ee08436b-64cb-42c2-bf69-53a2f48d7e2f · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-334/2022 Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00009-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorams Gintautui Tamulioniui, Valentinui Aleknai nuteistajam E. B. ir jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistajam A.

J. V. ir jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B., jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus bei nuteistojo A. J. V. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį (E. M. atvejis) – 300 MGL dydžio, t. y. 11298 eurų bauda; - pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (A.

J. V. atvejis) – 350 MGL dydžio, t. y. 13181 eurų bauda; - pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (M. V. atvejis) – 300 MGL dydžio, t. y. 11298 eurų bauda; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė E. B. paskirta 650 MGL dydžio, t. y. 24479 eurų bauda. PaskirtÄ baudÄ nuteistasis įpareigotas per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke.

Vadovaujantis BK 682 straipsnio 1, 2 dalimis, E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti advokato pareigas atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iÅ¡ E. B. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai konfiskuotino turto (paimtų kyÅ¡ių dalyko) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1500 eurų. E. B. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti. A. J. V. pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. E. B. nuteistas už tai, kad Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu bÅ«damas įraÅ¡ytas į Praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), su (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. gegužės 19 d. sudaręs ir pasirašęs Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus 2015 m. liepos 10 d. parinktas bÅ«ti E. M. (toliau – E. M.), gim. (duomenys neskelbtini) m., gynėju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡skirtojo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda, 2016 m. gruodžio 9 d. apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini) netoliese prie (duomenys neskelbtini), betarpiÅ¡ko pokalbio su savo ginamÄ ja E. M. metu, tiesiogiai provokavo ir reikalavo jÄ duoti neįvardinto dydžio kyšį už tai, kad jis – advokatas E. B.

– pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka tiksliau neįvardintiems asmenims iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų šiuos asmenis veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad E. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ar kitaip sušvelninta jos esama procesinė – įtariamojo asmens – padėtis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (išskirtojo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. gruodžio 14 d. 16.12 val., ir 2016 m. gruodžio 15 d. 15.54 val. pokalbių telefonu su E. M., kuriais leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, tiesiogiai susitarė su ja savo naudai priimti iÅ¡ jos ar netiesiogiai iÅ¡ pastarosios artimųjų 500 eurų dydžio kyšį, pažadėdamas pasinaudoti savo, kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka tiksliau neįvardintiems asmenims iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, tam, kad paveiktų Å¡iuos asmenis veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad E. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas bÅ«tų nutrauktas ar kitaip suÅ¡velninta jos esama procesinė – įtariamojo asmens – padėtis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡skirtojo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)). 1.1.

Be to, jis nuteistas už tai, kad Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu bÅ«damas įraÅ¡ytas į Praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. telefoninių pokalbių metu su A. J. V., gim. (duomenys neskelbtini) bei jam 2016 m. gruodžio 21 d. paraÅ¡ydamas ir nusiųsdamas adresu – (duomenys neskelbtini)– elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė – „Jei nieko nedarysi, tai prokuroras papraÅ¡ys teismo subendrinti bausmes pagal du nuosprendžius ir pasiųs tave į rÅ«sį.

Reikia judėti...“, tiesiogiai jį provokavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti 1500 eurų dydžio kyšį, pažadėdamas, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo, kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka (duomenys neskelbtini) teismui ar šio teismo darbuotojams, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiks juos veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad (duomenys neskelbtini) teisėjas A. U., nagrinėjantis (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės V.

K. 2016 m. gruodžio 12 d. teikimÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. V. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams, ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. V. nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, Å¡ios bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams, vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo (bausmių subendrinimo), teismo nutartimi priimtų kuo palankesnį sprendimÄ A.

J. V. atžvilgiu ir jam (A. J. V.) bÅ«tų skirta subendrinta mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymÄ atidedant kuo trumpesniam terminui. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. gruodžio 30 d., apie 16.35 val., prie prekybos centro „Topo centras“, esančio (duomenys neskelbtini), susitikęs su A. J. V. iÅ¡ jo tiesiogiai priėmė sutartÄ kyšį, t. y. 1500 eurų. 1.2. Be to, jis nuteistas už tai, kad Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu bÅ«damas įraÅ¡ytas į Praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), neoficialiai atstovaudamas M.

V. (toliau – M. V.), gim. (duomenys neskelbtini) m., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintÄ padariusiu administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 1241 straipsnio 2 dalyje, 1241 straipsnio 3 dalyje, 1241 straipsnio 8 dalyje, 1242 straipsnio 1 dalyje ir gavusį galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 1013 Eur dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metų laikotarpiui, 2017 m. sausio 12 d. telefoninio pokalbio metu su M.

V., gim. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai jį provokavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti 500 eurų dydžio kyšį, pažadėdamas, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka (duomenys neskelbtini) teismui ar šio teismo darbuotojams t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų juos veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad M. V. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu būtų panaikintas ar sušvelnintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo M.

V. atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2017 m. sausio 16 d., apie 12.20 val., susitikęs savo darbo vietos – advokato E. B. kontoros – patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iÅ¡ M. V. brolio R. V., gim. (duomenys neskelbtini), nežinančio apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiesiogiai priėmė 500 eurų, kurių jis kaip kyÅ¡io 2017 m. sausio 12 d. buvo pareikalavęs iÅ¡ M. V.. 1.3. A. J. V. nuteistas už tai, kad bÅ«damas pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams, taip pat Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, kuriuo jis nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, Å¡ios bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams, siekdamas, kad advokatas E. B., pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) teismui ar Å¡io teismo darbuotojams, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, jog Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, kad (duomenys neskelbtini) teisėjas A.

U., pagal gautÄ (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės V. K. 2016 m. gruodžio 12 d. teikimÄ dėl minėtų Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. ir 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžių vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo (bausmių subendrinimo), teismo nutartimi priimtų kuo palankesnį sprendimÄ jo (A. J. V.) atžvilgiu ir kad jam (A. J. V.) bÅ«tų skirta mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymÄ atidedant, 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d., telefoninių pokalbių metu su advokatu E. B. bei 2016 m. gruodžio 21 d. su advokatu susiraÅ¡inėjant elektroniniais laiÅ¡kais, kuriuose jam advokatas E. B. parašė – „Jei nieko nedarysi, tai prokuroras papraÅ¡ys teismo subendrinti bausmes pagal du nuosprendžius ir pasiųs tave į rÅ«sį.

Reikia judėti...“, tiesiogiai advokatui E. B. pažadėjo ir su juo susitarė jam (advokatui E. B.) duoti 1500 eurų kyšį, ir tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2017 m. gruodžio 30 d., apie 16.35 val., prie prekybos centro „Topo centras“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), susitikęs su advokatu E. B., jam tiesiogiai davė sutartÄ kyšį, t. y. 1500 eurų. 1.4. Be to, E. B. perduotas teismui kaltinant jį tuo, kad jis Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu bÅ«damas įraÅ¡ytas į Praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), dirbdamas advokatu savo (advokato E. B.) kontoroje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d.

Nr. IX-574) (toliau – Ä®statymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, bÅ«damas atsakingu už savo, kaip asmens vykdančio individualiÄ veiklÄ , apskaitos organizavimÄ , tyčia pažeisdamas Ä®statymo 4 straipsnio reikalavimÄ â€“ Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d.

įsakymu Nr. 1K-040 (2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (iÅ¡skyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“ 6, 25, 26, 41 punktų nuostatas, kad „Gyventojai pildo Pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalÄ chronologine tvarka“, „Advokatai naudoja <...> grynųjų pinigų priėmimo kvitÄ , sÄ skaitÄ už teisines paslaugas, kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus ir pan.), grynųjų pinigų priėmimo kvitas <...> naudojamas grynųjų pinigų priėmimui įforminti“, „Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių iÅ¡laidų dokumentų duomenys į Pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalÄ Ä¯raÅ¡omi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos“, 2016 m. (tikslus laikas nenustatytas) iÅ¡ R.

Č., gim. (duomenys neskelbtini), gavęs (priėmęs) 700 eurų, 2016 m. galimai gegužės mėnesį iÅ¡ A. J. V., gim. (duomenys neskelbtini), gavęs (priėmęs) 1500 eurų, 2016 m. gruodžio 1 d. iÅ¡ M. V., (duomenys neskelbtini) gavęs (priėmęs) 300 eurų, iÅ¡ viso gavęs (priėmęs) 2500 eurų už suteiktas teisines paslaugas, neįformino Å¡ių gautų pajamų (2500 eurų) apskaitos dokumentais (neiÅ¡rašė Å¡ioms už teisines paslaugas tiesiogiai iÅ¡ asmenų gautoms pinigų sumoms grynųjų pinigų priėmimo kvitų) ir neįtraukė Å¡ių gautų pajamų į buhalterinę apskaitÄ (neužpildė gyventojų individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalo), dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti jo, kaip advokato E. B., veiklos už 2016 m, t. y. kaltinant pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu E. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį bei priimti naujÄ , jį iÅ¡teisinantį nuosprendį. 2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė įstatymÄ , dėl ko jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vadovavosi tik iÅ¡oriniais ir objektyviais duomenimis, apraÅ¡ytais kaltinime, teisme nepatikrintais liudytojų parodymais, pokalbių iÅ¡klotinėmis, tačiau nesigilino į tyčios turinį, klaidingai vertino atskirų žodžių ar frazių reikÅ¡mę, netyrė nusikaltimų padarymo priežasčių, nenustatė tikslų ir motyvų. 2.2.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai bei teismas buvo Å¡aliÅ¡ki. E. B. nurodo, kad ikiteisminį tyrimÄ kontroliavo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu teismui perdavė prokuroras L. P., su kuriuo apeliantas yra gerai pažįstamas. E. B. taip pat nurodo, kad pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, dėl prokuroro veiksmų, su tyrimo metu darytais garso ir filmuotais įraÅ¡ais apeliantas neturėjo galimybės susipažinti, nors tokie duomenys A. J. V. buvo pateikti. E. B. analogiÅ¡kai pasisako ir apie ikiteisminį tyrimÄ atlikusį tyrėjÄ D.

V.. Apelianto teigimu, tyrėjas darė poveikį A. J. V., M. V. ir R. Č.. 2.3. E. B. teigimu, prioriteto suteikimas E. M. ir prokurorui tiesiogiai pavaldžių tyrėjų A. U., J. M., L. B. parodymams prieÅ¡ kitų liudytojų ir apelianto parodymus, laikytinas pagrindinių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. 2.4. Skunde teigiama, kad pareiÅ¡kimo padavimÄ ikiteisminio tyrimo institucijai ir tyrimo pradėjimÄ E. M. inicijavo ne laisvanoriÅ¡kai bÅ«dama apsisprendusi ar žinodama apie konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , o nesuvokdama atliekamų veiksmų, jos nuomonę suformavus suinteresuotiems asmenims, kurie galėjo turėti ir savo asmeninių ar institucinių tikslų. 2.5.

Apelianto nuomone, į baudžiamosios bylos medžiagÄ pridėta daug visiÅ¡kai nereikÅ¡mingos informacijos, kuri nėra susijusi su nagrinėjamomis aplinkybėmis. E. B. manymu, daugelis situacijų Å¡ioje byloje yra nepagrįstai kriminalizuojamos (pvz. asmeniniuose užraÅ¡uose rasti įraÅ¡ai su skaičiais vertinami kaip „juodosios buhalterijos“ duomenys, pokalbiai su kitais klientais ir pan.) patvirtina siekį neigiamai jį charakterizuoti bei parodo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų norÄ veikti virÅ¡ijant jų kompetencijÄ , kad bÅ«tų įrodinėjama tai, su kuo nėra susijęs visas tyrimas. 2.6.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo duomenys ir apklaustų liudytojų A. U. ir J. M. parodymai leidžia teigti, kad vertinant E. M. elgesį, kai ji Å¡iems policijos darbuotojams pranešė apie galimai apelianto padarytÄ korupcinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo įvertinti BPK tvarka, nors jos pačios veiksmai – siekimas su pareigÅ«nais susitarti ir jiems „atsidėkoti“ – atitiko BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius. 2.7. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertinant įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi be jokio pagrindo didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikė ikiteisminio tyrimo metu duotiems A.

J. V. ir M. V. parodymams, skundžiamame nuosprendyje išsamiai nepasisakė ir neanalizavo, kodėl būtent šie parodymai yra laikomi patikimesniais, o gauti teisminio bylos nagrinėjimo metu – galimai šališki. 2.8. Skunde pažymima, kad pokalbių įrašai tarp apelianto ir A. J. V. bei M. V. visiškai neatitinka stenogramose aprašomo turinio. Įrašai sukonstruoti taip, kad atskiruose garso failuose girdėti tik vieno iš pašnekovų balsas, o vientiso pokalbio nėra, todėl nėra galimybės pasakyti, ar užfiksuotos konkrečios frazės su klientais buvo išsakytos to paties pokalbio metu, dėl tų pačių aplinkybių, kokia jų seka ir pan.

E. B. teigimu, tokiu atveju kyla pagrįsta abejonė dėl Å¡ių parodymo patikimumo ir galimybės jais remtis, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokių įrašų pagrindu buvo suraÅ¡yti nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolai, ar Å¡ie įrodymai nėra suklastoti juos sumontuojant, redaguojant ir t. t. 2.9. Apeliantas nurodo, kad nei skundžiamame nuosprendyje, nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo pateikta absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. J. V. kaip nors bÅ«tų perdavęs E. B. 1500 eurų.

Tokių duomenų nepatvirtino nei pats A. J. V., Å¡is pinigų perėmimas-perdavimas neužfiksuotas jokiomis elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, asmens sekimo protokolais, kratomis, poėmiais, t. y. jokiais patikimais įrodymų gavimo Å¡altiniais, buvo remtasi tik tikėtinais operatyvinių pareigÅ«nų pamÄ stymais ir manymu, kad taip turėjo bÅ«ti. 2.10. E. B. manymu, byloje kriminalinės žvalgybos veiksmai prieÅ¡ jį ir jo klientus A. J. V. bei M. V. buvo atlikti nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, Å¡iurkščiai pažeidžiant advokato veiklos garantijas, numatytas Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnio 3, 5 dalyse.

Dėl Å¡ios priežasties visi iki 2017 m. balandžio 11 d. (t. y. praneÅ¡imo apie įtarimÄ apeliantui įteikimo dienos) bei taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys yra gauti neteisėtu bÅ«du ir negali bÅ«ti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nagrinėjant šį apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimÄ : - apklausti liudytojÄ E. M.; - iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos iÅ¡reikalauti autentiÅ¡kus, originalius pokalbių garso įraÅ¡us, kurie nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir kuriais remiantis (Å¡alia kitų įrodymų) priimtas skundžiamas nuosprendis.

IÅ¡reikalautus garso įraÅ¡us perklausyti teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka; - panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas, perduodant bylÄ toje dalyje nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (pripažinus, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas); - jei nebÅ«tų nustatytas pagrindas perduoti nurodytoje dalyje bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, panaikinus Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas ir jo atžvilgiu suraÅ¡ytÄ kaltinamÄ jį aktÄ perduoti prokurorui to akto trÅ«kumų iÅ¡taisymui; - jei nebÅ«tų nustatytas pagrindas perduoti nurodytoje dalyje Å¡iÄ bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui ar nebÅ«tų nustatytas pagrindas E. B. atžvilgiu suraÅ¡ytÄ kaltinamÄ jį aktÄ perduoti to akto trÅ«kumų iÅ¡taisymui, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas kaltu ir nuteistas E. B. ir toje dalyje priimti nuosprendį, kuriuo nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu; - jei apeliacinės instancijos teismas vis tik nenustatytų aukščiau nurodytų pagrindų, tuomet Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį E. B. dalyje pakeisti už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ paskiriant ženkliai mažesnes (artimas įstatyme nustatytoms minimalioms) baudas, atitinkamai paskiriant ženkliai mažesnę, artimÄ Ä¯statyme nustatytai minimaliai, galutinę subendrintÄ baudÄ , o taip pat skirti E. B. teisės dirbti ar eiti advokato pareigas atėmimÄ ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. 3.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamoji nuosprendžio dalis yra priimta Å¡aliÅ¡ko teismo. Nuteistojo gynėjo teigimu, E. B. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ su jame iÅ¡dėstytu praÅ¡ymu perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) teismo procesinės kontrolės teritorijoje esančio Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų bet kuriam kitos apygardos teismui, kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose teisėju dirba A. M., kurį su E. B. siejo darbiniai santykiai.

PareiÅ¡kime taip pat buvo nurodyta aplinkybė dėl (duomenys neskelbtini) teismo pirmininko N. M., kuris yra A. M. brolis. PareiÅ¡kime E. B. nurodė ir tÄ aplinkybę, kad per 16 metų jo darbo prokuratÅ«roje jis pažįsta daugelį (duomenys neskelbtini) apylinkės ir (duomenys neskelbtini) teismo teisėjų, tame tarpe ir buvusių prokurorų, ir nors ir pastaraisiais metais E. B. su jais neformaliai nebendraujantis, tačiau Å¡i aplinkybė galinti suponuoti ir apygardos teismo teisėjų nenorÄ objektyviai nagrinėti bylÄ .

Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo perduota nagrinėti kitam teisėjui, tačiau jÄ nagrinėjo bÅ«tent (duomenys neskelbtini) teismo pavaldume esančio teismo, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja. 3.2. Skunde teigiama, kad kaltinamasis aktas nepilnai atitinka BPK normas ir kitų teisės aktų nuostatas, dėl ko buvo ir yra pagrindas Å¡iÄ bylÄ perduoti prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumų iÅ¡taisymui. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad kaltinamajame akte nepateikta jokios takoskyros tarp kaltinančių ir teisinančių įrodymų, nepateikti jokie argumentai, kurie paneigtų kaltinamųjų (tame tarpe E. B.) nuosekliÄ pozicijÄ bei atitinkamus kaltinamųjų parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu jiems nuosekliai ginčijus jiems pareikÅ¡tus atitinkamus įtarimus.

Skunde pažymima, kad kaltinamajame akte niekaip nebuvo atskleista E. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektyvinė pusė. Taip pat nuteistajam E. B. inkriminuotos kaltinimo formuluotės yra iÅ¡dėstytos lingvistiÅ¡kai gana sudėtingai, iÅ¡ esmės vienu sakiniu, kas kaltinimÄ daro sunkiai suprantamu. 3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priimtos apkaltinamosios nuosprendžio dalies nepatvirtina byloje jau surinkti įrodymai, apylinkės teismas nepilnai iÅ¡tyrė įrodymus, apkaltinamÄ sias iÅ¡vadas pagrindė vien prielaidomis, dėl ko ta nuosprendžio dalis neatitinka nei BPK reikalavimų, nei BK normų, nei teisingos teisminės praktikos nuostatų. 3.4.

E. B. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepilnai iÅ¡nagrinėjo įrodymus, o iÅ¡nagrinėtus įvertino neteisingai (dėl provokavimo duoti kyšį ir susitarimo priimti kyšį E. M. atžvilgiu, dėl provokavimo duoti kyšį ir kyÅ¡io paėmimo A. J. V. atžvilgiu, dėl provokavimo duoti kyšį M. V. atžvilgiu) dėl ko iÅ¡ esmės pažeidė ir BPK 20 straipsnio normas (įrodymus vertino pasirinktinai – nevertino teisinančiųjų E. B. įrodymų, duomenų), todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. Skunde nurodoma, kad teisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, galima daryti tik vienÄ iÅ¡vadÄ â€“ kaltinimas E. B. neįrodytas, o jo veikoje nėra nusikalstamos sudėties, nes nenustatyta ir neįrodyta, kad bÅ«tų padaryta bent kuri viena iÅ¡ Å¡iam nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Pasak nuteistojo gynėjo, atlikus įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, dar labiau paaiÅ¡kės pirmosios instancijos teismo Å¡ioje byloje priimtos nuosprendžio apkaltinamosios dalies nepagrįstumas. 3.5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės motyvuojamas gana trumpai ir lakoniÅ¡kai. Apelianto gynėjo teigimu, net jei bÅ«tų pagrindas dalinai ar net pilnai laikyti E. B. Å¡ioje byloje kaltu, tokiu atveju apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per griežtÄ ir BK bendrosios dalies normų neatitinkančiÄ bausmę, taip pat per griežtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 682 straipsnyje.

Nuteistojo gynėjas nurodo, kad E. B. iki jam Å¡ioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų daug metų dirbo sudėtingÄ teisininko darbÄ ir jį dirbo nepriekaiÅ¡tingai – neturėjo drausminių nuobaudų ir pan.), praeityje neteistas. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – bauda yra itin didelė, vertinant E. B. pajamas praeityje. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nei vienais iÅ¡ jo dirbtų metų jis nebuvo uždirbęs tiek, kiek jam dabar paskyrė pirmosios instancijos teismas.

E. B. neturi santaupų, o tik skolinius įsipareigojimus kredito įstaigoms, taip pat jis išlaiko mažametį sūnų J. B.. Nuteistojo gynėjo teigimu, dėl E. B. paskirtos bausmės jis tampa visiškai nepajėgiu išlaikyti mažametį sūnų bei pragyventi pats. Advokato teigimu, E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti advokato pareigas atėmimas trejiems metams yra taip pat per griežta ir neatitinka BK bendrosios dalies normų.

4. Nuteistojo A. J. V. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį, kuriuo A. J. V. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje padarymo ir priimti naujÄ nuosprendį – A. J. V. iÅ¡teisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje. 4.1. Skunde nurodoma, kad priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, netinkamai vertinti bei iÅ¡kraipyti įrodymai, taip pat pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o nuteistojo A. J. V. kaltę grindė netiesioginiais įrodymais bei prielaidomis. Nuteistojo gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti A. J. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu ir rėmėsi jo 2017 m. lapkričio 22 d. pateiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, kuriuos, kaip nurodė teismas, „nors iÅ¡ dalies, bet patvirtina 2017 m. sausio 11 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduotos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota informacija“.

Tam, kad vertinti 2017 m. lapkričio 22 d. A. J. V. paaiškinimus, būtina tinkamai įvertinti šių rašytinių parodymų atsiradimo aplinkybes. 4.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ne tik nurodė netikslias liudytojo D. V. apklausos metu nurodytas aplinkybes, tačiau dalies esminių, nuteistiesiems naudingų aplinkybių, nenurodė išvis. Teismo neteisingai nustatytos aplinkybės iš esmės yra prieštaraujančios bylos medžiagai, tokių aplinkybių D. V. teismo posėdžio metu nenurodė.

Nuteistojo gynėja nurodo, kad siekdamas suteikti D. V. parodymams patikimumo įspÅ«dį, teismas nebuvo objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas, kadangi teismo nutylėtos minėto liudytojo parodymų aplinkybės yra naudingos ir nuteistiesiems. Skunde nurodoma, kad iÅ¡ D. V. parodymų akivaizdu, jog jis iÅ¡ anksto turėjo negatyviÄ pozicijÄ E. B. atžvilgiu. Nuteistojo A. J. V. gynėjos teigimu, liudytojo D. V. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. 4.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadÄ dėl 1500 eurų kyÅ¡io davimo grindė elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, Å¡iais protokolais įrodinėjamas pinigų perdavimo faktas, tačiau įraÅ¡uose nėra jokių duomenų, kad susitikus E. B. ir A.

J. V. buvo perduodami pinigai, neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas. 4.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo nuosprendžio grįsti byloje esančiais garso įraÅ¡ais, kadangi Å¡ių įrašų autentiÅ¡kumas keliÄ pagrįstų abejonių – teismui buvo pateikti ir teismo posėdžio metu iÅ¡klausyti garso įraÅ¡ai, kurie yra modifikuoti, t. y. pateikti ne vientisi įraÅ¡ai, kuriuose bÅ«tų fiksuoti pokalbiai, vykę tarp dviejų asmenų, o vienpusiai monologai, t. y. atskirai pateikti įraÅ¡ai su E. B. balsu, ir atskirai pateikti įraÅ¡ai su A.

J. V. balsu. Toks garso įrašų modifikavimas leidžia pagrįstai manyti, kad pateikti įrašai gali būti koreguoti, ištrinant neparankius teiginius. Skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į pateiktų protokolų turinį – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose pirmiausia paryškintu tekstu padaroma pareigūno prielaida dėl pokalbio turinio, o tik po to pateikiamas pokalbio turinys, t. y. prieš susipažįstant su pokalbio turiniu siekiama sudaryti išankstinę nuomonę dėl pokalbio esmės.

5. Teismo posėdyje nuteistieji E. B., A. J. V. ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados E. B., jo gynėjo advokato D. Svirinavičiaus bei A. J. V. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės apeliaciniai skundai atmetami 6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju E. B. bei jo gynėjas advokatas D. Svirinavičius apeliaciniuose skunduose nesutinka su E. B. nuteisimu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti arba sumažinti paskirtos baudos dydį ir sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti ar eiti advokato pareigas atėmimo terminÄ . Tuo tarpu nuteistojo A. J. V. gynėja advokatė N. Grubliauskienė apeliaciniame skunde nesutinka su A. J. V. nuteisimu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡o A. J. V. iÅ¡teisinti.

Kadangi nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato, bei nuteistojo A. J. V. gynėjos advokatės apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės yra keliami panaÅ¡Å«s ar netgi identiÅ¡ki klausimai, dėstomi argumentai sutampa, todėl apeliacinės instancijos teismas visus skundus nagrinės kartu, atitinkamai tiek, kiek tai susiję su aptariamos nusikalstamos veikos epizodu. Čia pažymėtina, kad kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi bÅ«ti aiÅ¡kiai pasisakyta dėl reikÅ¡mingų bylai iÅ¡spręsti klausimų. Toks reikalavimas neturi bÅ«ti suprantamas kaip įpareigojimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ apelianto teiginį, tai yra nebÅ«tina atsakyti į argumentus, kurie yra nereikÅ¡mingi, nepagrįsti ir pan.

Tad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus nedėstys atskirų motyvų dėl kiekvieno skundų argumento, teisėjų kolegija analizuos esminius skunduose keliamus klausimus ir vertins, ar apeliantų išsakyti argumentai yra reikšmingi darant galutines išvadas dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016 ir kt.).

7. Kaip matyti, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu iÅ¡ esmės motyvuojant tuo, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas nesilaikant jo suraÅ¡ymui keliamų BPK įtvirtintų reikalavimų, procesinį sprendimÄ Å¡ioje byloje priėmė Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, kuris neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino bei pritaikė įstatymÄ , todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.

8. Visgi, teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinių skundų argumentus, kuriais apeliantai grindžia nesutikimÄ su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl E. B. ir A. J. V. kaltės, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis bei atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. B. ir A. J. V. kaltais padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra E. B. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai – E. M., A.

J. V., M. V.), o A. J. V. - BK 226 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo laikytasi bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, bÅ«tų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan.

Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra paremtos prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, yra nepagrįsti. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad nustatytomis aplinkybėmis E. B., pasinaudojant savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo naudai provokavo duoti kyšį ir paėmė 500 eurų kyšį (E. M. atvejis), 1500 eurų kyšį (A.

J. V. atvejis) bei 500 eurų kyšį (M. V. atvejis), pažadėjęs paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad Å¡ie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o A. J. V.siekdamas, kad advokatas E. B., pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) teismui ar Å¡io teismo darbuotojams, jog Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai advokatui E. B. pažadėjo, su juo susitarė ir tiesiogiai davė sutartÄ kyšį, t. y. 1500 eurų.

9. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. 10.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyÅ¡io davėjo pasiÅ«lytÄ ar pažadėtÄ arba duotÄ kyšį pažada Å¡iam jo interesais paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ arba jų valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016). Kaltininko pažadas kyÅ¡io davėjui gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ne tik žodžiu, raÅ¡tu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi bÅ«ti jam suprantamas bei aiÅ¡kus. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iÅ¡ viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyÅ¡io davėjui susidarytų įspÅ«dis, jog kaltininkas paveiks subjektÄ , dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyÅ¡io davėjo interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016).

Dėl provokavimo, reikalavimo ir susitarimo priimti kyšį E. M. atžvilgiu 11. Byloje nustatyta, kad E. B., Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu bÅ«damas įraÅ¡ytas į Praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), su (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. gegužės 19 d. sudaręs ir pasirašęs Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus 2015 m. liepos 10 d. parinktas bÅ«ti E. M., gynėju (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡skirtojo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda, 2016 m. gruodžio 9 d. apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), netoliese prie (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), betarpiÅ¡ko pokalbio su savo ginamÄ ja E. M. metu, tiesiogiai provokavo ir reikalavo jÄ duoti neįvardinto dydžio kyšį už tai, kad jis – advokatas E. B.

– pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka tiksliau neįvardintiems asmenims iš (duomenys neskelbtini) prokuratūros ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų šiuos asmenis veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad E. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ar kitaip sušvelninta jos esama procesinė – įtariamojo asmens – padėtis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (išskirtojo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. gruodžio 14 d. 16.12 val., ir 2016 m. gruodžio 15 d. 15.54 val. pokalbių telefonu su E. M., kuriais leista atlikti nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus, tiesiogiai susitarė su ja savo naudai priimti iÅ¡ jos ar netiesiogiai iÅ¡ pastarosios artimųjų 500 eurų dydžio kyšį, pažadėdamas pasinaudoti savo, kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina ar tariama įtaka tiksliau neįvardintiems asmenims iÅ¡ (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, tam, kad paveiktų Å¡iuos asmenis veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad E. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas bÅ«tų nutrauktas ar kitaip suÅ¡velninta jos esama procesinė – įtariamojo asmens – padėtis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡skirtojo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Nors E. B. viso proceso metu neigė provokavęs ir reikalavęs E. M. duoti kyšį, kad jų tarpusavio susitarimo turinys buvo susijęs, iÅ¡skirtinai su galimo laidavimo instituto taikymu, E. M. suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimu, tačiau teisėjų kolegija tokiÄ nuteistojo E. B. pozicijÄ vertina kaip jo gynybos versijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

13. Kaip matyti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta tyrėja J. M. nurodė, jog ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 9 d. nuo 11.20 val. iki 13.10 val. dalyvaujant E. M. gynėjui advokatui E. B., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KP ONTV) Trečiojo skyriaus vyresniajam specialistui A. U. ir vertėjai K.

A., ji atliko papildomÄ Ä¯tariamosios E. M. apklausÄ . Apklausos laikas buvo suderintas iÅ¡ anksto, tačiau 2016 m. gruodžio 9 d. apie 11 val. pas jÄ atėjo advokatas E. B. ir paklausė, kokie veiksmai tÄ dienÄ bus atliekami su įtariamÄ ja E. M.. Liudytoja J. M. E. B. nurodė, kad bus atlikta papildoma įtariamosios apklausa ir, kad po to, prokuroras M. S., įvertinęs visus E. M. duotus parodymus, greitu metu (Å¡iais metais) galimai jos atžvilgiu priims procesinį sprendimÄ . Kokį konkretų sprendimÄ prokuroras priims, liudytoja J.

M. E. B. nenurodė, tačiau jos manymu, E. B. galimai suprato, kad kalba eina apie ikiteisminio tyrimo E. M. atžvilgiu nutraukimÄ . Tai pasakius, E. B. išėjo ir apie 11.15 val. grįžo jau su įtariamÄ ja E. M.. Kai apklausa buvo baigta ir vertėja pradėjo versti apklausos protokolÄ , E. B., pasiteiravęs įtariamosios E. M. apie tai, ar Å¡i neturi jokių klausimų ir pastabų bei su J. M. suderinęs, jog apklausos protokolÄ užeis pasiraÅ¡yti vėliau, išėjo. IÅ¡vertus apklausos protokolÄ buvo užfiksuotas apklausos pabaigimo laikas – 13.10 val. ir asmenys tÄ protokolÄ pasirašė.

Kai tÄ dienÄ viskas jau buvo pabaigta ir vertėja buvo išėjusi, kabinete pasilikus jai, A. U. ir E. M., pastaroji netikėtai pasakė, kad „aÅ¡ dabar jums negaliu sumokėti, nes neturiu Å¡iuo metu pinigų“ (ar kažkaip panaÅ¡iai). A. U. pradėjo įtariamÄ jÄ klausinėti, kÄ ji tuo nori pasakyti ir E. M. pasakė, jog advokatas E. B., už tai, kad Å¡ioje byloje, kurioje ji yra įtariama neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, nori iÅ¡ jos pinigų, t. y., kad jis nori iÅ¡ jos pinigų už tai, kad byloje jos atžvilgiu bÅ«tų priimtas palankus sprendimas.

A. U. E. M. paaiÅ¡kino, kad ji E. B. neturi duoti jokių pinigų tam, kad jis Å¡iuos perduotų policijos pareigÅ«nams. 2016 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) ONKT skyriaus prokuroro M. S. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo. 2016 m. gruodžio 14 d. vykusios apklausos metu liudytoja tyrėja J. M. supažindino E. M. su minėtu nutarimu, taip pat paaiÅ¡kino, kad naujas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo galimai bus užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jai galimai bus skirta bauda, kurios dydis galimai bus įskaičiuotas į jos suėmime praleistÄ laikÄ .

Visa tai, liudytoja J. M. įtariamajai pasakė gavusi prokuroro leidimÄ . Dar J. M. nurodė, kad E. B. jai nebuvo sakęs, kad planuoja E. M. ginti kaip privatus advokatas, kad yra su ja sudaręs susitarimÄ dėl gynybos ir pan. 2016 m. gruodžio 15 d. advokatas E. B. atvyko pasiraÅ¡yti 2016 m. gruodžio 9 d. apklausos protokolÄ , jokių pastabų nepareiÅ¡kė, nieko nesiteiravo apie naujÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl dokumentų klastojimo E. M. atžvilgiu (t. 1, b. l. 69 – 72). Liudytoja J. M. taip pat parodė, kad dėl galimo kyÅ¡io davimo ji nieko E. M. nepatarinėjo, kÄ toliau daryti nesakė, lyg tai A.

U. E. M. davė kažkokius patarimus, kur toliau kreiptis dėl galimo kyšio davimo.

14. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, kas vyko po 2016 m. gruodžio 9 d. apklausos, nurodė ir liudytojas A. U., kuris parodė, kad jis su J. M. po apklausos E. M. paaiÅ¡kino tolimesnio ikiteisminio tyrimo eigÄ , po ko E. M. nurodė, kad Å¡iuo metu ji negali su jais atsiskaityti. Tuomet J. M. ir A. U. paaiÅ¡kino E. M., kad pareigÅ«nai Lietuvoje nėra papirkinėjami ir ji neprivalo jiems duoti pinigų. E. M. jiems nurodė, kad advokatas iÅ¡ jos prašė pinigų už tai, kad jos atžvilgiu byla bÅ«tų nutraukta, kad ji bÅ«tų laisva.

Taip pat ji įvardino, kad advokatas (E. B.) paprašė iÅ¡ jos pinigų prieÅ¡ 2016 m. gruodžio 9 d. apklausÄ , kuomet jie buvo susitikę prie policijos komisariato ((duomenys neskelbtini)). Taip pat ji pasisakė, kad advokatui (E. B.) jos mama iÅ¡ Rusijos yra pervedusi 1000 eurų. E. M. sakė, kad advokatas neįvardino reikalaujamos pinigų sumos, taip pat nenurodė tiksliai kam tuos pinigus turės perduoti, tačiau suprato, kad pinigus advokatas galimai turi perduoti policijai ar prokurorui. J. M. ir A. U. paaiÅ¡kino E. M., kad ji gali kreiptis į STT dėl E. B. galimai neteisėtos veikos.

15. Nors nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme liudytoja E. M. apklausta nebuvo, tačiau vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 43 – 48). Čia svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012).

16. Kaip matyti, liudytojos E. M. parodymai patvirtinti ir jos 2016 m. gruodžio 14 d. protokole – pareiÅ¡kime, kuriame ji nurodė, jog advokatas E. B. jai pasakė, kad byloje reikalai eina taip, kad jÄ gali iÅ¡laisvinti anksčiau, bet kai kurie žmonės nori Å¡iek tiek pinigų, tačiau, kadangi ji pasakė, jog pinigų neturi, todėl kalba daugiau nevyko, jie nuėjo į apklausÄ . Teikdama pareiÅ¡kimÄ E. M. aiÅ¡kiai nurodė, kaip ji suprato advokato žodžius, t. y. suprato, kad jis nori duoti pinigus aukÅ¡tas pareigas užimantiems pareigÅ«nams, kad byla jos atžvilgiu bÅ«tų nutraukta. (t. 1, b. l. 1 – 3).

Tai, kad prieÅ¡ apklausÄ E. B. tikrai prašė E. M. pinigų, patvirtino ir liudytojai J. M. ir A. U. savo parodymuose. Maža to, iÅ¡ 2016 m. gruodžio 15 d. nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokole esančios informacijos matyti ir tai, kad 2016 m. gruodžio 14 d., laiko tarpe nuo 16.12 iki 16.17 val., įvyko pokalbis telefonu tarp E. M. ir E. B., kurio metu jie aptarė tariamÄ E. M. problemų turėjimÄ su teisėsauga. Å io pokalbio metu E. B. E. M. pasakė, kad „Bet aÅ¡ tau aiÅ¡kinau, kad jau buvo galima viskÄ pabaigti... praėjusiÄ savaitę.

Bet tu pasakei, kad negalima. Ne tai ne. Lauksim kuo pasibaigs“. Ä® tai E. M. atsakė: „Vadinasi rasiu tokiÄ galimybę. O kÄ daryti?“. Tolimesnio pokalbio metu E. M. pasakius, kad jai reikia konkretumo, E. B. paantrino, pareikÅ¡damas jog „Na, tai konkretumo man irgi reikia“, ir kad „Bus konkretu, jeigu greitai, taip greitai.“ Vėliau E. B. galimai pradėjo E. M. provokuoti dėl pinigų iÅ¡ jos gavimo, sakydamas „ŽiÅ«rėkite, jÅ«s... ar turite galimybę iki rytdienos kažkÄ sugalvoti dėl „to“?, o E. M.

į tai jam atsakė, kad „Žinote, priklauso nuo sumos“. Tuomet E. B. pasiteiravo „AÅ¡, atrodo, sakiau, ar ne?“ E. M. atsakius, kad jis nesakė ir nurodžius, kad jai tai reikia aptarti su tėvu ir jis, uždirbęs pinigėlių, gali atsiųsti. Ä® tai E. B. atsakė: „Na, žiÅ«rėkit – 500 eurų. Tarkitės su juo - tėvu, ar su kažkuo“. E. M. pasitikslinus – „500, taip?“, jis patvirtino, kad - „Taip“. Po to E. B. jai pareiÅ¡kė, kad E. M. jam pinigus perves galimai tariamai kaip už suteiktas jo paslaugas (darbÄ ). (t. 3, b. l. 8-13).

17. Be to, iÅ¡ 2016 m. gruodžio 16 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole esančios informacijos matyti, kad 2016 m. gruodžio 15 d., laiko tarpe nuo 15.54 iki 16.00 val., įvyko pokalbis telefonu tarp E. M. ir E. B., kurio metu jie, už E. M. problemų su teisėsauga iÅ¡sprendimÄ , galimai aptarė pinigų (kyÅ¡io) davimÄ E. B.. Å io pokalbio metu E. M. teiravosi ar „tos sumos pakanka“ ir E. B. jai atsakė, kad ta suma grynai simbolinė.

Taip pat E. B. pasakė, kad Å¡iandien jau buvo, visur pasirašė ir sausio mėnesio nutrauks jos (E. M.) bylÄ . Ä® E. M. klausimÄ â€žar tie žmonės, kuriems reikės sumokėti, sutinka?“, E. B. nurodė neklausinėti tokių dalykų telefonu. Ä® E. M. klausimÄ ar „suma normali“, E. B. nurodė padaryti pavedimÄ , taip kaip ankščiau buvo padarytas, paaiÅ¡kino, kad „greičiau padarysim ir greičiau pabaigsim“. Ä® E. M. iÅ¡sakytÄ norÄ iÅ¡vykti iki Naujų metų namo, ir klausimÄ â€žgal gali E. B. kÄ nors pareguliuoti, gal sumÄ padidinti“, E. B. atsakė, kad „suma nepadės, pagal procesÄ nesigauna“ ( t. 3, b. l. 126-130).

18. Nors nuteistasis E. B. kelia prielaidas dėl E. M. parodymų davimo patikimumo, teigiant, kad E. M. parodymus davė verčiama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokių duomenų byloje nėra ir nebuvo gauta. PrieÅ¡ingai, liudytojais apklausti pareigÅ«nai L. B. (priėmęs E. M. pareiÅ¡kimÄ ) bei vykdęs jos apklausÄ Å½. Ž. patvirtino, kad E. M. pareiÅ¡kimÄ rašė ir parodymus davė laisva valia. Be to, pažymėtina ir tai, kad E. M. duodant parodymus, jie buvo fiksuojami dalyvaujant vertėjai, pastarajam iÅ¡verčiant E. M. tiksliai iÅ¡sakytas frazes, todėl nėra pagrindo teigti, kad protokole-pareiÅ¡kime, tiek liudytojos apklausos protokole E. M. nurodyti advokato (E. B.) žodžiai provokuojat duoti kyšį, užfiksuoti neteisingai ir, kad E. M. aplinkybes dėl E. B. veiksmų nurodė verčiama kitų asmenų ar ne laisva valia, ir dėl to yra pagrindas abejoti E. M. parodymų supratimu.

19. Kaip jau minėta, pagal teismų praktikÄ , kaltininko pažadas paveikti tam tikrÄ asmenį ar institucijÄ , kyÅ¡io davėjo interesais, turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kus kyÅ¡io davėjui, o kaltininko ketinimai, jo veiksmų kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi – svarbu, kad kyÅ¡io davėjui susidarytų įspÅ«dis, jog kaltininkas paveiks subjektÄ , dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyÅ¡io davėjo interesai. Aptariamu atveju, E. M. kreipimasis į STT, tiek aukščiau aptartų pareigÅ«nų parodymai, tiek ir vėlesni E. M. užfiksuoti pokalbiai telefonu su E. B., vertinant juos visumoje leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad po pokalbio įvykusio prie (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patalpų su E. B., E. M. susidarė įspÅ«dis, kad dėl E. B. pažinčių ar turimos įtakos, jis galėtų patenkinti jos interesÄ , skubiau nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , ar kitaip pagerinti jos teisinę padėtį procese, todėl atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodyti jo ketinimai paveikti teisėsaugos pareigÅ«nus.

Be to, nors E. B. taip pat kėlė prielaidas, kad E. M. galimai ne taip jį suprato, t. y. kad jis prašė 500 Eur už sutarties sudarymÄ atskirtoje byloje dėl dokumentų klastojimo, tačiau net ir negavęs apmokėjimo, jis vis tiek dalyvavo E. M. apklausose atskirtame ikiteisminiame tyrime, kadangi E. M. artimieji už jos gynybÄ jau anksčiau buvo sumokėję E. B. 1000 Eur., tik dar kartÄ patvirtina, kad E. M. puikiai suvokė apie E. B. reikalautÄ ir provokuotÄ duoti kyšį, o ne atlygį už oficialias teisines paslaugas – pastangas teigiamai iÅ¡spręsti galimÄ laidavimo instituto pritaikymÄ .

20. Taip pat atmetami ir nuteistojo E. B. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetÄ E. M., A. U., J. M., L. B. parodymams prieÅ¡ kitų liudytojų ir paties apelianto parodymus. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai analizavo byloje esančius liudytojų parodymus, aptardamas tiek kiekvieno iÅ¡ liudytojų parodymus atskirai, tiek analizuodamas jų visumÄ , todėl nėra pagrindo teigti, jos apylinkės teismas įrodymus vertino selektyviai, vieniems suteikiant didesnę reikÅ¡mę nei kitiems.

21. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas dėl Å¡ios prekyba poveikiu nusikalstamos veikos epizodo (E. M.) surinktus įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek E. B. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisÄ loginę grandinę ir padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl E. B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje.

22. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir apelianto E. B. į baudžiamÄ jÄ bylÄ pateikta specialisto A. Smetonos 2019-03-28 iÅ¡vada dėl teksto supratimo (9 t., b. l. 130-136). Pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje pateikti apibendrinimai: iÅ¡ 2016-12-14 16:12 ir 2016-12-15 15:54 pokalbiuose esančio leksinio, gramatinio, semantinio ir pragmatinio turinio negalima tvirtinti, kad E. B. provokavo, reikalavo, pasiÅ«lė ir susitarė su E. M. savo naudai priimti iÅ¡ jos ar netiesiogiai iÅ¡ jos artimųjų 500 Eur kyšį, pažadėdamas pasinaudoti savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka; iÅ¡ 2016-12-15, 2016-12-27, 2016-12-29 ir 2017-01-03 pokalbiuose ir iÅ¡ 2016-12-21 elektroniniame laiÅ¡ke esančio leksinio, gramatinio, semantinio ir pragmatinio turinio negalima tvirtinti, kad A.

J. V. pažadėjo ir susitarė su E. B. duoti 1500 Eur kyšį, o E. B. provokavo, reikalavo, pasiūlė ir susitarė su A. J. V. savo naudai priimti 1500 Eur kyšį, pažadėdamas pasinaudoti savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka; iš 2017-01-12 ir 2017-02-02 pokalbiuose esančio leksinio, gramatinio, semantinio ir pragmatinio turinio negalima tvirtinti, kad E. B. provokavo, pažadėjo ir susitarė su M. V. savo naudai priimti 500 Eur kyšį, pažadėdamas pasinaudoti savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Smetona tvirtino savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Specialistas A. Smetona parodė, kad jis yra kalbotyros specialistas ir nagrinėjamu atveju teikė pokalbių įrašų vykusių tarp E. B. ir E. M., A. J. V. bei M. V. vertinimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ pagal advokato D. Svirinavičiaus paklausimÄ . Liudytojas nurodė, kad kai aiÅ¡kina lingvistinį tekstÄ , paprastai užsiima tik kalbos dalykais. Å iuo atveju specialistas A. Smetona parodė, kad atsižvelgus į tris aplinkybes (teiginį, modifikatorių, presupozicijÄ ), gali pasakyti, kad minėtais tekstais negalima įrodyti, kad kalbama apie kyÅ¡ius.

Daro iÅ¡vadÄ , kad teksto nepakankama, kad jis galėtų tvirtinti, kad kalbama apie kyšį. Specialisto teigimu, iÅ¡tyrus nurodytuosius pokalbius, presupozicija, pokalbių struktÅ«ra rodo, kad kalbėtasi buvo ir daugiau, nes yra nutylėjimų. Trečiasis pokalbis – tik pamekenimai, paÅ¡nekovai supranta kÄ jie Å¡neka. Bet iÅ¡ kur jie tai supranta? AiÅ¡ku, kad jie kažkur bendravo, kažkÄ Å¡nekėjosi, kažkur buvo susitikę. Tie pokalbiai yra tik dalis bendro vaizdo – bendrų pokalbių, gal susitikimų, gal bendrų nuotykių.

Tai, kas yra parašyta žodžiais, nebūtinai gali reikšti turinį.

23. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio praÅ¡ymÄ privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme. Šių asmenų suraÅ¡ytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto iÅ¡vada (BPK 90 straipsnis), jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė iÅ¡vada, suraÅ¡yta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014). Konsultacinė iÅ¡vada negali bÅ«ti prilyginta ekspertizės aktui (specialisto iÅ¡vadai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53/2011). Šiems specialiųjų žinių pagrindu suraÅ¡ytiems dokumentams griežti turinio ar formos reikalavimai nenustatyti, tačiau jie gali bÅ«ti pripažinti įrodymais, jei atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobÅ«džio įrodymams keliamus reikalavimus, tarp kurių yra pateiktos tyrimui medžiagos (duomenys) iÅ¡samumas, patikimumas, pakankamumas, kokybiÅ¡kumas ir teisingumas. 24.

Kaip matyti, specialistas A. Smetona, teikdamas savo specialisto iÅ¡vadÄ , vertino tik jam pateiktus pokalbių įraÅ¡us ir visiÅ¡kai nevertino Å¡ių pokalbių turinio baudžiamosios bylos kontekste. Pats specialistas pripažino, kad vykusius pokalbius iÅ¡nagrinėjo kalbiniu pobÅ«džiu (lingvistiniu), negretindamas tų asmenų tarpusavio ryÅ¡ių ankstesnių betarpiÅ¡kų susitikimų metu, nevertindamas pačių pokalbio dalyvių suvokimo, o tai teisėjų kolegijos manymu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokia specialisto iÅ¡vada yra konsultacinio pobÅ«džio, sÄ lyginė ir nekategoriÅ¡ka, juo labiau, kad ir pats specialistas patvirtino, kad pateiktas tekstas yra nepakankamas daryti kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas.

Todėl vadovautis specialisto išvada, kaip savarankišku įrodymu, paneigiančiu E. B. kaltę padarius jam inkriminuojamas veikas (E. M. atvejis; A. J. V. atvejis; M. V. atvejis), nėra jokio pagrindo.

25. Pasisakant dėl apelianto teiginių, jog pačios E. M. veiksmai atitiko BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas/nepradėjimas vienų ar kitų asmenų atžvilgiu yra viena iÅ¡ iÅ¡skirtinai ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro kompetencijai priskiriamų sprendimų ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teismas tokių sprendimų nekvestionuoja. Kita vertus, baudžiamoji byla teisme nagrinėjama pateikto kaltinimo ribose. Kaip matyti iÅ¡ tiriamo kaltinimo, kaltinimai E. M. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡ti nebuvo, todėl apie jos veiksmų teisėtumÄ /neteisėtumÄ Å¡ioje byloje apygardos teismas nepasisako.

26. Atsakant ir tuo pačiu atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad byloje buvo pateikta perteklinė medžiaga, kuria yra siekiama neigiamai charakterizuoti nuteistÄ jį E. B., pažymėtina, kad jokie konkretÅ«s duomenys, ar faktai, kurie, anot apelianto, yra nenusiję su byla apeliaciniame skunde nėra įvardijami ar aptariami. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Dėl provokavimo duoti kyšį M. V. atžvilgiu 27. Byloje taip pat nustatyta, kad E. B., Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu bÅ«damas įraÅ¡ytas į Praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä ir nuo 2014 m. gruodžio 5 d. turintis teisę verstis advokato veikla (Liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), neoficialiai atstovaudamas M.

V. (toliau – M. V.), gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintÄ padariusiu administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 1241 straipsnio 2 dalyje, 1241 straipsnio 3 dalyje, 1241 straipsnio 8 dalyje, 1242 straipsnio 1 dalyje ir gavusį galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 1013 Eur dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metų laikotarpiui, 2017 m. sausio 12 d. telefoninio pokalbio metu su M.

V., gim. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai jį provokavo duoti kyšį, pažadėjo ir susitarė priimti 500 eurų dydžio kyšį, pažadėdamas, kad jis – advokatas E. B. – pasinaudodamas savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka (duomenys neskelbtini) teismui ar šio teismo darbuotojams t. y. valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiktų juos veikti teisėtai ar neteisėtai taip, kad M. V. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu būtų panaikintas ar sušvelnintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo M.

V. atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2017 m. sausio 16 d., apie 12.20 val., susitikęs savo darbo vietos – advokato E. B. kontoros – patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iÅ¡ M. V. brolio R. V., gim. (duomenys neskelbtini), nežinančio apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiesiogiai priėmė 500 eurų, kurių jis kaip kyÅ¡io 2017 m. sausio 12 d. buvo pareikalavęs iÅ¡ M. V..

28. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, Å¡ioje dalyje nėra ginčo dėl to, kad M. V. per savo brolį R. V. 2017 m. sausio 16 d., apie 12.20 val., advokato E. B. kontoros – patalpose, perdavė pastarajam 500 Eur grynais pinigais, o Å¡iuos pinigus, teismui atmetus M. V. apeliacinį skundÄ , advokatas grÄ Å¾ino M. V. broliui. Visgi, nuteistasis E. B. tvirtina, kad jis Å¡iuos pinigus priėmė ne kaip kyšį, o kaip teisėtÄ atlygį už advokato darbÄ administracinėje byloje, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia nuteistojo versija taip pat vertintina kaip gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

29. Kaip matyti, M. V., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kurie vėliau teismo buvo pagarsinti vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama byla dėl Marijampolės apylinkės teismo M. V. atžvilgiu priimto procesinio sprendimo ir E. B. M. V. paaiÅ¡kino, kad teisėjai bylų neskaito ir į jas nesigilina. M. V. tuomet paklausė, kad galbÅ«t Å¡is žino, koks teisėjas nagrinės jo (M. V.) bylÄ . E. B. nurodė teisėjo pavardę, kurios M.

V. negalėjo atsiminti ir paminėjo, kad su tuo teisėju kažkurioje vietoje, ar kažkuriame tai mieste turės bendrÄ bylÄ ir tada su juo pakalbės, o po Å¡io pokalbio duos žiniÄ , kiek jam kainuos ta paslauga, kad bÅ«tų atsižvelgta į jo bylÄ ir, kad jis bÅ«tų pripažintas kaltu tik už tai, kÄ padarė, taip pat, kad dėl to jam bÅ«tų skirta Å¡velnesnė bausmė. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu M. V. taip pat nurodė, kad E. B. pasakymÄ , kad Å¡is jam pasakys kiek kainuos, suprato, kad jis turės sumokėti kažkokiÄ pinigų sumÄ pačiam E. B. už šį darbÄ (pasikalbėjimÄ su teisėju) arba pačiam teisėjui.

Apie tai, kad E. B. turės mokėti pinigus teisėjui, E. B. jam to nesakė. Jis pats nesigilino, ar advokatas mokės pinigus teisėjui, ar ne. M. V. nurodė, kad maždaug 2017 m. sausio 10 d. jis iÅ¡ Norvegijos paskambino E. B. į LietuvÄ ir Å¡io pokalbio metu E. B. jam pasakė, kad jis buvo susitikęs su tuo teisėju, kad jie kalbėjosi, ir kad viskas bus gerai. IÅ¡ Å¡io E. B. pasakymo jis suprato, kad teisėjas peržiÅ«rės jo bylÄ ir kad jam bus paÅ¡alintas bėgimas nuo policijos (ar pan.). Taip pat E. B. pasakė, kad tas jam kainuos 500 eurų, t. y. jis suprato, kad tokia pinigų suma yra įkainuotas E. B. pokalbis su teisėju dėl jo bylos.

Pirmosios instancijos teisme išklausęs parodymus M. V. nurodė, kad parodymus dalyje dėl kalbos apie pokalbius su teisėju dėl 500 eurų sumokėjimo patvirtina kaip teisingus. Šiuos M. V. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai aptarė ir išanalizavo – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti pokalbiai tarp E. B. ir M. V. ir jo brolio R. V., liudytojo D. V. parodymais, kratos protokoluose, apžiūros protokoluose bei savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota informacija, administracinės nusižengimo bylos medžiaga, tarnybiniais pranešimais, prokuroro 2017-11-06 nutarimu ir kt.

Tuo tarpu nuteistojo E. B. parodymų apie tai, kad jis pinigus priėmė kaip teisėtÄ atlygį už suteiktas teisines paslaugas, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Dėl to, apylinkės teismas, argumentuotai, vertinant kitų įrodinėjimo kontekste bei gretinant juos kartu su liudytojo M. V. parodymais, pagrįstai nesivadovavo E. B. parodymais.

30. Nors, kaip matyti, apeliantas ginčydamas savo kaltę Å¡ioje dalyje kritikuoja M. V. parodymus kaip nepatikimus, duotus tyrėjo D. V. poveikio pasėkoje, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius vertina kaip nepagrįstus. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas M. V. parodymus pagrįstai pažymėjo, kad nors jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis, tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis jau buvo apklaustas kaip liudytojas, parodymus teisme davė bÅ«damas prisiekęs sakyti tiesÄ bei bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kaip teisingus.

Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad M. V. apklausiant įtariamuoju, jo teisės buvo išaiškintos, šis parodymus davė laisva valia, parodymai įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti kiek galima tiksliau iš jo žodžių. Be to, M. V. parodymus patvirtina ir 2017 m. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas. Priešingai nei teigia apeliantas, vien tai, kad M. V. prokuroro 2017-11-06 nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neleidžia vertinti, jog M.

V. parodymai yra neobjektyvÅ«s ar įtakoti teisėsaugos pareigÅ«nų pažadų. Aptariamu atveju, liudytojo D. V. iÅ¡aiÅ¡kina teisė M. V. pasakoti tiesÄ ir pripažinus kaltę, įstatymo numatytÄ galimybę taikyti laidavimÄ , niekaip nesuponuoja iÅ¡vados apie galimÄ poveikį M. V. parodymams. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas M. V. parodymus įvertino tinkamai, įvertinęs jų patikimumÄ ir atitikimÄ kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams, todėl E. B. apeliacinio skundo argumentai dėl M.

V. parodymų nepatikimumo atmetami kaip nepagrįsti.

31. Apeliaciniuose skunduose taip pat buvo keliamas klausimas dėl garso įrašų (tarp E. B. ir M. V. bei E. B. ir A. J. V.) pateiktų pirmosios instancijos teisme vientisumo ir kartu patikimumo bei galimybės juos vertinti kaip įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegijai nutarus patenkinti gynybos praÅ¡ymÄ , ir iÅ¡reikalavus bei pateikus garso įraÅ¡us, jie buvo perklausyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje (9 t. b. l. 161-165). E. B. patvirtino, jog tai jis kalbasi su A.J.

V., su M. V.. A.J. V. patvirtino, jog savo balso lyg ir neatpažįsta, bet advokato balsÄ atpažįsta, tai greičiausiai tai jis (A.J. V.) kalba (9 t. b.l.163). Taigi perklausius garso įraÅ¡us, nenustatyta, kad pokalbiai bÅ«tų suklastoti, dėl užfiksuoto turinio irgi neaiÅ¡kumų nekilo. Liudytojas M. V. taip pat teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2017-02-15 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole yra užfiksuotas jo ir advokato E. B. 2016 m. sausio 12 d. pokalbis telefonu.

Taigi, įvertinusi garso įrašų turinį bei stenogramose užfiksuotus duomenis, teisėjų kolegija daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad E. B. pokalbių su A. J. V. bei su M. V. metu, užfiksuoti duomenys sutampa su byloje esančiose stenogramose užfiksuotais duomenimis ir taipogi kaip ir apylinkės teismui, nekyla jokių abejonių dėl Å¡ių garso įrašų patikimumo, jie atitinka BPK reikalavimus ir jais pagrįstai buvo remiamasi sprendžiant E. B. kaltės klausimÄ . Dėl specialisto iÅ¡vados ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialisto A.

Smetonos pateiktų paaiÅ¡kinimų, teisėjų kolegija jau pasisakė Å¡ios nutarties 22-24 punktuose, todėl dar kartÄ motyvų nebekartoja. Dėl provokavimo duoti kyšį ir kyÅ¡io paėmimo bei pažadėjimo ir susitarimo duoti kyšį (A. J. V. atvejis) 32. Nuteistojo E. B., jo gynėjo advokato bei A. J. V. gynėjos advokatės apeliaciniuose skunduose ginčijamas teismo atliktas įrodymų vertinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1, 2 dalyje padarymo, t. y. kad E. B. provokavo, reikalavo, pasiÅ«lė ir susitarė su A.

J. V. savo naudai priimti 1500 Eur kyšį, pažadėdamas pasinaudoti savo kaip advokato įgaliojimais, pažintimis ir kita tikėtina įtaka, o A. J. V. pažadėjo ir susitarė su E. B. duoti 1500 Eur kyšį. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas darydamas iÅ¡vadas dėl E. B. ir A. J. V. kaltės, nepagrįstai didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikė ikiteisminio tyrimo metu A. J. V. duotiems raÅ¡ytiniams parodymams, kurie, anot apeliantų, nėra nuoseklÅ«s, be to, anot A. J. V. gynėjos advokatės jie buvo įtakoti tyrėjo daromo spaudimo.

Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

33. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, vertinant E. B. ir A. J. V. parodymų patikimumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į A. J. V. parodymų nenuoseklumÄ ir jų tarpusavio parodymų neatitikimÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad E. B. parodymai nesutapo su A. J. V. parodymais (teisiamojo posėdžio metu žinodamas E. B. pozicijÄ , A. J. V. pakeitė parodymus E. B. naudai), taip pat, kad A. J. V. parodymų nepatvirtina ir kita bylos medžiaga, pagrįstai nesivadovavo A.

J. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais ir rėmėsi jais tiek, kiek juos iÅ¡ dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 11 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota informacija, taip pat jo 2017 m. lapkričio 22 d. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai toje dalyje, kuri sutampa su kita bylos medžiaga. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs A. J. V. parodymų nenuoseklumÄ , pagrįstai sprendė, kad jo 2017 m. lapkričio 22 d. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, labiausiai atitinka realiai vykusius įvykius, kadangi juos nors ir iÅ¡ dalies, tačiau patvirtina 2017 m. sausio 11 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota informacija.

Todėl prieÅ¡ingai nei teigiama A. J. V. gynėjos advokatės apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikė A. J. V. raÅ¡ytiniams parodymams, kadangi, kaip jau minėta, jie labiausiai atitinka realiai įvykusius įvykius ir juos patvirtina kita bylos medžiaga.

34. Deklaratyviais teisėjų kolegija pripažįsta ir apeliantės teiginius dėl tyrėjo (D. V.) daromo spaudimo A. J. V. atžvilgiu. Nors liudytojas D. V. iÅ¡ tiesų parodė, kad prieÅ¡ apklausÄ A. J. V. nurodė, kad jis (A. J. V.) turi sakyti tiesÄ , kadangi geranoriÅ¡kai prisipažinus kaltę, jam bus taikoma Å¡velnesnė atsakomybė, kÄ numato ir baudžiamasis įstatymas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių įtariamajam A. J. V. nurodymas negali bÅ«ti laikomas poveikio darymu.

Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. J. V. atsisakė duoti parodymus, o tai, neabejotinai rodo, jog A. J. V. nejautė baimės ir nebuvo nieko įtakotas. A. J. V. savo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus taip pat surašė laisva valia, juos pateikė jo gynėja, todėl ir Å¡ios aplinkybės neabejotinai patvirtina tai, kad A. J. V. joks neteisėtas spaudimas daromas nebuvo. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų A. J. V. gynėjos nurodytÄ aplinkybę dėl liudytojo D. V. prieÅ¡iÅ¡ko nusiteikimo A.

J. V. atžvilgiu, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jokio asmeninio liudytojo D. V. suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta, todėl tokie A. J. V. gynėjos apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

35. Taip pat apeliantai skunduose nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad susitikimo metu A. J. V. perdavė E. B. 1500 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad Å¡iuo atveju nebuvo objektyviai užfiksuotas pinigų perdavimas, savaime nepaneigia kyÅ¡io priėmimo požymio, jei yra kitų duomenų, pagrindžiančių tokio veiksmo atlikimÄ . Tokios pozicijos laikomasi ir LAT praktikoje. Analizuojant byloje esančius elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus (3t. b.l.131-134,136,-137,138-139,140-141,142-143,144-145,146-147,148-149,171-172,173-174,) joje esančiÄ informacijÄ , viename iÅ¡ protokolų (3t.b.l.138-139) užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 29 d. nuo 11.49 val. iki 11.51 val. vykusio telefoninio pokalbio tarp E. B. ir A.

J. V. metu A. J. V. E. B. pasiteiravus ar Å¡is yra dėl to (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kalba galimai ėjo apie A. J. V. paskirtų bausmių subendrinimÄ ) su kuo nors pasikalbėjęs, E. B. atsakė, kad jau yra pakalbėta, bet „visi mykia mykia, žinai, mykia kol neturi suinteresuotumo“. A. J. V. pasakius: „kad bent kas pasakytų kÄ nors“, E. B. jam atsakė, kad „preliminariai, niekas nieko nesako, bet aÅ¡ pagal bendrÄ supratimÄ , žinok be pusantro ko gero nelabai kas nors ir vyks“.

Nors E. B. teigė, kad sakydamas „pusantro“, jis omenyje turėjo tai, jog tiek kainuoja jo paslaugos, tačiau 2017 m. balandžio 11 d. kratos protokole (t. 2, b. l. 12 – 19) užfiksuota, jog kratos metu advokato E. B. kontoros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, dokumentų, kurie būtų susiję su A. J. V. sudarytomis teisinių paslaugų sutartimis, paties E. B. nepateikta, nerasta ir nepaimta. 2017 m. gegužės 4 d. apžiūros protokole (t. 2, b. l. 42 – 55), kuriuo yra apžiūrėti E. B. darbo kompiuterio LG duomenys, užfiksuota, kad E. B. darbo kompiuterio duomenyse nerasta teisinių paslaugų sutarčių, kurios būtų sudarytos tarp advokato E. B. ir A.

J. V.. Be to, iÅ¡ byloje esančių A. J. V. 2017 m. lapkričio 22 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų (t. 5, b. l. 184 – 185) matyti, kad dėl bausmių subendrinimo A. J. V. klausimo sprendimo E. B. paaiÅ¡kino, jog jie turi veikti aktyviai, t. y. raÅ¡yti atsiliepimÄ Ä¯ Probacijos praÅ¡ymÄ . Abu nuteistieji susitarė, kad E. B., atstovaudamas A. J. V. paraÅ¡ys tÄ atsiliepimÄ , taip pat susitarė ir dėl to atvejo, jei bus nepalanki teismo nutartis, tai E. B. suraÅ¡ys ir apeliacinį skundÄ . E. B. nurodė, kad už visÄ tÄ darbÄ jis turės sumokėti 1500 eurų.

Kiek A. J. V. pamena, tuos pinigus jis sumokėjo iki atsiliepimo teismui parengimo. To ar kito susitikimo su advokatu metu, advokatas E. B. jam užsiminė, kad jis turėtų galimybę pareguliuoti (duomenys neskelbtini) teisme, kad subendrinant bausmes jam būtų paskirta mažesnė nei keturių metų laisvės atėmimo bausmė. Jis nustebo, tačiau nesuprato kaip tai gali būti. Tada advokatas E. B. pradėjo aiškinti, kad jis turi su kuo (duomenys neskelbtini) teisme pakalbėti, kad būtų priimtas A. J.

V. palankus rezultatas. Advokatas E. B. jam primygtinai siÅ«lė pasinaudoti tokia galimybe, sakydamas, kad prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimas gali bÅ«ti jam nepalankus. E. B. pasakė, kad tokia paslauga kainuoja, tačiau iÅ¡ karto nepasakė kainos, sakydamas, kad pasiteiraus. Tuo metu jo materialinė padėtis buvo sudėtinga, jis pasakė, kad nežino kÄ daryti. Tuo pokalbis baigėsi. Po to su advokatu E. B. ne kartÄ kalbėjosi tiek telefonu, tiek susitikęs, E. B. tų susitikimų metu vis jo klausė, ar jis kÄ nors pagalvojo ir ar sutinka.

E. B. sakė, kad jeigu jis ilgai galvos, tai jam (A. J. V.) bus blogai. Kadangi jis tuo metu neturėjo pinigų, todėl su advokato E. B. pasiūlymu nesutiko. Be to, advokato E. B. parengtas atsiliepimas teismui atrodė profesionalus, todėl jis tikėjosi, kad jo visiškai pakaks, kad bausmes subendrinus, jam būtų paskirta mažesnė nei keturių metų bausmė. Kažkurio iš susitikimų metu, jam nepriėmus advokato E. B. pasiūlymo, E. B. pasakė, kad dėl jo laksto, stengiasi. Iš to jis supranta, kad E. B. deda daug pastangų, tačiau kokių konkrečiai, neminėjo.

Suprato, kad E. B. nori jį įtikinti, jog daug dėl jo dirba. (duomenys neskelbtini) teismas subendrinęs bausmes, priėmė jam nepalankiÄ nutartį. Sužinojęs rezultatÄ , jis nuvyko pas advokatÄ E. B., kad susitartų kÄ toliau daryti, nes nutartį reikėjo bÅ«tinai skųsti. Advokatas E. B. jam pradėjo sakyti, kad jis nesupranta, kaip tokia nutartis buvo priimta, sakė, kad ėjo pas kažkÄ , kalbėjosi, kad kažkam davė pinigus ir leido suprasti, kad dabar jis (A. J. V.) jam yra skolingas. Kadangi jis su juo nieko nesitarė, jis jokių pinigu E. B. nesutiko mokėti.

E. B. jokios konkrečios sumos neminėjo. Jis kategoriÅ¡kai pareiÅ¡kia, kad su advokatu E. B. nesitarė niekam duoti kyÅ¡io, to nesiÅ«lė, nežadėjo ir nedavė. Jis mano, kad ir advokatas E. B. niekam to kyÅ¡io nedavė, kÄ patvirtina ir teismo priimtas sprendimas. Jis mano, kad advokatas E. B. tiesiog pabandė pasinaudoti jo padėtimi ir iÅ¡ to užsidirbti pinigų, tačiau pinigų iÅ¡ jo negavo. Tokie A. J. V. parodymai, esÄ kyÅ¡io E. B. jis nedavė, vertintini kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir paneigti kitus byloje esančius įrodymus.

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose esančios informacijos matyti, kad 2016 m. gruodžio 29 d. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. 3, b. l. 138 – 139) E. B. A. J. V. nurodo, kad be „pusantro“ nelabai kas nors ir vyks. E. B. A. J. V. taip pat paragina, sakydamas „sukis žinai“. 2016 m. gruodžio 30 d. vykusių telefoninių pokalbių metu (t. 3, b. l. 140 – 145) abu asmenys susitaria susitikti prie „Topo centro“, o jau 2017 m. sausio 3 d. vykusio telefoninio pokalbio metu (t. 3, b. l. 146 – 147) A.

J. V. E. B. klausia ar kas nors jau vyksta į teigiamÄ pusę. E. B. jam atsako „nu jo, aÅ¡ lyg tai, kaip sakyt, okei“, „aÅ¡ ten priėmė kažkiek tai supranti, nu pažadėjo, kad kÄ Å¾inau“ bei pasako, kad nenori Å¡io klausimo aptarinėti telefonu. Å iuo atveju, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos, iÅ¡analizavęs nuteistųjų E. B. ir A. J. V. parodymus bei juose esančius prieÅ¡taravimus, taip pat sugretinęs juos su elektroniniais laiÅ¡kais, Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose esančia informacija, taip pat įvertinęs A.

J. V. raÅ¡ytinius parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus aptartus skundžiamame nuosprendyje, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kyÅ¡is (1 500 Eur) buvo priimtas, t. y. A. J. V. tiesiogiai E. B. pažadėjo ir su juo susitarė jam (E. B.) duoti 1 500 eurų kyšį ir 2017 m. gruodžio 30 d., apie 16.35 val., prie prekybos centro „Topo centras“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), susitikęs su E. B., jam tiesiogiai davė sutartÄ kyšį – 1 500 eurų. Vien tai, kad A. J. V. gynėjai advokatei nėra priimtinas teismo atliktas įrodymų vertinimas, savaip interpretuojant pateiktus duomenis, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad A.

J. V. E. B. perdavė 1 500 Eur. Tai, kodėl nesivadovavo tam tikra E. B. ir A. J. V. parodymų dalimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, šie motyvai yra įtikinami ir pagrįsti, jų nepaneigia proceso dalyvių paaiškinimai ir subjektyviai dėstomi argumentai.

36. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į pateiktų protokolų turinį – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose pirmiausia paryškintu tekstu padaroma pareigūno prielaida dėl pokalbio turinio, o tik po to pateikiamas pokalbio turinys, t. y. prieš susipažįstant su pokalbio turiniu siekiama sudaryti išankstinę nuomonę dėl pokalbio esmės. Tačiau teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra tik subjektyvi nuteistojo A. J. V. gynėjos nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Vien tai, kad susipažįstant su nurodyta informacija, gynėjai advokatei kyla būtent tokia išvada, dar nereiškia, kad kiekvienam asmeniui, susipažįstančiam su minėtuose protokoluose užfiksuota informacija, turi kilti būtent tokios pačios išvados.

37. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismo vertinimu, nuteistojo A. J. V. kaltė įrodyta teisme, remiantis byloje esančiais ir tinkamai ištirtais įrodymais, vadovaujantis BPK nuostatomis, todėl darytina išvada, kad A. J. V. kaltė įrodyta tinkamai. Teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nėra pagrindo.

38. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas A. J. V. ir E. B. kaltės klausimÄ tinkamai laikėsi baudžiamojo įstatymo nuostatų, tinkamai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, nepažeidė BPK normų, susijusių su įrodymų vertinimu ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas. Daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, remiantis apeliantų skunduose nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo. Dėl E. B. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės 39. Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas D. Svirinavičius taip pat kelia paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 682 straipsnyje, individualizavimo klausimÄ .

40. Pirmiausia Å¡iuo atveju pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

41. BK 226 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas E. B. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (E. M. ir M. V. atveju) paskyrė po 300 MGL dydžio, t. y. 11 298 Eur baudas, o pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (A. J. V. atveju) – 350 MGL dydžio, t. y. 13 181 Eur baudÄ . Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis E. B. padarė tris, baigtus, tyčinius korupcinio pobÅ«džio nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimai padaryti siekiant materialinės naudos, turint tikslÄ neteisėtai pasipelnyti, diskredituojant valstybės institucijas - tiek ikiteisminio tyrimo institucijas, tiek teismÄ .

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, nėra įregistruotas psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje, dirba, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teisėjų kolegija, vertindama BK 41 straipsnyje bausmės paskirčiai keliamus tikslus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ ir nustatydamas jos dydį, kiek mažesnį nei tuo metu įstatymo numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, bei bendrindamas bausmes ir prie griežčiausios iÅ¡ paskirtų bausmių pridedant tik mažesnes dalis, už kitas veikas paskirtų bausmių baudų dydžius, baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

42. Nors apeliantas nurodo, kad nuteistajam E. B. paskirta galutinė subendrinta bauda - 650 MGL dydžio, t. y. 24 479 Eur yra itin didelė, paskirta neįvertinus jo pajamų, taip pat to, kad E. B. daug metų dirbo sudėtingÄ teisininko darbÄ ir jį dirbo nepriekaiÅ¡tingai – neturėjo drausminių nuobaudų ir pan.), E. B. neturi santaupų, iÅ¡laiko mažametį sÅ«nų J. B., turi finansinių įsiskolinimų, tačiau Å¡ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu nepaneigia apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyto baudos dydžio teisingumo. Pastebėtina, kad vadovaujantis BK 47 straipsniu (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio nuo 2011-04-28, redakcija galiojusi iki 2017-10-06) už apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 226 straipsnio 2 dalį padarymÄ , buvo skirtina bauda iki 1 000 MGL dydžio. Vienok, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, paskyrė 300-350 MGL dydžio baudas, kurios yra žymiai mažesnės už įstatyme numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, o subendrinęs paskirtas bausmes – 650 MGL dydžio baudÄ , kuri tik Å¡iek tiek didesnė nei įstatyme numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. paskirtos baudos, kiek kiekviena atskiria, tiek ir subendrintas baudos dydis yra teisingas ir atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl mažinti jų nėra jokio pagrindo.

43. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal to paties straipsnio trečiÄ jÄ dalį uždraudimas naudotis specialia teise gali bÅ«ti skiriamas kartu su bausme. BK 682 straipsnio 1 dalis suteikia teismui galimybę uždrausti asmeniui dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padaro iÅ¡vadÄ , kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla. Baudžiamojo poveikio priemonė, kaip ir bausmė, yra viena ir baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų.

44. E. B., valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, nuteistas už nusikaltimus darbinėje veiklos srityje (dirbdamas advokatu). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę - atimti teisę dirbti ar eiti advokato pareigas. BK 682 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija nuo 2011-07-05 iki 2017-10-06) numatyta, kad tokios teisės atėmimas gali bÅ«ti taikomas nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. B. savo nusikalstamais veiksmais, pažeidė valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iÅ¡kraipė valstybės institucijos – advokatÅ«ros – funkcijas ir veiklos principus ir, tokiu bÅ«du jÄ diskreditavo bei pakenkė jos autoritetui, nustatė teisės dirbti ar eiti advokato pareigas atėmimÄ vidutiniam laikotarpiui – trims metams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teisės atėmimo dirbti ar eiti advokato pareigas terminas yra teisingas ir tikrai ne per griežtas, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymÄ trejiems metams, minėtÄ Ä¯statymÄ taikė tinkamai. Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumo 45. Apeliaciniame skunde E. B. teigia, kad procesinės prievartos priemonės jo atžvilgiu taikytos nepagrįstai, nes pareigÅ«nai kreipdamiesi į teismÄ neturėjo informacijos, kad buvo padaryta apysunkė nusikalstama veika, kuri įtraukta į sÄ raÅ¡Ä veikų, dėl kurių Å¡ios priemonės taikymas bÅ«tų galimas.

Tačiau sutikti su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

46. Nors iÅ¡ dalies sutiktina su nuteistojo E. B. teiginiais, kad BPK 154 straipsnyje nenumatyta galimybė taikyti Å¡iame straipsnyje numatytÄ procesinę prievartos priemonę esant byloje požymių baudžiamojo nusižengimo, tačiau Å¡iame kontekste svarbu tai, kad BPK 154 straipsnis numato galimybę klausytis asmenų pokalbių ne tik dėl padaryto, bet ir dėl rengiamo ar daromo Å¡iame straipsnyje numatyto nusikaltimo, esant pagrindui manyti, kad taikant Å¡iÄ procesinę prievartos priemonę galima gauti tokių duomenų.

Be to, nors prekyba poveikiu bylose esant neaiÅ¡kumų dėl siÅ«lyto, susitarto priimti kyÅ¡io vertės, kvalifikuojant veikÄ yra taikytina BK 226 straipsnio 4 dalis (dėl kurios BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė negali bÅ«ti taikoma), tačiau kasacinės instancijos praktikoje Å¡iuo aspektu pasisakyta ir tai, kad nustatant siÅ«lomo kyÅ¡io dydį turi bÅ«ti atsižvelgta ir į situacijos kontekstÄ - bylos aplinkybės gali neabejotinai rodyti, jog siÅ«lomas aiÅ¡kiai didesnis nei 1 MGL vertės kyÅ¡is, nors jo dydis tiksliai ir neįvardijamas.

Å iuo atveju iÅ¡ tiesų E. M. kreipėsi į STT pareigÅ«nus ir nurodė, jog E. B. iÅ¡ jos provokavo ir reikalavo neįvardinto dydžio kyÅ¡io už teigiamų sprendimų priėmimÄ ir jos padėties suÅ¡velninimÄ baudžiamojoje byloje. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos darymo metu 1 MGL buvo 37,66 Eur, kuris neabejotinai nėra adekvatus dydis, sprendžiant E. B. nurodytus ketinus E. M. atžvilgiu, taip pat tai, jog pati E. M. iÅ¡kart atsisakė E. B. pasiÅ«lymo, nes tokių pinigų, kokių ji manė E. B. reikalaujantis, ji neturi, leidžia neabejotinai spręsti, kad buvo manoma apie ženkliai didesnes vertes nei 37,66 Eur, kas vėliau ir pasitvirtino.

Todėl darytina išvada, kad procesinės prievartos priemonės taikytos pagrįstai.

47. Taipogi, E. B. teigia, kad taikant procesinės prievartos priemones buvo pažeistos advokato veiklos garantijos, numatytos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 45 straipsnio 2 dalyje, 46 straipsnio 3, 5 dalyse. Tačiau ir su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

48. AÄ® 45 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali bÅ«ti panaudoti kaip įrodymai. Pagal AÄ® 46 straipsnio 3 dalies nuostatas draudžiama apžiÅ«rėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriose yra jo veiklos duomenų, tikrinti paÅ¡to siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitÄ telekomunikacijų tinklais perduodamÄ informacijÄ ir kitokį susižinojimÄ ar veiksmus, iÅ¡skyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Å is leidimas taikomas tik su pareikÅ¡tais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. BPK 154 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad draudžiama klausytis gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, daryti jų įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais tarp jų perduodamÄ informacijÄ , jÄ fiksuoti ir kaupti. Taigi nurodyta apimtimi galiojantis teisinis reguliavimas iÅ¡ties advokatams taiko imunitetÄ , t. y. užtikrina absoliutų draudimÄ kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimÄ , o ne advokato ir kitų asmenų susižinojimÄ apskritai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2006).

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. gruodžio 14 d. gavus E. M. pareiÅ¡kimÄ apie galimai padarytÄ advokato E. B. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnyje. TÄ pačiÄ dienÄ , Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. Aleknos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu buvo leista E. M. naudoti telekomunikacijų, elektroninių ryÅ¡ių priemones, kontaktų metu slapta daryti pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų vaizdo ir garso įraÅ¡us, fotografuoti panaudojant visų rÅ«Å¡ių vaizdo, garso fiksavimo priemones, įraÅ¡ymo, fotografavimo technines priemones.

Tuo pagrindu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2016 m. gruodžio 14 d. prokuroro L. P. nutarimu buvo nutarta klausytis E. B. pokalbių, perduodamų jo naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefonais, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduotÄ informacijÄ , daryti pokalbių ir kitos informacijos įraÅ¡us (t. 3, b. l 15 – 16). Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi minėtas prokuroro nutarimas buvo patvirtintas (3 t. b. l. 52 – 53).

Nors apeliantas tvirtina, kad taikant procesines prievartos priemones, buvo pažeistas draudimas kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog jokių duomenų (teisinių paslaugų sutartis, taip pat advokato orderis ar kitas procesinis dokumentas (atsiliepimas suraÅ¡ytas advokato E. B.), kurie patvirtintų, jog E. B. bÅ«tų sudaręs teisinių paslaugų sutartis su A. J. V. ir M. V., byloje nėra. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad E. B. su A.

J. V. ir M. V., siejo teisiniai santykiai, taip pat nėra. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, dalinai užpildyta ir nepasirašyta advokato orderio šaknelė nei patvirtina nei paneigia E. B. parodymus, o pateikta teisinių paslaugų sutarties kopija, kuri pasirašyta tik E. B., laikytina niekine ir negali turėti įrodomosios galios. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. B. atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės (BPK 154 str.) nepažeidė E. B., kaip advokato imuniteto.

49. Pasisakant dėl procesinės prievartos priemonės – nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus (NVIV) (BPK 159 str.) taikymo, dar kartÄ pažymėtina, jog E. M. 2016 m. gruodžio 14 d. protokole-pareiÅ¡kime STT pareigÅ«nams ir apklausta kaip liudytoja pateikė informacijÄ , kad jai paskirtas valstybės garantuojamas advokatas E. B. iÅ¡ jos provokavo ir reikalavo neįvardinto dydžio kyÅ¡io už teigiamų sprendimų priėmimÄ ir jos padėties suÅ¡velninimÄ baudžiamojoje byloje. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iÅ¡ asmens gavęs informacijÄ , jog tam asmeniui siÅ«loma padaryti nusikaltimÄ ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su praÅ¡ymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimus darančius asmenis.

Tuo tarpu BK 1601 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės, numatytos Å¡io Kodekso 154, 155, 158, 159 straipsniuose, gali bÅ«ti taikomos ir prokuroro nutarimu <...>. Kaip matyti, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. Aleknos 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu buvo nutarta leisti atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus (t. 3, b. l. 1 – 3). Nutarime prokuroras nurodė, kad atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus bÅ«tina neatidėliojant, nes yra duomenų, kuriuos nurodė pati pareiÅ¡kėja E. M., kad su advokatu ji gali bendrauti jos atliekamoje apklausoje jau nuo 2016 m. gruodžio 14 d. 14 val., todėl nėra galimybės savalaikiai kreiptis į teisėjÄ dėl nutarties, leidžiančios atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus priėmimo.

Taigi, šį nutarimÄ prokuroras priėmė remdamasis BPK 159 straipsnio 1 dalimi bei 1601 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras buvo gavęs duomenų iÅ¡ E. M., kuriai buvo siÅ«loma padaryti nusikaltimÄ , ir, kad tas susitikimas buvo suplanuotas, kad tas terminas buvo itin skubus (tÄ pačiÄ dienÄ ), Å¡is susitikimas buvo reikÅ¡mingas ikiteisminio tyrimo sėkmei, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad prokuroro sprendimas neatidėliotinai leisti vykdyti NVIV buvo svarbus užfiksuojant visus reikÅ¡mingus duomenis, todėl neabejotinai buvo pagrįstas ir teisėtas. 50.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamos bylos duomenys, gauti klausantis E. B. telefoninių pokalbių ir nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytų leistinumo ir teisėtumo reikalavimų. Dėl BPK pažeidimų ir kitų klausimų 51. Kaip matyti, E. B.gynėjo advokato skunde taip pat teigiama, kad baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Tačiau sutikti su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

52. Kaltinamajame akte, kaip to reikalauja BPK 219 straipsnio nuostatos, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos esminės E. B., tiek ir A. J. V. inkriminuotų veikų aplinkybės, atitinkančios baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai, BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ , ir kitos svarbios aplinkybės). Kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos nusikalstamų veikų aplinkybės netrukdė bylÄ nagrinėti teisme. Taigi, E. B., tiek ir A.

J. V.negalėjo nesuprasti jiems reiÅ¡kiamo kaltinimo esmės, o tai, kad E. B. gynėjas advokatas nesutinka su kaltinime nurodytų veikų esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, nereiÅ¡kia, jog svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas suraÅ¡ytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme tiek E. B., tiek A. J. V. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinami (t. 6, b. l. 145). Be to, proceso metu E. B., kaip ir A. J. V.naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, teisme davė parodymus pateikdami savo pozicijÄ dėl kaltinime iÅ¡dėstytų aplinkybių. Nuteistųjų (E. B. ir A.

J. V.) parodymų turinys nerodo, kad jų gynyba dėl pareikšto kaltinimo galėjo būti kitokia. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista E. B. ar A. J. V.nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojama teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gintis teisme.

53. Deklaratyviais teisėjų kolegija pripažįsta ir apeliantų teiginius dėl ikiteisminį tyrimÄ atlikusių teisėsaugos pareigÅ«nų (prokuroro L. P., tyrėjo D. V.) ir bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo.

54. Apeliantai E. B. ir jo gynėjas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ grindžia teisėjų galimu nenoru objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ , kadangi (duomenys neskelbtini) teismo pirmininko N. M. brolis yra A. M., kuris (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme dirba teisėju, o pats E. B. anksčiau yra dirbęs prokuratÅ«roje, o buvę prokuratÅ«ros darbuotojai dabar dirbantys (duomenys neskelbtini) teisme ir neformaliai bendrauja su E. B.. Visų pirma pažymėtina, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar rodo bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

E. B. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nenurodomi jokie objektyvÅ«s duomenys, patvirtinantys teismo Å¡aliÅ¡kumo požymius. Vertinant objektyviuosius neÅ¡aliÅ¡kumo aspektus, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių teisėjo Å¡aliÅ¡kumu. NuÅ¡alinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Å aliÅ¡ku pripažįstamas teismas, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų priežasčių. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ objektyviuoju aspektu. Byloje nėra jokių duomenų ir apie realius faktus, keliančius abejonių dėl pirmosios instancijos teismo (teisėjos) neÅ¡aliÅ¡kumo, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis apelianto lÅ«kesčių, negali bÅ«ti laikomas teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas.

55. Tuo tarpu E. B. savo apeliaciniame skunde teigia, kad ir prokuroras L. P., kontroliavęs bei vadovavęs ikiteisminiam tyrimui, buvo neobjektyvus. Visgi, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas prokuroro Å¡aliÅ¡kumÄ iÅ¡ esmės grindžia vien asmenine pažintimi su prokuroru L. P., tačiau jokių konkrečių duomenų ar priežasčių, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti prokuroro suinteresuotumu priimant sprendimus ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė ir nepateikė. Vien tai, kad valstybinį kaltinimÄ nuo tam tikro momento teismo procese palaikė kitas prokuroras, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie atlikto ikiteisminio tyrimo neobjektyvumÄ .

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekami jokie pertekliniai veiksmai, kurių rezultatas galėtų bÅ«ti bylai nereikÅ¡minga informacija, o tai, kad prokuroras tam tikrų nuteistojo E. B. ir/ar jo gynėjo praÅ¡ymų netenkino, neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados apie prokuroro L. P. Å¡aliÅ¡kumÄ , juo labiau, kad minėto prokuroro priimti sprendimai nuteistojo E. B. nebuvo skundžiami ir prokuroro nuÅ¡alinimo klausimai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu, iki kol Å¡ios funkcijos buvo perleistos kitam prokurorui, nebuvo sprendžiami.

Jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir jį organizavusio prokuroro Å¡aliÅ¡kumÄ nėra ir nebuvo gauta.

56. Dėl galimo suinteresuotumo bei ikiteisminio tyrimo neobjektyvumo, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat yra minimas ir tyrėjas D. V., kuris apeliantų teigimu, darė spaudimÄ areÅ¡tinėje laikomam A. J. V., nurodydamas prisipažinti dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, teisėjų kolegijos manymu, tokie apeliacinio skundo argumentai, apie neva tyrėjo D. V. daromÄ spaudimÄ Ä¯tariamajam duoti bylai reikalingus parodymus, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali bÅ«ti laikomi pagrįstais.

Jokių duomenų, kad tyrėjas atlikdamas ikiteisminį tyrimÄ , bÅ«tų padaręs kokius nors BPK pažeidimus ar poveikį, nenustatyta. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantai. Aptariamu atveju kitokių iÅ¡vadų neleidžia daryti ir tai, kad visose A. J. V. apklausose dalyvavo gynėja advokatė, tačiau jokių duomenų apie patiriamÄ psichologinį spaudimÄ nei nuteistasis A. J. V., nei jo gynėja nenurodė, tyrėjo neva neteisėtų veiksmų neskundė. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad tiek teisėsaugos pareigÅ«nai, tiek ir skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nebuvo Å¡aliÅ¡ki.

Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog byla buvo išnagrinėta šališkų teisėsaugos pareigūnų ir teismo nėra, todėl tokie apeliantų skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

57. Remiantis visu tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas E. B. ir A. J. V.baudžiamÄ jÄ bylÄ Â BPK pažeidimų nepadarė, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, padarė iÅ¡samias ir motyvuotas iÅ¡vadas dėl E. B. ir A. J. V.kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, motyvuotai ir pagrįstai E. B. paskyrė bausmę ir nustatė baudžiamojo poveikio taikymo terminÄ , todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų teisė į teisingÄ teismÄ nebuvo pažeista. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo E. B., jo gynėjo advokato ir A. J. V. gynėjos advokatės apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

58. Nors A.J. V. baigiamojoje kalboje nurodė, jog jis atliko dalį bausmės pagal šį nuosprendį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad A. J. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmę – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Å is nuosprendis įsiteisėja Å¡ios nutarties priėmimo dienÄ (2022 m. spalio 28 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl nebuvo vykdomas, taip pat, kad byloje nėra jokių duomenų apie A. J. V. pateiktÄ praÅ¡ymÄ vykdyti neįsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo teigti, kad A. J. V. atliko dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 361 ir 362 straipsnių nuostatomis su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus, tame tarpe ir dėl atliktos bausmės įskaitymo, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Dėl proceso iÅ¡laidų 59. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022 m. spalio 13 d. Panevėžio apygardos teismui pateikė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 435,41 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. 60. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose.

61. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Kaip matyti, Å¡i byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama, be kita ko, pagal nuteistojo A.

J. V. gynėjos advokatės skundÄ . IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡ia nutartimi nusprendė atmesti A. J. V. gynėjos advokatės apeliacinį skundÄ , laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . Gynėja nuteistajam A. J. V. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam A.

J. V. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis A. J. V. yra darbingas, iki sulaikymo dirbo (duomenys neskelbtini) projektų vadovu. Jokių kitų objektyvių duomenų apie sunkiÄ nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra pateikta. Todėl spręstina, kad praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjos pateiktais praÅ¡ymais dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo A.

J. V.(BPK 106 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : nuteistojo E. B., jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus bei nuteistojo A. J. V. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus atmesti. Išieškoti iš A. J. V. valstybės naudai 435,41 Eur (keturi šimtai trisdešimt penki eurai 41 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Algirdas Gaputis Danutė Švitinienė Daina Vaidachavičienė