2024-06-12 Nr. AB-9554-3-61-3-08287-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1747-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08287-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 23S145316 (toliau – ir Sprendimas). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, nuo 1999 m. nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui 2018 m. kovo 8 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2023 m. kovo 8 d., todėl jis 2023 m. sausio 13 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi galiojimo leidimo nuolat gyventi pasibaigimo pagrindu bei užpildė Migracijos departamento parengtą klausimyną.

1.2. Migracijos departamento priimto sprendimo išvada nesuteikti leidimo nuolat gyventi buvo grindžiama tuo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumu, nes, atsakovo vertinimu, atsakydamas į šio klausimyno 11 klausimą ir pažymėdamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, pareiškėjas išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijos okupacijai. Pareiškėjas šį sprendimą 2023 m. kovo 25 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. 12-7435-595/2023) ir teismas 2023 m. birželio 22 d. tenkino jo skundą, panaikino atsakovo 2023 m. kovo 8 d. sprendimą ir įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi. Įsiteisėjus sprendimui, pareiškėjas vėl kreipėsi į Migracijos departamentą su analogišku prašymu.

1.3. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti nurodytą leidimą, išdėstydamas tas pačias aplinkybes, nes dėl pareiškėjo pozicijos Krymo klausimu jis laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

1.4. Nesutiktina su Sprendimo išvadomis, nes pareiškėjas savo poziciją dėl karo Ukrainoje išsamiai paaiškino 2023 m. kovo 25 d. skunde: jis vienareikšmiškai atsakė į klausimą, kad nepalaiko Rusijos Federacijos vykdomos politikos; jis nėra teisininkas ar politologas ir aplamai neturi pakankamai žinių, tam kad atsakytų į tokį sudėtingą geopolitinį klausimą, koks yra klausimas dėl Krymo priklausomybės (kaip ir dėl kitų pasaulio teritorijų, pvz., Taivano, Kosovo ar Šiaurės Airijos). Pareiškėjo atsakymo logika buvo tokia, jog Rusijos Federacija dabar kontroliuoja Krymo teritoriją, ten veikia Rusijos Federacijos valstybės organai, dislokuota kariuomenė, Ukrainos valdžia Krymo teritorijos nekontroliuoja. Taigi savo atsakymu jis neketino „paremti“ Rusijos Federacijos veiksmų, o tik pagal savo supratimą įvertino dabartinę situaciją dėl šios teritorijos kontrolės. Šiuo atveju kompetentingos institucijos nesiekė išsiaiškinti pareiškėjo pažiūrų, jam pateikus tokį atsakymą, juo labiau, kad šis atsakymas akivaizdžiai prieštarauja atsakymui į klausimą, ar jis palaiko Rusijos politiką.

1.5. Pareiškėjas yra garbaus amžiaus (šiais metais sukako 60 m.), paprastas darbininkas, visi jo socialiniai ryšiai yra Lietuvoje ir jis neturi ketinimų bei galimybės gyventi kitur nei Lietuvoje. Atsakovo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas, neproporcingas ir formalus, jis turės katastrofiškas pasekmes jo bei jo sutuoktinės gyvenimui, tokiu būdu bus pažeistos jo žmogaus teisės. Tokiame amžiuje ir tokios socialinės padėties žmogui kaip pareiškėjas neįmanoma surasti kitos gyvenamosios vietos, jo visi socialiniai ryšiai Rusijos Federacijoje yra prarasti. Pareiškėjas nesidomi politika, niekada nedalyvavo ir neketina dalyvauti jokioje politinėje veikloje, nereiškia savo nuomonės socialiniuose tinkluose

1.6. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. gegužės 31 d. buvo surengtas teismo posėdis, kuriame pareiškėjas buvo išsamiai apklaustas, teismas uždavė aibę klausimų dėl karo Ukrainoje, visi jo atsakymai užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Migracijos departamento atstovas, nors ir buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jame nedalyvavo. Nagrinėjant bylą teismui buvo žinoma, kad jis buvo pakartotinai apklaustas Migracijos departamento 2023 m. gegužės 12 d. ir teismas tenkino jo skundą. Migracijos departamentas neskundė šio teismo sprendimo, todėl pakartotinis atsisakymas išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvoje vertintinas kaip atsakovo pareigūnų piktnaudžiavimą valdžia.

2. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Priimdamas Sprendimą, atsakovas įvertino 2023 m. gegužės 15 d. atliktą pareiškėjo apklausą, kurios metu buvo užduodami klausimai apie situaciją Ukrainoje. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad dėl įvykusio karo Ukrainoje kalti „Benderovcy“ (teigė, kad dėl jo pusbrolio mirties taip pat kalti jie). Pareiškėjas mano, kad Rusija stengiasi apsaugoti Donecko ir Luhansko teritorijoje gyvenančius asmenis nuo nuolatinio apšaudymo, kurie vyksta jau 8 m., o atsakydamas į klausimą dėl Krymo aneksijos, pareiškėjas nurodė, kad Krymas iš esmės grįžo tam, kam ir priklausė anksčiau, o visa šita situacija, tai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos Federacijos žaidimas ir nuo žmonių niekas nepriklauso, kaip šios valstybės nuspręs taip ir bus. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, tačiau apklausos metu aiškiai nurodė, kad Rusijos Federacija apskritai nėra kalta dėl 2022 m. vasario 24 d. įvykių Ukrainoje.

2.2. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2023 m. balandžio 12 d. d. rašte Nr. 18-3956 teigiama, kad pareiškėjui nurodžius, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Taigi užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat tai rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

2.3. Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo socialinius ir kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Nors esminis Sprendimo pagrindas yra VSD rašte pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad atsakovas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino, kad pareiškėjas deklaruotas Lietuvoje nuo 1999 m., tais pačiais metais pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi, pareiškėjo šeiminę padėtį, socialines įmokas ir kt.), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo, tuo labiau, kad buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Svarbu tai, jog Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo, išsiuntimo ar leidimo laikinai gyventi klausimas (šie klausimai sprendžiami atskirų procedūrų metu, o užsienietis, nesutinkantis su sprendimais, juos gali skųsti teismui)

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, todėl pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą. Atsakovas Migracijos departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė apeliacinius skundus, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi Migracijos departamento ir VSD apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

II. 7. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, nuo 1999 metų nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui 2018 m. kovo 8 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto (pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas) pagrindu, kuris galiojo iki 2023 m. kovo 8 d. Pareiškėjas 2023 m. sausio 13 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi tuo pačiu Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas) ir 2023 m. vasario 10 d. užpildė klausimyną, kuriame, atsakydamas į 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ atsakė „Ne“, atsakydamas į 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pažymėjo „Rusijos Federacijai“.

8.2. VSD Migracijos departamentui adresuotame 2023 m. balandžio 12 d. rašte „Dėl klausimyno vertinimo” Nr. 18-3956 (toliau – ir Raštas) nurodoma, kad, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertino, kad užsieniečių, pritariančių Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

8.3. Migracijos departamentas ginčo Sprendimą priėmė, iš esmės atsižvelgdamas į Rašte pateiktą išvadą ir Migracijos departamente 2023 m. gegužės 15 d. atliktą pareiškėjo apklausą (Sprendime nurodyta 2023 m. gegužės 12 d. apklausos data laikytina rašymo apsirikimu; toliau – ir Apklausa), vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu (jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui).

8.4. Apklausos metu uždavus klausimą, kaip pareiškėjas vertina Rusijos veiksmus Ukrainoje, jis atsakė, jog karo veiksmus vertina neigiamai, bet taip pat neigiamai vertina ir ukrainiečių veiksmus.

9. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (4 str. 4 d., 6 d.), Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Aprašas) nuostatas (104 p., 105 p.), Nacionalinio saugumo strategijos 14 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, taip pat įvertinęs Apklausos turinį, nurodė, kad Sprendime įvertintos pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje aplinkybes; jo šeiminiai ryšiai; ekonominiai ryšiai, pareiškėjo užpildyto klausimyno ir atliktos Apklausos duomenis.

10. Teismas pabrėžė, kad Apklausos metu pareiškėjo išsakytos nuostatos akivaizdžiai parodo pritarimą Rusijos veiksmams ir nepritarimą Ukrainos veiksmams vykstančiame kare, todėl pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Teismas sprendė, kad yra pagrindas išvadai, kad jis kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos nacionaliniam saugumui.

11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

12. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad VSD Rašte pateikta išvada bei Migracijos departamento surinkta papildoma informacija apie pareiškėją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.), kad leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, o pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų.

III. 13. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas, formalus, abstraktus, jame nenurodytos jokios faktinės aplinkybės dėl kurių būtų galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

13.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 22 d. sprendime jau įvertino Apklausą, šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

13.3. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino pareiškėjo ekonominius, socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, be to, pareiškėjas nėra atlikęs jokio veiksmo, kurį galima būtų vertinti kaip keliantį grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.

13.4. Valstybės institucijos nebandė išsiaiškinti ką turėjo omenyje pareiškėjas, nurodydamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Pareiškėjo logika buvo primityvi – Rusijos Federacija šiuo metu kontroliuoja Krymą, ten yra dislokuotos Rusijos Federacijos karinės pajėgos, todėl pareiškėjas atsakė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Migracijos departamentas pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. VSD pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą ir pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, neįvertintų pirmosios instancijos teismo sprendime, kurie paneigtų byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs pareiškėjo Apklausos duomenis, Sprendimą ir Raštą, konstatavo, kad surinkta informacija apie pareiškėją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.), todėl leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, o pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog Sprendimas yra neteisėtas, formalus, abstraktus, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

22. Nagrinėjamu atveju leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui panaikintas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

24. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

25. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Apklausos bei jo ryšių su Lietuvos Respublika vertinimu, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino Apklausos duomenis, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1063-525/2024 24 punkte nurodytas aplinkybes, nustatė pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo teiginiai, kad Apklausa jau buvo įvertinta įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-7435-595/2023 nagrinėjamu atveju nepagrįsti, nes nurodytame sprendime Apklausa apskritai nėra minima.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jis nėra politikas ir atsakė, kad Krymas priklauso Rusijai vadovaudamasis primityvia logika, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ne tik šiuo atsakymu, bet ir Apklausos duomenimis, kuri parodė, kad, nors pareiškėjas ir nurodė, kad nepalaiko karo, tačiau tuo pat metu nurodė teiginius, kad jis nesmerkia Rusijos veiksmų prieš Ukrainą (Apklausoje pareiškėjas teigė, kad „kariuomenę įvesti reikėjo“), kaltina ir Ukrainą (pareiškėjas teigė, kad dėl karo kalti „banderovcai“).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad į klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. Rusijos aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusija plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui, užsieniečio sąmoninga pozicija teisinant valstybės, kurios pilietis jis yra, įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2274-520/2023 ir kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi VSD Rašte pateiktą informaciją, Apklausą, Sprendimą ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus teismo proceso metu, kitus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog pareiškėjo sąmoninga pozicija, teisinant Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, suteikia pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo pažeidžiamumą ir dėl to jo keliamą grėsmę valstybės saugumui.

32. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Migracijos departamentas Sprendime pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime patikrino Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, papildomai vertino pareiškėjo paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, interesas likti gyventi Lietuvoje negali atsverti nustatytų galinčių kilti grėsmių valstybės saugumui.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

34. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė