ee024e11-b5db-42bd-ad93-2d801fa67e27 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-80/2014Proceso Nr. 1-72-1-00216-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.1 (N) (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Valdimaro BavÄjano (praneÅ¡Äjo),teisÄjų Laimos GarnelienÄs, RÅ«tos MickeviÄienÄs,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Rimai KriÅ¡ÄiÅ«naitei,nuteistojo gynÄjai advokatei Gintarei LeÅ¡keviÄienei,nuteistajam U.
Legislator headnote
AI generatedee024e11-b5db-42bd-ad93-2d801fa67e27 · Lietuvos apeliacinis teismas: kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletÄ kartų. PirmÄ kartÄ apklaustas 2010 m. birželio 27 d. parodÄ, kad KapÄiamiesÄio miestelyje iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo jis, jo tÄtis ir K. (K.). Kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pamatÄ, kad prie jo artinasi raudonais drabužiais apsivilkÄs vaikinas, kuris kažkÄ jam pasakÄ ir užsimojo jam trenkti, taÄiau jo tÄvas su tuo vaikinu susikibo ir tuo metu jis iÅ¡ kiÅ¡enÄs iÅ¡sitraukÄ iÅ¡stumiamÄ peilį, kuriuo smogÄ Å¡iam vaikinui į kairį Å¡onÄ .
Full text
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-80/2014Proceso Nr. 1-72-1-00216-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.1 (N) (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Valdimaro BavÄjano (praneÅ¡Äjo),teisÄjų Laimos GarnelienÄs, RÅ«tos MickeviÄienÄs,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Rimai KriÅ¡ÄiÅ«naitei,nuteistojo gynÄjai advokatei Gintarei LeÅ¡keviÄienei,nuteistajam U.
B., nukentÄjusiesiems V. J., R. V., nukentÄjusiojo atstovui advokatui Rimantui PrÄskieniui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo U. B. gynÄjos advokatÄs GintarÄs LeÅ¡keviÄienÄs bei nukentÄjusiojo B. J. atstovo advokato Rimanto PrÄskienio apeliacinius skundus dÄl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkriÄio 29 d. nuosprendžio, kuriuo U. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvÄs atÄmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvÄs atÄmimu 4 (ketveriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmÄs subendrintos dalinio sudÄjimo bÅ«du ir galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas aÅ¡tuoneriems metams.
BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo U. B. priteista nukentÄjusiajam V. J. â 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentÄjusiajam R. V. â 2 706,05 Lt turtinei žalai ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai â 5 580,54 Lt gydymo iÅ¡laidoms atlyginti bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyriui â 897 Lt nedarbingumo paÅ¡alpos iÅ¡laidoms atlyginti.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : U. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 26 d. apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 1, prieÅ¡ais kavinÄ â barÄ âS.â, vieÅ¡oje vietoje, U.
B., bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, be jokios priežasties, demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenÄs negerbimÄ , elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimÄ , tyÄia ne mažiau kaip 5 kartus dÅ«rÄ peiliu M. J. į abi kojas Å¡launų ir blauzdų srityje, padarydamas nukentÄjusiajam durtinÄ-pjautinÄ kairÄs Å¡launies virÅ¡utinio treÄdalio nugarinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ su pakinklio arterijos sužalojimu, durtinÄ-pjautinÄ kairÄs Å¡launies vidurinio treÄdalio nugarinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ , durtinÄ-pjautinÄ kairÄs Å¡launies apatinio treÄdalio nugarinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ , durtinÄ-pjautinÄ kairÄs blauzdos virÅ¡utinio treÄdalio vidinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ , pavirÅ¡inÄ durtinÄ-pjautinÄ Å¾aizdelÄ deÅ¡inÄs Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje virÅ¡utiniame treÄdalyje, taip sukeldamas M.
J. Å«mų iÅ¡orinį nukraujavimÄ iÅ¡ durtinÄs-pjautinÄs kairÄs Å¡launies virÅ¡utinio treÄdalio nugarinio pavirÅ¡iaus žaizdos su pakinklio arterijos sužalojimu, nuo kurio M. J. mirÄ. Tokiu bÅ«du U. B. M. J. dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudÄ. Be to, U. B., 2010 m. birželio 26 d. apie 00 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 1, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, vieÅ¡oje vietoje, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties, demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenÄs negerbimÄ , elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimÄ , tyÄia ne mažiau kaip 3 kartus dÅ«rÄ peiliu R.
V. į nugaros ir juosmens kairÄ pusÄ, padarydamas nukentÄjusiajam R. V. durtines-pjautines žaizdas nugaros kairÄje pusÄje į krÅ«tinÄs lÄ stos ertmÄ, bei kiauryminį durtinį-pjautinį juosmens kairÄs pusÄs sužalojimÄ Ä¯ pilvaplÄvÄs ertmÄ su plonosios žarnos pažeidimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du U. B. dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdÄ R. V. sveikatÄ .NukentÄjusiojo B. J. atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti nuosprendį ir iÅ¡sprÄsti civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .
Nurodo, kad nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 115 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir jo dydžio teismas neiÅ¡sprendÄ B. J. civilinio ieÅ¡kinio.Nuteistojo U. B. gynÄja apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendį, kuriuo U. B. pripažintas nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistojo gynÄja nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ bei padarÄ esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , o nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.
IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, U. B. veikoje nenustatÄs nei tiesioginÄs, nei netiesioginÄs tyÄios, nurodÄ, kad kaltinamojo tyÄia buvo netiesioginÄ ir neapibrÄžta, neblaivus kaltinamasis buvo abejingas pasekmÄms, nors turÄjo ir galÄjo numatyti pasekmes. GynÄja atkreipia dÄmesį, jog netiesioginÄ tyÄia nužudyti yra tada, kai kaltininkas suvokia daromos veikos pavojingumÄ kito žmogaus gyvybei, numato, kad taip veikdamas gali atimti kitam žmogui gyvybÄ, taÄiau nors nenori, sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti.
Kaltininko abejingumÄ galimiems padariniams suponuoja netiesioginÄs tyÄios valinis momentas. Tuo tarpu teismas nuosprendyje nurodÄ, jog nepakanka duomenų iÅ¡vadai, kad, jeigu U. B. ir nenorÄjo M. J. mirties, tai sÄ moningai leido Å¡ioms pasekmÄms kilti. ApeliantÄ taip pat pažymi, kad galÄjimas ir turÄjimas numatyti pasekmes yra neatsargios kaltÄs formos â nusikalstamo nerÅ«pestingumo, valinis elementas (BK 16 straipsnio 3 dalis), o netiesioginÄ tyÄia reikalauja padarinių numatymo. TodÄl iÅ¡ tokio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiÄ kaltÄs formÄ ir rūšį U.
B. veikoje nustatÄ teismas.NenustaÄius bÅ«tino priežastinio ryÅ¡io tarp U. B. veiksmų ir atsiradusių padarinių (M. J. mirties) bei tyÄios, akivaizdu, kad U. B. pagal BK 129 straipsnį privalo bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes jo veiksmuose nÄra Å¡io nusikaltimo sudÄties.Aptardama BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatas dÄl įrodymų vertinimo ir motyvų iÅ¡dÄstymo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, apeliantÄ teigia, kad teismas, pripažindamas U.
B. kaltu, vadovavosi prieÅ¡taringais ir abejotinais įrodymais, neįsigilino į visÄ Ä¯rodomÄ jÄ bylos medžiagÄ , įrodymus vertino fragmentiÅ¡kai, atsiedamas juos vienÄ nuo kito, o kai kurių iÅ¡ viso nevertino, nuosprendyje neiÅ¡dÄstÄ visų įrodymų analizÄs ir taip Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ imperatyvias įstatymo nuostatas. Teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent U. B. nužudÄ M. J. ir sunkiai sutrikdÄ R. V. sveikatÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta, kadangi byloje nÄra objektyvių ir neginÄytinų tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtinanÄių įrodymų.
Teismas nepakankamai kruopÅ¡Äiai iÅ¡tyrÄ ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir dÄl to padarÄ faktinių bylos aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas dÄl U. B. dalyvavimo paminÄtų nusikalstamų veikų padaryme.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio analizÄ rodo, kad U. B. kaltÄ dÄl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, ypaÄ dÄl M. J. nužudymo, pagrįsta iÅ¡ esmÄs vien jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, daliniu prisipažinimu.IÅ¡ bylos matyti, kad nepilnametis U.
B. kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletÄ kartų. PirmÄ kartÄ apklaustas 2010 m. birželio 27 d. parodÄ, kad KapÄiamiesÄio miestelyje iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo jis, jo tÄtis ir K. (K.). Kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pamatÄ, kad prie jo artinasi raudonais drabužiais apsivilkÄs vaikinas, kuris kažkÄ jam pasakÄ ir užsimojo jam trenkti, taÄiau jo tÄvas su tuo vaikinu susikibo ir tuo metu jis iÅ¡ kiÅ¡enÄs iÅ¡sitraukÄ iÅ¡stumiamÄ peilį, kuriuo smogÄ Å¡iam vaikinui į kairį Å¡onÄ .
SmogÄ apie du kartus, taÄiau į kurias kÅ«no vietas, neprisimena. Vaikinas, kuriam įdÅ«rÄ, pasitraukÄ kažkur į Å¡onÄ . Peiliu smÅ«giavo ant važiuojamosios dalies, kairÄje pusÄje nuo automobilio, daugiau už automobilio galinÄs dalies, maždaug 10 m atstumu nuo automobilio. Už vaikino, kuriam dÅ«rÄ, artinosi apie 20 vaikinų bÅ«rys, ir kažkas iÅ¡ tų vaikinų jam Å¡aukÄ, kad sÄstų į automobilį, nes jam bus blogai. Jis trumpam atsisÄdo į automobilį pro galines deÅ¡ines dureles, taÄiau vÄl iÅ¡lipo gelbÄti tÄvo.
IÅ¡ tų vaikinų kažkuris jam pasakÄ, kad greiÄiau liptų į automobilį, taÄiau jis vÄl atidarÄ galines deÅ¡inÄs pusÄs dureles, ir vÄl jas uždarÄ, imituodamas, kad įlipo į automobilį, o pats nubÄgo į kairÄ pusÄ nuo automobilio. PamatÄ, kad prie jo prieina nepažįstamas vaikinas baltu džemperiu, kuris paklausÄ jo, ar jis dar ne maÅ¡inoj ir norÄdamas smogti ranka artinosi link jo. Kadangi pats rankoje turÄjo peilį, juo kelis kartus smÅ«giavo vaikinui į Å¡launis, taÄiau kiek kartų, neprisimena, nes buvo iÅ¡sigandÄs. Tam vaikinui dÅ«rÄ peiliu automobilio gale, maždaug 1 m atstumu.
Tas vaikinas liko ten, nekeldamas jam pavojaus, o jis iÅ¡sigandÄs bÄgo gatve link Baltarusijos sienos. Peilį po dÅ«rimo jis numetÄ kažkur į deÅ¡inÄ pusÄ. TÄ peilį tÄ vakarÄ jam davÄ K. D.. Kai jis nubÄgo iÅ¡ įvykio vietos, jį vijosi pažįstamas M.. Kadangi M. buvo jo pažįstamas, tai jis sustojo. Kaltu prisipažįsta iÅ¡ dalies todÄl, kad tyÄia nieko nužudyti nenorÄjo, todÄl peiliu smÅ«giavo į kojas, o ne į kitas gyvybiÅ¡kai pavojingas kÅ«no dalis (t. 5, b. 1. 15-18).
Apklausiamas antrÄ kartÄ 2010 m. birželio 29 d. U. B. jau nurodÄ, kad pirmam vaikinui, kuris buvo su raudonu džemperiu, jis dÅ«rÄ kelis kartus ir jis jam dÅ«rÄ Ä¯ kojas, smÅ«giavo peiliu iÅ¡ virÅ¡aus į apaÄiÄ . Antram vaikinui jis taip pat dÅ«rÄ smÅ«giavo kelis kartus iÅ¡ virÅ¡aus į apaÄiÄ , tiksliau į jo kairÄ pusÄ, taÄiau į kurias kÅ«no vietas jis pataikÄ, neužfiksavo. Po to, kai jis įdÅ«rÄ antram vaikinui, bÄgo keliu Pietų kryptimi. BÄgdamas jis peilį turÄjo ir nubÄgÄs maždaug iki kairÄje kelio pusÄje esanÄios bažnyÄios, tÄ peilį stipriai metÄ Ä¯ deÅ¡inÄ pusÄ.
BÄgdamas iÅ¡ įvykio vietos jis pamatÄ, kad jo džinsinÄs kelnÄs ties Å¡launimi yra kruvinos, nors tuo metu jis skausmo nejautÄ. Nei vienam iÅ¡ asmenų, nuo kurių jis gynÄsi, į nugarÄ Ä¯durti negalÄjo (t. 5, b. 1. 20-21). Apklaustas kaip įtariamasis 2010 m. birželio 30 d. pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ U. B. parodÄ, kad jis, KamilÄ ir K. K., jo tÄtis ir mama atvažiavo į KapÄiamiestį ieÅ¡koti K. D.. Prie smuklÄs stovÄjo raudonu džemperiu vilkintis vaikinas, jis kažkÄ jiems pasakÄ ir pradÄjo eiti link jų.
PriÄjÄs prie jo vaikinas užsimojo deÅ¡ine ranka norÄdamas suduoti smÅ«gį, jo tÄtis Äiupo tÄ vaikinÄ Ä¯ glÄbį ir jie pradÄjo grumtis. Tada jis pribÄgÄs prie to vaikino su peiliu dÅ«rÄ jam į kairÄs kojos Å¡launį du - tris kartus. Ä® kojÄ dÅ«rÄ todÄl, kad nenorÄjo stipriai sužaloti. Tuo metu ten buvo apie 20-30 žmonių. Visi Å¡aukÄ, kad jie liptų į maÅ¡inÄ , nes juos sumuÅ¡. Jis nubÄgo ir atsisÄdo į maÅ¡inÄ . Kadangi tÄtis į maÅ¡inÄ negrįžo ir jis nematÄ, kur jis yra, todÄl vÄl iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir nuÄjo jo ieÅ¡koti.
Tada kažkoks vaikinas su baltu džemperiu paklausÄ, kodÄl jis dar ne maÅ¡inoj. Jis apibÄgo aplink maÅ¡inÄ Ä¯ kitÄ pusÄ, kur matÄ, kad jo tÄtį muÅ¡a maždaug deÅ¡imt žmonių. Jis visus Å¡iuos žmones apibÄgo ir pamatÄ, kad minÄtas vaikinas su baltu džemperiu eina link jo. PriÄjÄs prie jo, tas vaikinas užsimojo deÅ¡ine ranka, norÄdamas suduoti smÅ«gį. Už Å¡io vaikino stovÄjo dar penki žmonÄs. NorÄdamas apsiginti jis su tuo paÄiu peiliu dÅ«rÄ du kartus minÄtam vaikinui į kairÄs kojos Å¡launį.
Tas vaikinas Äjo link jo, todÄl jis nuo jo pabÄgo link bažnyÄios. BÄgdamas pamatÄ, kad jam iÅ¡ kairÄs kojos bÄga kraujas. PrabÄgÄs bažnyÄios kampÄ peilį metÄ link gyvenamųjų namų kiemų. GrįžÄs namo apžiÅ«rÄjo žaizdÄ ir pamatÄ, kad kirkÅ¡nies srityje yra pjautinÄ Å¾aizda. Kai jo tÄtis grÅ«mÄsi su vaikinu, vilkÄjusiu raudonÄ džemperį, smÅ«gių vienas kitam jie nesudavÄ (t. 5, b. 1. 23-25). 2011 m. gegužÄs 16 d. apklausos metu U.
B. parodÄ, kad peiliu muÅ¡tynių metu mojavo gindamas save ir tÄvÄ , ar pataikÄ Ä¯ žmogų pasakyti negali, nes nejautÄ jokio kontakto. Jis nei į pilvÄ , nei į nugarÄ niekam nedÅ«rÄ, visus smÅ«gius sudavÄ tik į kojas (t. 5, b. 1. 29-30). Pirmosios instancijos teisme U. B. parodÄ, kad važiavo ieÅ¡koti K. D.. Nuvažiavus į miestelio centrÄ , iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, su tÄÄiu Äjo skveriuku aukÅ¡tyn, priÄjo prie grupelÄs 6-7 asmenų, tÄtis jų paklausÄ, gal žino kur K.
D.. Jie pradÄjo tÄtį keikti, tada mama pradÄjo rÄkti, kad bÄgtų į automobilį, nes prie jų artÄjo daug žmonių. Äjo link automobilio, ties âS.â kampu aukÅ¡tas stambus vyras piktai pasakÄ kažkÄ , Äjo link jo. Jis pradÄjo rÄkti âTÄti, mane puolaâ, bet tuo metu tÄtį jau spardÄ, grupelÄ asmenų artÄjo link jo. Tas aukÅ¡tas vyras buvo prisiartinÄs prie jo, bet tÄtis iÅ¡sisuko, susikibo su tuo vyriÅ¡kiu. TÄÄiui ant nugaros užšoko vyras, pradÄjo jį smaugti.
TÄtis suklupo, pradÄjo vÄl visi jį spardyti, tÄtis paleido tÄ vyrÄ , kuris bandÄ jį griebti. Jis gindamasis peiliu jo neprisileido, jis nuo jo atsitraukÄ. Jis nubÄgo į automobilį, atsisÄdo. PamatÄ pro automobilio langÄ , kad tÄtis nori įlipti, bet jį 8-10 žmonių nutempÄ nuo automobilio, pargriovÄ. Tada jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Vaikinas baltu džemperiu pasakÄ jam âdar tu ne maÅ¡inojâ. Jis apibÄgo aplink automobilį, norÄjo tÄtį ginti, ties automobilio kampu jam keliÄ pastojo tas pats vaikinas baltu džemperiu, jis vÄl peiliu pamosikavo, kad atsikabintų, bet neatsikabino, tada jis pradÄjo bÄgti link namų, pastebÄjo, kad ant džinsų kraujas, bet skausmo nejautÄ, buvo labai iÅ¡sigandÄs. Jam atrodo, kad tas vyriÅ¡kis buvo ne M.
J., nežino kaip buvo apsirengÄs, gal raudonu džemperiu, bet ne M. J. ten buvo. Baltu džemperiu apsirengÄs buvo R. V. (t. 6, b. 1. 110-112).Kaip matyti iÅ¡ U. B. parodymų apie aplinkybes â kur ir kam jis dÅ«rÄ â viso proceso metu buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. PirmÄ kartÄ jis nurodÄ, kad pirmam vyriÅ¡kiui su raudonu džemperiu jis smogÄ Ä¯ Å¡onÄ , bet į kurias kÅ«no vietas, nurodyti negali, antram vyriÅ¡kiui baltu džemperiu smÅ«giavo į Å¡launis. Antros apklausos metu jau nurodÄ, kad į Å¡launis smÅ«giavo pirmam vaikinui, o antram vaikinui smÅ«giavo į kairÄ pusÄ, taÄiau į kurias kÅ«no vietas, nurodyti negali.
KitÄ dienÄ apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ jis jau paaiÅ¡kino, kad abiem vaikinams smÅ«giavo į kairÄ Å¡launį. ApeliantÄ atkreipia dÄmesį, kad pirmosios instancijos teismas pripažinÄs, jog U. B. savo parodymus apie įvykio aplinkybes keitÄ kelis kartus, teismo posÄdžių metu tik pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taÄiau nesiaiÅ¡kino, kodÄl U. B. skirtingų apklausų metu nurodydavo kitokias aplinkybes apie peilio panaudojimÄ . Teismas nesiÄmÄ priemonių prieÅ¡taravimų priežastims iÅ¡siaiÅ¡kinti, netyrÄ, ar U.
B. nebuvo verÄiamas duoti parodymus prieÅ¡ save. Teismas nuosprendyje tik iÅ¡vardijo U. B. duotus parodymus, taÄiau jų kaitos ir juose esanÄių prieÅ¡taravimų neanalizavo, nuosprendyje formaliai nurodydamas, kad, kaip matyti iÅ¡ paties kaltinamojo parodymų, kaltinamasis prisipažino sudavÄs smÅ«gius tiek M. J., tiek R. V., taip nepilnameÄio U. B. nenuoseklius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pripažindamas apkaltinamojo nuosprendžio įrodomuoju pagrindu. TaÄiau minÄti U. B. parodymai negali bÅ«ti laikomi pakankamais jo kaltÄs įrodymais.U.
B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iÅ¡ viso vargu ar buvo galima pripažinti įrodymais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis draudžia versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaiÄius. Duoti parodymus yra įtariamojo teisÄ, bet ne pareiga, taÄiau nei vienos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktos U. B. apklausos metu pastarajam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisÄ atsisakyti duoti parodymus, neužfiksuota ir tai, kad U. B. sutinka duoti parodymus, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jis buvo verÄiamas duoti parodymus prieÅ¡ save.
Be to, atkreiptinas dÄmesys, kad pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu U. B. buvo vos prieÅ¡ kelis mÄnesius sulaukÄs 16 metų, todÄl Å¡iuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir ikiteisminio tyrimo teisÄjui reikÄjo į Å¡ias apklausas kviesti valstybinÄs vaiko teisių apsaugos institucijos atstovÄ arba psichologÄ . Nors BPK 188 straipsnio 5 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad proceso dalyvių praÅ¡ymu arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisÄjo iniciatyva į jaunesnio kaip aÅ¡tuoniolikos metų įtariamojo apklausÄ gali bÅ«ti kvieÄiamas valstybinÄs vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgiant į jo socialinÄ ir psichologinÄ brandÄ , nÄra imperatyvi, taÄiau Å¡iuo konkreÄiu atveju, sprendžiant apie įtariamojo U.
B. socialinÄ ir psichologinÄ brandÄ , jam pareikÅ¡tų įtarimų sunkumÄ , iÅ¡ties buvo reikalingas Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ar psichologas, kuris kaip specialistas bÅ«tų padÄjÄs apklausti nepilnametį. Å ių asmenų dalyvavimas apklausose bÅ«tų padÄjÄs paÅ¡alinti abejones dÄl įtariamojo parodymų patikimumo ir savarankiÅ¡kumo. Taip pat, atkreiptinas dÄmesys, kad nÄ vienoje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje U. B. apklausoje nedalyvavo ne tik minÄti specialistai, bet ir jo atstovas pagal įstatymÄ .
BPK 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentÄjusiojo atstovai pagal įstatymÄ gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamųjų proceso dalyvių interesus, jeigu Å¡ie yra nepilnameÄiai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 straipsnyje nurodyta, kad atliekant procesinius veiksmus bylose, kuriose vaikas yra įtariamas padarÄs nusikaltimÄ , įstatymo numatytais atvejais taip pat privalo dalyvauti tÄvai ar kiti teisÄti vaiko atstovai, pedagogas bei vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas.
Nepaisant Å¡ių imperatyvių įstatymo normų, nei nuteistojo mamai A. B., nei tÄvui M. B. nebuvo leista dalyvauti nepilnameÄio U. B. apklausose, jie nebuvo pripažinti pastarojo atstovais pagal įstatymÄ , jiems nebuvo leista su juo pasimatyti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nors U. B. mama dar 2010 m. birželio 29 d. paraÅ¡Ä praÅ¡ymÄ leisti pasimatyti su nepilnameÄiu sÅ«numi, taÄiau jai tai buvo leista padaryti tik liepos 7 dienÄ , tai yra tÄ paÄiÄ dienÄ kai U. B. ir taip baigÄsi paskirtasis deÅ¡imties dienų suÄmimo terminas ir jis buvo paleistas iÅ¡ suÄmimo.
GynÄja taip pat atkreipia dÄmesį, kad nepilnameÄių liudytojų L. O. ir M. V. apklausose, nors pastarieji buvo gerokai vyresni už U. B. (L. O. pirmos apklausos metu buvo 17 m. ir 10 mÄn., M. V. â 17 m. ir 7 mÄn.), dalyvavo atstovai pagal įstatymÄ ir Lazdijų rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistÄ. Tuo tarpu daug jaunesnio U. B. apklausose Å¡ie asmenys nedalyvavo, kas kelia pagrįstų abejonių apie tai, ar pastarojo parodymai buvo gauti teisÄtais bÅ«dais.
NepilnameÄio amžius ir socialinÄ branda jam neužtikrina reikiamo baudžiamojo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, todÄl padÄti tokiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisÄmis turi jo tÄvai kaip atstovai pagal įstatymÄ , kurie taip pat bÅ«tų galÄjÄ gindami jo teises praÅ¡yti į apklausas iÅ¡kviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistÄ ar psichologÄ . TaÄiau, kaip minÄta, U. B. tÄvams realizuoti savo teisių vaiko interesais ikiteisminio tyrimo metu nebuvo leista.
TodÄl visi ikiteisminio tyrimo metu su U. B. atlikti procesiniai veiksmai pripažintini niekiniais bei neteisÄtais, jie negali bÅ«ti laikomi įrodymais byloje, kadangi jų metu buvo suvaržytos įstatymų garantuotos įtariamojo teisÄs.Nuteistojo gynÄja teigia, kad teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodÄ, kad kaltinamasis prisipažino sudavÄs smÅ«gius tiek M.
J., tiek R. V., be to, Å¡i veika pagrįsta ir kitais byloje surinktais bei teismo posÄdyje iÅ¡tirtais įrodymais. TaÄiau tokia teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes teismas įrodymais rÄmÄsi selektyviai, nuosprendyje tik perraÅ¡Ä liudytojų parodymus, taÄiau jų neanalizavo, neatliko liudytojų parodymuose iÅ¡dÄstytų aplinkybių detalios analizÄs, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp U. B. ir liudytojų parodymų.GynÄjos nuomone, U. B. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai.
Teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dÄl M. J. nužudymo perraÅ¡Ä specialisto iÅ¡vadas ir nurodÄ, jog kaltinamasis pripažino, kad smÅ«giavo M. J. peiliu ne mažiau nei tris kartus į kojų sritį. GynÄja atkreipia dÄmesį, jog U. B. nÄ karto neįvardino, kad vaikinas su raudonu džemperiu buvo M. J., jis žuvusiojo nepažinojo, toks parodymų interpretavimas, pritempiant juos prie kaltinimui palankaus vertinimo, yra neleistinas. U. B. parodymai dÄl peilio panaudojimo prieÅ¡ vaikinÄ su raudonu džemperiu aplinkybių prieÅ¡tarauja kitų liudytojų parodymams.
Liudytojai G. B., A. D., A. D., P. Ž., D. B. parodÄ, jog stovÄjo prie baro âS.â ir matÄ, kaip atvažiavo automobilis âVW Passatâ, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo M. B., U. B., K. K., K. K. bei A. B., matÄ Å¡iuos asmenis ateinanÄius prie jų, taÄiau nÄ vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nepatvirtino, kad tuo metu prie Å¡ių asmenų bÅ«tų priÄjÄs M. J.. AtvirkÅ¡Äiai, nors visi Å¡ie liudytojai M. J. labai gerai pažinojo, taÄiau tuo metu įvykio vietoje jo niekur nematÄ. Taip pat nÄ vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų, nors matÄ U.
B. iÅ¡lipantį iÅ¡ automobilio ir einantį link jų, nematÄ, kad tuo metu prie pastarojo bÅ«tų priÄjÄs koks nors vaikinas su raudonu džemperiu ir kad U. B. bÅ«tų Å¡iam vaikinui dÅ«rÄs peiliu. Apeliaciniame skunde gynÄja cituoja P. J. 2010 m. birželio 26 d., 2010 m. spalio 11 d. ir teisme duotus parodymus (t. 3, b. 1. 55-57, 58-61, t. 6, b. 1.
89) ir teigia, kad visų minÄtų liudytojų parodymai paneigia, kad iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio prie B. priÄjo M. J.. NÄ vienas liudytojas, gerai pažinodamas M. J., jo prie U. B., kai pastarasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir kartu su tÄvu bei kitais kartu atvažiavusiais asmenimis Äjo link stovinÄių liudytojų, nematÄ. NematÄ jo ir muÅ¡tynių metu, nematÄ, kad tuo metu U. B. bÅ«tų dÅ«rÄs kam nors peiliu. Liudytojas P. J. teigia, kad tuo momentu M. J. matÄ tik prie baro laiptų, o vÄliau einantį namo.
Tuo metu jis neatrodÄ sužalotas. TodÄl net jeigu tikÄtumÄme U. B. parodymais, kad jis iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio mosikavosi peiliu prieÅ¡ raudonu džemperiu apsivilkusį vaikinÄ , iÅ¡analizavus aukÅ¡Äiau paminÄtų liudytojų parodymus, akivaizdu, kad tai nebuvo M. J..Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dÄl M. J. nužudymo nurodÄ, kad liudytojas P. J. patvirtino, jog įvykio pavakarÄ matÄs, kai prie mokyklos nevietiniai jaunuoliai, bÅ«dami stipriai girti, pradÄjo demonstruoti peilius, pirmasis tai padarÄ U., kuris pasakojo, kad bÅ«damas KapÄiamiestyje prieÅ¡ savaitÄ ar dvi buvo sukonfliktavÄs su vietiniais, gavo į veidÄ , todÄl sakÄ, kad âdabar jei kas lįs, dursiuâ, ir parodÄ nedidelį iÅ¡stumiamÄ peiliukÄ .
Kai pamatÄ peilį U. rankoje, jis buvo iÅ¡tiesta geležte. Jam pasakÄ, kad pasidÄtų peilį, o U. pasakÄ G. Ž., âjei lįsi, tai dursiuâ. Jis ramino U., nes Å¡is vis dar stovÄjo su tuo peiliu. PerraÅ¡Äs liudytojo P. J. iÅ¡ konteksto iÅ¡trauktas parodymų iÅ¡traukas, teismas nepateikÄ jokios Å¡ių parodymų analizÄs ir jų vertinimo motyvacijos, kaip Å¡ie parodymai įrodo U. B. kaltÄ dÄl M. J. nužudymo. Tuo labiau, kad minÄti P. J. parodymai apie iÅ¡vakarÄse vykusius įvykius niekaip nepatvirtina, kad bÅ«tent U.
B. nužudÄ M. J.. Be to, atkreiptinas dÄmesys, kad Å¡ių P. J. parodymų dÄl iÅ¡vakarÄse buvusių įvykių nepatvirtina kiti tuo metu buvÄ liudytojai. TaÄiau teismas dÄl Å¡ių aplinkybių nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakÄ. Kartu su P. J. buvÄs D. D. parodÄ, kad kai jis su G. Ž. M. gatvÄje pasivijo nevietinius jaunuolius, pamatÄ, kad kartu su jais Äjo ir juos lydÄjo P. J. ir M. V.. Äia tarp G. Ž. ir tų jaunuolių įvyko žodinis konfliktas, kad kas nors bÅ«tų iÅ¡sitraukÄs peilius ar juos perduotų vienas kitam, ar kas grasintų peiliais, jis nematÄ (t. 3, b. 1. 65-67).
Liudytojas M. V. parodÄ, kad nuÄjus nuo centro gal apie kilometrÄ tarp U. ir âR.â (G. Ž.) buvo kilÄs kažkoks konfliktas, jie buvo susikibÄ, bet kažkas âR.â atitraukÄ ir neleido muÅ¡tis. Apie tai, kad kas nors bÅ«tų iÅ¡sitraukÄs peilį ir juo kam nors grasinÄs, Å¡is liudytojas neužsimena (t. 3, b. 1. 68-70). Liudytojas G. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat neigÄ, kad jam su D. D. prisivijus nevietinius jaunuolius, kas nors iÅ¡ ten buvusių jaunuolių bÅ«tų iÅ¡sitraukÄs peilius ir grasinÄs jam ar kam nors kitam.
Tokia pati situacija yra ir su liudytojo L. O. parodymais. Teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodÄ, kad liudytojas L. O. parodÄ, jog vaikinas, Å¡vaistÄsis peiliu, Äjo nuo tos pusÄs, kur buvo rastas M. J., kas neva pagrindžia U. B. kaltÄ dÄl M. J. nužudymo. TaÄiau darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas neleistinai iÅ¡kraipÄ minÄto liudytojo parodymų prasmÄ. Liudytojas L. O. tokius parodymus davÄ ne apie U. B., bet apie K. K.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas parodÄ, kad kai muÅ¡tynÄs tarp D. ir to stambaus vyriÅ¡kio (M.
B.) jau buvo aprimÄ, jis pastebÄjo (duomenys neskelbtini) maždaug nuo (duomenys neskelbtini) gatvÄs ateinantį tÄ vaikinÄ su akiniais (K. K.) su peiliu rankoje. To vaikino Å¡viesiais plaukais (U. B.), kurį konflikto pradžioje matÄ prie to stambaus vyriÅ¡kio, po to jis daugiau niekur nematÄ, nematÄ, kad jis bÅ«tų turÄjÄs peilį (t. 3, b. 1. 53-54). Teismo posÄdžio metu apklaustas liudytoju L. O. parodÄ, kad visi pradÄjo Å¡aukti âmesti peilįâ, jis griebÄ už rankos, jam nepavyko, bandÄ atimti peilį iÅ¡ to vaikino.
TÄ vaikinÄ pažintų, salÄje jo nÄra. Su M. J. prieÅ¡ einant jam į barÄ iÅ¡siskyrÄ, konfliktas lauke su peiliu buvo vÄliau, matÄ, kad jaunuolis Å¡vaistÄsi peiliu, Äjo rankoje peiliu mosikuodamas, Äjo jis nuo tos pusÄs, kur buvo rastas M. J.. Kaltinamasis tÄ vakarÄ buvo, kÄ jis darÄ, nematÄ, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina pilnai (t. 6, b. 1. 80-81). Å ie liudytojų P. J. ir L. O. parodymai, kuriais rÄmÄsi teismas, pripažindamas U. B. kaltu dÄl M. J. nužudymo, U.
B. kaltÄs padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jokiu bÅ«du neįrodo.Teismo iÅ¡vada, kad peilius turÄjo tik U. B. ir K. K., iÅ¡ kurio peilis buvo atimtas ir nebuvo žalojimo įrankis, tÄra grįsta prielaida. Byloje neginÄytinai nustatyta, kad konflikte, kilusiame Å¡alia baro âS.â, dalyvavo daugiau nei 30 žmonių. Tai, kad liudytojai tvirtina vieni pas kitus daugiau peilių nematÄ, neleidžia padaryti neabejotinos iÅ¡vados, jog daugiau niekas iÅ¡ konflikte dalyvavusių asmenų peilių neturÄjo.
Vertindamas Å¡ias aplinkybes teismas turÄjo įvertinti liudytojų tarpusavio santykius, jų motyvacijÄ duoti vienokius ar kitokius parodymus, kadangi jie, bÅ«dami vietiniai KapÄiamiesÄio gyventojai, vieni kitus pažinodami, buvo suinteresuoti pozityviai pateikti situacijÄ savo paÄių atžvilgiu, dÄl atsiradusių pasekmių apkaltinti atvykÄlius. Atkreiptinas dÄmesys, jog iÅ¡ byloje esanÄių specialisto iÅ¡vadų Nr. G 503 A/10 (06) ir Nr. G 503B/10 (06) matyti, kad U. B. taip pat buvo padaryta durtinÄ - pjautinÄ Å¾aizda kairÄje Å¡launyje (t. 4, b. 1. 46-48; t. 2, b. 1. 66-68), o specialisto iÅ¡vadoje Nr. 47-503B/10 (06), pateiktoje atlikus papildomÄ tyrimÄ , teigiama, kad sužalojimas U.
B. buvo padarytas esant trauminiam poveikiui nukentÄjusiojo atžvilgiu iÅ¡ priekio (t. 2, b. 1. 73-75). Tai paneigia galimybÄ, jog U. B. neatsargiai galÄjo susižaloti pats, taÄiau teismas Å¡ios aplinkybÄs netyrÄ ir dÄl jos nepasisakÄ. Ikiteisminio tyrimo metu laiku nebuvo atliktas medicinos kriminalistikos - trasologinis tyrimas siekiant nustatyti ar sužalojimai nukentÄjusiesiems M. J. ir R. V. buvo padaryti tuo paÄiu peiliu ar kitokiu durianÄių - pjaunanÄių savybių turinÄiu įrankiu.
Peilis, kuriuo buvo sužaloti M. J. ir R. V., byloje nenustatytas. Teismas, tikÄdamas U. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nuosprendyje neanalizavo aplinkybÄs, kad tuomet U. B. teigÄ, jog peilį bÄgdamas numetÄ prie bažnyÄios į deÅ¡inÄ kelio pusÄ, taÄiau ieÅ¡kant peilio metalo detektoriumi pastarasis nebuvo rastas. Å ioje dalyje reikÄtų įvertinti ir liudytojų M. V. bei D. B. parodymus. M. V. apklausų metu teigÄ, jog vijosi U. B., bÄgo paskui jį, pasivijo už bažnyÄios, taÄiau peilio pas jį nematÄ, apie tai, kad bÄgdamas U.
B. bÅ«tų kÄ nors numetÄs, apklausose taip pat nemini. Liudytojas D. B. teigia matÄs, kaip aukÅ¡tokas vaikinas ir dar vienas jam nepažįstamas vaikinas vienas paskui kitÄ nubÄgo nuo automobilio âVW Passatâ link bažnyÄios, taÄiau nematÄ, kad kuris nors jų bÅ«tų turÄjÄs peilį. Taigi, Å¡ių liudytojų parodymai paneigia, jog U. B. bÅ«tų turÄjÄs peilį.Taigi byloje nebuvo surinkta neabejotinų įrodymų, kad bÅ«tų galima padaryti neginÄijamÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent U.
B. nužudÄ M. J., todÄl dÄl Å¡ios nusikalstamos veikos jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Pripažindamas U. B. kaltu dÄl R. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo teismas nuosprendį grindÄ nukentÄjusiojo R. V. bei liudytojų V. V. ir M. V. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolais, nuosprendyje vÄl tik apsiribodamas procesinių dokumentų bei parodymų turinio iÅ¡dÄstymu, netikrindamas ar Å¡ie duomenys atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, jų patikimumo, nelygindamas parodymų tarpusavyje, negretindamas su kita bylos medžiaga.NukentÄjusiojo R.
V. ir liudytojų V. V. bei M. V. parodymai apie sužalojimo aplinkybes yra nenuoseklÅ«s ir tarpusavyje prieÅ¡taringi. NukentÄjusysis R. V. ir liudytojai V. V. bei M. V. skirtingai nurodÄ Ä¯vykio aplinkybes, kurioje vietoje U. B. peiliu sužalojo R. V., kaip viskas vyko. R. V. pirmoje apklausoje nurodÄ, kad smÅ«gius pajuto ant gatvÄs prieÅ¡ais barÄ , kai buvo iÅ¡ÄjÄs parÅ«kyti, antroje apklausoje jau teigia, kad smÅ«gius pajuto gatvÄs viduryje, kai Äjo nuo automobilio prie baro, po to kai nubloÅ¡kÄ nuo savÄs U. tÄvÄ , teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad kai U. dÅ«rÄ buvo netoli baro laiptų.
Tuo tarpu liudytojas V. V. teigia, kad matÄ, kaip U. B. R. V. dÅ«rÄ visai Å¡alia automobilio VW Passat. R. V. teigia, kad U. jam dÅ«rÄ tuomet, kai jis nubloÅ¡kÄ nuo savÄs jo tÄvÄ ir pasakÄ pastarajam, kad važiuotų iÅ¡ Äia, tuo tarpu V. V. tokių aplinkybių nemini, teigia, kad R. V. ramiai stovÄjo prie automobilio galinÄs dalies, nieko nedarÄ. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. nurodÄ, kad matÄ, kai U. atsidarÄ automobilio dureles ir iÅ¡ ten iÅ¡sitraukÄ peilį, teisme jau teigia, kad kai subadÄ R., tada jis suprato, kad peilį pasiÄmÄ.
NukentÄjusysis R. V. pirmos apklausos metu teigÄ, kad jam smogÄs vaikinas buvo apsirengÄs žalos spalvos marÅ¡kinÄliais, tuo tarpu liudytojas M. V. teigia, kad U. B. buvo apsirengÄs Å¡viesiai. V. V. nurodo, kad jis palydÄjo R. V. iki Å¡aligatvio ir ten jį pasodino, taÄiau R. V. tvirtina, kad pats nuÄjo iki baro laiptų, V. V. savo parodymuose iÅ¡ viso nemini. V. V. parodymai ne tik prieÅ¡taringi, bet ir nelogiÅ¡ki. IÅ¡ pradžių jis teigia, kad U. R. du kartus dÅ«rÄ Ä¯ nugarÄ , po to į Å¡onÄ , taÄiau vÄliau teigia, kad R. buvo veidu į U. pusÄ.
Visų Å¡ių prieÅ¡taravimų pirmosios instancijos teismas netyrÄ ir dÄl jų nuosprendyje visai nepasisakÄ. Taip pat liko nepaÅ¡alinti netikslumai tarp liudytojo V. V. ir kitų liudytojų parodymų dÄl įvykio vietos apÅ¡vietimo bei liudytojo gebÄjimo naktį matyti įvykio vietÄ ir R. V. sužalojimo aplinkybes. Pats nukentÄjusysis R. V. pirmos apklausos metu teigia, kad buvo tamsu, gatvÄ neapÅ¡viesta, teisme jau teigÄ, kad gatvÄ buvo apÅ¡viesta, netoli baro laiptų jam dÅ«rÄ, V.
V. teigia, kad gerai matÄ, nes nuo baro tÄ vietÄ prie automobilio gerai apÅ¡vietÄ ant baro kabanti lempa, o liudytojas M. V. teigia, kad buvo tamsu, todÄl jis nematÄ net kam U. trenkÄ. Vertinant liudytojo V. V. parodymų patikimumÄ , taip pat atkreiptinas dÄmesys, kad jis teigia, jog eidamas link centro ir iÅ¡girdÄs triukÅ¡mÄ jis skambino D. D., norÄdamas paklausti kas vyksta, Å¡is atsakÄ, kad rado supjaustytÄ M. J., tuomet jis greitai atbÄgo į centrÄ , taÄiau pats D. D. visų apklausų metu neigia, kad jam bÅ«tų skambinÄs V.
V., maža to pirmos apklausos metu D. D. nurodo, kad kai rado sužalotÄ M. J., jo telefonas buvo iÅ¡sikrovÄs, todÄl jis niekam negalÄjo paskambinti ir nubÄgo pakviesti pagalbos (t. 3, b. 1. 76). Teismas nevertino liudytojo D. B. parodymų, kad jis netoli VW Passat matÄ stovintį aukÅ¡tokÄ lieknÄ vaikinÄ bei dar vienÄ nematytÄ vaikinÄ , bet kad jie bÅ«tų turÄjÄ peilius jis nematÄ, po to pamatÄ sužalotÄ R. V. ir pamatÄ, kad tie vaikinai nubÄgo nuo VW Passat link bažnyÄios, vienas paskui kitÄ , peilių pas Å¡iuos nubÄganÄius vaikinus nematÄ (t. 3, b. 1. 102-103).Skunde keliamos abejonÄs, ar asmens parodymai atpažinti vyko nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų taisyklių, ar tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas atitinka įstatymo reikalavimus.
Remdamasi BPK 191 straipsnio 2 dalimi gynÄja nurodo, kad atpažįstantysis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matÄ ar kitaip įsidÄmÄjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ . IÅ¡ nukentÄjusiojo R. V. pirmos apklausos matyti, kad pastarasis parodÄ, jog galÄtų atpažinti jam dÅ«rusį asmenį, jis atrodÄ Å¡viesių plaukų, liekno kÅ«no sudÄjimo, plaukai trumpi.
Tokia apklausa nevisiÅ¡kai atitinka įstatymo reikalavimus, kadangi R. V. buvo apklaustas tik bendrais bruožais ir neįvardino žymių ar ypatybių, pagal kurias galÄtų atpažinti tÄ asmenį. Be to, iÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo matyti, jog R. V. jam dÅ«rusį asmenį atpažino ne pagal apklausos metu nurodytus bruožus, taÄiau iÅ¡ bendrų bruožų ir iÅ¡vaizdos, nenurodydamas nei vienos konkreÄios žymÄs, pagal kÄ atpažįsta jį sužalojusį asmenį.
Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir vÄlesnių paties R. V. apklausų, R. V. pažinojo U. B., žinojo jo vardÄ , taÄiau nei pirmosios apklausos metu, nei tÄ paÄiÄ dienÄ atlikto asmens atpažinimo pagal nuotraukÄ metu jis nenurodÄ jam dÅ«rusio asmens vardo, kas duoda pakankamÄ pagrindÄ abejoti parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ patikimumu. Liudytojas V. V. pirmos apklausos metu iÅ¡ viso nebuvo apklaustas apie tai, kaip atrodÄ asmuo, kurį jis matÄ sužeidžiant R. V., iÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo matyti, kad jame nenurodyti jokie bruožai, pagal kuriuos jis atpažįsta U.
B., todÄl toks atpažinimas atliktas akivaizdžiai pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, numatytus Å¡iam procesiniam veiksmui atlikti, kas reiÅ¡kia, jog yra neteisÄtas ir negali bÅ«ti pripažintas įrodymu. Apklausos metu V. V. teigÄ, kad R. V. sužeidÄ U., nors kaip matyti iÅ¡ visų vÄlesnių apklausų jis nei karto neminÄjo, jog pažinojo U. B., teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad kaltinamojo vardÄ jam pasakÄ kiti. NukentÄjusysis R. V. teisme nurodÄ, kad atpažino U. tÄvÄ , nes jam parodÄ nuotraukas, taÄiau jokio tai patvirtinanÄio asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo byloje nÄra, dÄl ko neatmetama galimybÄ, kad nukentÄjusiajam R.
V. prieÅ¡ atpažinimÄ galÄjo bÅ«ti parodytos ir U. B. nuotraukos. Nurodyti pažeidimai kelia pagrįstų abejonių byloje atliktų asmens atpažinimų pagal nuotraukÄ patikimumu, todÄl negalÄjo bÅ«ti pripažįstami įrodymais.Pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pažeidÄ baudžiamojo proceso normas, reglamentuojanÄias įrodymų tyrimÄ teisme. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tai įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje.
Pagal BPK 279 straipsnį teisiamojo posÄdžio pirmininkas iÅ¡siaiÅ¡kina liudytojo santykius su kaltinamuoju bei nukentÄjusiuoju ir pasiÅ«lo liudytojui, kad Å¡is praneÅ¡tų teismui visa, kas jam žinoma dÄl bylos aplinkybių, po to BPK 275 straipsnio nustatyta tvarka liudytojui užduodami klausimai. Kaip matyti iÅ¡ teismo posÄdžio protokolo nei vienam liudytojui posÄdžio metu nebuvo užduotas klausimas apie pastarųjų santykius su nukentÄjusiaisiais. Be to, iÅ¡ teismo posÄdžio protokolo matyti, kad kaltinimui palankiems liudytojams, nukentÄjusiųjų draugams ir pažįstamiems, taip pat paÄiam nukentÄjusiajam R.
V., nebuvo leista patiems papasakoti viskÄ , kÄ jie žino apie bylos aplinkybes. Å iems asmenims pasakius kelis sakinius, posÄdžio pirmininkas savo iniciatyva pagarsindavo jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tuo užkirsdamas keliÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti kokius parodymus jie bÅ«tų davÄ teisiamojo posÄdžio metu. Tai rodo, kad teismui buvo svarbÅ«s ne teisiamajame posÄdyje, o ikiteisminio tyrimo metu duoti Å¡ių asmenų parodymai, buvo siekiama užbÄgti už akių galimiems parodymų neatitikimams.
Skunde pažymima, kad kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo parodymai gali bÅ«ti perskaitomi tik BPK 276 straipsnyje numatytais atvejais. GynÄjos teigimu, toks liudytojų parodymų gavimo bÅ«das laikytinas neteisÄtu, pažeidžianÄiu įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , todÄl tokie parodymai negali bÅ«ti laikomi įrodymu baudžiamojoje byloje ir jais negalima grįsti nuosprendžio.Kaip matyti iÅ¡ aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių, jokių objektyvių neginÄijamų įrodymų, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinanÄių, kad U.
B. padarÄ jam inkriminuotus nusikaltimus byloje surinkta nebuvo, todÄl pirmos instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Pirmosios instancijos teismas neteisÄtai pripažino atsakomybÄ kvalifikuojanÄiÄ aplinkybÄ â chuliganiÅ¡kas paskatas ir nepagrįstai netaikÄ BK 28 straipsnio, reglamentuojanÄio bÅ«tinÄ jÄ gintį, nuostatų.Remdamasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, gynÄja nurodo, kad nužudymas dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų â tai nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralÄs normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mÄ dingstį (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011).
Pagal analogijÄ toks pats apibÅ«dinimas taikomas ir sunkiam sveikatos sutrikdymui dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad U. B. elgesys nebuvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, jis nesiekÄ prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ar pademonstruoti į juos niekinantį požiÅ«rį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodÄ, jog kaltinamasis sužalojimus peiliu atliko ne dÄl nesutarimų su nukentÄjusiaisiais, ne dÄl jų poelgių, kad įvykusios muÅ¡tynÄs nelietÄ paties kaltinamojo, kaltinamasis atliko neadekvaÄius veiksmus, nors jam grÄsmÄs ir nebuvo, fizinis smurtas prieÅ¡ M.
J. ir R. V. buvo panaudotas be jokios dingsties vieÅ¡oje vietoje, tokiais veiksmais demonstruojant aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenÄs negerbimÄ , elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimÄ , atvirÄ iššūkį visuomeninei tvarkai, prieÅ¡pastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiÅ«rį į juos. Nesutikdama su Å¡ia iÅ¡vada gynÄja teigia, kad teismas neįvertino įrodymų visumos, nepaÅ¡alino tarp įrodymų esanÄių prieÅ¡taravimų, vienus įrodymus vertino atskirai nuo kitų, iÅ¡ esmÄs remdamasis nukentÄjusiojo R.
V. ir jo draugų parodymais. Teismas neįvertino liudytojų tarpusavio santykių, jų motyvacijos duoti vienokius ar kitokius parodymus (vietiniai KapÄiamiesÄio gyventojai, vieni kitus pažinodami, tarpusavyje bÅ«dami draugais, buvo suinteresuoti pozityviai pateikti situacijÄ savo paÄių atžvilgiu, dÄl atsiradusių pasekmių apkaltinti atvykÄlius). Bylos duomenys apie konfliktinÄs situacijos vystymosi eigÄ yra nevienareikÅ¡miai, taÄiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoji dalis pagrįsta iÅ¡imtinai kaltinimÄ atitinkanÄių duomenų vertinimu.
Teismas nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizavo liudytojų A. B., M. B., R. K. parodymų, kad kartu su vaikais U. B., K. K., K. K. automobiliais VW Passat ir Toyota nuvyko į KapÄiamiesÄio centrÄ ieÅ¡koti dingusio kartu į sodybÄ atvažiavusio K. K. draugo K. D.. Vaikai tÄvams buvo praneÅ¡Ä, jog buvo sukonfliktavÄ su keliais vietiniais jaunuoliais (konkreÄiai G. Ž., pravarde âR.â), todÄl jie visi turÄjo pagrįstÄ pagrindÄ nerimauti, kad K. D. galÄjo bÅ«ti nutikÄ kas nors blogo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atvykusiems asmenims pradÄjus ieÅ¡koti dingusio K.
D., tarp Å¡ių asmenų ir vietinio jaunimo kilo žodinis konfliktas, kuris vÄliau peraugo į muÅ¡tynes. Liudytojai M. B., A. B., R. K., taip pat ir nuteistasis U. B. parodÄ, kad buvo užpulti vietinių neblaivių jaunuolių, daugiausia buvo muÅ¡amas M. B., tÄ patvirtina ir Lazdijų rajono apylinkÄs teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-393/2011, kuriuo A. D. buvo pripažintas kaltu dÄl nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymo, o A.
D. buvo pripažintas kaltu dÄl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo. TaÄiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių asmenų parodymų iÅ¡ nevertino ir dÄl jų nepasisakÄ. Teismo nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad muÅ¡tynÄs buvo tik tarp M. B. ir brolių D.. Byloje nustatyta, kad įvykyje dalyvavo daugiau nei 30 žmonių, tÄ patvirtina visi apklausti asmenys, nurodydami, kad muÅ¡tynÄse dalyvavo daug žmonių, taÄiau duodami parodymus apie įvykio aplinkybes, visi liudytojai, kurie yra vietiniai gyventojai, sutartinai tvirtina, kad nei kas tiksliai iÅ¡ vietinių muÅ¡Äsi, nei kas kokius smÅ«gius ir kam sudavÄ jie nurodyti negali, kas akivaizdžiai parodo Å¡ių liudytojų gynybinÄ pozicijÄ , nenorÄ duoti parodymus vieniems apie kitus ir leidžia pagrįstai abejoti Å¡ių liudytojų duotų parodymų patikimumu.
Nors nenurodydami, kas konkreÄiai iÅ¡ vietinių jaunuolių dalyvavo muÅ¡tynÄse ir muÅ¡Ä atvykusius asmenis, vis tik liudytojai P. J. ir L. O. patvirtina, kad M. B. buvo muÅ¡amas. P. J. parodÄ, kad vienu metu matÄ, kai baro âS.â savininkas V. V. laikÄ M. B. ir vietiniams jaunuoliams Å¡aukÄ, kad prie jo nelįstų, nemuÅ¡tų. Liudytojas L. O. taip pat patvirtino, kad V. V. gynÄ M. B.. IÅ¡ liudytojų A. B., M. B., R. K. parodymų matyti, kad M. B. muÅ¡Ä daugiau vietinių jaunuolių, ne tik broliai D., be to M.
B. buvo ne tik muÅ¡amas, bet ir smaugiamas. NukentÄjusysis R. V. teismo posÄdžio metu patvirtino, jog A. B. parodymai apie užpuolimo aplinkybes teisingi, į teisÄjo klausimÄ atsakydamas, jog U. mama iÅ¡ esmÄs sakÄ tiesÄ , tik kad automobilį bÅ«tų spardÄ ar jÄ muÅ¡Ä jis nematÄ. Remdamasis nukentÄjusiojo R. V. parodymais, kad jis niekam nesudavÄ, neturÄjo jokio peilio, kaltinamajam jokio pavojaus nekÄlÄ, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino to, jog nukentÄjusysis pats pripažino nubloÅ¡kÄs U.
B. tÄvÄ M. B., o liudytojas J. S. nurodÄ, kad matÄ, jog ateidamas link baro R. V. viena ranka laikÄ už sužaloto Å¡ono, o kitoje neÅ¡Äsi peilį. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad U. B. kilusios muÅ¡tynÄs nelietÄ, jam grÄsmÄs nebuvo, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.Teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kÄsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo turi teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys).
KÄsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikÄsinantis asmuo siekia pažeisti ir pažeidžia aukÅ¡Äiau minÄtas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kÄsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginanÄiųjų jÄgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. KÄsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kÄsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginanÄiojo vaizduotÄje.
KÄsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grÄsmÄ yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. MinÄtoje konfliktinÄje situacijoje U. B., matydamas muÅ¡amÄ ir smaugiamÄ savo tÄvÄ M. B., muÅ¡amÄ ir Å¡aukianÄiÄ mamÄ (iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. B. įvykio metu taip pat buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), daužomÄ jų automobilį, kas neabejotinai nustatyta byloje esanÄiu automobilio VW Passat apžiÅ«ros protokolu, nakties metu bÅ«damas apsuptas minios vietinių agresyviai nusiteikusių neblaivių jaunuolių, kurių kiekybinÄ ir jÄgos persvara buvo ženkliai didesnÄ, pagrįstai manÄ, kad tiek jam paÄiam, tiek jo artimiems žmonÄms kilÄs akivaizdus ir realus pavojus, todÄl teismui nustaÄius, kad U.
B. padarÄ kuriÄ nors baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ , jo veiksmai turi bÅ«ti pripažinti padarytais veikiant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms.ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄja praÅ¡Ä nuteistojo gynÄjos apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentÄjusiojo atstovo apeliacinį skundÄ atmesti, o prokurorÄ ir nukentÄjusieji bei nukentÄjusiojo atstovas praÅ¡Ä nuteistojo gynÄjos apeliacinį skundÄ atmesti, nukentÄjusiojo atstovo skundÄ patenkinti.Nuteistojo gynÄjos skundas tenkinamas, nukentÄjusiojo atstovo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.
DÄl nuteistojo gynÄjos apeliacinio skundo Nuteistojo gynÄjos apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendžio naikinimo pagrindai â netinkamas materialinÄs teisÄs normų taikymas ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, Å¡ie pažeidimai siejami su neteisingu teismo atliktu įrodymu vertinimu, be to, nurodoma, jog teismas nepagrįstai rÄmÄsi nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. ApeliantÄ taip pat mano, kad teismas netinkamai taikÄ BK 28 straipsnio nuostatas.Vertinant nuteistojo gynÄjos skundÄ pirmuoju aspektu pažymÄtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla.
Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai. Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajos ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. IÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinÄs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ .
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todÄl proceso dalyvių iÅ¡sakytos nuomonÄs dÄl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nÄra privalomos, taÄiau teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dÄstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama gynÄjos apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka Å¡ioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų iÅ¡tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidÄ. Duomenys, gauti apklausus nukentÄjusiuosius B. J., V. J., R. V., liudytojus A. B., G. Å ., K. D., D. B., L. O., V. V., V. V., D. D., M. V., M. V., D. Ž., D. S., R. B., A. D., A. D., J. S., P. J., R. K., R. K., K. K., M. B., skundžiamame nuosprendyje buvo iÅ¡tirti ir įvertinti.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, esant prieÅ¡taravimams tarp parodymų bei kitiems bylos įrodymams patikrinti, teismas perskaitÄ nuteistojo U. B., nukentÄjusiojo R. V. bei liudytojų L. O., V. V., V. V., D. D., M. V., M. V., D. Ž., D. S., R. B., A. D., A. D., J. S., P. J., R. K., R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apklausÄ specialistÄ L. U., įvertino byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose.
Å ių tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ aplinkybes, kuriomis buvo nužudytas M. J. ir sunkiai sutrikdyta R. J. sveikata.NagrinÄjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nuosekliai ir detaliai iÅ¡dÄstÄ visus teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir pateikÄ jų vertinimo motyvus.Nuteistojo gynÄja, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rÄmÄsi nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, šį argumentÄ grindžia tuo, teismas nesiÄmÄ priemonių nuteistojo parodymų prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, teigia, jog U.
B. apklaustas pažeidus BPK 188 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat akcentuoja neatitikimus liudytojų P. J., R. V., V. V. bei M. V. parodymuose, vertina juos kaip nepatikimus, pateikia savo nuomonÄ ir dÄl kitų įrodymų vertinimo bei teigia, kad nevertinti M. V. ir D. B. parodymai. IÅ¡ nuteistojo U. B. apklausos protokolų matyti, jog prieÅ¡ pradedant apklausas, U. B. buvo iÅ¡aiÅ¡kinamos jo teisÄs, tarp jų ir teisÄ neduoti parodymų. Be to, U. B. apklaustas dalyvaujant gynÄjui. Apklausų metu nuteistasis sutiko duoti parodymus.
Nei U. B., nei jo gynÄjas skundų dÄl galimai neteisÄtų apklausų bÅ«dų, nepareiÅ¡kÄ. BPK 188 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybÄ Ä¯ jaunesnio kaip aÅ¡tuoniolikos metų įtariamojo apklausÄ kviesti valstybinÄs vaiko teisių apsaugos institucijos atstovÄ arba psichologÄ , kurie padeda apklausti nepilnametį. TaÄiau Å¡i nuostata nÄra imperatyvi. MinÄti asmenys gali bÅ«ti kvieÄiami proceso dalyvių praÅ¡ymu arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisÄjo iniciatyva.
Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizÄs akto iÅ¡vadoje nurodyta, jog U. B. gali bÅ«ti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei dalyvauti teismo posÄdžiuose (t. 5, b. l. 92-96). IÅ¡ minÄto teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizÄs akto taip pat matyti, jog tyrimo metu nuteistasis U. B. ekspertams paaiÅ¡kino parodymų keitimo priežastis, nurodydamas, kad parodymus mÄgino kelis kartus keisti, nes nežinojo, kaip elgtis, kaip jam bÅ«tų geriau, naudingiau, kaip ir kÄ papasakoti, norÄjo, kad niekas nesužinotų ir galvojo, kad tuomet jam nieko nebus.
Å ios nuteistojo parodymų keitimo priežastys nurodytos ir teismo nuosprendyje. TodÄl gynÄjos skundo argumentas, jog teismas nesiÄmÄ priemonių nuteistojo parodymų prieÅ¡taravimų priežastims iÅ¡siaiÅ¡kinti, yra deklaratyvus ir prieÅ¡taraujantis bylos medžiagai. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, jog nuteistajam nebuvo suteikta teisÄ turÄti atstovÄ pagal įstatymÄ (BPK 53 straipsnio 1 dalis). Pirmiausia atkreiptinas gynÄjos dÄmesys, jog Å¡i nuostata nÄra imperatyvi. Antra, ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo tÄvai praÅ¡ymo, kaip to reikalauja BPK 53 straipsnio 3 dalies nuostatos, nepareiÅ¡kÄ.
Bylos medžiagoje nÄra ir duomenų, kad U. B. esant suimtu, jo artimiesiems buvo ribojama teisÄ pasimatyti. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis U. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ metu patvirtino, jog abiems vaikinams dÅ«rÄ peiliu į Å¡launis po kelis kartus (t. 5, b. l. 23-25). Å ie ikiteisminio tyrimo teisÄjui duoti parodymai yra laikomi savarankiÅ¡ku įrodymu Å¡altiniu BPK 20 straipsnio prasme. Svarbu pažymÄti, jog nuteistasis, teisiamojo posÄdžio metu kaltÄ pripažinÄs tik iÅ¡ dalies, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino (t. 6, b. l. 112).
Atlikus įrodymų tyrimÄ apeliacinÄs instancijos teisme, nuteistasis pakeitÄ ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iÅ¡ esmÄs neigdamas savo kaltÄ. TeisÄjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisÄs keisti parodymus, taÄiau pastarojo apeliacinÄs instancijos teisme duotus parodymus atmeta, nes jie prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtiems duomenims. Apygardos teismas dalyje dÄl nuteistojo atliktų veiksmų pagrįstai rÄmÄsi ne pakeistais teisme, o ikiteisminio tyrimo teisÄjui duotais U.
B. parodymais ir tinkamai įvertino tyrÄjui duotus parodymus. Å iuos U. B. parodymus apie faktines veikų padarymo aplinkybes iÅ¡ esmÄs patvirtina nukentÄjusiojo R. V. bei liudytojų V. V., M. V., M. V., P. J. parodymai. NukentÄjusysis R. V. patvirtino, kad smÅ«gius peiliu į kairio peties sritį ir kairį Å¡onÄ jam sudavÄ U. B. (t. 6, b. l. 68-70). Liudytojas V. V. patvirtino matÄs, kaip U. B. R. V. sudavÄ tris smÅ«gius peiliu į petį, pažastį ir Å¡onÄ (t. 6, b. l. 81-82). Tai, kad bÅ«tent U.
B. smÅ«giavo peiliu, patvirtino ir liudytojas M. V., nurodÄs, kad U. B. kažkam sudavÄ smÅ«gius (t. 6, b. l. 84-85). Pastarųjų parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 589/10 (06), iÅ¡ kurios matyti, kad R. V. sužalojimai padaryti veikiant nugaros kairÄ pusÄ ir juosmens kairÄ pusÄ aÅ¡triu, durianÄio - pjaunanÄio tipo žalojanÄiu daiktu, trijų trauminių poveikių pasÄkoje (t. 1, b. l. 113-117). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nukentÄjusiųjų sužalojimo metu peilį turÄjo tik U.
B., nes iÅ¡ K. K. peilis buvo atimtas. Å iÄ aplinkybÄ patvirtino liudytojas J. S., parodÄs, kad matÄ, kaip R. V. atÄmÄ iÅ¡ K. K. peilį ir numetÄ Ä¯ kiemÄ (t. 6, b. l. 88). 2010-06-26 įvykio vietoje rastas peilis buvo be žmogaus kraujo pÄdsakų (t. 1, b. l. 103-104). Kad turÄjo peilį, viso proceso metu neneigÄ ir pats nuteistasis. TeisÄjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nuteistojo gynÄja liudytojų parodymus vertina iÅ¡kraipydama jų prasmÄ arba iÅ¡traukdami iÅ¡ konteksto atskirus teiginius.
Vertinant liudytojų P. J., R. V., V. V. bei M. V. parodymus, matyti, jog Å¡ių liudytojų parodymai esminÄse detalÄse sutapo, be to, jie atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. VisiÅ¡kai nepagrįstas gynÄjos argumentas, jog U. B. nÄ karto neįvardino, kad vaikinas raudonu džemperiu buvo M. J.. Byloje nustatyta, kÄ Ä¯vykio metu vilkÄjo nukentÄjusieji, t. y. raudonÄ džemperį M. J., baltÄ â R. V.. Tai, kad gynÄjos skunde nurodyti liudytojai nematÄ M. J., taip pat nÄra pagrindas paneigti liudytojų, įvykio vietoje maÄiusių M.
J., parodymus. Nurodyta aplinkybÄ nepaneigia ir paties nuteistojo parodymų, jog smÅ«gius peiliu į kojas jis sudavÄ raudonÄ džemperį vilkÄjusiam vaikinui. Taip pat atkreiptinas gynÄjos dÄmesys, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡imtinai liudytojo P. J. parodymais U. B. kaltÄs negrindÄ, pastarojo parodymai buvo įvertinti visų bylos duomenų kontekste. Atmetami kaip nepagrįsti ir apeliantÄs skundo argumentai dÄl liudytojo L. O. parodymų. GynÄjos skunde nurodomi skirtingų apklausų skirtingi epizodai.
Å iame kontekste pažymÄtina, jog bylos duomenimis nustatyta, jog vaikinas, Å¡vaistÄsis peiliu, buvo U. B., o vaikinas su akiniais â K. K., iÅ¡ kurio peilis buvo atimtas. Nepagrįsta ir gynÄjos nuoroda į specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 47-503B/10 (06) â byloje nÄra nustatyta, kad U. B. susižalojo pats. Liudytojų ir paties nuteistojo U. B. parodymų apie tai, kad pastarasis turÄjo peilį, nepaneigia gynÄjos skundo argumentas, kad liudytojai M. V. ir D. B. nematÄ, jog nubÄgÄ vaikinai turÄjo peilį.
Nuteistojo gynÄjos apeliaciniame skunde nurodomi ir BPK 191 straipsnio 2 dalies, BPK 275 straipsnio bei BPK 279 straipsnio pažeidimai. TeisÄjų kolegijos nuomone, apeliantÄ iÅ¡ esmÄs tik deklaratyviai nurodo įstatymo pažeidimus ir jokių tai patvirtinanÄių objektyvių aplinkybių nenurodo. TodÄl apeliantÄs teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. BPK 191 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad atpažįstantis asmuo prieÅ¡ parodymÄ atpažinti turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matÄ ar kitaip įsidÄmÄjo atpažintinÄ asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias tÄ asmenį jis gali atpažinti.
PrieÅ¡ atpažinimÄ iÅ¡ asmens nuotraukų R. V. buvo apklaustas ir nurodÄ, kad jį sužalojusį asmenį galÄtų atpažinti iÅ¡ Å¡viesių, trumpų plaukų, liekno kÅ«no sudÄjimo (t. 3, b. l. 18-19). Asmens atpažinimo metu nukentÄjusysis R. V. atpažino U. B. ir nurodÄ, kad tai asmuo, kuris jį sužalojo. NukentÄjusysis jį įsidÄmÄjo iÅ¡ bendrų bruožų ir iÅ¡vaizdos (t. 3, b. l. 33-34). Tai reiÅ¡kia, kad atpažinimas atliktas nepažeidžiant BPK 191 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, todÄl nÄra pagrindo 2010-06-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolÄ ir jame užfiksuotus duomenis pripažinti netinkamu įrodymu.
BPK 279 straipsnyje yra numatyta liudytojų apklausos tvarka. MinÄto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai liudytojas praneÅ¡a teismui visa, kas jam žinoma dÄl bylos aplinkybių, BPK 275 straipsnio nustatyta tvarka liudytojui užduodami klausimai. BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo parodymai gali bÅ«ti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti. Vienok, kada turi bÅ«ti perskaitomi pirmiau duoti liudytojo parodymai â po liudytojo apklausos ar po to, kai liudytojui buvo užduoti klausimai, įstatyme nÄra numatyta.
Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi diskrecinÄ teisÄ sprÄsti, kada perskaityti pirmiau duotus parodymus byloje esantiems įrodymams patikrinti. TodÄl nÄra pagrindo teigti, kad liudytojų apklausa buvo vykdoma pažeidžiant baudžiamojo proceso sÄ Å¾iningumÄ . Svarbu pažymÄti, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ bylos nagrinÄjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiÅ¡kia, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinÄjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginÄyti kitos Å¡alies argumentus ir pateikti savo nuomonÄ visais klausimais, kylanÄiais nagrinÄjant bylÄ ir turinÄiais reikÅ¡mÄs jÄ teisingai iÅ¡sprÄsti (BPK 7 straipsnis).
NagrinÄjamos bylos kontekste pažymÄtina, jog nuteistasis ir jo gynÄjas turÄjo galimybÄ teikti praÅ¡ymus, užduoti klausimus kaltinimo liudytojams ir ja aktyviai naudojosi.MinÄta, kad teismo nuosprendis ginÄijamas ir tuo aspektu jog, pasak apeliantÄs, buvo nepagrįstai netaikytos BK 28 straipsnio nuostatos. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi.
Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisÄtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais â kÄsinimusi ir gynyba.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kÄsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikÄsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybÄ, sveikatÄ , lytinÄ laisvÄ ir pan.), nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus.
KÄsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginanÄiojo vaizduotÄje. KÄsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradÄtas ar tiesiogiai gresia besiginanÄiojo ar kito asmens teisÄms, valstybÄs ar visuomenÄs interesams (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-428/2010). PažymÄtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopÅ¡Äiai nustatoma pavojingo kÄsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ .
BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kÄsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grÄsmÄ (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginanÄiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kÄsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigÄs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-7-126/2013).
NagrinÄjamos bylos kontekste pažymÄtina, kad tÄ aplinkybÄ, jog kÄsinimasis (ar jo grÄsmÄ) yra toks, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, gali patvirtinti ir anksÄiau, t. y. iki tokio kÄsinimosi padaryti besikÄsinanÄiojo ar kitų, su juo susijusių asmenų, nusikalstami veiksmai. Esant kÄsinimuisi į BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, asmens gynyba nuo tokio kÄsinimosi gali peraugti ir į jo bei besikÄsinanÄio asmens muÅ¡tynes. Å iuo atveju muÅ¡tynių faktas pats savaime nepaneigia bÅ«tinosios ginties situacijos buvimo.Asmuo teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galÄjo iÅ¡vengti kÄsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.
Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali bÅ«ti laikomi padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, itin didelÄ reikÅ¡mÄ turi ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos iÅ¡vados dÄl teisÄs į bÅ«tinÄ jÄ gintį padarymas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisÄs sandÅ«roje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo bÅ«tinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas bÅ«tinÄ ja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant bÅ«tinosios ginties buvimÄ priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkreÄios situacijos komponentais â pavojingu kÄsinimusi ir gynyba.
Taigi didelÄ reikÅ¡mÄ turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2010). Vadinasi nagrinÄjamoje byloje sprendžiant, ar nuteistasis veikÄ esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia iÅ¡analizuoti teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ byloje esanÄių faktinių aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad U. B. sužalojimus peiliu atliko ne dÄl nesutarimų su nukentÄjusiaisiais ir ne dÄl jų poelgių, konstatavo, jog fizinis smurtas prieÅ¡ nukentÄjusiuosius buvo panaudotas be jokios dingsties, vieÅ¡oje vietoje, tokiais veiksmais demonstruojant aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenÄs negerbimÄ , elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimÄ , atvirÄ iššūkį visuomeninei tvarkai, prieÅ¡pastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiÅ«rį į juos.
Tokia teismo iÅ¡vada nÄra pagrįsta iÅ¡samia bylos aplinkybių analize, visapusiÅ¡ku įrodymų iÅ¡tyrimu ir jų teisingu įvertinimu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, vienus įrodymus vertino atskirai nuo kitų, iÅ¡ esmÄs remdamasis nukentÄjusiojo ir jo draugų parodymais. Nebuvo atsižvelgta ir į visas bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dÄl to, ar nuteistasis, sužalodamas R. V. ir nužudydamas M. J., veikÄ esant bÅ«tinosios ginties situacijai.Teismas pripažindamas, kad nuteistajam jokios grÄsmÄs nebuvo, kad jis smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusiuosius panaudojo be jokios dingsties, tai grindÄ nukentÄjusiojo R.
V. bei liudytojų V. V., A. D., J. S., P. J., kurie buvo pažįstami su nukentÄjusiaisiais, parodymais. R. V., V. V. parodymais buvo grindžiama ta aplinkybÄ, kad R. V. nieko nedarÄ, rankose nieko neturÄjo. J. S. parodymais buvo grindžiama tai, kad M. J. bare su niekuo nekonfliktavo, P. J. â kad priÄjÄs prie tÄvų M. J. papraÅ¡Ä jų nešūkauti, A. D. â kad jo akivaizdoje U. B. nebandÄ tÄvo nei apginti, nei atskirti nuo kitų asmenų, su kuriais pastarasis konfliktavo. TaÄiau teismas neįvertino liudytojų R.
K., K. K., R. K., M. B., A. B., K. D., taip pat ir nuteistojo U. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie konflikto eigÄ ir nurodžiusių kitokias Å¡io konflikto aplinkybes. IÅ¡ liudytojų M. B., A. B., R. K. ir R. K. parodymų matyti, jog pastarieji atvažiavo į miestelį ieÅ¡koti savo vaikų, po to, kai K. K. paskambino savo tÄvui R.. K. ir papasakojo, kad prie jo ir jo draugų priÄjÄs ,,R.â su draugais atÄmÄ iÅ¡ jo telefonÄ , o tÄvui liepÄ atvažiuoti. AtvykÄ Ä¯ miestelį U.
B. tÄvai ir K. surado vaikus, jų drauges, taÄiau neradus K. D., vietinių klausinÄjo, kur jis galÄtų bÅ«ti. Kilus konfliktui, M. B. ir K. K. buvo užpulti ir sumuÅ¡ti vietinių gyventojų. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina įsiteisÄjÄs Lazdijų rajono apylinkÄs teismo 2011-04-01 nuosprendis, kuriuo A. D. ir A. D. veiksmai buvo įvertinti kaip nusikalstami ir jie buvo nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (A. D. ir už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų). Be to, iÅ¡ nuteistojo ikiteisminio tyrimo teisÄjui duotų parodymų matyti, kad nukentÄjusysis M.
J. bandÄ smogti (užsimojo) U. B., taÄiau tÄvas jį Äiupo į glÄbį, pastarieji susigrÅ«mÄ. Po to U. B. pamatÄ link jo einantį ir užsimojusį R. V.. Å iuos nuteistojo parodymus patvirtina liudytojo P. J. parodymai, kad nukentÄjusysis M. J. buvo priÄjÄs prie B. ir tiesiogiai su jais konfliktavo (t. 6, b. l. 80-81). Å iame kontekste pažymÄtina, kad pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį.
Taigi, dÄl atkirÄio pavojingam kÄsinimuisi nÄra bÅ«tina, kad žala grÄstų ar bÅ«tų padaroma tik besiginanÄiajam (nagrinÄjamu atveju M. B.). Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybÄs, kad į miestelį R. K., R. K. bei M. B. su A. B. vyko tikslu parsivežti vaikus. MinÄta, kad atvykus į miestelį, M. B. ir R. K. buvo užpulti ir sumuÅ¡ti. Nors nukentÄjusysis R. V., liudytojai K. K., A. B., G. Å ., V. V., D. S. nurodÄ skirtingÄ muÅ¡tynÄse dalyvavusių žmonių skaiÄių (atitinkamai apie 40, virÅ¡ 20, 20-30, minia, daug žmonių, apie 40-50), akivaizdu, jog vietinių gyventojų buvo žymiai daugiau.
Tuo tarpu iÅ¡ atvykusiųjų pusÄs konflikte dalyvavo M. B., K. K. ir U. B., iÅ¡ kurių tik vienas buvo suaugÄs. Ä® miestelį vÄliau atvykÄs R. K. nukentÄjusiesiems suteikÄ pirmÄ jÄ pagalbÄ , taÄiau taip pat buvo užpultas ir sumuÅ¡tas (jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). MinÄti liudytojai taip pat nurodÄ, jog buvo labai daug triukÅ¡mo, kažkas Å¡aukÄ, klykÄ. Akivaizdu, jog vietinių gyventojų veiksmai suponavo atvykusių žmonių teisÄ duoti atkirtį asmenims, t. y. iÅ¡ esmÄs teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį, kuri galÄjo bÅ«ti ir buvo įgyvendinta nepriklausomai nuo to, ar galima buvo iÅ¡vengti kÄsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.Taigi iÅ¡ aptarto duomenų viseto, kuris patvirtina bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. tas, į kurias neatsižvelgÄ pirmosios instancijos teismas, matyti, kad teismas konfliktinÄ situacijÄ , susidariusiÄ tÄvams atvykus į miestelį ieÅ¡koti savo vaikų, nepagrįstai vertino ne kaip teisÄs į bÅ«tinÄ jÄ gintį įgyvendinimÄ , bet siekį pradÄti muÅ¡tynes, kuris yra visiÅ¡kai nerealus, įvertinus atvykusiųjų ir vietinių gyventojų skaiÄių bei jÄgų santykį.
MinÄtoje konfliktinÄje situacijoje vietinių gyventojų A. D., A. D., taip pat ir nukentÄjusiųjų padaryti agresyvÅ«s veiksmai, kuriuos, kaip minÄta, patvirtino liudytojų ir nuteistojo parodymai bei įsiteisÄjÄs teismo nuosprendis, laikytini pavojingu kÄsinimusi, nes jais kilo grÄsmÄ atvykusių žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgus į tai, kad vietiniai gyventojai buvo agresyviai nusiteikÄ, pastarųjų buvo ženkliai daugiau, jie naudojo smurtÄ ir gavo atkirtį kÄsinimuisi nepasibaigus, laikytina, kad Å¡is kÄsinimasis buvo akivaizdus ir realus.
Sprendžiant, ar U. B. veiksmai prieÅ¡ nukentÄjusiuosius buvo padaryti bÅ«tinosios ginties situacijoje, pažymÄtina, kad, pagal Å¡ioje byloje aptartus įrodymus, nukentÄjusieji buvo agresyvÅ«s, jį puolÄ, nuketÄjusysis M. J. smurtavo prieÅ¡ nuteistojo tÄvÄ . M. B. buvo sužalotas ir tai patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ir pats nuteistasis U. B. buvo sužalotas į kairÄ Å¡launį durianÄio - pjaunanÄio tipo žalojanÄiu įrankiu.
Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 47-503B/10 (06) nurodyta, kad sužalojimas padarytas esant trauminiam poveikiui iÅ¡ priekio (t. 2, b. l. 73-75). Taigi, atsižvelgus į minÄtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad U. B. smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusiuosius panaudojo siekdamas nutraukti pavojingÄ , realų, akivaizdų kÄsinimÄ si tiek prieÅ¡ tÄvÄ M. B., tiek prieÅ¡ save. Be to, iÅ¡ liudytojos A. B. parodymų matyti, jog smurtas buvo panaudotas ir prieÅ¡ jÄ (pastaroji teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, jog neblaivus jaunuolis jÄ iÅ¡tempÄ iÅ¡ automobilio, grupÄ jaunuolių laikÄ jÄ prispaudÄ prie sienos ir Å¡aukÄ, ar jos sÅ«nus neÅ¡ioja akinius, spyrÄ Ä¯ kojas, dÄl ko ji nugriuvo).
Kaip minÄta, pagal BK 28 straipsnį teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį gali bÅ«ti įgyvendinama ne tik siekiant apginti save, bet ir kitus asmenis nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi.TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad Å¡iuo atveju gynyba negali bÅ«ti laikytina akivaizdžiai neatitinkanti kÄsinimosi pavojingumo, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad U. B. veiksmai buvo padaryti peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis sudavÄ nukentÄjusiajam M.
J. smÅ«gius peiliu į kojas, t. y. į tas kÅ«no dalis, kurių sužalojimas nekelia tokios didelÄs grÄsmÄs žmogaus gyvybei ir sveikatai kaip kitų kÅ«no dalių ar organų sužalojimas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nukentÄjusiajam R. V. buvo suduoti smÅ«giai į nugaros ir juosmens kairÄ pusÄ, t. y. į tas kÅ«no dalis, kurių sužalojimai kelia didelÄ grÄsmÄ Å¾mogaus gyvybei ir sveikatai. Å iuo aspektu yra pažymÄtina, kad įstatymas nedraudžia rengimosi bÅ«tinajai ginÄiai ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kÄsinimosi.
Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydi. MinÄtoje situacijoje kÄsinimosi pobÅ«dis nebuvo aiÅ¡kiai apibrÄžtas. TaÄiau iÅ¡ Å¡ioje nutartyje aptartų įrodymų galima daryti iÅ¡vadÄ apie realų pavojų nuteistojo ir jo artimųjų sveikatai ar net gyvybei.Be to, byloje nepaneigta, kad U. B. durianÄiu - pjaunanÄiu įrankiu sužalojo į jo sveikatÄ ar net gyvybÄ besikÄsinantys užpuolikai. Kaip jau minÄta, byloje taip pat nustatyta, kad nuteistÄ jį ir jam artimus asmenis puolÄ 20 - 30 ar net daugiau asmenų.
TodÄl galima pagrįstai manyti, kad jei nuteistasis nebÅ«tų aktyviai gynÄsis, jo ir tÄvų sveikatai bÅ«tų buvusi padaryta didesnÄ Å¾ala. IÅ¡ to seka, kad esamomis sÄ lygomis U. B. veikoje buvo visos bÅ«tinosios ginties sÄ lygos ir nebuvo aiÅ¡kaus gynybos neatitikimo kÄsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui.Remiantis iÅ¡dÄstytu, teisÄjų kolegija mano, kad U. B. veiksmai sunkiai sutrikdant R. V. sveikatÄ ir nužudant M. J. buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai. DÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 28 straipsnio) teismo nuosprendis naikinamas, o byla nutraukiama.
DÄl nukentÄjusiojo atstovo apeliacinio skundo ir civilinių ieÅ¡kinių Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ ; priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieÅ¡kinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ), arba jį palikti nenagrinÄtÄ (jei kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nÄra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinÄios veikos).
B. J. civilinio ieÅ¡kinio pirmosios instancijos teismas visai neiÅ¡sprendÄ. TodÄl Å¡ioje dalyje nukentÄjusiojo atstovo skundas yra pagrįstas. NagrinÄjamoje byloje nustatyta U. B. atsakomybÄ Å¡alinanti aplinkybÄ â bÅ«tinoji gintis. TeisÄjų kolegija pažymi, kad BPK aiÅ¡kiai nenustatyta, kaip turÄtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas civilinis ieÅ¡kinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas esant atsakomybÄ Å¡alinanÄiai aplinkybei â bÅ«tinajai ginÄiai. Kita vertus, teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas reikalavimas nutraukti pradÄtÄ baudžiamÄ jį procesÄ , jeigu egzistuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ Å¡alinanti aplinkybÄ, iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia ir reikalavimÄ nutraukti byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nagrinÄjimÄ .
Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todÄl, Å¡iems santykiams nutrÅ«kus, tampa negalimas ir civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmÄs â jo tenkinimas ar atmetimas. Tad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamÄ jÄ bylÄ , civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje privalo bÅ«ti paliktas nenagrinÄtas, taÄiau gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas civilinio proceso tvarka (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006).TodÄl nukentÄjusiojo B.
J. civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinÄtu.Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo U. B. buvo priteista nukentÄjusiajam V. J. â 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentÄjusiajam R. V. â 2 706,05 Lt turtinei žalai ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai â 5 580,54 Lt gydymo iÅ¡laidoms atlyginti bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyriui â 897 Lt nedarbingumo paÅ¡alpos iÅ¡laidoms atlyginti. TeisÄjų kolegijai nustaÄius U.
B. atsakomybÄ Å¡alinanÄiÄ aplinkybÄ â bÅ«tinÄ jÄ gintį, pareikÅ¡ti minÄti ieÅ¡kiniai taip pat paliekami nenagrinÄti.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkriÄio 29 d. nuosprendį panaikinti ir, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, bylÄ U. B. nutraukti.NukentÄjusiojo V. J. ir B. J. civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos ir neturtinÄs žalos, nukentÄjusiojo R.
V. civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs ir turtinÄs žalos bei ValstybinÄs ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dÄl gydymo iÅ¡laidų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyriaus civilinį ieÅ¡kinį dÄl nedarbingumo paÅ¡alpos atlyginimo palikti nenagrinÄtus. Kolegijos pirmininkas                                                    Valdimaras BavÄjanas TeisÄjos                                                                 Laima GarnelienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â RÅ«ta MickeviÄienÄ