2019-07-03 Nr. AB-13593-3-61-3-01795-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-467-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01795-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 15 000 Eur ir iš Marijampolės PN Sveikatos skyriaus viršininko 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teigė, kad neturtinė žala jam kilo dėl pataisos įstaigoje netinkamo gydymo taikymo, kadangi buvo skiriami vaistai ne pagal paskirtį ir todėl atsirado daug šalutinių poveikių, kurie nepataisomai sugadino pareiškėjo sveikatą. Kartu su skundu pareiškėjas teismui pateikė informaciją, kad jis dėl Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus pareiškėjui nekokybiškai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. kovo 21 d. sprendime Nr. 56-50 „Dėl S. J. pareiškimo“ nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta ir jo prašymo atlyginti žalą netenkino.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. J. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skunde išdėstytas faktines aplinkybes dėl prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo ir pateiktus argumentus bei įrodymus, nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalies nustatytą teisinį reglamentavimą, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjui išaiškinta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka.

Teismas taip pat pažymėjo, kad prie pareiškėjo skundo pridėtame Komisijos 2019 m. kovo 21 d. sprendime Nr. 56-50 „Dėl S. J. pareiškimo“ nurodyta, jog skundas dėl šio sprendimo paduodamas teismui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytą tvarką. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ nustatyta, jog pareiškėjas iš esmės su analogišku skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kurie 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5492-428/2019 pareiškėjo skundą atsisakė priimti iš esmės tais pačiais motyvais.

III. Pareiškėjas S. J. atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį ir jo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi š. m. birželio 28 d. baigiasi bausmės atlikimo laikas.

Pareiškėjo nuomone, byloje yra surinkti visi įrodymai, patvirtinantys, kad jam buvo diagnozuota liga, kurios gydymas Marijampolės PN nebuvo užtikrintas. Be to, Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus viršininkas teikdamas dokumentus institucijoms klaidingai nurodydavo, kad pareiškėjas buvo sveikas, todėl jo veiksmus pareiškėjas apskundė. Pareiškėjas nurodo, kad jis patiria spaudimą iš gydymo įstaigos ir negauna tinkamo gydymo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Marijampolės PN pažymi, kad pareiškėjui tik atvykus į Marijampolės PN buvo suteiktas reikiamas gydymas. Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2019 m. sausio 8 d. į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros gydytojus pareiškėjas kreipėsi 19 kartų, jam buvo skirti įvairūs medikamentai. Atsakovas teismui pateikė Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus laikinai vykdančio Sveikatos priežiūros skyriaus viršininko 2019 m. gegužės 30 d. pažymą Nr. 14/07-3311, kurioje nurodyta visa pareiškėjo sveikatos istorija. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos, kadangi jis lankėsi pas gydytojus, buvo stebimi ligos pakitimai ir pan. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl nekokybiškai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pareiškėjo prašymą nustatyti žalą laikė nepagrįstu.

Marijampolės PN nurodo, kad pareiškėjas į Marijampolės PN psichologus dėl sveikatos problemų nėra kreipęsis, todėl atsakovo įsitikinimu, vien ta priežastis, jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui.

Marijampolės PN nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė suma, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria atsisakyta pareiškėjo skundą priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi, atskirieji skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodiniame procese. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui atskirajame skunde išdėstė esminius nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrindus. Nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikra (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.). Paaiškinimai žodžiu negali pakeisti nagrinėjimo ribų, taigi esant šioms teisinėms sąlygoms kolegija atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra kilęs dėl žalos atlyginimo dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, todėl jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu vertinimu nesutinka. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar atsakovo pateiktas skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Komisiją. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl galimai netinkamai pareiškėjui suteiktų (neužtikrintų) sveikatos priežiūros paslaugų Marijampolės PN. Pareiškėjas skundą dėl Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus jam nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pateikė Komisijai, kuri šį skundą išnagrinėjusi priėmė 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 56-50 „Dėl S. J. pareiškimo“. Šiame sprendime yra nurodyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdama su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo metu nedalyvavę asmenys, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi, pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Komisijos sprendimu, turėjo teisę jį apskųsti bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui pagal atsakovo buvimo vietą teisingai nustatė bylos rūšinį teismingumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad panašaus pobūdžio ginčai, susiję su žalos, patirtos dėl galimai netinkamai suteiktų (neužtikrintų) sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų – ir suteiktų ar neužtikrintų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-586-442/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-41-520/2017; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017 ir kt.). Papildomai pastebėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylos rūšinio teismingumo iš esmės neginčija.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė