ee07ccb7-ea3d-4b46-818e-ef56521e1557 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

              Civilinė byla Nr.2A-523-390/2011

                                                     Â

Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė

Procesinio sprendimo kategorija: 13.1; 14.3.17;14.5;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, RÅ«tos Palubinskaitės, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui T. S., atsakovo atstovui A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

nustatė:

IeÅ¡kovas prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo 108 Lt kompensacijÄ už turėtas iÅ¡laidas sveikatos patikrinimams, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ( t.1, b.l.3-5). PaaiÅ¡kino, kad nuo 2005-05-10 iki 2009-12-24 dirbo UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotoju. Kiekvienais metais atlikdavo sveikatos patikrinimus, už kuriuos sumokėjo poliklinikoms 108 Lt. Dar dirbdamas bendrovėje žodžiu prašė darbdavio atlyginti turėtas iÅ¡laidas, tačiau darbdavys nuolat atsisakydavo, liepdavo palaukti. Nurodė, kad visÄ darbo laikotarpį faktiÅ¡kai dirbo be jokių pietų pertraukų, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovas žymėjo, kad ieÅ¡kovas dirba dviem valandomis kiekvienÄ pamainÄ trumpiau, dėl ko ieÅ¡kovui buvo skaičiuojamas ir mokamas mažesnis darbo užmokestis. IeÅ¡kovas įvertino, kad dvi pietų pertraukos valandos tekdavo nakties darbo laikui, dvi valandos dienos darbo laikui, taip pat įvertino, kad kai kurios pamainos buvo paskirtos dirbti Å¡venčių ir poilsio dienomis. IeÅ¡kovas paskaičiavo, kad atsakovas jam nesumokėjo 3000 Lt, kuriuos prašė priteisti. Taip pat prašė priteisti darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .Â

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui T. S. iÅ¡ atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ 108 Lt atlyginti iÅ¡laidoms už sveikatos patikrinimus, 2702,90 Lt (priskaityta suma), ir po 37,73 Lt (priskaityta suma) darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos ( 2009-12-24) iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovu. Nurodė, kad vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymo Nr. 301 5.2 p. periodinių sveikatos tikrinimų (1.12 papunktis) iÅ¡laidos

apmokamos iš darbdavio lėšų. Ieškovas pateikė VšĮ „Kauno Šilainių poliklinikos”

iÅ¡duotus kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad 2007-05-11 ir 2008-08-04 ieÅ¡kovas apmokėjo po 22 litus už darbuotojų profilaktinį patikrinimÄ (b.l. 9), taip pat pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad ieÅ¡kovas 2005-05-03 ir 2006-05-02 sumokėjo

64 Lt už sveikatos patikrinimo paslaugas (b.l.11). Atsakovui nepateikus duomenų, kad ieškovui atlygino išlaidas už sveikatos patikrinimus, teismas sprendė, kad atsakovas savo pareigos apmokėti už sveikatos patikrinimus nėra įvykdęs, ir priteisė ieškovui iš atsakovo 108 Lt jo turėtų išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo privaloma „UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotojų, saugančių UAB „Nemuno vaistinė“ objekto apsaugos instrukcija“, kurioje buvo nustatyta, kad saugomu objektu laikoma UAB „Nemuno vaistinė“ pastatai, patalpos, teritorija, materialinės vertybės, personalas.

Instrukcijos 2p. nustatė, kad objekto sauga vykdoma visomis savaitės dienomis, visÄ parÄ , darbui pamainoje skiriamas vienas apsaugos darbuotojas, dirbantis stacionariniame poste (specialiai skirtoje patalpoje, esančioje administracinio pastato 1 aukÅ¡te). Instrukcijos 7.2 p. nurodoma, kad apsaugos darbuotojui darbo metu draudžiama aplikti saugomÄ â€žObjektÄ â€œ iki kol nebus pakeistas kitu apsaugos darbuotoju (t.1, b.l. 66-70). Teismas, įvertinęs atsakovo iÅ¡leistus lokalius teisės aktus, nustatančius darbo tvarkÄ , nurodė, kad atsakovas nebuvo nustatęs konkretaus laiko ieÅ¡kovui pailsėti ir pavalgyti, prieÅ¡ingai, atsakovas saugos instrukcija buvo nurodęs ieÅ¡kovui nepalikti saugomo objekto, vadinasi, ieÅ¡kovas neturėjo galimybės palikti darbo vietos ir ilsėtis arba iÅ¡vykti pietauti, pavyzdžiui, į namus.

Konstatavo, jog atsakovo sudarytos sÄ lygos atitinka DK 158 str. 5 d. nustatytas - „ tuose darbuose, kur dėl gamybos sÄ lygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi bÅ«ti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku“. Tokia galimybė ieÅ¡kovui buvo sudaryta, tačiau atsakovas neturėjo pagrindo minusuoti iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo laiko valandas, kurias jis ilsėjosi ir pietavo, nes ieÅ¡kovas savo valgymo ir kitus poreikius turėjo patenkinti neatsitraukdamas iÅ¡ saugomo objekto, todėl iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovui 2702,90 Lt.

Atsakovui su darbuotoju neatsiskaičius jo atleidimo dienÄ , ieÅ¡kovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ po 37,73 Lt (priskaityta suma) už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009-12-24 ) iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovu.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo priteista 2702,90 Lt ir po 37,37 Lt darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ . Nurodo, kad teismas tÄ faktÄ , kad darbuotojui buvo sudaryta galimybė papietauti darbe, traktuoja kaip valgymÄ darbo laiku. Mano, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino darbo vietos sÄ vokÄ . IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo draudžiama palikti darbo vietÄ , Å¡iuo atveju, jis darbo vieta įvardijo savo apsaugos postÄ , todėl negalėjo nueiti į Å¡alia (apie 17 m. atstumu) esančiÄ virtuvėlę ir papietauti. Tačiau UAB „Nemuno vaistinė“ apsaugos darbuotojų instrukcijoje 7.2 p. yra nurodyta, kad apsaugos darbuotojui negalima palikti saugomo objekto iki kol nebus pakeistas kitu darbuotoju. Taigi, darbo vieta yra visas saugomas objektas, tiek pastatas, tiek teritorija aplink jį. IeÅ¡kovas, vykdydamas savo funkcijas, privalėjo vaikščioti po objektÄ , todėl jo teiginys, kad neturėjo galimybės užeiti į virtuvėlę ir papietauti yra nepagrįstas. IeÅ¡kovo darbas tikrai nebuvo toks, kurį galima priskirti prie darbų, kuriame dėl gamybos sÄ lygų negalima bÅ«tų daryti pertraukos pavalgyti ir pailsėti. IeÅ¡kovas dirbo 24 val. pamaina, todėl tiek patiems darbuotojams, tiek darbdaviui patogiau organizuoti pietų ir poilsio pertraukas darbuotojams pavalgant ir pailsint saugomame objekte. Pažymi, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ 1 skyriaus direktorius tvirtina skyriaus darbuotojų grafikus, todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis sudarydavo darbo grafikus, pagal kuriuos ir buvo dirbama yra klaidingi. Atsakovas nepateikė darbo grafikų teismo metu, kadangi jų jau neturėjo, nes teismo posėdžiai įvyko faktiÅ¡kai po metų nuo to momento, kai ieÅ¡kovas išėjo iÅ¡ darbo. Ä®statymas nenumatė prievolės darbdaviui saugoti darbo grafikus. Atsakovas yra pateikęs reikalaujamus darbo grafikus darbo inspekcijai ir Å¡ioje byloje yra LR VDI Vilniaus skyriaus sprendimas (2010-01-20 Nr. (01)SD-1280,

kuriame nurodyta, kad kiti saugomame objekte dirbantys apsaugos darbuotojai (M. P., R. R.) teigia, jog turėjo galimybę

pavalgyti ir pailsėti, tačiau teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir jų neįvertino. Pažymi, kad ieÅ¡kovas buvo supažindintas su UAB „Ekskomisarų biuras“ darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose kalbama apie tai, kad darbo grafikuose yra numatomos pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Todėl kyla klausimas, kodėl darbuotojas, žinodamas, kad jam priklauso tokios pertraukos ir bÅ«damas nepatankintas tuo, kad negali pavalgyti darbo metu, nė karto nesikreipė Å¡iuo klausimu. Taip pat nurodo, kad siekiant kompensuoti dėl specifinio darbo sukeliamus nepatogumus, darbdavio iniciatyva, vadovaujantis darbo tvarkos taisyklėmis (7.1. p), ieÅ¡kovui buvo mokamos personalinės priemokos, kurios nebuvo numatytos darbo sutartyje. IÅ¡mokėtų priemokų suma (8050 Lt) virÅ¡ija tariamai ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ už darbÄ , dirbtÄ per pertraukas, skirtas pailsėti ir pavalgyti. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pritaikė LR DK 141 str. 3 d. Teismas formaliai nurodė, kad atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta suma virÅ¡ijanti jo vidutinį darbo užmokestį. Tačiau neįvertino, kad tokia suma (2702,90 Lt) susidarė per paskutinius trejus metus (skaičiuojant nuo teismo posėdžio pradžios). IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nesirÅ«pino savo interesų apsauga ir pateikė ieÅ¡kinį už per paskutinius 5 metus neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies. Vidutinis darbo užmokestis priteisiamas, jei neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma virÅ¡ija vidutinį darbo užmokestį, tačiau kai Å¡i suma atitinka neiÅ¡mokėtÄ visÄ atlyginimÄ darbuotojui. Å iuo atveju apeliantas visada mokėdavo atlyginimÄ darbuotojui ir darbuotojas niekada nekėlė pretenzijų dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies, nors realiai jau po pirmųjų darbo mėnesių galėjo pasiskaičiuoti ar darbdavys iÅ¡moka visas priklausančias iÅ¡mokas. Mano, kad LR DK 141 str. 3 d. numatytos sankcijos taikymas apelianto atžvilgiu, visiÅ¡kai neatitinka minėtos teisės normos tikslų ir principų, tokia sankcija neproporcinga tariamam apelianto pažeidimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas T. S. atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, 2010-10-28 sprendimÄ paikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas sutinka su teismo motyvais ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei aiÅ¡kino „darbo vietos“ sÄ vokÄ . IeÅ¡kovui buvo draudžiama palikti darbo vietÄ , t.y. apsaugos postÄ , todėl ieÅ¡kovas negalėjo nueiti į Å¡alia esančiÄ virtuvėlę, kuri nepriklauso apeliantui, ir papietauti. Galimybės nueiti papietauti neturėjo dar ir dėl to, kad neturėjo kam perduoti savo pareigų, nes atsakovas neatsiųsdavo kito darbuotojo, kuris pakeistų ieÅ¡kovÄ saugomame objekte. Nesutinka su apelianto argumentu, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės didžiÄ jÄ darbo laiko dalį vykdė pasyvų stebėjimÄ vieÅ¡osios tvarkos objekte. Jei ieÅ¡kovas nueitų į Å¡alia esančiÄ virtuvėlę pailsėti ir papietauti, tai negalėtų stebėti privalomos saugoti teritorijos nei per vaizdo kameras, kurios iÅ¡dėstytos visoje saugojamoje teritorijoje, nei vizualiai, kadangi minėtos teritorijos langai nukreipti į visiÅ¡kai kito objekto teritorijÄ . Nurodo, jog apelianto teiginys, jog ne pagal ieÅ¡kovo sudarytus darbo grafikus buvo skaičiuojamos darbuotojų dirbtos valandos yra klaidingas. IeÅ¡kovas, kaip saugomo objekto posto vyresnysis, ėjo ne tik apsaugos darbuotojo pareigas, bet ir buvo atsakingas už tabelių ir grafikų sudarymÄ , kuriais remiantis UAB „Ekskomisarų biuras“ 1 skyriaus direktorius tvirtindavo posto

darbuotojų darbo grafikus. Pažymi, apelianto nurodytas darbuotojas R. R. nėjo apsaugos darbuotojo pareigų minėtame poste, jis

buvo budėtojas, kuris važinėjo po objektus ir tikrino, kaip dirba apsaugos darbuotojai, be to nei vienas darbuotojas neliudytų neigiamai darbdavio interesais, kadangi jie bijotų netekti darbo. Nurodo, kad apie priklausiusias pietų pertraukėles ir apie tai, kad darbo užmokestis yra skaičiuojamas tik už

20 arba 22 val. sužinojo tik išėjęs iÅ¡Â UAB „Ekskomisarų biuras“ ir kreipęsis LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog ieÅ¡kovas, žinodamas, kad jam priklauso pertraukėlės pailsėti ir pavalgyti ir bÅ«damas nepatenkintas tuo, kad negali pavalgyti, nei karto nesikreipė į darbdavį. IeÅ¡kovas ne kartÄ Å¾odžiu buvo kreipęsis į vadovÄ dėl netinkamų darbo sÄ lygų, tačiau jam vis buvo žadama, kad viskas susitvarkys, pretenzijų raÅ¡yti nenorėjo, kadangi tikėjosi jog bus sudarytos tinkamos darbo sÄ lygos, be to siekė iÅ¡saugoti darbo vietÄ . Apeliacinio skundo teiginys, jog siekiant kompensuoti dėl specifinio darbo sukeliamus nepatogumus, ieÅ¡kovui buvo mokamos personalinės priemokos yra nepagrįstas ir neįrodytas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Taip pat nurodo, jog teismas įvertino aplinkybes, jog apeliantas su ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ ne dėl ieÅ¡kovo kaltės neiÅ¡mokėjo sumos, virÅ¡ijančios jo vidutinį darbo užmokestį. 2702,90 Lt suma buvo susidariusi iÅ¡einant ieÅ¡kovui iÅ¡ darbo, kÄ , kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, pripažino ir pats atsakovas, kad ieÅ¡kovui su darbo užmokesčiu turėjo bÅ«ti papildomai priskaityta 2702,90 Lt. Todėl sankcijos, numatytos LR DK 141 str. 3 d. taikymas apelianto atžvilgiu visiÅ¡kai atitinka Å¡ios teisės normos tikslus ir principus bei yra proporcinga apelianto pažeidimui.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantas apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ esmės nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylÄ neteisingai aiÅ¡kino darbo vietos sÄ vokÄ , darbuotojui sudarytos galimybės faktÄ papietauti darbe, neteisingai traktavo kaip valgymÄ darbo metu. Skunde taip pat teigiama, kad teismas priimdamas sprendimÄ neteisingai taikė D K 141 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto apeliacinio skundo argumentus analizuoja ir dėl jų pasisako.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ apsaugos darbuotoju nuo 2005m. gegužės 10d. iki 2009m. gruodžio 24d. IeÅ¡kovo saugomas objektas – UAB „Nemuno vaistinė“. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavęs atsakovo pateiktus į bylÄ lokalinius teisės aktus reglamentuojančius darbo tvarkÄ konstatavo, kad atsakovas nebuvo nustatęs konkretaus laiko ieÅ¡kovui pailsėti ir pavalgyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo saugos instrukcija reikalavo, kad ieÅ¡kovas negali palikti saugomo objekto, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas atlikdamas pareigas neturėjo galimybės palikti darbo vietos ir ilsėtis arba iÅ¡vykti pietauti. Ä®vertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas valgymo ir kitus poreikius turėjo atlikti tiesiogiai vykdydamas savo pareigas ir atsakovas neturėjo pagrindo atminusuoti iÅ¡ ieÅ¡kovo dirbto darbo laiko valandas, kurias ieÅ¡kovas ilsėjosi ir pietavo. Teismas pagal byloje pateiktus įrodymus priteisė iÅ¡ atsakovo 2702,90 Lt ieÅ¡kovui papildomo darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija su tokia teismo argumentacija sutinka ir konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir spręsdamas ginÄÄ tinkamai vertino byloje patektus įrodymus (CPK 185 straipsnis).

Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, jog ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ negalėjo pilnai atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir taikydamas DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas iÅ¡ atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ po 37,73 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovu.

 Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginti ieÅ¡kovo pažeistÄ teisę, taikant D K 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisių gynimo bÅ«dus, tačiau taikant nurodytÄ teisės normÄ , pagal faktines bylos aplinkybes, bÅ«tina atsižvelgti į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus.

DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad Å¡i labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų turi bÅ«ti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas Å¡iais principais turi vadovautis ir teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus.

DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Ä®gyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistÄ teisę yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, Å¡alių susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principus.

          Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas dirbdamas pas atsakovÄ reikalavimo darbdaviui, dėl didesnio darbo užmokesčio mokėjimo už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ nekėlė. Tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovas iÅ¡kėlė atsakovui tik jau jį atleidus iÅ¡ darbo ir po atleidimo praėjus beveik keturiems mėnesiams. Å ios nustatytos aplinkybės duoda pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo savo teise. Atsižvelgiant į tai bei taikant darbo teisės principus nustatytus DK 2, 35 straipsniuose, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas spręsti dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ieÅ¡kovui sumažinimo. PrieÅ¡ingu atveju Å¡ios kompensacijos nesumažinimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ tarp ieÅ¡kovui papildomai priskaičiuoto darbo užmokesčio ir daug kartų virÅ¡ijančios kompensacijos už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Tokia situacija nebÅ«tų suderinama su aptartais DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartÄ pažymėjo, kad Å¡ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik Å¡iuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. LeviÅ¡auskienė v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008). PanaÅ¡iÄ teisminę praktikÄ formavo ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas civilinę byla Nr. 3K-3-365/2010.

          Ginčijamu teismo sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ po 37,73 Lt (priskaityta suma) už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009-12-24) iki visiÅ¡ko atsiskaitymo. Nustatyta, kad už 2009 m. atsakovas turėtų sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ už 4 darbo dienas, 2010 m. – 254 darbo dienas, už 2011 m. iki kovo 9 d. – 55 darbo dienas. Taigi, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje pabaigos susidarytų 11 809,49 Lt suma už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ (313 darbo dienų × 37,73 Lt). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokio dydžio kompensacija yra neproporcinga ieÅ¡kovui papildomai priskaičiuotam darbo užmokesčiui bei neadekvati, Å¡ios bylos kontekste, atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas mažinti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistÄ vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Atsižvelgiant į byloje minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos sprendžia, kad 4000 Lt suma yra pakankama, kad kompensuoti ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei yra proporcinga ir adekvati sankcija atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje pakeistinas, priteisiant iÅ¡ atsakovo 4000 Lt (priskaityta suma) fiksuoto dydžio kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, tai atitinkamai keistina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (CPK 96 str.). IÅ¡ atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio suma mažintina iki 204 Lt. Atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 322 Lt žyminio mokesčio, už apeliacinį skundÄ jam turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama 118 Lt. Todėl, atlikus įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina

84 Lt.

Ieškovo prašymas priteisti 108,73 Lt išlaidų, susijusių su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-04 vykdomojo rašto pateikimu vykdyti, atmestinas, kadangi šių vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vykdomojoje byloje (LR CPK 610,

611 straipsniai).

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija, nutaria:

             Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

             Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. spalio 28d. sprendimÄ pakeisti.

             Teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui T. S. iÅ¡ atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ po 37,73 Lt (priskaityta suma) už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009-12-24) iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kovu panaikinti. Å io reikalavimo dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovui T. S. iÅ¡ atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ priteisti 4000 Lt (priskaityta suma) vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

             Sumažinti iÅ¡ atsakovo valstybei priteistÄ Å¾yminį mokestį iki 84 Lt.

  Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

          Â

Kolegijos

pirmininkas                                                                         Algimantas

Kukalis

Kolegijos

teisėjai                                                                                Â

Leonas Jachimavičius

                                                     Â

                                                        Rūta Palubinskaitė