edf09f5d-cdf4-46ab-96fd-0a1efca298c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-4368-1063/2017 Proceso Nr. 3-61-3-02278-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 4 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos, Mariaus Bajoro ir Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),             dalyvaujant pareiÅ¡kėjos M. V. atstovei advokatei Lolitai Makauskaitei,             atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Radvilei Bajalytei,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų M.

V. ir A. M. (atstovaujamos įstatyminės atstovės M. V.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjų atstovė pateikė teismui skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. birželio 21 d. sprendimÄ Nr. (15/5-2)11U-874(00937;00938) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikinti pareiÅ¡kėjoms iÅ¡duoti ir iki 2018 m. balandžio 29 d. galiojantys leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

             Nurodė, kad pareiÅ¡kėja M. V. yra UAB „Ahuros“ (iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvęs bendrovės pavadinimas UAB „Nuotraukų laboratorija“), įsteigtos 2014 m. spalio 17 d., akcininkė ir kuriai priklauso 1/3 bendrovės kapitalo dalis. PareiÅ¡kėja UAB „Ahuros“ dirba pardavimų direktorės pareigose.             Pagrįsdama Sprendimo neteisėtumÄ nurodė, kad Sprendimas yra priimtas vadovaujantis tikrovės neatitinkančiais duomenimis.

PareiÅ¡kėjos teigimu, Sprendime nepagrįstai teigiama, kad Departamento tyrimo atlikimo metu UAB „Ahuros“ buvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau jiems nuo 2017 m. kovo mėn. nėra mokamas darbo užmokestis, o prieÅ¡ tai jiems buvo įformintas nedraudiminis laikotarpis. PrieÅ¡taraudama Å¡iems argumentams pažymėjo, jog Å¡iÄ informacijÄ paneigia Sodros pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad visi darbuotojai bendrovėje dirba visÄ darbo dienÄ , darbo sutartyse nurodyta darbo diena – 8 val. 5 dienos per savaitę.

Duomenys apie draudiminį įvykį taip pat neatitinka tikrovės. Nesutiko, kad darbuotojams nebuvo ir nėra mokamas darbo užmokestis. Pažymėjo, kad Å¡ia aplinkybę paneigia su skundu pateikti atlyginimų skaičiavimo žiniaraščiai.              Dėl darbo užmokesčio sumažinimo iki 10 Eur nurodė, kad Å¡i aplinkybė buvo sÄ lygota iÅ¡imtinai pareiÅ¡kėjai priklausančio verslo pagalbos tikslais. Nuo 2016 m. pareiÅ¡kėja pradėjo vykdyti kitÄ veiklÄ , susijusiÄ su maisto gaminimu.

Pradėta veikla pareikalavo papildomų iÅ¡laidų, todėl pačiai sau iÅ¡mokėti didesnį atlyginimÄ nebuvo racionalu ir ekonomiÅ¡ka. PareiÅ¡kėjo nuomone, sumažintas darbo užmokestis negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir negauna realių pajamų. Sutiko, kad bendrovės įsiskolinimas biudžetui buvo fiksuotas teisingai, tačiau Å¡i aplinkybė taip pat neturėtų bÅ«ti vertinama, kaip atskiras faktas, o turėtų bÅ«ti vertinama kompleksiÅ¡kai su kitomis aplinkybėmis.

Pažymėjo, kad pradėjus naujÄ veiklÄ , skola biudžetui buvo iÅ¡augusi iki 2 259,02 Eur, tačiau dar iki priimant SprendimÄ skola buvo sumažinta iki 1 047,78 Eur, kas atitinkamai reikÅ¡tų, kad bendrovė dar iki priimant SprendimÄ vykdė veiklÄ , tame tarpe ir įsipareigojimus biudžetui.              Pažymėjo, kad Sprendimas priimtas neiÅ¡tyrus visų ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl laikytinas nepagrįstu.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.

             Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (II t. b. l. 1–6) argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.             Pažymėdami faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad pareiÅ¡kėja 2016 m. vasario 29 d., tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybÄ (toliau – ir Migracijos valdyba) su praÅ¡ymu pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ä®vertinus pateiktus dokumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, 2016 m balandžio 29 d. pareiÅ¡kėjai M. V., atitinkamai ir jos nepilnametei dukrai, buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2018 m. balandžio 29 d.              Nurodė, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, nustačius, kad pareiÅ¡kėja ir UAB „Ahuros“ neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes bendrovėje nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių, ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2017 m. birželio 21 d. Sodros duomenimis, bendrovės darbuotojai nuo 2017 m. kovo mėn. negavo darbo užmokesčio. PareiÅ¡kėjos su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pateiktoje darbo sutartyje buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis – 477,87 Eur, tačiau gavus leidimÄ laikinai gyventi, darbo užmokestis iÅ¡ karto buvo sumažintas iki 10 Eur, todėl buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbo užmokestį, o nuo 2017 m. kovo mėn. jai iÅ¡ viso nebuvo mokamas darbo užmokestis.

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjai buvo pritaikyti Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 7 punktuose nustatyti atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje pagrindai.              Pažymėjo, kad esant įtarimų dėl UAB „Ahuros“ veiklos buvo patikrinti duomenys, susiję su pareiÅ¡kėja ir bendrovės vykdoma veikla. Sprendimo priėmimo dienÄ patikrinus Sodros informacinę sistemÄ buvo nustatyta, kad darbuotojams, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjai, dalį laikotarpio nebuvo mokamas darbo užmokestis, dalį laikotarpio buvo įforminti nedarbingumai.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal surinktus duomenis, Sodra nuo 2017 m. kovo mėn. nedisponavo jokiais duomenimis, jog pareiÅ¡kėjos valdomos įmonės darbuotojams bÅ«tų mokamas darbo užmokestis, buvo priimta iÅ¡vada, kad Sprendimo priėmimo dienÄ bendrovėje nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja ir jos valdoma įmonė neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

Pažymėjo, kad darbo užmokesčio darbuotojams nemokėjimas sukėlė pagrįstas abejones, ar darbuotojai bendrovėje dirba visÄ darbo dienÄ . Pažymėjo, kad priimant SprendimÄ vadovavosi Sprendimo priėmimo dienÄ turimais Sodros duomenimis, tuo tarpu pareiÅ¡kėja į bylÄ pateikė duomenis, kurie buvo įraÅ¡yti po Sprendimo priėmimo dienos.              Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pagrįstai buvo taikytas Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nes pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, įrodančių kitas gaunamas pajamas, kaip tik darbo užmokestį (10 Eur).

PareiÅ¡kėjos Å¡iuo aspektu pateikti įrodymai teisinės reikÅ¡mės neturi, nes vienas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as sudarytas 2016 m. birželio 3 d., t. y. jau po sprendimo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi priėmimo, o kitas iÅ¡raÅ¡as tvirtina apie sÄ skaitos papildymÄ po skundžiamo sprendimo priėmimo. Taip pat nurodė, kad Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymÄ nulėmė aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. negavo darbo užmokesčio, o tai reiÅ¡kia, kad laikotarpiu iki Sprendimo priėmimo (4 mėnesius) pareiÅ¡kėja nebuvo socialiai draudžiama.

             Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai panaikinus leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 3 dalimi, atitinkamai buvo panaikintas ir jos dukrai iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.              Apibendrindami nurodė, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei teismų praktikÄ , k o n s t a t u o j a:

             Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-874(00937;00938), kuriuo buvo panaikinti pareiÅ¡kėjoms M. V. ir A. M. (atstovaujama įstatyminės atstovės M. V.) iÅ¡duoti ir iki 2018 m. balandžio 29 d. galiojantys leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.              Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ketindamas ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, bÅ«dama UAB „Nuotraukų laboratorija“ dalyvė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2016 m. vasario 26 d. pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Departamento Imigracijos reikalų skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir papildomai pateiktus dokumentus, vadovaujantis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. kovo 31 d. priėmė sprendimÄ pakeisti pareiÅ¡kėjai M. V., atitinkamai ir jo dukrai A. M., leidimus laikinai gyventi ir iÅ¡duoti naujus leidimus laikinai gyventi, galiojančius dvejus metus. Migracijos valdyba 2016 m. balandžio 29 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjoms leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galiojančius iki 2018 m. balandžio 29 d.

Leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, kai užsienietis ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas) ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais.             Departamentas vykdydamas pareiškėjos bendrovės kontrolę nustatė, kad UAB „Nuotraukų laboratorija“ (nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Ahuros“) dirbantiems asmenims nuo 2017 m. kovo mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis, o prieš tai darbuotojams buvo įformintas nedraudiminis laikotarpis.

Tuo pagrindu Departamentas sprendė, kad jau nuo 2017 m. sausio 1 d. UAB „Ahuros“ nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių, ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. gegužės mėn., t. y. po leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo, pareiÅ¡kėjai buvo mokamas sumažintas 10 Eur atlyginimas, o nuo 2017 m. kovo mėn., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nebuvo duomenų, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ viso bÅ«tų mokėtas darbo užmokestis.

Tuo pagrindu Departamentas įvertino, kad pareiÅ¡kėja, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi gavimo, apie gaunamÄ darbo užmokestį pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ahuros“ įdarbinti darbuotojai negauna darbo užmokesčio nuo 2017 m. kovo mėn., Departamentas darė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Ahuros“ nevykdo Å«kinės – komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje.              Departamentas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (15/5-2)11U-874(00937;00938) panaikino pareiÅ¡kėjoms iÅ¡duotus ir iki 2018 m. balandžio 29 d. galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

             Skundžiamo Sprendimo teisinis pagrindas – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai bei 7 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Departamentas nustatė, kad pareiÅ¡kėjų atžvilgiu egzistuoja Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 14 punktuose įtvirtinti atsisakymo iÅ¡duoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindai, pagal kuriuos iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas); iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi galiojančio sveikatos draudimÄ patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (7 punktas); iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Å¡iame Ä®statyme nustatytu pagrindu (14 punktas).

Departamentas Ä®statymo 50 straipsnio 7 punkto nuostatÄ taikė nustatęs, kad pareiÅ¡kėja neatitiko Å¡io Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad įmonėje visÄ darbo dienÄ dirbtų ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. BÅ«tent Å¡iuo teisiniu pagrindu rėmėsi atsakovas, inicijuodamas leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedÅ«rÄ .             Vadovaujantis Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalimi, leidimas gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas;

2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamÄ ja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimÄ suteikti jam gyvenamÄ jÄ patalpÄ leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) prireikus pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä .             Sisteminis aptartų teisės nuostatų vertinimas patvirtina, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindus bei Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.             Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos pateikti bei atsakovo surinkti duomenys sudaro pagrįstÄ pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjos nurodomu leidimo gyventi turėjimo tikslu bei teisėta UAB „Ahuros“, kurios akcininkė ji yra, veikla.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į byloje pateiktos raÅ¡ytinės medžiagos visetÄ .             PareiÅ¡kėja kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo PraÅ¡yme pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra nurodžiusi, kad jos pragyvenimo lėšos Lietuvoje – 477,87 Eur darbo užmokestis. Kito pragyvenimo Å¡altinio pareiÅ¡kėja nebuvo nurodžiusi (II t. b. l. 6–14). Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja pateikė 2014 m. spalio 17 d. Darbo sutartį Nr. 2, sudarytÄ tarp darbdavio UAB „Nuotraukų laboratorija“ atstovo ir pareiÅ¡kėjos, kurioje sulygta, kad pareiÅ¡kėja priimama į bendrovės pardavimų direktorės pareigas, jai nustatyta 8 val. darbo dienos trukmė bei numatytas mokėti 477,87 Eur darbo užmokestis (II t. b. l. 35).

Sodros duomenimis (Departamentas rėmėsi 2017 m. birželio 21 d., t. y. Sprendimo priėmimo dienÄ fiksuotais Sodros duomenimis, II t. b. l. 122) nustatyta, kad Darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis pareiÅ¡kėjai buvo mokėtas tik iki 2016 m. sausio 31 d., nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pareiÅ¡kėjai buvo mokamas 350 Eur darbo užmokestis, vėliau nuo 2016 m. balandžio 1 d., t. y. jau po sprendimo pakeisti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi priėmimo (sprendimas pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas 2016 m. kovo 31 d.), pareiÅ¡kėjai buvo mokamas 10 Eur atlyginimas.

Minėta, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu iÅ¡duodamas, kai nėra nustatytų 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių atsisakymo iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pagrindų. Pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjai jau buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, todėl preziumuojama, kad leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ir panaikinimo pagrindai pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti žinomi. PareiÅ¡kėjai savo gera valia nusprendus sau susimažinti atlyginimÄ iki 10 Eur, tokiais sÄ moningais veiksmais pareiÅ¡kėja pati sau sukÅ«rė teisiÅ¡kai nepalankiÄ situacijÄ , kuriÄ Departamentas turėjo teisę vertinti, kaip vienÄ iÅ¡ atsisakymo iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pagrindų, numatytų 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Atitinkamai ir kaip teisinį pagrindÄ , suteikiantį teisę panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas ginÄÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio byloje, be kita ko yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Darbo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali bÅ«ti mažesni už Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus minimaliuosius dydžius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. A-3331-662/2017).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 1240, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. minimali mėnesinė alga buvo numatyta 350 Eur, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644, nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga numatyta 380 Eur, tuo tarpu pareiškėjos susimažintas atlyginimas iki 10 Eur ne tik neatitiko to laikotarpio mėnesinės minimalios algos dydžio, tačiau ir vertintinas neadekvačiu (prieštarauja protingumo kriterijams) vien tik būtiniausių asmens poreikių tenkinimo aspektu.

PareiÅ¡kėjos į byla pateikti sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai apie jai pervestas pinigines lėšas (I t. b. l. 27, 28) iÅ¡ kitų Å¡altinių nepatvirtina, kad Å¡ios pervestos lėšos yra skirtos bÅ«tent pareiÅ¡kėjos ir jos dukters pragyvenimui. PareiÅ¡kėja nei PraÅ¡yme pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nei kitu bÅ«du Departamento neinformavo apie galimas gauti pinigines lėšas pragyvenimui iÅ¡ kitų Å¡altinių, todėl Departamentas pagrįstai Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų nevertino kaip pateisinančių pareiÅ¡kėjos pragyvenimo lėšas, negaunant Darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio.

Vertinant pateiktus sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us pastebėtina, kad jie tvirtina apie pareiÅ¡kėjos turimÄ piniginių lėšų likutį dar 2016 m. birželio 10 d., o 13 700 Eur suma į pareiÅ¡kėjos sÄ skaitÄ buvo pervesta jau po skundžiamo sprendimo priėmimo dienos. Taigi pateikti sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai neatspindi, kokia reali pareiÅ¡kėjos finansinė padėtis buvo skundžiamo sprendimo priėmimo dienÄ (2017 m. birželio 21 d.). Pabrėžtina, kad Ä®statyme nėra nustatyta iÅ¡imčių, kurioms esant į Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes neatsižvelgiama.

Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies nuostata yra imperatyvaus pobÅ«džio, todėl užsieniečio neatitikimas bent vienam Å¡ioje nuostatoje įtvirtintam teisiniam pagrindui, kaip Å¡iuo atveju įtvirtintam Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Departamentui leidžia priimti SprendimÄ â€“ panaikinti užsieniečiui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi nustačius vien tiktai, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu negavo Darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio, o iki 2017 m. kovo mėn. gautas darbo užmokestis buvo mažesnis, nei minėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytas minimalus, taip pat pateiktais sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais neįrodžius, kad Sprendimo priėmimo dienai pareiÅ¡kėja turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios aplinkybės leido Departamentui nuspręsti, kad pareiÅ¡kėja neturi pakankamai pragyvenimo lėšų (Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o tai yra pagrindas panaikinti pareiÅ¡kėjai ir jos dukrai Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu iÅ¡duotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

             Sodros duomenimis (2016 m. birželio 21 d.) Departamentas taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjai, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iÅ¡ viso nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nesant oficialių duomenų apie pareiÅ¡kėjai mokamÄ darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki Sprendimo priėmimo dienos, atitinkamai nebuvo duomenų ir apie tai, ar pareiÅ¡kėja yra draudžiama privalomuoju sveikatos draudimu. Departamentas Å¡iÄ aplinkybę įvertino kaip atitikimÄ Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintam pagrindui, kurio konstatavimas taip pat lemia iÅ¡duoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimÄ (Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu prieÅ¡taraudama Å¡iam teisiniam pagrindui nurodė, kad turint skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, Sodra buvo priėmusi sprendimÄ neįraÅ¡yti į RegistrÄ duomenų apie UAB „Achuros“ dirbantiems darbuotojams (apdraustiesiems) apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir duomenų apie sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSDÄ®) už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 21 d. (Sprendimo priėmimo diena).

Byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raÅ¡tas (į Departamento 2017 m. liepos 26 d. paklausimÄ Nr. 10K-31109) tvirtina, kad VSDFV skyrius nustatęs, jog bendrovė (draudėjas) VSD įmokų nemokėjo 3 mėnesius iÅ¡ eilės, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalimis priėmė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos bendrovė veiklos nevykdo. Tuo pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius priėmė 2017 m. gegužės 12 d. sprendimÄ Nr. (7.1E)5-27-6304, kuriuo nusprendė neįraÅ¡yti į RegistrÄ pateiktų praneÅ¡imų apie apdraustuosius ir apie sumokėtas VSD įmokas už 2017 m. kovo ir balandžio mėnesius, iki iÅ¡nyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo.

VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (7.1E)5-27-8337 nusprendė neįraÅ¡yti į RegistrÄ bendrovės apdraustųjų draudžiamųjų pajamų ir VSD įmokų taip pat ir už 2017 m. gegužės mėnesį. PareiÅ¡kėjos bendrovei sumokėjus skolÄ VSDF biudžetui, taip pat kitas įmokas, bendrovės pateikti duomenys už 2017 m. kovo – gegužės mėn. į RegistrÄ buvo įraÅ¡yti VSDFV skyriaus 2017 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (7.1E)5-27-10091. PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu teisingai nurodė, kad savarankiÅ¡kÄ sprendimÄ Ä¯ RegistrÄ neįraÅ¡yti duomenų apie UAB „Achuros“ dirbančius darbuotojus (apdraustuosius) ir duomenų apie sumokėtas VSD įmokas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 21 d. priėmė VSDFV Vilniaus skyrius, tačiau, kaip matyti iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus raÅ¡to turinio, duomenų į RegistrÄ už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės mėn. perkėlimas tik 2017 m. liepos 17 d. sprendimu, t. y. jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, iÅ¡skirtinai sÄ lygotas pareiÅ¡kėjos valdomos bendrovės veiksmų (neveikimo).

Taigi neginčytinai nustačius, kad Sprendimo priėmimo dienÄ nesant Registre įvestų duomenų apie pareiÅ¡kėjos bendrovėje dirbančius apdraustuosius, tame tarpe apie pareiÅ¡kėjÄ , už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės mėn., Å¡i faktinė aplinkybė leido Departamentui priimti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2017 m. birželio 21 d., neturėjo galiojančio sveikatos draudimo. Atkreiptina, jog pareiÅ¡kėjos teisinė padėtis (užsienietė turinti leidimÄ gyventi) tiesiogiai susijusi ir su bendrovės apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų vykdymu juose nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiÅ¡kėja, kaip bendrovės akcininkė ir direktorė pardavimams, taip pat turėjo pareiga domėtis, kad visi reikalingi duomenys apie bendrovę bÅ«tų pateikti savalaikiai.

Darytina iÅ¡vada, kad Registre nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjos gaunamÄ darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki Sprendimo priėmimo dienos, Departamentas pagrįstai nustatė Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintÄ atsisakymo užsieniečiui iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi pagrindÄ .             Departamentui nustačius, kad bendrovėje įdarbintiems darbuotojams nuo 2017 m. kovo mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis, Departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiÅ¡kėja, kuri yra UAB „Achuros“ akcininkė ir direktorė pardavimams, neatitiko ir Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, kad įmonėje visÄ darbo dienÄ dirbtų ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

PareiÅ¡kėjai Å¡ių aplinkybių neįrodžius prieÅ¡ingai (Sprendimo priėmimo dienai Registre nebuvo duomenų apie UAB „Achuros“ dirbantiems darbuotojams apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir duomenų apie sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas), darytina iÅ¡vada, kad Departamentas Ä®statymo 50 straipsnio 7 punkto nuostatÄ taikė pagrįstai. Departamentas priimdamas SprendimÄ pagrįstai rėmėsi oficialiais Registre esančiais duomenimis, o ne pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateiktais Darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščiais (I t. b. l. 15–24).

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad Departamentas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas (pareiÅ¡kėjos turėto leidimo panaikinimo teisinis pagrindas įrodytas), reglamentuojančias leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo ir panaikinimo pagrindus ir tvarkÄ , todėl priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiÅ¡kėja M. V. neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte iÅ¡dėstytų sÄ lygų, kurių pagrindu jai ir jos dukrai buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a:

             PareiÅ¡kėjų M. V. ir A. M. (atstovaujamos įstatyminės atstovės mamos M. V.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. TeisėjaiBronius JanuÅ¡ka Marius Bajoras Tomas Blinstrubis