2020-01-14 Nr. AB-920-3-61-3-01556-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3129-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01556-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST, atsakovas) vado 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą, išdėstytą rezoliucija protokole Nr. 47PR-83, patvirtinti VST Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. vertinti patenkinamai ir įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją; 2) įpareigoti Vertinimo komisiją įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundo teismui pateikimo dieną ėjo VST Vilniaus dalinio 5-osios kuopos jaunesniojo specialisto pareigas. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. vasario 7 d. parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 47VI-644 (toliau – ir Išvada 1), kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 m. įvertinta patenkinamai. Vertinimo komisija 2018 m. balandžio 5 d. išvada Nr. 47VI-1304 (toliau – ir Išvada 2) priėmė sprendimą pritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui ir jo tarnybinę veiklą už 2017 m. įvertinti patenkinamai teikiant pasiūlymą VST vadui įpareigoti pareiškėją tobulinti kvalifikaciją. Vertinimo komisijos sprendimas buvo išdėstytas 2018 m. balandžio 5 d. protokole Nr. 47PR-83, kurį VST vadovas patvirtino savo priimta rezoliucija. Pareiškėjas nesutinka su tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos išvada bei VST vado sprendimu pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m. vertinti patenkinamai.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo tarnybinių užduočių rezultatai įvertinti 2 balais (patenkinamai), tinkamumas einamoms pareigoms 3 balais (gerai) ir kvalifikacija 3 balais (gerai), iš viso: 8 balai, (8:3 = 2,66, suapvalinus turėtų būti – 3), todėl galutinis pareiškėjo įvertinimas remiantis skaičiavimu, pareiškėjo manymu, turėjo būti įvertintas 3 balais (gerai), o ne patenkinamai, kaip nustatė pareiškėjo tiesioginis vadovas. Manė, kad jo tiesioginis vadovas Vertinimo komisijai suformulavo nemotyvuotą pasiūlymą įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 14 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 124 punktu, pareiškėjo tiesioginio vadovo parengta išvada turėjo būti svarstoma Vertinimo komisijoje.

4. Pareiškėjas teigė, kad Vertinimo komisija turėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti jo tarnybinę veiklą, kaip ją įpareigoja teisės aktai. Taisyklių 134 punkte nurodyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo, tačiau Vertinimo komisijos posėdžio metu tarp pareiškėjo ir Vertinimo komisijos vykusio pokalbio metu, trukusio vos 3 minutes, Vertinimo komisija teiravosi, kodėl neišlaikytas fizinio pasirengimo testas, bei daugiausiai dėmesio skyrė domėjimuisi pareiškėjo užimamomis pareigomis kitoje darbovietėje ir kitais klausimais, visiškai nesusijusiais su pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu. Klausimų, susijusių su tarnybinės veiklos rezultatais, kvalifikacija ir tinkamumu einamoms pareigoms, Vertinimo komisija nepateikė ir pareiškėjo tarnybinės veiklos minėtais aspektais nenagrinėjo. Pareiškėjas nurodė, kad Vertinimo komisija, turėjusi įvertinti tarnybinę veiklą už 2017 metus, neatliko teisės aktais jai nustatytų funkcijų ir tuo pažeidė Statuto 25 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 132–134 punktų reikalavimus.

5. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokios pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo aplinkybės yra skundžiamos, išskyrus pagrįstą ir teisėtą įpareigojimą pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją, nes jo kovinis, taktinis ir fizinis pasirengimas nustatytų reikalavimų neatitinka. VST Vilniaus dalinio 5-osios kuopos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašo 5.5 punkte imperatyviai nustatyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, privalo atitikti specialųjį reikalavimą – antrą fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų, susijusių fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį. Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. IV-72 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 126 punkte nustatyta, kad pakartotinai tikrinant (pareiškėjo tikrintas 2017 m. rugsėjo 6 d.) pareigūno fizinį pasirengimą ir neatitinkant bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų, Statute nustatytais atvejais rengiamas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas. Paprastai bendrojo fizinio pasirengimo vertinimas baigiamas einamųjų metų spalio arba lapkričio mėnesiais ir pagal šiuo metu galiojančios Tvarkos aprašo reikalavimus, surengti tais pačiais metais pareigūno neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą nepakanka laiko, todėl įpareigojimas pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją teikiamas atliekant pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą.

7. Atsakovas nurodė, kad Vertinimo komisija priėmė sprendimą nesiūlyti atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų (nors jis neatitinka nustatytų kvalifikacinių specialiųjų reikalavimų), o tik įpareigojo pareiškėją tobulinti kvalifikaciją, motyvuojant jį ir suteikiant jam galimybę tobulėti bei gerinti savo veiklos kokybę, siekiant ateityje atitikti specialiuosius reikalavimus, keliamus valstybes tarnautojui, einančiam pareiškėjo pareigas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo D. P. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. vasario 7 d. parengė tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurioje pareiškėjo bendras tinkamumas einamoms pareigoms įvertintas 3 balais (gerai), o kvalifikacija – 3 balais (gerai). Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. vasario 7 d. parengė vertinimo išvadą Nr. 47VI-644, kurioje vertinant pareiškėjo pasiektus veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis, nurodyta, jog pareigūnas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, todėl šis vertinimo kriterijus buvo įvertintas 2 balais (patenkinamai), tinkamumas einamoms pareigoms įvertintas 3 balais (gerai), pareiškėjo kvalifikacija – 3 balais (gerai), o nurodomas bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas įvertintas patenkinamai teikiant pasiūlymą įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją. Vertinimo komisija 2018 m. balandžio 5 d. išvadoje Nr. 47VI-1304 priėmė sprendimą pritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui ir jo tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertinti patenkinamai, teikiant pasiūlymą VST vadui įpareigoti pareiškėją tobulinti kvalifikaciją. Vertinimo komisijos sprendimas buvo išdėstytas 2018 m. balandžio 5 d. protokole Nr. 47PR-83, kuris buvo patvirtintas 2018 m. balandžio 24 d. priimta rezoliucija.

10. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas neatitinka Tarnybos Vilniaus dalinio 5-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.5 punkte įtvirtintos imperatyvios nuostatos, jog valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, privalo atitikti specialųjį reikalavimą – antrą fizinio pasirengimo ir papildomų reikalavimų, susijusių fiziniais ir praktiniais gebėjimais, lygį, ir kad šį reikalavimą pareiškėjas žinojo iki jo vertinimo. Taigi pareiškėjas neatitiko specialiųjų reikalavimų, kurie būtini užimti jo pareigas.

11. Teismas vertino, kad nors procedūriniai pažeidimai galimai ir buvo padaryti (pvz., Tiesioginis vadovas 2018 m. vasario 7 d. parengė vertinimo išvadą Nr. 47VI-644, kurioje nėra aiškiai atlikti matematiniai skaičiavimai), tačiau šitie procedūriniai pažeidimai yra mažareikšmiai, nes pareiškėjas apskritai negalėjo būti įvertintas gerai arba labai gerai, kai jis neatitinka specialiųjų reikalavimų. Todėl teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo teiginiais, jog Vertinimo komisija priėmė sprendimą nesiūlyti atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų (nors jis neatitinka nustatytų kvalifikacinių specialiųjų reikalavimų), o tik įpareigojo pareiškėją tobulinti kvalifikaciją, motyvuojant jį ir suteikiant jam galimybę tobulėti bei gerinti savo veiklos kokybę, siekiant ateityje atitikti specialiuosius reikalavimus, keliamus valstybes tarnautojui, einančiam pareiškėjo pareigas. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad visas pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas padarytais atsakovo procedūriniais pažeidimais. Teismas pabrėžė, kad nustačius, jog pareiškėjas neatitinka jo pareigybei taikomų specialiųjų reikalavimų, nevertins likusių pareiškėjo argumentų.

III. 13. Pareiškėjas D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą kaip nepagrįstą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendimą grindžia argumentu, jog pareiškėjas neatitinka jo pareigybės aprašyme įtvirtinto specialaus reikalavimo atitikti antrą fizinio pasirengimo lygį. Teismas sprendime taip pat nepagrįstai nurodė, kad nustačius, jog pareiškėjas neatitinka jo pareigybei taikomo specialaus reikalavimo, nėra jokios būtinybės atsakinėti į visus jo argumentus, o atitinkamai procedūriniai pažeidimai, padaryti vertinant jo tarnybinę veiklą už 2017 metus, yra mažareikšmiai.

15. Pareiškėjas pažymi, kad su savo pareigybės aprašymu susipažino tik 2018 m. vasario 7 d., nors ginčas kilo dėl VST vado sprendimo, kuriuo buvo įvertinta jo tarnybinė veikla būtent už 2017 metus, t. y. VST vado sprendimą nulėmė 2017 m. rugsėjo 6 d. fizinio pasirengimo testo rezultatai (pateikti į bylą). Jokio kito pareigybės aprašymo atsakovas į bylą nepateikė.

16. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis negalėjo išlaikyti fizinio pasirengimo testo dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, ir specialaus reikalavimo atitikti antrą fizinio pasirengimo lygį neatitinka tik laikinai. Paaiškina, kad prieš du metus patyrė dešinės kojos kelio traumą, kuri iki šiol kelia sveikatos problemų ir trukdo būti tokios fizinės parengties, kokios reikalaujama. Pareiškėjas stengėsi pasirengti fizinio testui, bėgiojo visą mėnesį prieš testą, darė injekcijas į koją, tačiau negalėjo ilgiau išbėgti. Nepaisydamas savo sveikatos, pareiškėjas vis tiek nustatytą dieną laikė fizinio pasirengimo testą ir neišlaikė tik todėl, kad per ilgai bėgo 3 kilometrų atstumą. Pareiškėjas vertina, kad ši aplinkybė jį charakterizuoja kaip atsakingą ir lojalų pareigūną, kuris teikia prioritetą ne savo, o darbovietės interesams. Faktinę aplinkybę, kad jau du metus jį vargina sveikatos problemos ir nėra pajėgus ilgiau išbėgti, kad laikydamas fizinio pasirengimo testą ar kitaip sportuodamas patiria didesnių traumų riziką, patvirtina 2018 m. gegužės 25 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. medicininiai išrašai, kuriuos pateikė į bylą. Šiuose išrašuose nurodyta, kad dėl išvardytų priežasčių yra tikslinga atleisti pareiškėją nuo fizinio krūvio reikalaujančios veiklos 2 metų laikotarpiui iki 2020 m. gruodžio 31 d. Apie pareiškėjo sveikatos problemas darbdaviui buvo žinoma iki vertinimo. Vertinimo komisija, žinodama apie jo sveikatos sutrikimus, ne tik priėmė sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus vertinti patenkinamai, bet ir įpareigojo kelti kvalifikaciją, t. y. sportuoti. Teigia, kad įpareigojimas gerinti fizinį pasirengimą niekaip neįgyvendinamas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, be to, toks įpareigojimas, jeigu jis būtų vykdomas, gali padaryti pareiškėjo sveikatai rimtos žalos.

17. Pareiškėjas teigia, kad vertinimo subjektai teisės aktais įpareigoti vertinti ne pareigūno atitiktį fizinio pasirengimo reikalavimams, bet pareigūno metine tarnybinę veiklą. Pareiškėjo pareigybės aprašyme numatyti ir kiti specialieji reikalavimai, pavyzdžiui, atitikti sveikatos būklės reikalavimus. Jeigu kyla abejonių dėl pareigūno sveikatos būklės, atsakovas turi teisinį pagrindą įpareigoti pareigūną pasitikrinti sveikatos lygį Centrinėje medicininės ekspertizės komisijoje (toliau – ir CMEK), o nustačius, kad pareigūnas neatitinka sveikatai keliamų reikalavimų, siūlyti kitas, jam tinkamas pareigas arba jį atleisti iš tarnybos. Šiuo atveju atsakovas, žinodamas, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, dėl kurių negali išlaikyti fizinio pasirengimo testo, turėjo išduoti siuntimą į CMEK.

18. Pareiškėjas nurodo, kad vertinimo subjektai padarė esminius, o ne mažareikšmius, kaip teigė teismas, procedūrinius pažeidimus, dėl ko VST vadovas priėmė nepagrįstą sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus vertinti patenkinamai bei įpareigoti jį kelti kvalifikaciją. Be to, skaičiuodami balus, vertinimo subjektai neteisingai apskaičiavo galutinį balą. Šiuos argumentus pareiškėjas grindžia Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija; įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) 25 straipsniu, Taisyklių 111, 113–116, 118 punktais.

19. Pareiškėjas paaiškina, kad jam 2017 metais buvo nustatytos šios užduotys, kurias jo tiesioginis vadovas įvertino taip: vykdyti valstybinės bei žinybinės reikšmės objektų apsaugą – remiantis tiesioginio vadovo įvertinimu, įvykdė einamųjų metų saugomų objektų sargybas ir gavo už jas ne mažesnį įvertinimą negu „gerai“; dalyvauti kovinio ir fizinio pasirengimo, šaudymo bei kituose mokymuose, pratybose, kursuose – remiantis tiesioginio vadovo įvertinimu, dalyvavo kovinio ir fizinio pasirengimo, šaudymo bei kituose mokymuose, pratybose, kursuose; užtikrinti patikėtos ginkluotės, amunicijos bei kitų materialinių vertybių tinkamą saugojimą, saugų ir pagal paskirtį naudojimą, teisingą eksploatavimą – remiantis tiesioginio vadovo įvertinimu, negavo pastabų dėl patikėtos ginkluotės, amunicijos bei kitų materialinių vertybių tinkamo saugojimo, saugaus ir pagal paskirtį naudojimo, teisingo eksploatavimo. Tiesioginio vadovo nurodytas vertinimas 2 balai (patenkinamai) reiškia, kad pareiškėjas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Šis įvertinimas akivaizdžiai prieštarauja paties tiesioginio vadovo nustatytoms užduotims bei jų rezultatams, kadangi užduotys numatytos abstrakčios, be konkrečių rodiklių, o pastabų dėl užduočių rezultatų jokių nėra, t. y. pareiškėjas visiškai įvykdė užduotis, o viršyti rodiklių buvo neįmanoma, nes jokių rodiklių nebuvo nustatyta. Taigi vertinimas turėjo būti 4 (labai gerai). Be to, pažymi, kad bendras tarnybinių užduočių, tinkamumo pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimo vidurkis išvestas neteisingai.

20. Pareiškėjas teigia, kad jo tiesioginis vadovas Vertinimo komisijai suformulavo nemotyvuotą pasiūlymą įpareigoti pareiškėją kelti kvalifikaciją. Pagal Statuto 25 straipsnio 14 dalį bei Taisyklių 124 punktą, jo tiesioginio vadovo parengta išvada turėjo būti svarstoma Vertinimo komisijoje. Vertinimo komisija turėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti jo tarnybinę veiklą, kaip tai įpareigoja teisės aktai. Be to, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojamomis aplinkybėmis, be to, vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Taigi pareiškėjas vertina, kad jo nurodyti Vertinimo komisijos atlikti pažeidimai laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais.

21. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą.

22. Atsakovas pažymi, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, vertina jį kaip nepagrįstą, nemotyvuotą ir atmestiną. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė teisingą išvadą, atmesdamas pareiškėjo reikalavimus. Teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus, ir nepažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normų, priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių apeliacinio skundo reikalavimą naikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo už 2017 metus.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

26. Visumoje iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog sprendimas iš esmės grindžiamas ginčo faktinėmis aplinkybėmis bei atsakovo atsiliepimo motyvais. Pareiškėjo skunde išsamiai išdėstyti motyvai, kodėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai netiria ir nevertina pareiškėjo skunde pateiktų argumentų bei nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo dokumentuose pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vadinasi, teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių ir ginčo santykių teisinio reguliavimo tyrimo neatliko, kilusio ginčo objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo.

27. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime ypatingai akcentuoja tai, jog pareiškėjas neatitinka jo pareigybei taikomų specialiųjų reikalavimų, todėl nėra jokios būtinybės atsakinėti į visus pareiškėjo argumentus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atliekama pareiškėjo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo procedūros teisėtumo ir pagrįstumo patikra, o ne jo atitikimas ar neatitikimas specialiesiems reikalavimams, nustatytiems pareigybės aprašyme. Tai reiškia, jog skundžiamame teismo sprendime nebuvo nuosekliai nagrinėtos tiesiogiai su ginčo esme susijusios aplinkybės. Kaip jau buvo minėta anksčiau pirmosios instancijos teismas pasirinko atsakovo atsiliepime pateiktą poziciją, t. y. nevertino ginčo išsprendimui aktualaus teisinio reguliavimo ir faktinės situacijos (visiškai neanalizavo tarnybinės veiklos vertinimo), kas rodo, jog nebuvo įsigilinta į ginčo esmę.

28. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas priimdamas sprendimą ir konstatuodamas tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą negali vadovautis prielaidomis (<... nors procedūriniai pažeidimai galimai ir buvo padaryti ...>). Sprendimas turi būti priimamas vadovaujantis faktais ir pagrįstomis išvadomis, o ne prielaidomis ar prieštaringais vertinimais.

29. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, taigi atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylai aktualių aplinkybių bei priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis, 87 straipsnio 4 dalis).

30. Atsižvelgdama į tai, kas buvo nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir neįvertino esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 86 straipsnis bei priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė