ee09a1ca-a28f-485e-beec-dc78fc6b42fa · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-382-907/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02029-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 29 d.Šiauliai             Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Justinai Kšanytei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, kaltinamajam G.

T., nukentėjusiesiems Ž. S., M. S., A. U., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskeltini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskeltini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) - galutinė bausmė paskirta 5 (penkių) mėnesių vieÅ¡ieji darbai, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

G. T. 2012-12-15 apie 13.20 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato, adresu Purienų g. 48, Šiauliai, tarnybinėse patalpose, išbėgdamas iš kabineto Nr. 307, nevykdė teisėtų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Ž. S. reikalavimų sustoti, siekiant jį laikinai sulaikyti, priešindamasis, bandydamas rankomis ir kojomis suduoti smūgius tyrėjui Ž.

S. ir Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių rajono policijos komisariato, kriminalinės policijos skyriaus vyresniesiems tyrėjams A. U. ir M. S., taip vengdamas sulaikymo, tokiu bÅ«du pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui Ž. S. ir vyresniesiems tyrėjams A. U. ir M. S. Be to, G. T. 2012-12-15 apie 13.20 val., Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių rajono policijos komisariato, adresu Purienų g. 48, Å iauliai, koridoriuje, iÅ¡sakydamas garbę ir orumÄ Å¾eminančius ir įžeidžiančius necenzÅ«rinius žodžius, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjÄ Å½.

S. ir vyresniuosius tyrėjus A. U. ir M. S.Kaltinamasis G. T. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, nurodė, kad 2012 m. gruodžio 15 d. buvo iÅ¡kviesta policija. Parvykęs į namus rado svetimÄ Å¾mogų, kurį iÅ¡vijo. Kadangi norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ jis daro jo namuose, ėmė jį vytis. Tas žmogus policijÄ iÅ¡kvietė. Ä® policijos komisariatÄ nuvyko savo automobiliu. Nuvykęs į policijos komisariatÄ laukė, kol atvyks kiti. Jiems atvykus, ėjo į policijos pareigÅ«no kabinetÄ .

Einant į kabinetÄ , policijos pareigÅ«nas sėdintis prie lango, tai yra M. S., eidamas iÅ¡ paskos sudavė jam kumščiu į nugarÄ . Jam buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, dėl kurio kreipėsi į prokuratÅ«rÄ . Įėjo į kabinetÄ pas tyrėjÄ Å½. S.. Kabinete jo kažko klausė, tačiau neprisimena, ko. Tyrėjas pasikvietė O. L.. Kabinete pas tyrėjÄ jam buvo duota galimybė susitarti su O. L. Tačiau jis neturėjo priežasties tartis su ja. Kai O. L. išėjo iÅ¡ kabineto, jis taip pat išėjo jai iÅ¡ paskos.

Nežino, kodėl jÄ vijosi. Eidamas iÅ¡ kabineto paspyrė į duris, nes jos neatsidarė. IÅ¡ kabineto išėjo skubėdamas, nes norėjo pasikalbėti su O. L., jos paklausti, kodėl į namus parsivedė svetimÄ Å¾mogų. IÅ¡ kabineto išėjo, nes nematė tikslo jį apklausinėti, taip pat jis neprašė leidimo iÅ¡eiti. Jam išėjus į koridorių, iÅ¡ visų pusių jį užpuolė policijos pareigÅ«nai, kurie ėmė jį muÅ¡ti. PareigÅ«nams neleido uždėti jam antrankių, nes nebuvo, už kÄ juos dėti, nesijautė kaltas.

PareigÅ«nai, norėdami uždėti jam antrankius, mėtė jį į sienas, daužė, pargriovė ant žemės, užlaužė rankas. PareigÅ«nų jis neįžeidinėjo, sulaikomas nesiprieÅ¡ino, nes nebuvo už kÄ jį sulaikyti, įvykio metu buvo blaivus.Nukentėjusysis Ž. S. parodė, kad dirba Å iaulių apskrities VPK Å iaulių rajono policijos komisariato kriminalinio skyriaus tyrėju. 2012 m. gruodžio 15 d. po pietų, apie 13.00 val., iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad patruliai dėl dviejų asmenų nesutarimo yra nuvykę į Å apnagių kaimÄ ir kad vienÄ atveža į Å iaulių komisariatÄ , adresu Purienų g. 48, o kitus du reikia nuvykti pasiimti.

VienÄ jam parvežė, o kitus du, t.y. O. L. ir kitÄ asmenį, kurio pavardės nebeprisimena, nuvažiavo pasiimti, nes reikėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes. IÅ¡ pradžių koridoriuje kalbėjosi su visais. E. M. atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , o O. L. pareiÅ¡kė, kad G. T. ne pirmÄ kartÄ taip elgiasi, kad prieÅ¡ tai jai buvo grasinama. Kadangi O. L. iÅ¡sakė žodinį pareiÅ¡kimÄ , kad jai buvo grasinta, kuo tiksliai dabar neprisimena, tai yra, kad gali bÅ«ti smurtas artimoje aplinkoje, tai G.

T. nusivedė į kabinetÄ . G. T. buvo agresyviai nusiteikęs O. L. atžvilgiu. Pasikvietė O. L. patikslinti savo žodžius. Kabinete abu jie bandė aiÅ¡kintis savo santykius. Jiems besiaiÅ¡kinant paaiÅ¡kėjo, kad vis dėlto buvo smurtas artimoje aplinkoje. Kaltinamasis O. L. sakė, kad įvykdys grasinimus, kuriuos buvo iÅ¡sakęs jai anksčiau. Kiek atsimena, sakė, kad su ja, su vaikais susidoros. O. L. buvo iÅ¡praÅ¡yta iÅ¡ kabineto. Jis paskambino apskrities komisariato budinčiam, kurio paprašė atsiųsti ekipaÅ¾Ä , nes jie neturi sÄ lygų laikyti įtariamųjų.

Jis pasakė, kad G. T. sulaikomas įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . G. T., supratęs, kad bus sulaikomas, staigiai kilo nuo kėdės ir iÅ¡bėgo iÅ¡ kabineto spirdamas koja į duris. Jis puolė vytis G. T., kurį pasivijęs prisispaudė į prieÅ¡ais esantį kabinetÄ . Jo kabineto Nr. 308, o jis G. T. sugriebė ir prirėmė prie kito kabineto Nr. 307 durų. Jis reikalavo nesiprieÅ¡inti, tačiau G. T. į jo įspėjimus nenorėjo reaguoti. Kaltinamasis bandė jam suduoti ranka ir koja.

Matė, kaip jis užsimojo ranka, tačiau to smÅ«gio jam pavyko iÅ¡vengti. G. T. aktyviais veiksmais jam prieÅ¡inosi. Kiti pareigÅ«nai, buvę komisariate, atbėgo ir padėjo sulaikyti G. T.. Kadangi G. T. prieÅ¡inosi, teko jį paguldyti ant žemės ir uždėti antrankius. Jie turėjo teisę panaudoti fizinę jėgÄ kaltinamojo atžvilgiu. Fizinę prievartÄ prieÅ¡ žmogų reglamentuoja policijos veiklos įstatymas. Policijos pareigÅ«nai turi teisę panaudoti fizinius kovinius veiksmus, jei tai bÅ«tina.

Teko pavartoti fizinę jėgÄ tiek, kiek reikėjo sulaikymui. Smurto kaltinamojo atžvilgiu nevartojo. Atvažiavęs ekipažas iÅ¡vežė jį į policijos komisariatÄ . Tuo metu buvo apsirengęs tarnybine uniforma. G. T. žinojo, kad jis yra policijos pareigÅ«nas. G. T. vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Jis tuos žodžius vartojo visų ten buvusių pareigÅ«nų atžvilgiu. Jis sakė, kad su jais susidoros, nes jie jį neteisėtai sulaiko. Visa tai matė ir girdėjo koridoriuje buvusi O. L.

Kai kaltinamasis iÅ¡bėgo, O. L. kažkÄ suÅ¡uko. Atrodo, kad ji iÅ¡sigando paties G. T.. Kokius tiksliai G. T. vartojo žodžius, dabar tiksliai neprisimena. Tie žodžiai buvo necenzÅ«riniai, įžeidžiantys. Jis jautė neapykantÄ policijai. Tuo metu jautėsi pažemintas. Visus iÅ¡sakytus žodžius girdėjo M. S., A. U. Dar turėjo girdėti O. L.. Iki Å¡io įvykio, anksčiau kaltinamojo nebuvo matęs. Jis mano, kad kaltinamasis pyko ant jo, es suprato, kad bus sulaikomas. Kai apklausinėjo G.

T., M. S. į kabinetÄ buvo atėjęs dėl kitų darbo klausimų. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.Nukentėjusysis M. S. parodė, kad dirba Å iaulių apskrities VPK Å iaulių rajono policijos komisariato kriminalinio skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2012-12-15 jis su A. U. buvo iÅ¡kviestas dirbti kitoje byloje. Užėjo pas Ž. S. į kabinetÄ pasiteirauti, ar nėra laisvas, nes jiems reikėjo pagalbos. Pasikalbėjo ir išėjo į koridorių. Apie 13.00 val. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir moters Å¡auksmÄ .

IÅ¡lindę iÅ¡ po koridoriuje esančio kampo, pamatė Ž. S., kuris prie sienos buvo prispaudęs G. T., moteris stovėjo už jų. Kaip moteris elgėsi, jis nematė, nes visÄ dėmesį buvo sutelkęs į kaltinamojo sulaikymÄ . G. T. prieÅ¡inosi, bandė iÅ¡trÅ«kti, bandė suduoti rankomis ir kojomis Ž. S. Jis suprato, kad galimai jis daro nusikalstamÄ veikÄ . Jis pribėgo prie jų, G. T. paėmė už nugaros, pasakė: „stok, policija“, kad nesiprieÅ¡intų. Tačiau jis toliau muistėsi.

Bandė jam, A. U. suduoti. Parvertė jį ant žemės, liepė ramintis. Kadangi jis toliau muistėsi, tai uždėjo antrankius. Jis visÄ laikÄ laikė kaltinamÄ jį prispaudęs prie grindų. Po to Ž. S. iÅ¡kvietė ekipaÅ¾Ä , kuris atvažiavęs jį iÅ¡sivežė. Koviniai veiksmai buvo panaudoti vadovaujantis policijos veiklos įstatymu. Kaltinamasis prieÅ¡inosi sulaikomas. Antrankius dėjo, nes kaltinamasis rankomis ir kojomis bandė suduoti jam, Ž. S., A. U. Kaltinamasis necenzÅ«rinius žodžius vartojo dedant antrankius, gulėdamas ant žemės. Grasino, kad taip nepaliks.

Kadangi jis jį laikė, tai jam asmeniÅ¡kai sakė, kad „tau storas, bus blogai“. Vartojo žodžius „mentai, gaidžiai, piderai“, kuriuos girdėjo Ž. S., A. U., O. L. Tie žodžiai, kaip pareigÅ«nÄ , jį įžeidė, pažemino. Jis su A. U. nebuvo apsirengę tarnybine uniforma, tačiau jam sakė „stok, policija, nesiprieÅ¡ink“. Kad jie yra policijos pareigÅ«nai, jis turėjo suprasti, nes darbiniais klausimais jie buvo užėję pas Ž. S. Mano, kad G. T. norėjo įrodyti savo tiesÄ , be to dar jaučia neapykantÄ policijai.

Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.Nukentėjusysis A. U. parodė, kad dirba Å iaulių apskrities VPK Å iaulių rajono policijos kriminalinės policijos skyriaus vyriausias tyrėju. 2012-12-15 buvo tiriama baudžiama byla. Kadangi trÅ«ko pajėgų, buvo iÅ¡kviesti Å¡eÅ¡tadienį. Atvykęs į komisariatÄ matė, kaip atvežamas G. T.. Jis paklausė, kas nutiko. G. T. papasakojo, kad jam grįžus į namus, pas žmonÄ rado meilužį. Kilo konfliktas. Buvo panaÅ¡u į vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ .

Dar paminėjo, kad Ž. S. reikės važiuoti iÅ¡traukti patrulių automobilį, kad jie atvažiavo G. T. automobiliu. Pagal jo pareigybės apraÅ¡ymÄ jis turi teisę bendrauti su žmonėmis. Koridoriuje jie kalbėjosi bendražmogiÅ¡kÄ ja prasme, o ne apie tai, kokius reikia atlikti veiksmus. Paskui jis nuėjo pas kitÄ tyrėjÄ atlikti veiksmų kitoje byloje. Po kokio pusvalandžio užėjo pas Ž. S. į kabinetÄ pasiklausti, ar negalės jiems padėti. Kabinete buvo G. T. ir O. L. Ž. S. pasakė, kad pradės ikiteisminį tyrimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, kad padėti negalės. Jie pasakė, kad iÅ¡sivers ir be jo pagalbos ir išėjo į koridorių.

Pas kolegÄ Å½. S. turėjo teisę užeiti, nes turėjo organizuoti darbÄ . Po kiek laiko iÅ¡girdo galingÄ durų trenksmÄ ir spiegiančiÄ O. L. IÅ¡bėgus iÅ¡ už kampo, jam pasirodė, kad Ž. S. yra G. T. glėbyje. Ž. S. G. T. Å¡aukė „stok“. Su M. S. pribėgę suÅ¡uko „stok, policija“. Atitraukė G. T., tačiau jis vėl puolė, grumtynės buvo intensyvios. O. L. Å¡aukė Tada G. T. parvertė ant žemės, kad uždėtų antrankius. Dar G. T. Å¡aukė, kad užmuÅ¡ O.

L. Jam susidarė įspūdis, kad G. T. norėjo pulti O. L. O kadangi jie sutrukdė tai padaryti, tai ir išsakė jiems visus necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Jis rėkė jiems „gaidžiai, piderai, mentai, parodykit veidus, kad žinočiau, kaip atrodote, kad išėjęs į laisvę galėčiau susidoroti“. Necenzūriniai žodžiai jį pažemino, įžeidė. Be to, jis dar grasino. Kadangi jis veidu į grindis buvo paguldytas, tai stengėsi apsisukti, persiversti, kad žinotų, kaip atrodo policijos pareigūnai.

Grumtynių metu jie reikalavo, kad duotų rankas uždėti antrankius. Uždėti antrankius sekėsi sunkiai, nes G. T. labai prieÅ¡inosi ir dar jis yra labai tvirtas vyras. Uždėję antrankius, dar jį laikė. Jis laikė kojas, o M. S. prispaudęs prie žemės laikė už nugaros. G. T. laikė apie 5 minutes. Kai atvažiavo ekipažas, G. T. jau buvo aprimęs. Jei jie nebÅ«tų atbėgę, mano, kad tiek Ž. S., tiek O. L., tiek jos draugas bÅ«tų buvę sužaloti. Vadovaujantis policijos veiklos įstatymu jie turėjo teisę sulaikyti žmogų, įtariamÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ .

G. T. buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurio jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . Jis buvo apsirengęs civiliais rÅ«bais, tačiau G. T. turėjo žinoti, kad jis yra policijos pareigÅ«nas, nes prieÅ¡ tai jie bendravo ir kabinete, ir fojė su M. S. sakė „stok, policija“. G. T. 2012-12-15 matė pirmÄ kartÄ . Jis buvo labai įtūžęs, piktas. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.Liudytoja O. L. parodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta. Jie yra policijos pareigÅ«nai, su kuriais nėra piktuoju.

KaltinamÄ jį pažįsta, nes yra buvęs jos sugyventinis. Kartu dabar negyvena. Galėjo bÅ«ti 2012-12-15, ji buvo su draugu Egidijumi, kurio pavardės neprisimena. Atvažiavęs G. T. pamatė Egidijų. Supykęs, kad ji ne viena, G. T. Egidijų iÅ¡vijo lauk. Kadangi G. T. jį vijosi, Egidijus iÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavo Ž. S., kuris juos nuvežė į policijos komisariatÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Nors Egidijus kvietė policijÄ , tačiau pareiÅ¡kimo jis nerašė. Neprisimena, kur buvo kaltinamasis jiems atvykus į policijos komisariatÄ .

Apklausiant G. T., ji taip pat buvo pakviesta pas tyrėjÄ Ä¯ kabinetÄ , kur jie susiginčijo dėl pavydo, nes jis jos pavydėjo. Tuo metu G. T. jai grasino. Tyrėjas pasiÅ«lė susitarti, tačiau ji nenorėjo tartis. PareiÅ¡kimÄ dėl grasinimų raÅ¡yti nenorėjo, tačiau vienÄ kartÄ reikėjo jį pamokyti dėl tų grasinimų. TÄ pareiÅ¡kimÄ vis dėl to parašė. Pro duris į koridorių ji išėjo pirma, nes nebenorėjo nervintis. Kaip G. T. išėjo į koridorių, ji nematė.

IÅ¡einant G. T. iÅ¡ kabineto durų trenksmo negirdėjo. IÅ¡eidamas iÅ¡ kabineto G. T. buvo pyktas. Jį pamačiusi, ji pradėjo Å¡aukti, nes pagalvojo, kad jÄ puls. Ji nematė, kaip į koridorių išėjo tyrėjas Ž. S.. Kaip G. T. buvo priremtas prie durų – nematė, nes nusisukusi verkė. Po to ji pamatė, kaip pareigÅ«nai jį užgulė. Vienas iÅ¡ pareigÅ«nų liepė jai eiti į Å¡onÄ . Matė, kaip pareigÅ«nai G. T. prie žemės spaudė. G. T. sulaikė trys pareigÅ«nai.

Ar G. T. sakė keiksmažodžius – neprisimena. Nematė, kad bÅ«tų bandęs suduoti smÅ«gius pareigÅ«nams. PareigÅ«nÄ Å½. S. 2012-12-15 matė pirmÄ kartÄ . Neprisimena, ar pareigÅ«nas buvo apsirengęs tarnybine uniforma. Liudytojas D. V. parodė, kad dirba Å iaulių apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus vyresniuoju specialistu budėtoju. Kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusiuosius pažįsta kaip kolegas. Nėra su jais piktuoju. TÄ dienÄ budint, kolega priėmė praneÅ¡imÄ , kad vyksta konfliktas tarp asmenų, kad vyriÅ¡kis persekioja moterį.

Jie nusiuntė kelių policijos ekipaÅ¾Ä aiÅ¡kintis situacijÄ . Vyresnysis ekipažas pranešė, kad turi sulaikę asmenis, tačiau nesiseka iÅ¡siaiÅ¡kinti ir kad nori, kad dalyvautų rajono kriminalinės policijos pareigÅ«nas. Susisiekė su budinčiu rajono kriminalinės policijos pareigÅ«nu, kurio paklausė, ar jis vietoje, ir ar galima pristatyti žmones. PareigÅ«nas atsakė, kad asmenis gali pristatyti į policijos komisariatÄ . Policijos ekipažui buvo praneÅ¡ta, kad su visais žmonėmis gali vykti į policijos komisariatÄ , esantį Purienų g. 48, Å iauliai.

Po kiek laiko Ž. S. pranešė, kad pristatytas asmuo bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ komisariato patalpų ir sulaikomas pasiprieÅ¡ino. Gavus tokiÄ Å¾iniÄ buvo duotas nurodymas Å iaulių miesto policijos komisariato operatyvinės grupės pareigÅ«nams vykti įforminti įvykį. Jo darbo vieta AuÅ¡ros al. 19, Å iauliai. Tiesiogiai su pareigÅ«nais, kaltinamuoju nebendravo. Jo darbo praktikoje tyrėjai pirmÄ kartÄ prašėsi pagalbos. Kad paskambino Ž. S., jis pažino iÅ¡ balso. Tuo metu jis buvo susijaudinęs, uždusęs, nelygus kvėpavimas.

Ž. S. informavo, kad kaltinamasis sulaikytas.Be nukentėjusiųjų Ž. S., M. S., A. U., liudytojų O. L., D. V. duotų parodymų, G. T. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais: IÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Ž. S. 2012-12-15 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2012-12-15 13.20 val. į Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių rajono policijos komisariatÄ buvo pristatyta G.

T., O. L. ir E. M.. Pakalbėjus 308 kabinete su O. L. ir G. T., nustatė, kad G. T. veiksmai atitinkai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies požymius, todėl paskambino budėtojui ir paprašė atsiųsti ekipaÅ¾Ä , kad G. T. pristatytų į Å iaulių miesto policijos komisariatÄ apklausti nukentėjusiÄ jÄ bei surinkti kitus duomenis. G. T., supratęs, kad jis bus sulaikomas, staiga puolė nuo kėdės kabineto duris atidarė koja ir iÅ¡bėgo į koridorių. Siekdamas jį sulaikyti, Ž.

S. išbėgo paskui jį ir jį prispaudė prie 307 kabineto durų, pasakė, kad nesipriešintų. Tačiau G. T. atsisuko į jį, užsimojo rankomis, bandė suduoti kojomis, todėl jis G. T. bandė sutramdyti parversdamas ant žemės. Pamatę, kas vyksta A. U. ir M. S., sušuko: „stok, policija“, ir padėjo sulaikyti G. T.. Dedant G. T. antrankius jis spardėsi kojomis, bandė suduoti rankomis, plūdosi necenzūriniais žodžiais (3 b. l.). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta padaryto nusikaltimo vieta butas, esantis Purienų g. 48, Šiauliuose (5-8 b. l.).

IÅ¡ policijos ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad įvykis užfiksuotas 2012-12-15 13.43 val. vyresniojo specialisto D. V. (13-16 b. l.).IÅ¡ 2013-01-11 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta kompaktinė plokÅ¡telė, kurioje įraÅ¡yti garso įraÅ¡ai – pokalbių policijos komisariate iÅ¡klotinės. IÅ¡ III įraÅ¡o matyti, kad vienas pareigÅ«nas klausia, ar reikalingas skubiai ekipažas, o kitas atsako, kad nereikia skubiai, kad nori į PK pristatyti, „...ten iÅ¡ Å apnagių, kur Giedrius atvežė, visÄ Å¡aikÄ bÅ«tų nurÅ«kęs tada...“.

IÅ¡ IV įraÅ¡o matyti, kad policijos pareigÅ«nas aiÅ¡kina situacijÄ â€ž... kol susiraitėm, trise čia susiraitėm, biÅ¡ki psichinis...“. IÅ¡ VII įraÅ¡o matyti, kad policijos pareigÅ«nas ŽydrÅ«nas aiÅ¡kina situacijÄ : „... nu kaip sėdėjom, Å¡nekėjom, aiÅ¡kinau, kad čia iÅ¡eina smurtas artimoj aplinkoj dėl grasinimų, kadangi jis prie manęs grasino tai pačiai, aÅ¡ jÄ vis tiek pakasiu, nu kÄ nusprendžiau, kad jį reik vis tiek vežt, sužinojęs, įtaręs, puolė pro duris, spyrė iÅ¡ kojos į duris...“, „...bandė pabėgt, paskui vijausi, ėjo pro Å¡alį tie (neaiÅ¡kiai kalba) pasiprieÅ¡ino spardydamasis kojomis, aktyviais veiksmais...“, „...kaip čia jis bandė pabėgt, aÅ¡ tiksliai nepasakysiu, ar jis pabėgti norėjo, ar pas savo sugyventinę kažkÄ daryt, tiksliai to nepasakysiu, bet kad puolė lauk, tai puolė...“ (17-19 b. l.).

IÅ¡ 2012-12-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad G. T. atpažino M. S. kaip asmenį, kuris jam sudavė vienÄ kartÄ rankos kumščiu į nugarÄ (48-52 b. l.).IÅ¡ akistatos protokolo, kuriame užfiksuoti įtariamojo G. T. ir nukentėjusiojo Ž. S. parodymai, matyti, kad prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko, G. T. parodė, kad jis iÅ¡bėgo iÅ¡ kabineto, nes norėjo pasivyti O. L. (58-59 b. l.). IÅ¡ akistatos protokolo, kuriame užfiksuoti įtariamojo G. T. ir nukentėjusiojo A.

U. parodymai, matyti, kad prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko (62-63 b. l.).IÅ¡ akistatos protokolas, kuriame užfiksuoti įtariamojo G. T. ir nukentėjusiojo M. S. parodymai, matyti, kad prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko (66-67 b. l.).IÅ¡ 2012-12-27 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal G. T. praÅ¡ymÄ , nes M. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (70-72 b. l.).Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

PasiprieÅ¡inimas – tai aktyvÅ«s veiksmai, kuriais prieÅ¡inamasi teisėtiems valstybės ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. PasiprieÅ¡inimas fiziniu smurtu – tai tokie veiksmai, kuriuos kaltininkas padaro tyčia, suduodamas smÅ«gius ar padarydamas kÅ«no sužalojimus. Grasinimas tuoj pat panaudoti smurtÄ â€“ tai kaltininko veiksmai arba pasisakymai, rodantys realų ketinimÄ tuoj pat jį panaudoti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas.

Administracinė atsakomybė kyla, kai pasipriešindamas pažeidėjas nenaudoja fizinio smurto ir negrasina tuoj pat jį panaudoti; pavyzdžiui, grasina susidoroti ateityje, padaryti turtinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo nenutraukdamas viešosios tvarkos pažeidimo, spyriojasi, nesileidžia būti vedamas į policijos automobilį ir pan. Taigi pagrindinis kriterijus, atribojantis atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, yra kaltininko veiksmų pobūdis ir intensyvumas.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės, veikos kvalifikavimo klausimus, turi bÅ«ti neginčijamai įrodytas fizinio smurto panaudojimas tyčia, siekiant pasiprieÅ¡inti pareigÅ«nų teisėtiems reikalavimams, veiksmų bei grasinimų žodžiu (taip pat necenzÅ«rinių žodžių) pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–336/2007, 2K-802/2007, 2K–298/2009, 2K-614/2010, 2K–664/2010, 2K-56/2010, 2K-27/2012, 2K-70/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus; prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį bei individualias pažeidėjo savybes; naudodami prievartÄ , policijos pareigÅ«nai privalo stengtis iÅ¡vengti sunkių pasekmių. Pagal to paties įstatymo 23 straipsnio 4 dalį fizinė prievarta yra bet kokio pobÅ«džio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų ir specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei suriÅ¡imo priemonių, dujų, tarnybinių Å¡unų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas.

PrieÅ¡ naudodamas fizinę prievartÄ arba Å¡aunamÄ jį ginklÄ , policijos pareigÅ«nas privalo įspėti apie tokį ketinimÄ , suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigÅ«no ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 5 dalis).Teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų Ž. S., M. S. ir A. U., liudytojų O. L. ir D. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, kurie atitinka byloje surinktÄ medžiagÄ , ikiteisminio tyrimo veiksmų – policijos pareigÅ«no tarnybiniame protokole, įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros, akistatų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokoluose, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad G.

T. 2012-12-15 apie 13.20 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato, adresu Purienų g. 48, Šiauliai, tarnybinėse patalpose, išbėgdamas iš kabineto Nr. 307, nevykdė teisėtų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Ž. S. reikalavimų sustoti, siekiant jį laikinai sulaikyti, priešindamasis, bandydamas rankomis ir kojomis suduoti smūgius tyrėjui Ž.

S. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato, kriminalinės policijos skyriaus vyresniesiems tyrėjams A. U. ir M. S., taip vengdamas sulaikymo, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui Ž. S. ir vyresniesiems tyrėjams A. U. ir M. S. Kaltinamasis teisme dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, padarymo neprisipažino, paaiškino, kad neva nebuvo pagrindo jį sulaikyti, todėl jis išėjo iš kabineto neatsiklausęs, jis negalėjo paaiškinti, kodėl vijosi O.

L., nors prieÅ¡ tai pripažino, kad jam nebuvo, dėl ko su ja tartis. Jis taip pat neleido jam uždėti antrankius, nes neva nebuvo dėl ko juos dėti. IÅ¡ G. T. buvusios sugyventinės O. L. parodymų matyti, kad ji kabinete parašė pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡ jo išėjo. Ž. S. patvirtino, kad O. L. kabinete parašė pareiÅ¡kimÄ ir kad jai išėjus, jis paskambino ir paprašė atsiųsti ekipaÅ¾Ä , nes neturi sÄ lygų laikyti įtariamuosius. Kad buvo skambinta budinčiajam ir buvo praÅ¡oma atsiųsti ekipaÅ¾Ä iki įvykio pradžios, patvirtina policijos pokalbių garso įraÅ¡o protokolas (17-19 b. l.).

Taigi kaltinamasis iÅ¡ kabineto iÅ¡bėgo ne iÅ¡ karto po O. L. išėjimo, o po to, kai buvo papraÅ¡yta atsiųsti ekipaÅ¾Ä , t.y., G. T. žinojo, kad bus sulaikomas, bent galėjo tai numanyti, nes kabinete prieÅ¡ tai jie buvo trise – O. L., jis ir policijos pareigÅ«nas, O. L. buvo leista eiti po to, kai ji surašė pareiÅ¡kimÄ , kÄ ji ir padarė, o jis liko kabinete su policijos pareigÅ«nu, kuris paskambino budinčiajam ir paprašė atsiųsti ekipaÅ¾Ä . Todėl darytina iÅ¡vada, kad G. T. iÅ¡bėgo iÅ¡ kabineto po to, kai sužinojo, kad bus sulaikomas ir vengdamas sulaikymo.

Paminėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , todėl laikoma, kad O. L. paraÅ¡ius pareiÅ¡kimÄ , G. T. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, nes policijos pareigÅ«nas ėmėsi ikiteisminio tyrimo veiksmų – kreipėsi į budėtojÄ praÅ¡ydamas atsiųsti ekipaÅ¾Ä . IÅ¡ pareigÅ«no veiksmų matyti, kad buvo planuojama G. T. laikinai sulaikyti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis), ir iÅ¡ Ž.

S. parodymų matyti, kad G. T. apie tai buvo pranešta, tačiau policijos pareigūnas nespėjo sulaikyti G. T., nes G. T. staiga pakilo nuo kėdės ir kojos spyriu atidaręs duris pro jas puolė iš kabineto. Kad G. T. skubiai išbėgo iš kabineto prieš tai koja paspyręs duris, kurios jam neatsidarė, neneigė pats kaltinamasis. Iš kaltinamojo minėtų veiksmų (sužinojęs, kad bus sulaikomas, puolė bėgti pro duris, jas atidarė kojos spyriu), taip pat atsižvelgiant į tai, kad prieš tai O.

L. parašė jo atžvilgiu pareiÅ¡kimÄ , kad jis buvo agresyviai nusiteikęs, kad kaltinamojo iÅ¡bėgimas į koridorių sukėlė O. L. iÅ¡gÄ stį, kad jÄ puls, todėl ji suriko, kad ji kai kurių policijos pareigÅ«nų veiksmų nematė, nes nusisukusi verkė, darytina iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«no Ž. S. veiksmai, sekę po to, kai kaltinamasis iÅ¡bėgo iÅ¡ kabineto, t.y., puolė paskui kaltinamÄ jį, jį prirėmė prie kabineto Nr. 307 durų, po to pareikalavus nesiprieÅ¡inti ir kaltinamajam nereaguojant, o bÅ«tent bandant suduoti ranka ir koja, atbėgus kitiems pareigÅ«nams, nukentėjusiesiems M.

S. ir A. U. ir jiems padedant, paguldė kaltinamÄ jį, jam uždėjo antrankius ir tokiu bÅ«du sulaikė, yra teisėti, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, imtasi neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir planuojamus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus G. T. žinojo. Todėl G. T. teiginiai, kad neva jis nematė tikslo jį apklausinėti, kad nebuvo už kÄ jį sulaikyti, kad nebuvo už kÄ dėti antrankius vertintini kritiÅ¡kai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos versija ir atmestini.

Kaltinamasis taip pat teigė, kad, jam išėjus iš kabineto, jį iš visų pusių užpuolė policijos pareigūnai, kurie ėmė jį mušti. Be to, policijos pareigūnai, norėdami uždėti jam antrankius, mėtė jį į sienas, daužė, pargriovė ant žemės, užlaužė rankas. Tačiau byloje daugiau nėra įrodymų patvirtinančių, kad G. T. atžvilgiu policijos pareigūnai atliko tiek veiksmų, t. y., jį mušė, daužė, mėtė į sienas, nėra ir jam galimai padarytus sužalojimus patvirtinančio dokumento (specialisto išvados).

Tiek nukentėjusieji, tiek ir liudytoja O. L. patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai G. T. paguldė ant žemės bei kad jam buvo užlaužtos rankos siekiant uždėti antrankius, kad jis galimai buvo mėtomas, daužomas, kaip kad teigia pats G. T., niekas to nepatvirtina. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų ir liudytojos O. L. parodymai yra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s bei atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kad nukentėjusieji iki įvykio G. T. nepažinojo, kad įvykio metu jie tik vykdė savo kaip policijos pareigÅ«nų tiesiogines pareigas – užtikrinti saugumÄ , vykdyti ikiteisminio tyrimo metu pavestas funkcijas, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, nenustatyta, kad jie bÅ«tų suinteresuoti neteisingai apkaltinti G.

T., taip pat atsižvelgiant į tai, kad G. T. daugumos savo poelgių negalėjo paaiškinti, kad jo parodymai nėra nuoseklūs ir išsamūs ir iš esmės prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams, todėl G. T. parodymai, kad jį policijos pareigūnai mušė, daužė, mėtė į sienas vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija ir atmestini. Paminėtina, kad kaltinamasis savo aktyvių veiksmų nevertina kaip pasipriešinimo policijos pareigūnams. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo imtasi neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, o G.

T. iÅ¡bėgo iÅ¡ kabineto, po ko O. L. suÅ¡uko, todėl Ž. S. prirėmė G. T. prie 307 kabineto sienos ir pareikalavo nesiprieÅ¡inti, tačiau G. T. tęsė nusikalstamÄ veikÄ â€“ prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nui bandydamas jam suduoti koja ir ranka, kÄ patvirtina nukentėjusiųjų Ž. S., M. S., A. U. parodymai. Dar daugiau – nukentėjusiajam A. U. pasirodė, kad jo kolega Ž. S. yra G. T. glėbyje, kad jis yra baksnojamas kaip bokso ringe, jie kaltinamÄ jį atitraukia, o jis vėl puola, be to, kaltinamasis yra tvirtas vyras, t.y., kad pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nui yra perėjęs į puolimÄ , grumtynės intensyvios, jo manymu, jei jie su M.

S. nebÅ«tų atbėgę, tai E. M. ir O. L. bÅ«tų buvę sužaloti. M. S. ir A. U. situacijÄ Ä¯vertino kaip nusikalstamos veikos darymÄ ir kaip sulaikymo vengimÄ . Be to, paminėtina, kad sulaikymo metu Ž. S. buvo su tarnybine uniforma, o kad M. S. ir A. U. buvo policijos pareigÅ«nai G. T. turėjo suprasti iÅ¡ to, kad iki įvykio jie buvo užėję pas Ž. S. į kabinetÄ ir bendravo dėl darbo reikalų, be to, sulaikant G. T. abu Å¡aukė „stok, policija“, kas laikytina reikalavimu nesiprieÅ¡inti policijos pareigÅ«nams.

Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis policijos pareigÅ«nams, žinodamas, kad jį sulaiko policijos pareigÅ«nai, kurie vykdo savo tiesiogines pareigas, prieÅ¡inosi, t.y. nevykdė teisėtų jų reikalavimų, kurie buvo jam aiÅ¡kiai iÅ¡sakyti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų ir liudytojos O. L. parodymai yra logiÅ¡ki, iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s bei atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kad nukentėjusieji iki įvykio G. T. nepažinojo, kad įvykio metu jie tik vykdė savo kaip policijos pareigÅ«nų tiesiogines pareigas – užtikrinti saugumÄ , vykdyti ikiteisminio tyrimo metu pavestas pareigas, t. y., teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, nenustatyta, kad jie bÅ«tų suinteresuoti neteisingai apkaltinti G.

T., taip pat atsižvelgiant į tai, kad G. T. daugumos savo poelgių negalėjo paaiškinti, kad jo parodymai nėra nuoseklūs ir išsamūs ir iš esmės prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams, todėl G. T. parodymai, kad neva nesipriešino policijos pareigūnams, vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos versija ir atmestini. Ištyręs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. T. kaltė dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams - tyrėjui Ž.

S. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniesiems tyrėjams A. U. ir M. S. yra įrodyta visiškai. Tyrėjas Ž. S., būdamas valstybės tarnautoju ir pradėdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus, o Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnieji tyrėjai A. U. ir M. S., būdamas valstybės tarnautojai ir padėdami savo kolegai Ž. S. sulaikyti G. T., vykdė tiesiogines savo pareigas, o G.

T., žinodamas, kad Ž. S., A. U. ir M. S. yra policijos pareigÅ«nai, aktyviais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais policijos pareigÅ«nų nurodymų nevykdymu, sulaikymo vengimu, o bÅ«tent iÅ¡bėgdamas iÅ¡ kabineto Nr. 307 ir tokiu bÅ«du nevykdydamas reikalavimų sustoti, bandydamas rankomis ir kojomis suduoti smÅ«gius, neleisdamas uždėti antrankius pasiprieÅ¡ino tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigÅ«nams, todėl teismas pripažįsta, kad prieÅ¡indamasis policijos pareigÅ«nams kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

G. T. veika atsižvelgiant į jo veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , į nukentėjusiųjų statusÄ , teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.  Teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų Ž. S., M. S. ir A. U., liudytojų O. L. ir D. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, kurie atitinka byloje surinktÄ medžiagÄ , ikiteisminio tyrimo veiksmų – policijos pareigÅ«no tarnybiniame protokole, įvykio vietos apžiÅ«ros, akistatų protokoluose, užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad G.

T. 2012-12-15 apie 13.20 val., Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių rajono policijos komisariato, adresu Purienų g. 48, Å iauliai, koridoriuje, iÅ¡sakydamas garbę ir orumÄ Å¾eminančius ir įžeidžiančius necenzÅ«rinius žodžius, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjÄ Å½. S. ir vyresniuosius tyrėjus A. U. ir M.

S. G. T. neigia įžeidinėjęs policijos pareigÅ«nus. O. L. neprisiminė, kad G. T. bÅ«tų sakęs keiksmažodžius, tačiau paminėtina, kad ji kai kurių įvykio detalių neprisimena ar nematė, nes buvo iÅ¡sigandusi, nusisukusi verkė. Be to, ji yra buvusi G. T. sugyventinė, kuriai jis grasino, kol jie buvo apklausiami Ž. S. kabinete, todėl jos parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir atmestini. Tuo tarpu iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad G. T. jų atžvilgiu buvo piktas, nusiteikęs agresyviai, pargriautas ant žemės stengėsi atsisukti ir pasižiÅ«rėti į jį sulaikiusius asmenis, grasino jiems, kad geruoju viskas nesibaigs, vadino policijos pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais „gaidžiai, piderai, mentai“, kurie juos įžeidė ir pažemino jų garbę ir orumÄ .

Todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų parodymai yra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s bei atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kad nukentėjusieji iki įvykio G. T. nepažinojo, kad įvykio metu jie tik vykdė savo kaip policijos pareigÅ«nų tiesiogines pareigas – užtikrinti saugumÄ , vykdyti ikiteisminio tyrimo metu pavestas pareigas, t. y., teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, nenustatyta, kad jie bÅ«tų suinteresuoti neteisingai apkaltinti G. T., taip pat atsižvelgiant į tai, kad G.

T. daugumos savo poelgių negalėjo paaiškinti, kad jo parodymai nėra nuoseklūs ir išsamūs ir iš esmės prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams, todėl G. T. parodymai, kad jis neįžeidinėjo policijos pareigūnų, vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija ir atmestini. Pastebėtina tai, kad kaltinamasis anaiptol nesišnekučiavo maloniai su nukentėjusiaisiais, jis buvo sulaikomas, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, kuris jo manymu buvo neteisėtas, be to, jis buvo piktas, agresyvus.

Minėtus žodžius jis iÅ¡sakė bÅ«tent policijos pareigÅ«nams, nes į vienÄ iÅ¡ jų – M. S., jis kreipėsi pavartodamas bÅ«dvardį „storas“, t.y., stambus. Žodžiai „mentai, gaidžiai, piderastai“ yra ypač įžeidžiantys. Žodis „mentas“ – paprastai naudojamas kaip rusų kalbos žargonas, kuriuo siekiama paniekinti, pažeminti policijos pareigÅ«nÄ . „Gaidys“ – naminis paukÅ¡tis, tačiau tai taip pat ir menkinamasis žodis, reiÅ¡kiantis menkÄ , silpnÄ Å¾mogų („Lietuvių kalbos žodynas (t.

I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas / redaktorių kolegija: GertrÅ«da Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005.– www.lkz.lt). Žodžiu „piderastai“ daroma nuoroda į asmens lytinę orientacijÄ . Minėtais žeminančiais žodžiais demonstruojamas neigiamas požiÅ«ris į policijos pareigÅ«nus, jų veiklÄ , minėti žodžiai kenkia nukentėjusiųjų Ž.

S., A. U. ir M. S. moraliniam prestižui, policijos, kaip valstybės institucijos, užtikrinančios visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įvaizdžiui, ir tokiu bÅ«du G. T. įžeidė savo pareigas einančių policijos pareigÅ«nų Ž. S., A. U. ir M. S. garbę ir orumÄ . Be to, G. T. suvokė, jog minėti įžeidžiantys žodžiai įžeistų ne tik policijos pareigÅ«nų, bet ir bet kurio kito asmens garbę ir orumÄ , suprato, jog iÅ¡sako įžeidžiančius žodžius, kurie skirti savo pareigas einantiems policijos pareigÅ«nams, vieÅ¡oje vietoje girdint paÅ¡aliniams asmenims, ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nukentėjusiųjų statusÄ , tyčios rūšį ir nusikalstamos veikos aplinkybes, pripažįsta, jog G. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, kaip baigtas savo pareigas einančių valstybės tarnautojų ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidimas. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarÅ«Å¡iais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį.Skirdamas G.

T. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis G. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 2 nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), abi nusikalstamos veikos baigtos.

G. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. T. teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, 290 straipsnyje, padarė bÅ«damas neteistas, nes Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu buvo dar neįsiteisėjęs, jo atžvilgiu yra pradėti dar 2 ikiteisminiai tyrimai (79-81 b. l.). Administracine tvarka baustas, turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (84-94 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje registruotas (95-97, 98 b. l.), VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra, diagnozė – nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas (100 b. l.), VÅ¡Ä® Å iaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre nėra (102 b. l.), iÅ¡siskyręs, turi vienÄ nepilnametę dukrÄ (76-77 b. l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems rimti sužalojimai pasiprieÅ¡inimo metu nebuvo padaryti, kad G. T. buvo greitai sulaikytas, jis nedirba ir neturės lėšų susimokėti paskirtÄ baudÄ , todėl G. T. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, skirtina bausmė - vieÅ¡ieji darbai, kurių dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos viešųjų darbų bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, G.

T. skirtina bausmė – areÅ¡tas, mažesnio dydžio nei už nusikaltimus numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies dydžio vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalis), nes tai bausmės rÅ«Å¡is, kuri laikoma nesusijusi su laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo bÅ«du, pagal kurį griežtesnė bausmė, paskirta už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, apima Å¡velnesnę bausmę, paskirtÄ už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir galutinė subendrinta bausmė paskirtina areÅ¡tas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina dalinio sudėjimo bÅ«du su Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - vieÅ¡aisiais darbais, prieÅ¡ tai jÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, pakeitus į areÅ¡to bausmę, prie griežtesnės Å¡iuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė paskirtina- areÅ¡tas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytina pagal Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ iki 2013-03-29 atlikta bausmė, prieÅ¡ tai jÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu pakeitus areÅ¡tu, t. y., 6 viešųjų darbų valandas prilyginant 1 areÅ¡to parai. Kaltinamajam G. T. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (68-69 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinė plokÅ¡telė su garso įraÅ¡u, pridėta prie bylos virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

G. T. pripažinti kaltu:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir skirti jam vieÅ¡uosius darbus 6 (Å¡eÅ¡eriems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvienÄ mėnesį po 30 (trisdeÅ¡imt) valandų visuomenės labui, iÅ¡ viso 180 (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) valandų;- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir skirti jam areÅ¡tÄ 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir 286 straipsnį subendrinti apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę paskirti areÅ¡tÄ 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu skiriamÄ bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 5 mėnesių vieÅ¡aisiais darbais, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, prieÅ¡ tai jÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, pakeitus į areÅ¡to bausmę, prie griežtesnės Å¡iuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir galutinę bausmę G.

T. paskirti areÅ¡tÄ 50 (penkiasdeÅ¡imt) parų.Bausmę paskirti atlikti areÅ¡tinėje.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo G. T. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ iki 2013-03-29 atliktÄ bausmę. G. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti - kompaktinę plokÅ¡telę su garso įraÅ¡u, palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                              Asta Čebatoriūtė