edf98ece-e735-455f-b30b-007511846435 · Kauno apygardos teismas

                                                                   Byla Nr. 1T-19-579/2015 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1.7 (S)   KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su pareiškėjų (įtariamųjų) L. K. ir V. K. skundu dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. kovo 10 d. nutarties, n u s t a t ė:

             Kauno apygardos teisme gautas pareiÅ¡kėjų (įtariamųjų) L. K. ir V. K. skundas dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Linos Lesinskienės 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria tenkintas prokurorės praÅ¡ymas ir trims mėnesiams pratęstas V. A. K. nuosavybės teisių apribojimas į jam su sutuoktine L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjų (įtariamųjų) L.

K. ir V. K. skundas perduotinas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimÄ dėl skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Nagrinėjamu atveju abejonių Kauno apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu (objektyvumu) proceso dalyviams gali sukelti tokios aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjų (įtariamųjų) L. K. ir V. K. duktė N. V. yra dirbusi teisėja Kauno apygardos teisme, o pareiÅ¡kėjų (įtariamųjų) sÅ«nus D. K. buvo įtariamas buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo J.

F. nužudymu. Nors Å¡ios aplinkybės per se nereiÅ¡kia subjektyvaus Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, suinteresuotumo skundo nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau jos, visų pirma, patiems pareiÅ¡kėjams (įtariamiesiems) gali kelti abejonių ar Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai jų ir jų teismui teikiamų skundų (pareiÅ¡kimų) atžvilgiu nėra susiformavę iÅ¡ankstinių, galbÅ«t netgi negatyvaus ar prieÅ¡iÅ¡ko pobÅ«džio nuostatų, kurių atsiradimÄ galėtų nulemti aukščiau nurodytos aplinkybės. Be to, manytina, jog Å¡ios aplinkybės abejonių teismo nepriklausomumu ir visiÅ¡ku jo neutralumu tiek proceso dalyvių asmenybių, tiek nagrinėjimo teisme objekto (dalyko) atžvilgiu galėtų sukelti ir objektyviam (paÅ¡aliniam), niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui.

Tai aiÅ¡kintina tuo, jog pareiÅ¡kėjų (įtariamųjų) dukterį N. V. su nemaža dalimi Å¡iuo metu Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų siejo tiesioginė pažintis, dalykinis, tarp kolegų susiklostantis bendravimas, todėl objektyviam stebėtojui tai gali kelti abejonių, ar Å¡io teismo teisėjai nėra nusiteikę priimti pareiÅ¡kėjų (įtariamųjų) atžvilgiu palankius, iÅ¡imtinai jų interesus atitinkančius teismo procesinius sprendimus.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. numato galimybę ekstraordinariniais atvejais, kuomet tokia bÅ«tinybė yra nulemta svarbių valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos ir teisingumo interesų, perduoti bylÄ iÅ¡ teismo, kuriam byla teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui.

Svarbiu teisingumo interesu laikytina asmens teisės, kad jo bylÄ nagrinėtų objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas užtikrinimas. Klausimo dėl bylos, pagal funkcinio teismingumo taisykles teismingos apygardos teismui, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 2 d. 2 p.), todėl pareiÅ¡kėjų (įtariamųjų) L. K. ir V.

K. skundas bei susijusi medžiaga, persiųstina Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniam sprendimui dėl teismingumo priimti. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi byloje 1T-52-579/2014 pareiÅ¡kėjų (įtariamųjų) skundÄ , kuriuo jie prašė panaikinti prokurorės Dovilės Augustauskaitės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimus dėl pareiÅ¡kėjų (įtariamųjų) nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), apribojimo buvo perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimÄ dėl skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 4 d. pareiÅ¡kėjų skundÄ perdavė Å iaulių apygardos teismui, todėl manytina, kad skundas dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, taip pat turėtų bÅ«ti perduotas kitam apygardos teismui.Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d., 2 d. 2 p., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, n u t a r i a:              PareiÅ¡kėjų (įtariamųjų) L.

K. ir V. K. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. kovo 10 d. nutarties perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl skundo perdavimo kitam apygardos teismui priimti.             Apie skundo perdavimÄ informuoti proceso dalyvius.             Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas                                                                                Evaldas Gražys