir jokių pretenzijų ar nusiskundimų iÅ¡ prižiÅ«rėtojo nebuvo ir nėra gavęs. Sprendime pagrįstai nustatyta, kad atsakovas pilnai įvykdė jam numatytas pareigas, tuo tarpu apeliantai savo pareigų Å¡ildymo įrenginius atjungti teisės aktų nustatyta tvarka nevykdė.

Ä®siteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3472-541/2014 įgyja res judicata galiÄ , jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Patenkinus apeliantų ieÅ¡kinį – bÅ«tų nepagrįstai ir neteisėtai panaikintas įsiteisėjęs 2014-07-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3472-541/2014.Pažymi, kad nėra jokio pagrindo Komisijos dalyvavimui ir iÅ¡vados teikimui byloje.

Bylos nagrinėjimo metu buvo atliekamas planinis patikrinimas, kurio pagrindu bus nustatoma nauja bazinė Å¡ilumos kaina, t.y. tai neturi jokios įtakos apeliantų nurodytam laikotarpiui ir klausimams dėl konkretaus pateikto Å¡ilumos energijos kiekio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris iÅ¡matuotas įvadiniu apskaitos prietaisu. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-3472-541/2014 Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos kaip valstybės institucija, jau yra pateikusi savo iÅ¡vadÄ dėl apeliantams priklausančių patalpų.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ .

Dėl naujų įrodymų iÅ¡reikalavimo ir bylos medžiagos pripažinimo nevieÅ¡a Apeliantai papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2A-2899-553/2016 (dabar e2A-214-553/2017) medžiagÄ nevieÅ¡a ir jÄ nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose bei įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ Ä¯ nagrinėjamÄ bylÄ pateikti atsakovui UAB „Vilniaus energija“ atlikto planinio patikrinimo aktÄ (iÅ¡vadÄ ).

Savo praÅ¡ymÄ grindžia aplinkybėmis, jog audito iÅ¡vada pagrįstų ieÅ¡kovų teiginius apie jiems neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiuotas sÄ skaitas už Å¡ilumos energijÄ .IÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. gruodžio mėn. raÅ¡to ieÅ¡kovui G. B. nustatyta, kad apeliantų praÅ¡omoje iÅ¡reikalauti audito iÅ¡vadoje yra informacija apie UAB „Vilniaus energija“ komercines (gamybines) paslaptis bei darbuotojų asmens duomenis, apie reguliuojamos, bet ir nereguliuojamos veiklos sÄ naudas bei pajamas, kurios nėra įtraukiamos į reguliuojamos Å¡ilumos tiekimo (ar) karÅ¡to vandens kainas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡omas iÅ¡reikalautas UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo aktas neturi tiesioginės sÄ sajos su nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja pagrindas nutraukti tarp Å¡alių konkliudentiniais veiksmais sudarytÄ Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio sutarties sÄ lygų pažeidimo – atsakovo netinkamų pareigų įvykdymo, t. y. energijos Å¡ilumos netiekimo į pastatÄ , kuriame yra ieÅ¡kovams nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos.

Tuo tarpu, kaip ir nurodo patys apeliantai, planinio patikrinimo akte nustatyta, kad 2012-2014 m. UAB „Vilniaus energija“ į Å¡ilumos kainÄ nepagrįstai įtraukė daugiau nei 24,3 mln. EUR. Tokie planinio patikrinimo akte esantys duomenys tiesioginės įtakos byloje ieÅ¡kovų įrodinėjamoms aplinkybėms neturi, o jokių kitokių, kuriuos bÅ«tų galima vertinti susijusiais su nagrinėjamu ginču, apeliantai nenurodė. Be to, iÅ¡ apeliantų pateiktų įrodymų (internetinių straipsnių) matyti, kad nepagrįstos sÄ naudos susijusios su permokėtomis lėšomis biokurui įsigyti, darbo užmokesčiui, reprezentacijai, konsultacinėms paslaugoms, labdarai ir kt., o ne su nepagrįstai skaičiuotais mokesčiais už netiektÄ Å¡ilumos energijÄ .

Nors apeliantai nurodo, kad planinio patikrinimo akto duomenys turės įtakos Å¡ilumos kainų perskaičiavimui, Å¡ie argumentai yra visiÅ¡kai deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti. Viename iÅ¡ apeliantų pateiktų internetinių straipsnių nurodyta, kad artimiausiame posėdyje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija spręs, kaip permokėtos lėšos bus grÄ Å¾intos vartotojams, todėl yra pagrindas spręsti, kad planinio patikrinimo akte nėra numatytų rekomendacijų dėl Å¡ilumos kainų perskaičiavimo.

Be to, Å¡ilumos kainų perskaičiavimas nepatenka į nagrinėjamosios bylos ribas. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantų praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus. Taip pat atmetamas apeliantų praÅ¡ymas pripažinti bylos medžiagÄ nevieÅ¡a bei bylÄ nagrinėti uždaruose posėdžiuose, kadangi apeliantai šį savo praÅ¡ymÄ grindė aplinkybe dėl planinio patikrinimo akto gavimo, kuriame iÅ¡dėstyta UAB „Vilniaus energija“ konfidenciali informacija.

Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar sustabdymo Apeliantai taip pat pateikė praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teismui atidėti civilinės bylos e2A-214-553/2017 nagrinėjimÄ arba sustabdyti nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. eI-2037-281/2017, kurioje sprendžiamas ieÅ¡kovo G. B. praÅ¡ymas dėl įpareigojimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateikti į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ civilinė bylÄ Nr. e2A-214-553/2017 2016-09-14 planinio patikrinimo aktÄ Nr. S3-1.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog planinio patikrinimo aktas neturi tiesioginės įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, netenkina apeliantų praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar sustabdymo. Dėl iÅ¡vadas teikiančių institucijų įtraukimo į bylÄ Apeliantai apeliacinį skundÄ grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo įtraukti į bylÄ iÅ¡vadas teikiančias institucijas. IeÅ¡kovai savo praÅ¡ymÄ grindė aplinkybėmis, jog įtraukti į bylÄ Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ , Valstybinę energetikos inspekcijÄ prie Energetikos ministerijos ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ bÅ«tina, kadangi ieÅ¡kovai įrodinėja aplinkybes, kad atsakovas nepagrįstai tiekia sÄ skaitas ieÅ¡kovams už netiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ ir kad poreikį 2012 m. sausio mėn. nuimti patalpų adresu: (duomenys neskelbtini), radiatorius lėmė patalų avarinė bÅ«klė.CPK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali bÅ«ti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesÄ savo iniciatyva, kad duotų iÅ¡vadÄ byloje, siekdamos įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su vieÅ¡ojo intereso gynimu, t. y.

įtvirtinta teismo teisė, tačiau ne pareiga įtraukti į bylos nagrinėjimÄ tam tikras institucijas, teikiančias iÅ¡vadas byloje. Net ir tuo atveju, jeigu teismas bÅ«tų įtraukęs minėtÄ institucijÄ , kaip iÅ¡vadÄ teikiančiÄ , ir esant tokiai iÅ¡vadai, tokia institucijos iÅ¡vada privalomos įrodomosios reikÅ¡mės teismui neturi ir yra vertinama kartu su kitais bylos įrodymais bei atsižvelgiant į teismo nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes. Net ir oficialiuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose esantys duomenys gali bÅ«ti paneigiami kitais įrodymais (jų visuma).IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami įtraukti į bylÄ iÅ¡vadas teikiančias institucijas, suformulavo konkrečius klausimus, į kuriuos pagal kompetencijÄ turi atsakyti institucijos, t. y.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi atsakyti į klausimÄ , koks Å¡ilumos kiekis patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priskirtas laikotarpiu nuo 2011-01-03 iki 2015-04-30, o Valstybinė energetikos inspekcija turėtų atsakyti, kokie trÅ«kumai nustatyti ieÅ¡kovų patalpose esantiems įrenginiams adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui, apie 2012 m. sausio mėn. laikotarpiu.Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o ne įpareigoti iÅ¡vadas teikiančias institucijas pateikti iÅ¡vadas dėl byloje susiformavusių teisinių santykių, tačiau praÅ¡o iÅ¡reikalauti atitinkamus įrodymus.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje, atsakovas atsiliepime ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, Å¡alys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti praÅ¡ymÄ teismui juos iÅ¡reikalauti, nurodant jų buvimo vietÄ bei aplinkybes, kurias Å¡ie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai siekia, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bei Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateiktų konkrečius įrodymus, susijusius su nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovų įrodinėjamomis aplinkybėmis, tačiau tai neatitinka iÅ¡vadas teikiančių institucijų kompetencijos byloje.

BÅ«tent patys ieÅ¡kovai turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas su praÅ¡ymais pateikti reikalaujamÄ informacijÄ Ä¯ jiems svarbius klausimus, ir tik institucijoms atsisakius pateikti reikalaujamÄ informacijÄ , ieÅ¡kovai galėtų praÅ¡yti teismo atitinkamus įrodymus iÅ¡reikalauti, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovai bÅ«tų kreipęsi į Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ bei Valstybinę energetikos inspekcijÄ prie Energetikos ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi teisę rinktis įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeisto asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių dėl kurių teismas savo iniciatyva turėtų rinkti įrodymus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos neįtraukimas į bylÄ kaip institucijų, teikiančių iÅ¡vadÄ byloje, nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad byloje nebuvo pagrindo įtraukti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ , kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovai nėra vartotojai nagrinėjamu atveju.

Apeliantas pirmosios instancijos teismui neteikė prieÅ¡ingų argumentų, taip pat neskundė apeliacinės instancijos teismui Å¡ios iÅ¡vados, todėl nėra pagrindo vertinti kitaip. Dėl įrodymų vertinimo Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo argumentu, kad ieÅ¡kovai, bÅ«dami trasos nuo įvado iki patalpų bendrosios dalinės nuosavybės subjektai, privalo patys turėti atitinkamÄ schemÄ ir užtikrinti bendrosios dalinės nuosavybės objekto tinkamÄ veikimÄ . Apeliantų įsitikinimu, byloje esančio schemoje nėra duomenų, jog iÅ¡ viso bÅ«tų nutiesta karÅ¡to vandens trasa iki ieÅ¡kovo namo, todėl atsakovas Å¡ilumos ieÅ¡kovams neteikia.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Remiantis iÅ¡dėstytomis teisės normomis, bÅ«tent ieÅ¡kovas siekdamas įrodyti aplinkybę, kad atsakovas netiekia Å¡ilumos į (duomenys neskelbtini) pastatÄ turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu atsakovas procesiniuose dokumentuose paaiÅ¡kino, kad remiantis Lietuvos Respublikos Å ilumos Å«kio įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi Å¡ilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba yra nustatomos Å¡ilumneÅ¡io vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės (daugiabučių namų atveju) teise priklausančiais įrenginiais.

Å ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės Å¡ilumneÅ¡io pristatymÄ Å¡ilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos (Å ilumos Å«kio įstatymo 11 str. 1 d.). To paties įstatymo 28 straipsnio 3 dalis numato, kad Å¡ilumos tiekėjas privalo užtikrinti Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens kokybę, nustatytÄ sutartimis ir atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas yra atsakingas už Å¡ilumos tiekimÄ ne į konkrečiai ieÅ¡kovui priklausančias patalpas, tačiau iki tiekimo-vartojimo ribos.

Nuo tiekimo-vartojimo ribos už tolygų visų pastato butų ir kitų patalpų Å¡ildymÄ palaikant juose teisės aktuose nustatytÄ patalpų temperatÅ«rÄ yra atsakingas pastato prižiÅ«rėtojas. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieÅ¡kovams nusipirkus patalpas radiatoriai vos Å¡ilo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i aplinkybė patvirtina, jog atsakovas tiekė Å¡ilumÄ iki tiekimo-vartojimo ribos. Be to, atsakovas 2016-05-16 raÅ¡te paaiÅ¡kino, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ adresu pastatui (duomenys neskelbtini), susidedančiam iÅ¡ kelių pastatų ir turintiems bendrÄ Å¡ildymo pastatÄ .

Pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ildomas kartu su kitu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), kurie turi bendras Å¡ildymo sistemas. Apeliantai apeliaciniame skunde netinkamai interpretuoja UAB „Adminsta“ raÅ¡to turinį, jog dėl Å¡ilumos energijos tiekimo planų ieÅ¡kovai turi kreiptis bÅ«tent į UAB „Vilniaus energijÄ â€œ, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neiÅ¡reikalavo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų reikalautų duomenų. Tačiau UAB „Adminsta“ 2016-07-05 raÅ¡te Dėl informacijos suteikimo ieÅ¡kovams paaiÅ¡kino, kad jis nėra pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorius ir nėra su Å¡io namo savininkais sudaręs Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ros sutarčių, todėl dėl Å¡ilumos tinklų projektų siÅ«lė kreiptis į namo administratorių arba į Å¡ilumos tiekėjÄ UAB „Vilniaus energijÄ â€œ.

Ä®rodymų, kad apeliantai bÅ«tų kreipęsi į Å¡iuos subjektus ir namo administratorius ar UAB „Vilniaus energija“ bÅ«tų atsisakiusi pateikti ieÅ¡kovų praÅ¡omus dokumentus, byloje nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinį skundÄ ir skundžiamÄ sprendimÄ , sprendžia, kad skundžiamas sprendimas priimtas remiantis byloje esančiais Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir įrodymais, teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitokiai iÅ¡vadai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog atsakovas netiekia Å¡ilumos į pastatÄ , kuriame jiems priklauso patalpos. Dėl sutarties sudarymÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas, jog Å¡ilumos tiekimo sutartis yra galiojanti, netinkamai taikė sutarties sudarymÄ reglamentuojančias teisės normas. Savo argumentui pagrįsti apeliantai pacitavo CK 6.162 straipsnio 1 dalį, 6.167 straipsnio 1 dalį, 6.173 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-09-26 nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011, 2009-09-29 nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009 ir 2005-01-19 nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005, tačiau plačiau savo argumentų nedetalizavo ir nenurodė, kuo pasireiÅ¡kia skundžiamo sprendimo neteisėtumas Å¡iuo aspektu, kokia nagrinėjamosios bylos sÄ saja su nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika.

Todėl teisėjų kolegija, neturėdama pagrindo pasisakyti detaliau, vertina, kad ieÅ¡kovai tiesiog siekia kitokio byloje esančių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, kas nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nekėlė klausimo dėl Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pripažindamas, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. IeÅ¡kovui nekeliant klausimo dėl Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nesant ginčo dėl to, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl sutarties sudarymo ir netaikė sutarčių sudarymÄ reglamentuojančių teisės normų, todėl apelianto argumentai, jog teismas netinkamai taikė sutarties sudarymÄ reglamentuojančias teisės normas atmetami kaip nepagrįsti.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                  Ona Gasiulytė                                                                                 Henrichas Jaglinskis                                                                               Aldona Tilindienė