ee08fea4-7464-47e4-9a4c-d7e88ba627bb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-487-236/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01277-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.9. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo A. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. C. ieÅ¡kinį atsakovei „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , V. G. (V. G.), G. V. C., iÅ¡vadÄ teikiančioms institucijoms Lietuvos bankui ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. C. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei „Swedbank“, AB, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančia neteisėtai ir apgaulės bÅ«du (panaudojus apgaulę ir nutylėjimÄ (suklaidinimÄ )) iÅ¡duotÄ paskolos sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (ab initio nuo jo sudarymo momento) pagal CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio nuostatas;

2) pagal CPK 373 straipsnio nuostatas panaikinus (pripažinus negaliojančia) sutartį, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu įpareigoti ginčo Å¡alis grÄ Å¾inti tai, kÄ jos yra gavusios sutartį vykdydamos, t. y. taikyti restitucijÄ (ieÅ¡kovas hipoteka įkeitė butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), bankas paskolino jam 157 023,00 Eur, todėl ieÅ¡kovas turi sugrÄ Å¾inti bankui paskolintÄ sumÄ (likusiÄ 113 154,13 Eur), o bankas turi panaikinti buto hipotekos įkeitimÄ ir jos pasekmes, t. y. grÄ Å¾inti įkeistÄ turtÄ , panaikinti vykdomÄ jį dokumentÄ ).

2. IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus (iÅ¡ieÅ¡kojimo, perdavimo, iÅ¡kraustymo) hipoteka įkeistam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-22 nutartimi nutarė atmesti ieÅ¡kovo A. C. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas pateiktame teismui procesiniame dokumente išdėstė faktines aplinkybes, gindamas savo teisę (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė kredito sutarties Nr. BS1133040103 pažeidimu. Ieškovas įrodinėjo, jog kredito sutartis Nr. BS1133040103 buvo sudaryta neteisėtai ir apgaulės būdu, todėl ji pripažintina negaliojančia ir taikytina restitucija tarp šalių. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus.

6. Teismas pažymėjo, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikÅ¡ti byloje, įvykdymÄ , ir neturėtų jų taikyti, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikÅ¡ti. Siekdamas užtikrinti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymÄ , teismas gali taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios yra bÅ«tinos bei realiai gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , ir turi netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra bÅ«tinos. Teismas taiko konservacinės paskirties laikinÄ sias apsaugos priemones, kai byloje tikslinga užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ , status quo iÅ¡saugojimÄ .

7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė taikyti konservacinio pobÅ«džio laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus hipoteka įkeistam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , o vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų, juolab nepagrįstų konkrečiais įrodymais, pareiÅ¡kimas automatiÅ¡kai nesuteikia ieÅ¡kovui pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ Å¡alį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-224-516/2017).

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju situacijos specifika pasireiÅ¡kia tuo, kad ieÅ¡kovas reikalavimais siekia sudarytÄ tarp Å¡alių kredito sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) pripažinti negaliojančia nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos ir taikyti restitucijÄ .

10. Teismas nustatė, kad analogiÅ¡ko pobÅ«džio praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus hipoteka įkeistam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– teikė ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-15 nutartimi atmetė šį praÅ¡ymÄ ir konstatavo, kad praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis nėra tikslingas ieÅ¡kinio reikalavimų prasme: teisėtam nuosavybės teise nekilnojamojo turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijėjui ieÅ¡kinyje jokių reikalavimų nereiÅ¡kia.

Teismas vertino, kad nekilnojamasis turtas vykdymo procese yra perleistas teisėtam įgijėjui, kuris nėra nagrinėjamos bylos Å¡alimi, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė su Å¡ios bylos ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu neturi tiesioginio ryÅ¡io, virÅ¡ija ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl jÄ taikyti Å¡iuo atveju nėra pagrindo. IeÅ¡kovas nurodo tik abstraktaus pobÅ«džio teiginius dėl to, kad galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas A. C. pateiktame praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nenurodė naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų reikÅ¡mės iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12. Teismas nurodė, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis nėra tikslingas ieškinio reikalavimų prasme.

13. Teismas, nenustatęs ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo, sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nenustačius pirmosios sÄ lygos (ieÅ¡kinio prima facie), laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos (CPK 144 straipsnis). Teismas nurodė, kad tokia aplinkybė nuosekliai plėtojama ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, kuriose nurodyta, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).

14. Teismas, įvertinęs ginčo pobÅ«dį, praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį bei ieÅ¡kinio reikalavimais siekiamo tikslo sÄ sajumÄ su praÅ¡omomis taikyti laikinosiomis priemonėmis, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus hipoteka įkeistam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 12, 144, 178, 185 straipsniai).

III. Atskirojo skundo argumentai 15. IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-01-22 nutartį, priimti ieÅ¡kovo visus praÅ¡ymus byloje ir patenkinti visų ieÅ¡kinio praÅ¡ymų reikalavimus visa apimtimi, sustabdyti visus iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus (iÅ¡ieÅ¡kojimo, perdavimo, iÅ¡kraustymo) hipoteka įkeistam turtui iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos, ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas prašė taikyti konservacinio pobÅ«džio laikinÄ sias apsaugos priemones. 15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad analogiÅ¡ko pobÅ«džio praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus hipoteka įkeistam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės daliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – teikė ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu.

Vilniaus apygardos teismas 2018-11-15 nutartis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra apskųsta atskiruoju skundu, todėl ji nėra įsiteisėjusi. 15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas pateiktame praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nenurodė naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų reikÅ¡mės iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir nepagrįstai nurodė, kad praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis nėra tikslingas ieÅ¡kinio reikalavimų prasme. 15.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo ir todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2019-01-22 nutartis paliktina nepakeista.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

19. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumÄ (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Å iomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikÅ¡ti materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimai, t. y. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

20. Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad byloje galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikÅ¡tų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiÅ¡kia, kad teismas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobÅ«džio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina Å¡io procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.

Pradinėje proceso stadijoje ieÅ¡kinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Dėl to laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo ir todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga – reali grėsmė, kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ /poreikį tenka praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o prieÅ¡inga proceso Å¡alis, kurios atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdama iÅ¡vengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamÄ pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas.

Tokį įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena Å¡alis turi pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

22. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas prašė taikyti konservacinio pobÅ«džio laikinÄ sias apsaugos priemones, laikytini deklaratyviais, neįrodančiais bÅ«tinumo nagrinėjamu atvjeu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

23. Kaip minėta, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad byloje galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikÅ¡tų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiÅ¡kia, kad teismas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobÅ«džio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina Å¡io procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.

Pradinėje proceso stadijoje ieÅ¡kinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Dėl to laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo ir todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

24. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovas pateiktame praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nenurodė naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų reikÅ¡mės iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis nėra tikslingas ieÅ¡kinio reikalavimų prasme.

25. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2019-03-12 sprendimu nusprendė ieÅ¡kovo A. C. ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinio teismo vertinimu, nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, bet preliminariai patvirtina praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumÄ .

26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

27. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

28. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Kazys KailiÅ«nas