ee044b08-8b45-4f70-a339-9cc34d751aaf · Vilniaus apygardos teismas

         Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-487/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00069-2014-3                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. kovo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Gintaro Dzedulionio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskuinuteistajam D.

J. (D. J.),nuteistojo gynėjui advokatui R. J. L.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo apeliacine tvarka baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ bei per laisvės apribojimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.Nukentėjusiojo A.

L. naudai iÅ¡ D. J. ir A. S. (A. S.) solidariai priteista 2000 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ :2012 m. spalio 24 d., (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., D. J. ir A. S. nuo A. L. lauke sandėliuoto iÅ¡rinkto medienos pjovimo įrenginio (gaterio) „Wehraanh“ pagrobė rėmÄ , tuo padarydami 2000 Lt žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis D.

J. praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 178 str. 1 d. panaikinti ir priimti naujÄ , jį iÅ¡teisinantį nuosprendį.Apelianto manymu, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra grindžiamas iÅ¡imtinai kito nuteistojo parodymais bei prielaidomis, dėl ko, kaip nepagrįstas turi bÅ«ti naikintinas. Nurodo, kad teismo iÅ¡vados, teigiant, jog įvertinus byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes nebuvo nustatytos jo nekaltumÄ patvirtinančios aplinkybės, yra neteisingos ir nepagrįstos.

Apeliantas pažymi, kad Å¡ioje byloje jis davė parodymus apie tas aplinkybes, kurios buvo iÅ¡tikrųjų. Jis negali kitaip įrodinėti savo nekaltumo, o tik faktinėmis aplinkybėmis, kad Å¡io nusikaltimo nepadarė. Mano, jog teismas kritiÅ¡kai turėjo įvertinti ne tik jo duotus parodymus, bet ir A. S. nenuoseklius, prieÅ¡taringus parodymus bei nustatyti, iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl pastarasis duoda tokius parodymus, kurie apylinkės teismo vertinimu yra vieninteliai, jo (D. J.) kaltės įrodymai.Pažymi, kad jam įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl iÅ¡ A.

L. pagrobtų daiktų, t.y. gaterio, vežimėlio, deguonies baliono, peilio sniegui valyti, 4 vnt. žaibolaidžių, jis kaltės nepripažino ir įrodė, kad prie Å¡ios veikos galėjo prisidėti kiti asmenys. Anot apelianto, tokiu bÅ«du padėjęs atskleisti nusikaltimÄ , nurodydamas asmenį ar asmenis galimai įvykdžiusius vagystę, jis pats tapo nusikaltėliu. Apelianto teigimu, kito Å¡ioje byloje nuteistojo A. S. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, kadangi jis tas pačias aplinkybes, faktus aiÅ¡kina skirtingai, t.y. kada ir su kuo jis iÅ¡gėrinėjo prieÅ¡ važiuodamas metalo, kaip jis nuvažiavo į metalo buvimo vietÄ , ar kas jį ten nuvežė, kuriuo laiku, kokį metalÄ jis vežė ir t.t.

Be to, A. S. duotus parodymus nepatvirtina ir liudytojų Č. J., A. P., R. B. ir T. R. duoti parodymai apie jiems žinomas šios bylos aplinkybes, kas apelianto manymu, taip pat neįrodo jo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Apelianto vertinimu, nei vienas iš šių liudytojų nepatvirtino A. S. parodymų, kad 2012 m. spalio 24 d. jie išgėrinėjo su A. S., kur neva tai buvo ir jis (D. J.). Ikiteisminio tyrimo metu A. S. apklausiamas įtariamuoju, kelis kartus teigė, jog pritrūkus pinigų gėrimams su juo (D.

J.) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , t.y. niekas jų neatvežė. Tuo tarpu apklausiamas teisme parodė, kad į (duomenys neskelbtini) kaimÄ juos atvežė J., tačiau pastarajam Å¡iÄ aplinkybę paneigus, A. S. nurodė, kad juos atvežė jo brolis. Pažymi, kad A. S. brolio apklausti nepavyko, kadangi jis buvo iÅ¡vykęs į užsienį. Dėl Å¡ių priežasčių mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi prieÅ¡taringais ir nepatikrintais A. S. parodymais, jog į (duomenys neskelbtini) kaimÄ juos atvežė pastarojo brolis.

Be to, anot apelianto, A. S. skirtingai aiÅ¡kino ir kokio dydžio buvo pavogtas metalinis rėmas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai buvo gaterio rėmas apie 15 m ilgio ir 1.5 m pločio, vėliau, kad jis buvo 10 m ilgio, o bylos teisminio nagrinėjimo metu, jau teigė, jog jo ilgis 7 m. PrieÅ¡taringi ir Å¡io asmens parodymai, kad į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , jie nuvyko apie 12 val., o iÅ¡gėrinėti pradėjo po pietų.Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad turint omenyje nukentėjusiojo nurodytÄ pavogtų daiktų kiekį ir jų apimtį, akivaizdu, jog jie buvo iÅ¡gabenti kažkokiu tai bÅ«du ir ne per vienÄ dienÄ , atsižvelgiant į tai, kad vienas iÅ¡ liudytojų matė įklimpusį automobilį, kurį iÅ¡traukė traktorius.

Nustačius šį atvejį, kada buvo pavogta tik viena gaterio dalis, kame prisipažino ir A. S., kuomet jis (D. J.) davė apie jį parodymus, akivaizdu, jog minėtų daiktų vagystė buvo įvykdyta per kelis kartus. Å ių iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vieninteliais kito nuteistojo prieÅ¡taringais parodymais ir be pagrindo pripažino jį kaltu įvykdžius nusikaltimÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras prašė teismo D. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestinas.Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo D. J. apeliacinio skundo, jis ginčija savo kaltę, teigdamas, kad svetimo turto pagrobime nedalyvavo, o remtis vien kito nuteistojo prieÅ¡taringais parodymais ir tuo pripažinti jį dalyvavusiu nusikaltimo padaryme negalima.Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu (BPK 305 str. 1 d. 2 p., 20 str. 5 d.).

Taigi, jokie teismui pateikiami duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ . Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas priima galutinį sprendimÄ byloje. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, įvertinus proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina iÅ¡vada, kad visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 178 str. 1 d., buvo iÅ¡tirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais D.

J. kaltę padarius jam inkriminuotÄ veikÄ . Visi byloje esantys duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Skundžiamame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir su jomis sutiktina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantas D. J. neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 str. 1 d., nurodydamas, kad jo kaltė patvirtinta vien tik kito nuteistojo, t.y. A. S. Å¡ioje byloje teiktais parodymais, kurie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, jis tas pačias aplinkybes, faktus aiÅ¡kina skirtingai - kada ir su kuo iÅ¡gėrinėjo prieÅ¡ važiuojant metalo, nuvažiavimo iki metalo buvimo vietos aplinkybes, kurio laiku ir kokį metalÄ vežė ir pan.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. S. nuosekliai viso proceso metu teigė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdęs kartu su D. J. - 2012 metų spalio pabaigoje jis, jo brolis S. S., A. M., Č. J. ir D. J. susitiko (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas nuteistÄ jį A. S. į (duomenys neskelbtini) kaimÄ ir gėrė alkoholinius gėrimus. Kai iÅ¡gėrus daug alkoholio, jis ir pinigai pasibaigė, o visi norėjo iÅ¡gerti dar, D. J. pasakė, kad žino, iÅ¡ kur paimti metalo, kurį galima priduoti. Brolis S. S. juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimÄ prie kažkokio apleisto pastato, kur A.

S. anksčiau nebuvo buvęs, D. J. jam parodė vietÄ , kur gulėjo apie 7 m ilgio, 2 m pločio metalinis gaterio rėmas. D. J. iÅ¡ jo telefono paskambino ir iÅ¡kvietė maÅ¡inÄ iÅ¡ metalo supirktuvės, nurodė, kur važiuoti. Po kiek laiko atvažiavo sunkvežimis, kuriam jie nurodė važiuoti iki minėtų apleistų pastatų ir kur jis su pakrovėju įsikrovė rėmÄ Ä¯ priekabÄ , rėmas buvo apie 2 m iÅ¡sikišęs. MetalÄ jie nuvežė į supirktuvę (duomenys neskelbtini) kaime, kur D.

J. savo vardu jį pridavė, gavo čekį ir 870 Lt. D. J. supirktuvėje jokių pažįstamų nesutiko. Jam D. J. davė 400 Lt, 20 Lt sumokėjo vairuotojui, už 50 Lt apsipirko parduotuvėje ir grįžo pas kitus, kurie jų laukė. Gi nuteistasis D. J. neigia, kartu su A. S. įvykdęs vagystę, tvirtina, kad metalo supirktuvėje, bÅ«damas su draugu S., susitiko su J. ir S. ir J. papraÅ¡ytas savo vardu pridavė jų turėtÄ metalÄ , pats tÄ dienÄ taip pat pridavė savo metalo už maždaug 200 Lt.

A. S. jį apkalba, nes su juo turėjo daug konfliktų dėl pavogtų pinigų ir dėl merginos, su juo alkoholinių gėrimų nėra gėręs. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į abiejų nuteistųjų visiÅ¡kai prieÅ¡ingus parodymus dėl faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, jų parodymų teisingumÄ vertina pagal tai, kiek juos patvirtina arba paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl, nežiÅ«rint į nuteistojo D. J. pozicijÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusikaltimo padarymo aplinkybes nustatė, remdamasis nuteistojo A.

S. iš esmės nuosekliais parodymais, kuriais netikėti neturėjo jokio pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatyta ir apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo A. S. parodymus apie esmines bylos aplinkybes atskirose dalyse patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai – liudytojų Č. J., A. P. parodymai, rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis dėl D. J. kaltės, rėmėsi ne tik esminėse aplinkybėse nuosekliais nuteistojo A.

S. parodymais, bet ir visuma byloje esančių įrodymų, pripažintų tinkamais įrodymais, juos analizuodamas bei susiedamas į vienÄ loginę grandinę.Byloje nustatyta, kad A. S. teisme, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ , nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t.y. tai, kad bÅ«tent D. J. nurodė, kur galima paimti metalo ir jį pridavus gauti pinigų, bei kad bÅ«tent su juo nuvyko į kitÄ kaimÄ - (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur gyveno D. J., pastarasis iÅ¡kvietė sunkvežimį metalui vežti ir jo vairuotojui nurodė atvykti, kur Å¡is buvo atvykęs ir anksčiau;

A. S. nurodė, kad D. J. parodyta metalo buvimo vieta buvo prie apleistų pastatų, kur A. S. anksčiau nėra buvęs; nuvykus į metalo supirktuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) kaime, metalÄ pagal iÅ¡duotÄ Äekį D. J. savo vardu pridavė bei kasoje gautus pinigus padalino per pusę. Å ias aplinkybes A. S. iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai nurodė jau pirmos apklausos metu, bei Å¡ios pozicijos laikėsi nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, patvirtindamas parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Taigi, tiek Å¡ios bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuteistasis A. S. tvirtino, kad svetimo turto pagrobimÄ jis įvykdė kartu su D. J.. Nuteistasis A. S. aiÅ¡kino, jog, prieÅ¡ įvykdant vagystę, jis kartu su D. J. bei kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, o, pasibaigus alkoholiui ir pinigams, bÅ«tent D. J. nurodė, kad žino, iÅ¡ kur galima paimti metalo ir jį priduoti. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. J. alkoholio vartojimo pas A. S. faktÄ patvirtina ir liudytojas Č.

J., kuris teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ - tiek jis, tiek A. S. su D. J. bei kitais asmenimis iÅ¡gėrinėjo A. S. namuose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), po ko, ryte D. J. paminėjęs, kad su A. S. užsakys automobilį metalui priduoti, su pastaruoju kažkur iÅ¡važiavo (t.1 b. l. 82-83). Å io liudytojo parodymai patvirtino nuteistojo A. S. teiginius, kada ir su kuo, jis iÅ¡gėrinėjo, prieÅ¡ padarant nusikalstamÄ veikÄ , tuo pačiu paneigė D. J. argumentÄ , jog jis su A.

S. kartu nėra iÅ¡gėrinėjęs ir nepatvirtino D. J. nurodyto fakto, kad Č. J. kartu su A. S. buvo metalų supirktuvėje ir prašė jo (D. J.) priduoti jų metalÄ . Apelianto argumentas dėl A. S. parodymų prieÅ¡taringumo, nurodant alkoholio vartojimo laiko - iÅ¡gėrinėti pradėjo po pietų, o į (duomenys neskelbtini) kaimÄ nuvyko apie 12 val., atmestinas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog alkoholis buvo vartojamas kelias dienas, kÄ patvirtino tiek nuteistasis A. S., tiek liudytojas Č. J.. Nuteistasis A.

S. parodė, kad, jam kartu su D. J. nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , D. J. iÅ¡kvietė automobilį metalui paimti, nurodydamas vietÄ , kur reikia privažiuoti, o po kurio laiko prie sankryžos privažiavus krovininiam automobiliui, jis kartu su D. J. prie jo priėjo ir į jį įsėdo, po ko D. J. vairuotojui nurodė, kur važiuoti ir paimti metalÄ . Å iuos A. S. parodymus dėl krovininio automobilio atvykimo prie (duomenys neskelbtini) kaime esančios sankryžos, nuvykimÄ Ä¯ metalo buvimo vietÄ bei jo paėmimÄ , patvirtina ir krovininio automobilio vairuotojas A.

P., kurį nuteistasis A. S. atpažino asmens parodymų atpažinti metu. Jis nurodė, kad jam atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , su užsakovu jis susitiko prie įvažiavimo į kaimÄ , prie sankryžos, kur laukiant pastarojo nuo gyvenamojo namo Å¡alia sankryžos, priėjo du ar trys vyrai, kurių vienas nurodė, kur jam reikia važiuoti (t.1 b.l. 45). Nors Å¡is liudytojas negalėjo atpažinti užsakovų, t.y. nurodytu adresu jį iÅ¡kvietusių asmenų, tačiau nurodė jų iÅ¡orės apibÅ«dinimÄ , vieno iÅ¡ jų apibÅ«dinimas atitinka nuteistojo A.

S., taip pat jis savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė ne tik vietÄ , kur susitiko su pastaraisiais, kuri atitiko nuteistojo A. S. nurodytÄ , bet nurodė, kad užsakovai atėjo iÅ¡ Å¡alia esančio namo, kuriame, kaip nustatyta bylos duomenimis, savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs ir D. J.. Liudytojo A. P. nurodytas važiavimo iki metalo ir su juo iki metalo supirktuvės marÅ¡rutas atitinka nuteistojo A. S. nurodytÄ keliÄ . Be to, liudytojas A. P. nurodė, kad, jam telefonu bendraujant su užsakovu, pastarasis pokalbio metu paminėjo, jog jie turi susitikti prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, kur jis jau anksčiau buvo atvažiavęs ir paėmęs senÄ automobilį, todėl prisiminė, kad tai buvo prie gyvenamojo namo, stovinčio Å¡alia sankryžos, ten ir nuvažiavo.

Aplinkybę, kad minėtu adresu kartais bÅ«davo kviečiamas metalo supirktuvės automobilis didesniam metalo kiekiui iÅ¡vežti, nurodė tiek pats apeliantas, tiek liudytoju apklaustas ir jo patėvis R. B.. Pats D. J. nurodė, kad minėtu laiku jis vertėsi metalo laužu (iÅ¡rinkinėdavo senus automobilius), kurį sandėliuodavo bÅ«tent (duomenys neskelbtini) kaime, ten jis buvo deklaravęs ir savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Gi baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad A. S. savo vardu bÅ«tų pridavinėjęs metalÄ ir maÅ¡inÄ užsisakęs atvažiuoti prie anksčiau nurodytos vietos.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pati vieta, iš kurios neteisėtai buvo paimtas metalas (gaterio dalis) buvo netoli namų, kuriuose minėtu laiku pats apeliantas vertėsi metalo sandėliavimu, apleistas pastatas, kuriame anksčiau buvo lentpjūvė, jam buvo žinomas, nes anksčiau joje dirbo. Tuo tarpu A. S. gaterio rėmo paėmimo vieta nebuvo žinoma, jis nurodė, anksčiau ten nebuvęs. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai dokumentai - antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo aktai ir pinigų išmokėjimo kvitai patvirtina tiek aplinkybę, kad D.

J. yra ne vienÄ kartÄ (duomenys neskelbtini) esančioje metalų supirktuvėje pridavęs įvairius kiekius metalų, tiek ir kaltinime nurodytu laikotarpiu pridavęs metalo kiekį, už kurį gavo pinigų sumÄ , atitinkančiÄ A. S. nurodytÄ . Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad D. J. ne tik kad buvo žinoma tiksli metalo buvimo vieta, bet ir daryti iÅ¡vadÄ , kad jis pats kartu su A. S. dalyvavo ir Å¡io metalo pagrobime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima suabejoti liudytojų Č.

J., A. P. parodymais. Jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.Dėl apelianto D. J. duotų parodymų, kad jis nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, palyginus juos su kitais bylos įrodymais nustatytais faktiniais duomenimis, matyti, kad įrodymų visuma iÅ¡ esmės patvirtino nuteistojo A. S. parodymus, tuo pačiu paneigė D. J. aiÅ¡kinimÄ , kad metalo supirktuvėje, susitikus A. S. ir Č. J., jo vardu buvo priduotas jų pristatytas metalas.Nustatyta, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų D.

J. pozicijÄ , kad metalo supirktuvėje buvo priduotas ne jo kartu su A. S. pristatytas metalo kiekis, o A. S. ir Č. J.. Byloje esančios dokumentų kopijos, t.y. antrinių žaliavų pirkimo pardavimo aktai ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitai nepatvirtina fakto, jog D. J. kaltinime nurodytu laikotarpiu tÄ pačiÄ dienÄ bÅ«tų pridavęs du kiekius metalo ir pagal du kvitus atskirai gavęs pinigus už metalÄ . D. J. nurodytos aplinkybės, kad tÄ dienÄ , kai pridavė A. S. metalÄ , jis buvo su patėviu R. B., nepatvirtino ir liudytoju apklaustas R.

B.. Teisme nenustatyta, kad tiek A. S., tiek Č. J., ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu duodami parodymus, bÅ«tų turėję pagrindÄ apkalbėti D. J.. Nuteistojo A. S. parodymai dėl esminių veikos padarymo aplinkybių nuoseklÅ«s, iÅ¡ dalies patvirtinti kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi. Apeliantas nurodė, kad A. S. parodymai prieÅ¡taringi. Su Å¡iuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Dėl apelianto įvardinto, jo manymu, laiko neatitikimo buvo pasisakyta anksčiau.

Dėlpavogto gaterio rėmo skirtingo ilgio nurodymo nėra pagrindo pripažinti A. S. parodymus nenuosekliais, kadangi jis viso proceso metu teigė, jog minėta gaterio dalis buvo pakankamai didelė, dėl ko ji pilnai netilpo į krovininį automobilį ir dalis jo buvo išlindusi. Nustatyta, kad sunkvežimio priekabos ilgis yra 5 m, todėl akivaizdu, kad nematuojant sunku tiksliai nustatyti tokio ilgo daikto ilgį, be to iš aplinkybė nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste esminės reikšmės, sprendžiant D.

J. kaltės klausimÄ , neturi. Apelianto skundo argumentai, susiję su A. S. skirtingai nurodomomis aplinkybėmis dėl jų atvykimo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , nelaikytini pakankamais skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytu nusikalstamos veikos padarymo laiku asmenys susitiko (duomenys neskelbtini), važiavo į A. S. gyvenamosios vietos kaimÄ - (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį, po to vyko į (duomenys neskelbtini), todėl nuteistasis dėl Å¡ių aplinkybių galėjo klysti, o esminės aplinkybės, kaip buvo įvykdyta svetimo turto vagystė, Å¡ioje byloje buvo įrodytos.

Skundo argumentas, kad, atsižvelgus į nukentėjusiojo nurodytÄ pavogtų daiktų kiekį, jų apimtį, o vienas iÅ¡ liudytojų teisme nurodė, kad matė įklimpusį automobilį, kurį iÅ¡traukė traktorius, vadinasi, daiktų vagystė buvo įvykdyta per kelias dienas, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi byloje reiÅ¡kiamo D. J. ir A. S. kaltinimo dėl vieno gaterio rėmo vagystės ribose byla buvo nagrinėjama, tiriami įrodymai ir įvertinta jų visuma, gi dėl kitų nukentėjusiojo daiktų vagystės ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirÄ .

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus bei iÅ¡tirtus įrodymus, patikrinęs juos, teisingai vienais įrodymais rėmėsi ir atmetė kitus, juos sujungė į vienÄ nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę bei vertino visus įrodymus jų visumos kontekste bei padarė teisingas, pagrįstas iÅ¡vadas dėl visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės apelianto D. J. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 178 str. 1 d. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apeliantui nepriimtinų teismo iÅ¡vadų dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo padarymas nelaikytinas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu vien proceso dalyvių nesutikimo su teismo padarytomis iÅ¡vadomis nepakanka konstatuoti, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis prieÅ¡tarauja nuosprendžio suraÅ¡ymui įstatyme keliamiems ir Å¡iuo klausimu teismų praktikoje formuojamiems reikalavimams.

Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta.Laikytina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį D. J. atžvilgiu priėmė, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir iÅ¡analizavęs visus byloje surinktus įrodymus. Byloje surinkti ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino D.

J. kaltę patvirtinančiais įrodymais, patvirtina vieni kitus ir sudaro apelianto kaltės įrodymų visetÄ , bei apeliacinės instancijos teismo kolegijai abejonių nekelia. Pagrindo keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį apelianto skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,                                                    n u t a r ė :             nuteistojo D.

J. (D. J.) apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                             Jolanta Čepukėnienė Teisėjai                                                                                                          Daiva Kazlauskienė                                                                                                                    Gintaras Dzedulionis          Â