edfbe7d0-2ec4-4d36-91c0-1736c112ce08 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-576-258/2017                                                          Teisminio proceso Nr.2-68-3-32658-2015-1                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 5 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto T.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1780-833/2016 pagal ieÅ¡kovo T. V. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Transekspedicija”, UAB „LDV Unio” ir Vilniaus teritorinei darbo biržai dėl triÅ¡alės sutarties bei susijusių dokumentų pripažinimo negaliojančiais      n u s t a t ė : Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl triÅ¡alės profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarties teisėtumo ir sumokėtų iÅ¡laidų pagal ginčijamÄ sutartį iÅ¡mokėjimo(CK 1.80 str., CK 1.81 str.).IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-11-19 TriÅ¡alę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį Nr. IDRS/(duomenys neskelbtini)2012 dėl ieÅ¡kovui T.

V. suteiktų profesinio mokymo paslaugų, atitinkamai pripažįstant negaliojančiais Å¡ios sutarties pagrindu iÅ¡duotus 2012-11-20 Bedarbių ir įspėtų apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo kuponÄ Nr. IDRS/PMK/1-492, 2012-11-20 mokymo sutartį tarp bedarbio ar įspėto apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbingo amžiaus darbuotojo ir profesinio mokymo teikėjo Nr. 12, grÄ Å¾inti atsakovui Vilniaus teritorinei darbo biržai sumokėtas pagal mokymo kuponÄ lėšas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu ieÅ¡kovo T.

V. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Transekspedicija”, UAB „LDV Unio” ir Vilniaus teritorinei darbo biržai atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas kaip veiksnus pilnametis asmuo turi prisiimti atsakomybę už pasiraÅ¡omus sandorius. IeÅ¡kovui, baigusiam mokymosi kursus buvo iÅ¡duotas atnaujintas vairuotojo pažymėjimas, įrodantis ieÅ¡kovo paaukÅ¡tintÄ kvalifikacijÄ . IeÅ¡kovo buvęs darbdavys atsakovas UAB „Transekspedicija”, inicijuodamas ginčo sutarties pasiraÅ¡ymÄ , veikė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo interesais, kad Å¡is įgytų reikiamÄ kvalifikacijÄ ir galėtų tęsti darbÄ UAB „Transekspedicija”, todėl vertinti ginčo sutarties kaip nesÄ Å¾iningos ir neteisingos nėra pagrindo.

Teismas konstatavo, kad jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų laikęsis ginčo sutarties nuostatų, privalėjo tik 6 mėnesius (labai trumpÄ laikÄ ) nenutraukti darbo santykių su UAB „Transekspedicija“ , tačiau jis darbo sutartį nutraukė ir įsidarbino pas kitÄ vežėjÄ , todėl jam kilo pareiga sumokėti už profesinį mokymÄ . Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas T. V. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ apelianto ieÅ¡kinį tenkinti.Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais; 4.1.Teismas nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, kad apeliantas nebuvo tinkamai supažindintas su visomis ginčo sutarties sÄ lygomis.

IeÅ¡kovas buvo darbdavio informuotas, kad už kursus jam mokėti nereikės. 4.2 Nevertinta aplinkybės, kad apeliantas kursų nelankė, nes buvo darbinėse komandiruotėse. Nepagrįstai nustatyta, kad tokių kursų lankomumas nėra privalomas, nors Užimtumo rėmimo įstatymo ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499, nuostatų 30., 30.1, 30.2 p. įtvirtintoms taisyklėms – mokymo įstaiga privalo nedelsdama nutraukti mokymo sutartį, jei bedarbis ar įspėtas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbingo amžiaus darbuotojas nelanko užsiėmimų 6 dienas iÅ¡ eilės, ar daugiau kaip 20 procentų mokymo sutartyje nurodytos trukmės, todėl, atsižvelgiant į apelianto kursų praleidimus, buvo pagrindas kursus pagal ginčo sutartį nutraukti.4.3.Nevertinti ginčo sutarties sudarymo procedÅ«rinių pažeidimų.

Apeliantas mokytis galėjo tik gavęs įspėjimÄ apie atleidimÄ ir nustatyta tvarka įsiregistravęs darbo biržoje. Ä® darbo birÅ¾Ä apeliantas nesikreipė, o apelianto vardu pateiktoje darbo ieÅ¡kančio asmens kortelėje esantis paraÅ¡as yra suklastotas, kÄ patvirtina Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada. Å i aplinkybė sudaro pagrindÄ laikyti ginčo sutartį negaliojančia.Ginčo sutartyje nurodytos tikrovės neatitinkančios datos. Apeliantas nurodė, kad ginčo sutartys jam buvo perduotos pasiraÅ¡yti ne 2012 m. lapkričio 19 d., o 2012 m. rugpjÅ«tį.

Apeliantas nurodo, kad kursus užbaigė 2012 m. rugpjÅ«tį, todėl 2013 m. balandžio 16 d., iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo, ginčo sutarties nepažeidė. Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „LDV Unio” praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas sekančiais argumentais: Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas ginčo sutartį bei kitus dokumentus pasirašė 2012 m. rugpjūčio mėnesį.

Priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kvalifikacijos tobulinimo kursai vykdyti nuo 2012 m. lapkričio 21 d., Iki 2012 m. rugpjūčio jokie mokymai nebuvo vykdomi. Visuose apelianto pasirašytuose dokumentuose yra nurodytos datos, todėl apeliantas turėjo visas galimybes dokumentų nepasirašyti, jeigu ant jų būtų nurodytos neteisingos datos. Apelianto argumentai dėl kursų nelankymo nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo. Kursų dėstytojai neturi pareigos ir realių galimybių įsitikinti mokinių tapatybe.

Apeliantas patvirtino faktÄ , kad baigiamÄ jį kvalifikacijos tobulinimo egzaminÄ iÅ¡laikė, o paaukÅ¡tintÄ kvalifikacijÄ patvirtina bÅ«tent egzamino rezultatai, o ne lankomumo rodikliai. Aplinkybė, kad darbo ieÅ¡kančio asmens kortelėje yra ne apelianto paraÅ¡as, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant ginÄÄ dėl ginčo sutarties negaliojimo, kadangi teisės aktai dėl įspėtų apie atleidimÄ iÅ¡ darbo asmenų kvalifikacijos kėlimÄ sieja bÅ«tent įspėjimu apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, o toks įspėjimas apeliantui buvo įteiktas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Transekspedicija” praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas sekančiais argumentais:Nėra pagrindo vertinti ginčo sutarties kaip nesÄ Å¾iningos, kadangi sutartis sudaryta iÅ¡imtinai apelianto interesais, siekiant padidinti apelianto kvalifikacijÄ , o apelianto pareiga apmokėti kursų kainÄ atsirado dėl paties apelianto kaltų veiksmų.Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo sutartis yra teisėta, todėl teismas pagrįstai nevertino iÅ¡vestinių dokumentų, kaip savarankiÅ¡kai nesukeliančių apeliantui teisinių pasekmių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Vilniaus teritorinė darbo birža praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas sekančiais argumentais: Apeliantas 2012 m. spalio 1 d. gavo įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , todėl siekdamas neprarasti darbo vietos ir turėdamas aiÅ¡kų tikslÄ patobulinti savo kvalifikacijÄ , kreipėsi į darbo birÅ¾Ä tam, kad darbo biržos lėšomis bÅ«tų apmokėti apelianto kvalifikacijos tobulinimo kursai.

Sudarius triÅ¡alę ginčo sutartį, apeliantas kitÄ dienÄ laisva valia sudarė mokymo sutartį su mokymo paslaugų teikėju atsakovu UAB „LDV Unio”. Visos Å¡ios faktinės aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo tikėti, kad apeliantas nebuvo supažindintas su sutarties sÄ lygomis.Apeliantas, remdamasis LR Užimtumo rėmimo įstatymo ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu Nr. A1-499, 30., 30.1, 30.2 p. nuostatomis, klaidina teismÄ , kadangi Å¡ios nuostatos galiojo iki 2012 m. sausio 17 d.

Apeliantas remiantis ginčo sutartimi pats turėjo teisę nutraukti mokymo sutartį, jeigu mokymo teikėjas nevykdo teorinio ar praktinio mokymo, tačiau apeliantas nesiėmė priemonių sutarčiai nutraukti, dėl mokymo paslaugų kokybės pretenzijų nereiškė, baigiamuosius egzaminus išlaikė. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublik?s Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, kad 2010-06-16 Darbo sutarties Nr. 898 pagrindu ieÅ¡kovas įsidarbino UAB „Transekspedicija” vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. IeÅ¡kovas neturėjo darbinės kvalifikacijos vykdyti krovinių pervežimo tarptautiniais marÅ¡rutais.

UAB „Transekspedicija“ 2012-09-24 įspėjo ieÅ¡kovÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ . 2012-11-19 ieÅ¡kovas, atsakovai UAB „Transekspedicija” Vilniaus teritorinė darbo birža pasirašė TriÅ¡alę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį Nr. IDRS/(duomenys neskelbtini)2012, pagal kurios sÄ lygas Vilniaus teritorinė darbo birža įsipareigojo apmokėti mokymosi iÅ¡laidas, atsakovas UAB „Transekspedicija” įsipareigojo nepanaikinti apelianto darbo vietos 12 mėnesių nuo darbo sutarties sudarymo dienos, o apeliantas įsipareigojo nenutraukti darbo santykių su atsakovu UAB „Transekspedicija” 6 mėnesių laikotarpiu.

Apeliantas savo iniciatyva nutraukė darbo santykius su atsakovu UAB „Transekspedicija” nuo 2013 m. balandžio 16 d. Å iuo pagrindu iÅ¡ apelianto buvo pareikalauta grÄ Å¾inti visas lėšas už jo apmokymus ir kvalifikacijos kėlimÄ . Apeliantas nurodo, kad ginčo sutartį pasirašė neįsigilinęs į sutarties sÄ lygas, sutarties faktinė pasiraÅ¡ymo data yra ankstesnė negu nurodyta sutartyje, todėl ginčo sutartis pažeista nebuvo, apeliantas kursų nelankė, be to, ginčo sutartis sudarymas yra neteisėtas dėl procedÅ«rinių pažeidimų.

         Dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių Apeliantas ginčija ginčo sutarties sudarymo momentÄ ir aplinkybes, nurodydamas, kad ginčo sutartį pasirašė po to, kai 2012 m. rugpjūčio mėnesį kartu su kolegomis sužinojo apie kvalifikacijos kėlimo galimybę, taip pat nurodė, kad ginčo sutartį pasirašė ir kvalifikacijos egzaminÄ iÅ¡laikė 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Tuo tarpu atsakovai nurodo, kad apeliantas ginčo sutartį pasirašė po to, kai 2012 m. spalio 1 d. gavo praneÅ¡imÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ ir bÅ«tent darbo vietos iÅ¡saugojimo tikslas ir nulėmė apelianto apsisprendimÄ sudaryti ginčo sutartį bei pakelti savo kvalifikacijÄ .

Apeliantas neginčija to fakto, kad 2012 m. spalio 1 d. gavo įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutarties sudarymÄ nulėmė bÅ«tent apelianto siekis iÅ¡saugoti darbo vietÄ ir tuo pačiu pakelti savo kvalifikacijÄ . Kadangi byloje nėra ginčo dėl atsakovo UAB „Transekspedicija” apeliantui 2012 m. spalio 1 d. įteikto praneÅ¡imo dėl darbo sutarties nutraukimo fakto ir datos, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta po minėto praneÅ¡imo įteikimo, o ne 2012 m. rugpjÅ«tį, kaip nurodo apeliantas.

Taip pat sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas, bÅ«damas pilnametis veiksnus asmuo, sudarinėdamas ginčo sutartį, turėjo pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o turėdamas abejonių dėl ginčo sutartyje užfiksuotų datų, galėjo atsisakyti jÄ pasiraÅ¡yti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo sutartis buvo sudaryta bÅ«tent 2012 m. rupgjūčio mėnesį, byloje esanti ginčo sutarties redakcija, pasiraÅ¡yta paties apelianto, ir kiti dokumentai leidžia kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutartis buvo sudaryta tÄ dienÄ , kaip ginčo sutartyje ir nurodyta, t.y. 2012 m. lapkričio 19 d.

Tuo pačiu atmestini apelianto argumentai dėl to, kad apeliantas, 2013 m. balandžio 16 d. nutraukęs darbo santykius su atsakovu UAB „Transekspedicija”, nepažeidė ginčo sutartyje įtvirtintų sÄ lygų.               Dėl apeliantui ginčo sutartimi suteiktų paslaugų Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad apelianto mokymo kursų nelankymas neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant šį ginÄÄ . Nors apeliantas įrodinėja, kad kursų nelankė, taip pat nurodo, kad atsakovas UAB „LDV Unio” netinkamai vedė kursų mokinių lankomumo apskaitÄ , byloje nenustatyta, kad apeliantas anksčiau bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas atsakovui UAB „LDV Unio” dėl suteiktų mokymo paslaugų kokybės ar sutarties pažeidimo.

Viena vertus, apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja atsakovo UAB „LDV Unio” pažeidimus vykdant sutartį, tačiau kita vertus pats pripažįsta, kad norimÄ rezultatÄ pagal mokymo paslaugų sutartį jis gavo, kvalifikacijos kėlimo egzaminÄ iÅ¡laikė ir Å¡iuo paaukÅ¡tino savo kvalifikacijÄ , taigi kolegijos vertinimu, apeliantui buvo perduotas mokymosi paslaugų rezultatas, o apeliantas tÄ rezultatÄ priėmė.         Dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 ir 1. 81 str. pagrindais Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečiÄ imperatyviÄ jÄ Ä¯statymo normÄ , kuriai sandoriai prieÅ¡tarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai bÅ«tų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d.

Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantas teismui pateikė įrodymus apie procedÅ«rinius ginčo sutarties sudarymo pažeidimus, t.y. ginčijo mokymų lankomumo žiniaraÅ¡tį, nurodė, kad ginčo sutarčiai sudaryti reikalingi jÄ lydintys dokumentai buvo suklastoti, su ginčo sutarties sÄ lygomis apeliantas nebuvo supažindintas, tačiau apeliantas, pasirinkęs tokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , apskritai neįrodinėjo, kuriai konkrečiai imperatyviai įstatymo normai prieÅ¡tarauja ginčo sutarties turinys.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorio sudarymo procedÅ«riniai pažeidimai nesukelia ginčo sutarties negaliojimo padarinių, kurie, pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas, atsiranda, jei sutarties turinys (ne jos sudarymo tvarka) prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-421/2015). Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pasirinktÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , t.y. sandorių negaliojimo institutÄ CK 1.80 str., 1.81 str. pagrindu, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčo sutartį negaliojančia, kadangi apeliantas neįrodė ir apskritai neįrodinėjo ginčo sutarties turinio prieÅ¡taravimų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, o įrodinėjo tik procedÅ«rinius ginčo sutarties sudarymo pažeidimus.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieÅ¡taravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikÅ¡miÅ¡kai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Sandorio pripažinimas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu yra sutarčių teisės pagrindinių principų iÅ¡imtis, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, bÅ«tina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikiÅ¡ti į Å¡alių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tÄ , kuris bÅ«tų apgintas sandorį iÅ¡saugojus.

Sprendžiant reikalavimÄ pripažinti sandorį apsimestiniu ir negaliojančiu, svarbu ir bÅ«tina vertinti ne tik visuomenės interesÄ , bet ir asmens, praÅ¡ančio pripažinti sandorį negaliojančiu, elgesį, siekį ir privatų interesÄ nuginčyti sandorį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilijnėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 74, 75 punktai). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad apeliantas padavė ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės dėl to, kad jam atsirado pareiga sumokėti 738,53 EUR už mokymÄ , todėl Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo ginti apelianto privačių interesų remiantis sandorio negaliojimo institutu.

Apeliantas, bÅ«damas veiksnus civilinių teisių subjektas, turi prisiimti savo veiksmais sukurtos teisinės padėties padarinius, todėl teisėjų kolegija apelianto reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmeta. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimÄ teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklė, pagal kuriÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principÄ â€žpralaimėjęs moka“.

Atsakovas UAB „Transekspedicija“ už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ patyrė 363,00 Eur, UAB „LDV Uno“ pateikė 217,80 Eur apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovų pateiktos iÅ¡laidos už suteiktÄ advokato pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į analizuotų faktinių aplinkybių apimtį, atsakovams suteiktų teisinių paslaugų mastÄ ir kokybę, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vada, jog atsakovams praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos laidos apeliacinės instancijos teisme atsakovui UAB „Transekspedicija“ už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ mažintinos iki 200,00 Eur ir UAB „LDV Uno“ mažintinos taip pat iki 200,00Eur sumos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėja n u t a r ė:  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016m. liepos 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

  Priteisti iš ieškovo T. V. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Transekspedicija“ (į.k. 120053837) naudai 200,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.  Priteisti iš T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „LDV Uno“ (į.k. 124547694) naudai 200,00Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.                 Teisėja                                                    Rita Kisielienė