edfd1b45-ef88-4009-bd11-40e6a67f58e8 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                              Administracinė byla Nr. I-4070-414/2016                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01673-2016-0                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2016 m. lapkričio 21 d.Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. J., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų atstovui ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas E. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų 70000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN), laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nurodytu laikotarpiu nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Tokios kalinimo sÄ lygos prilygo kankinimui, patyrė iÅ¡gyvenimus ir pažeminimus, todėl prašė priteisti neturtinę žalÄ .

Atsakovo atstovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 18 d., o Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo periodiÅ¡kai nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., todėl dėl neturtinės žalos atlyginimui už skundžiamÄ laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. prašė taikyti trejų metų senaties terminÄ . Pažymėjo, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. kovo 3 d., nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 17 bÅ«rį, 3 miegamÄ jį, kurio plotas 34,16 kv. m. ir jame įrengta 8 miegamosios vietos.

Nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 19 bÅ«rio 1 miegamÄ jį, kurio plotas yra 46,86 kv. m. ir jame įrengta 8 miegamosios vietos. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Alytaus PN, kurie nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigÅ«no, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti krepÅ¡inio, futbolo, tinklinio aikÅ¡telėse, dvasiÅ¡kai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas galėjo apskųsti pareigÅ«nų veiksmus dėl jo perkėlimo į atitinkamas gyvenamÄ sias patalpas ir netinkamų gyvenimo sÄ lygų, tačiau tokia teise nei karto nepasinaudojo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 18 d., o Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo periodiÅ¡kai nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., todėl dėl neturtinės žalos atlyginimo už skundžiamÄ laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas prašė taikyti trejų metų senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2011 m. lapkričio 11 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Alytaus PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Alytaus PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas apie jo nurodytus, kalinimo sÄ lygų įtakotus nepatogumus ir savo teisių pažeidimÄ galėjo ir turėjo sužinoti nuo tada, kai juos pradėjo patirti, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 11 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 18 d. skundu (b. l. 5-8). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015; 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009).

Taigi, įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiÅ¡kėjui. Pažymėtina, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios.

Kaip jau minėta, patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ reglamentuoja nacionalinės teisės normos (CK 6.271 bei 6.250 str.), kuriomis pareiÅ¡kėjas, kaip ir kiti nuteistieji, turėjo realiÄ galimybę domėtis. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patiriamÄ neturtinę žalÄ , tačiau praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teisme pareikÅ¡ti.

PareiÅ¡kėjui nenurodžius objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos ir teismui tokių aplinkybių nenustačius, remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, atsakovo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktai reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus) bei 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.Vertinant, ar pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos bÅ«tina atkreipti dėmesį į įrodinėjimo ypatumus vieÅ¡osios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, bylose, kurie ne kartÄ akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-261-1802/2013). Atitinkamai, teismas, atsižvelgęs į nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, Å¡ioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovui teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl nurodytų pažeidimų, susijusių su kalinimo sÄ lygomis gyvenamojoje patalpoje, inter alia ir su kalinčių asmenų skaičiumi ir jų kaita, t. y. kad buvo laikytasi nurodyto teisinio reguliavimo.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. kovo 3 d., nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. buvo paskirtas į 17 bÅ«rį, 3 miegamÄ jį, kurio plotas 34,16 kv. m. ir jame įrengta 8 miegamosios vietos (b. l. 15, 19), todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,27 kv. m.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 19 bÅ«rio 1 miegamÄ jį, kurio plotas yra 46,86 kv. m. ir jame įrengta 14 miegamųjų vietų, o ne 8 kaip nurodyta atsiliepime į skundÄ (b. l. 15, 18), todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,34 kv. m. Taigi Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Taisyklėse įtvirtinto reguliavimo nesilaikymo pareiÅ¡kėjo nurodytu kalinimo Alytaus PN laikotarpiu.Teismas taip pat konstatuoja, jog atsakovas patikimais įrodymais nepaneigė pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes nors atsakovo atstovas ir pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo perkėlimus (b. l. 15-17), tačiau nenurodė miegamųjų plotų ir įrengtų lovų skaičiaus.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nenuneigė skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl didelio nuteistųjų skaičiaus pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei 1 kv. m. gyvenamųjų patalpų ploto. Be to, teismas sutinka su tuo, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas gyvenamasis plotas taip pat buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, taigi pareiÅ¡kėjui tekusi erdvė dar labiau sumažėjo (žr. EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ L. prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ G. prieÅ¡ LenkijÄ ).

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, atsakovo pateiktos nepakankamos detalizacijos, egzistuoja pagrindas Å¡iuo pareiÅ¡kėjo nurodytu aspektu konstatuoti Alytaus PN neteisėtų veiksmų buvimÄ , t. y. kad pareiÅ¡kėjo kalinimo Alytaus PN 2014 m. spalio 13 d. - 2016 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpiu buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, t. y. vieÅ¡ojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip jį įpareigojo veikti įstatymai (CK 6.271 str.).Teismas taip pat pažymi, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada bÅ«na užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji, gyvenantys tame pačiame miegamajame, iÅ¡vyksta etapais į kitus pataisos namus, tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ligos metu bÅ«na Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog Alytaus PN jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl kitų kalinimo sÄ lygų jis patyrė sukrėtimų, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT ne kartÄ yra pažymėjęs, jog Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, jis įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ ir toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr. 2011 m. sausio 20 d.

EŽTT sprendimÄ M. ir J. prieÅ¡ SlovėnijÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ ). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Aktualu ir tai, kad EŽTT vis dėlto atsisako nustatyti, kiek minimalaus gyvenamojo ploto turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr. EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ T.prieÅ¡ RusijÄ , 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ L. ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). Tuo tarpu tokiose bylose, kai nėra žymiai virÅ¡ijama kameros perpildymo norma, jog tai bÅ«tų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, bÅ«tina atsižvelgti į kitas (fizines) kalinimo (suėmimo) vietų sÄ lygas vertinant, ar asmens laikymo sÄ lygos nepažeidžia minėto straipsnio nuostatų.

Vertintinos tokios sÄ lygos: galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro, Å¡ilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas (žr. EŽTT 2010 m. balandžio 1 d. sprendimÄ G. prieÅ¡ RusijÄ ). Taigi, kaip matyti, iÅ¡ EŽTT praktikos, pataisos namų režimas, asmenims suteikiama judėjimo laisvė yra svarbi aplinkybė sprendžiant dėl jų atžvilgiu įvykdyto teisių pažeidimo, sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnyje numatytų teisių nesilaikymo, nes ribota erdvė sÄ lyginai gali bÅ«ti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr.

EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ N. prieÅ¡ RusijÄ ). Å iame kontekste akcentuotinos ir bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sÄ lygos. Administracinėje byloje nenustatyta, kad bÅ«tų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Atsižvelgus į bendrÄ pareiÅ¡kėjo situacijÄ , jam suteiktÄ judėjimo laisvę, kitas įvardintas sÄ lygas (galimybė turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro) nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, nes byloje esantys įrodymai patvirtina pareiÅ¡kėjo galimybę sportuoti, atlikti religines apeigas, dirbti, mokytis, naudotis biblioteka, rÅ«kyti tik tam skirtose vietose, dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos programose, ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (b.l. 24-29).

Tačiau, nors nustatytas pažeidimas ir nebuvo žeminantis pareiÅ¡kėjo orumÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme, nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis, o toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukėlė pareiÅ¡kėjo gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Taigi pareiÅ¡kėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kalinimas perpildytose kamerose nurodytu kalinimo laikotarpiu sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ . Dar daugiau, toks perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam 70000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Alytaus PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų. Byloje nepateikta įrodymų, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent kalinimas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad Alytaus PN bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ Â bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda vertintina 300 Eur suma, kuri ir priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                 Rimantas Giedraitis