2020-11-18 Nr. AB-21653-3-64-3-02589-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1678-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02589-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. spalio 27 d. netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui teko per mažai ploto kamerose, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų (renginių) nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Dėl didelio suimtųjų kiekio, nebūdavo vietos visiems kalinamiems asmenims vienu metu atsisėsti prie stalo, dėl to tekdavo valgyti atšalusį maistą. Taip pat nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu.

Pro stebėjimo langelį kamerų duryse pareiškėją, besinaudojantį sanitariniu mazgu (tualetu), galėjo matyti pareigūnai. Sanitariniame mazge nebuvo įrengtos ir atskiros oro šalinimo sistemos, dėl to kameroje sklisdavo nemalonus kvapas. Kamerose, pasivaikščiojimo kiemelyje, dušo patalpose nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo vėdinama tik per langą, todėl nebuvo užtikrinamas pakankamas švaraus oro kiekis kameroje. Kamerose buvo drėgna ir tamsu (nebuvo tinkamo patalpų apšvietimo, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per maža).

Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra buvo nuo 12 iki 16 laipsnių (šildymo ventiliatoriaus nebuvo leidžiama turėti), o vasarą karšta ir temperatūra vasarą būdavo iki 35 laipsnių. Kamerų sienos buvo padengtos pelėsiu, grybeliu, drėgnos, nuo jų dažai atsilupę, nuo sienų ir lubų taip pat byrėjo tinkas. Šiukšlių konteineriai buvo prie kamerų langų, todėl nuolat tekdavo užuosti nemalonų kvapą. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo arba buvo vykdomos netinkamai. Po deratizacijos ir dezinfekcijos kalinami asmenys iš karto buvo suvedami į kamerą ir tokiu būdu buvo nuodijami.

Šiaulių TI pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių (o buvo daug šiukšlių), peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Pasivaikščiojimo kiemelių sienos buvo padengtos aštriabriaune iš tinko spygliuota danga. Pareiškėjas neturėjo galimybės plauti ir džiovinti rūbus. Kamerose taip pat nebuvo kabliukų, dėl to nebuvo kur džiovinti šlapių rankšluosčių. Pareiškėjui taip pat nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus.

Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše, be to, praustis duše galėjo tik vieną kartą per savaitę. Šiaulių TI maistas nebuvo tinkamos kokybės, per mažos energinės vertės ir neskanus. Atvykstant ir išvykstant iš Šiaulių TI krata buvo atliekama pastato rūsyje esančioje patalpoje, daiktai buvo dedami į nešvarias voneles, oro temperatūra buvo labai žema. Be kita ko, laikino sulaikymo (paskirstymo) ir karantino kamerose sanitarinis mazgas (tualetas) nebuvo atitvertas nuo bendros kameros erdvės, šių kamerų sienos buvo nelygios (spygliuotos), dėl to jos niekada nebuvo valomos ir jose buvo daug dulkių.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. spalio 27 d. kameroje Nr. 66. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos padarymo fakto. Todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti netutinę žalą yra nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. spalio 27 d.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. spalio 27 d., Šiaulių TI buvo laikomas kameroje Nr. 66 (plotas 22,6 kv. m.). Įvertinus bylos duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Pareiškėjui taip pat teko ne mažiau kaip 3 kv. m kameros ploto, išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą, dėl to pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nėra prielaidų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

8. Teismas nurodė, kad laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-3528 matyti, kad patikrinimo metu (t. y. 2018 m. birželio 1 d.) pasivaikščiojimo kiemuose higienos normos pažeidimų nenustatyta. Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo kalinimo), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

9. Teismas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos 2017 m. birželio 1 d. „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ Nr. 62/08-168 matyti, kad kameroje Nr. 66, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas konstrukcija, kurios aukštis yra 2,07 m. Šias aplinkybes patvirtina nuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida, todėl konstatuotina, kad atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo neatitvėrimo. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisės į privatumą pažeidimas. Todėl teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, o vėdinimas buvo vykdomas tik per langą, todėl pripažintini pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl kameroje buvusio blogo kvapo.

10. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas 2018 m. lapkričio 16 d. pažymoje Nr. 61/04-2646 ir atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos matyti, kad Šiaulių TI organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šias aplinkybes patvirtina suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai. Pareiškėjas skundų Šiaulių TI administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo neteikė. Todėl darytina išvada, kad atsakovo atstovas pareiškėjo teisių dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo nepažeidė.

11. Teismas pareiškėjo argumentus dėl asbesto stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje vertino kaip abstrakčius, nedetalizuotus, deklaratyvius. Dėl to šiuo aspektu taip pat nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimų.

12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo trukmė gryname ore. Jokių duomenų, kad šis įsakymas nebuvo vykdomas, byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad jis turėjo teisę į ilgesnį nei dviejų valandų pasivaikščiojimą gryname ore. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo trukmės yra nepagrįsti.

13. Teismas pabrėžė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, jog dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodė aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto yra abstraktūs, jis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Pareiškėjas skundų Šiaulių TI administracijai dėl nekokybiško maitinimo neteikė. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. spalio 3 d. patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-277 matyti, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių pažeidimų nenustatyta. Nustatyti kiti pažeidimai, kurie nesusiję su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

15. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas dėl singalizacijos mygtuko kameroje nebuvimo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau šių taisyklių 2 punktas numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Šiaulių TI gyvenamosioms patalpoms negali būti taikomas reikalavimas dėl pavojaus mygtuko įrengimo, todėl pareiškėjo teiginys, kad dėl pavojaus mygtuko nebuvimo buvo pažeistos jo teisės, nepagrįstas.

16. Teismas nurodė, kad pagal HN 134:2015 40 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris reglamentuoja viršutinių rūbų skalbimo tvarką. Aprašo 3 punkte numatyta, kad Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) viršutinių rūbų skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, o nesant pinigų asmeninėje sąskaitoje ilgiau nei 3 mėnesius, viršutiniai rūbai skalbiami nemokamai. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiškėjo viršutinius rūbus, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu skalbti jo viršutinius rūbus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rūbus, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis Šiaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiškėjui išsiskalbti viršutinius rūbus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rūbus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo išsiskalbti rūbus yra nepagrįsti.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, todėl ne visada buvo galima nusiprausti duše, yra abstraktūs, nedetalizuoti. HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu.

18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, o pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nenustatyti.

19. Teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 20. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą visiškai.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir neteisėtas. Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į visus jo nurodytus argumentus ir faktus, teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė būtent jam. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovo atsiliepime nurodyti teiginiai yra klaidingi, t. y., kad pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu buvo užtikrintas privatumas, kad kamera atitiko higienos normų reikalavimus, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas nebuvo tikrinęs pareiškėjo kameros. Pareiškėjas kaip to įrodymą nurodo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7268-394/2018. Minėtoje byloje pareiškėju buvo kartu su juo ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjęs A. J.

22. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Šiaulių TI sutinka su priimtu teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. spalio 27 d., atlyginimo. Vis tik bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. spalio 27 d. (b. l. 76–77).

25. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas dėl to, jog iš sanitarinio mazgo (tualeto) sklido smarvė, galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą jo naudai, nenurodė.

29. Detaliau pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir neteisėtas, teismas neatsižvelgė į visus jo nurodytus argumentus ir faktus, o įrodinėjimo pareigą perkėlė būtent jam, yra abstraktūs, išsamiau nekonkretizuoti. Todėl tokie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

30. Niekuo nepagrįsti yra ir išsamiau nekonkretizuoti pareiškėjo argumentai, kad atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyti tam tikri teiginiai yra klaidingi. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo daryti tokios išvados. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, taip pat konstatuoja, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ginčui aktualiu laikotarpiu (ar jam artimu laikotarpiu) netikrino patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas. Jokių pagrįstų argumentų, kad būtų galima daryti kitokią išvadą, nenurodė ir pareiškėjas.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenis, konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7268-394/2018 neegzistuoja (toks sprendimas nerastas).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo pobūdį, t. y. iš sanitarinio mazgo (tualeto) sklidusius nemalonius kvapus į kamerą, pripažįsta, kad pareiškėjas dėl to patyrė tam tikrus nepatogumus, t. y. neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Tačiau nustatytas pažeidimas nėra sunkaus pobūdžio, byloje nėra duomenų, kad būtent dėl šio nustatyto pažeidimo pareiškėjas būtų patyręs ilgalaikes neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą pagrįstai nepriteisė kompensacijos pinigais, o apsiribojo jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu. Nagrinėjamu atveju tai yra pakankama pareiškėjo pažeistos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas apgynimo priemonė.

33. Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti, remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė