2017-04-25 Nr. AB-9261-3-61-3-04888-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-148-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04888-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 19.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Apsaugos komanda“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2014 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą (toliau – ir atsakovas, Centras) priimti jo 2014 m. rugsėjo 25 d. popierine forma sudarytame akcininkų sąraše pateiktus jo akcininkų duomenis bei ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1R-29 patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 13.6.5 punkte ta apimtimi, kuria nustatyta pareiga uždarosioms akcinėms bendrovėms Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje teikti įvykio, kuris fiksuojamas įgyjant akcijas iš kito asmens, įgyjant akcijas įsteigus bendrovę ar padidinus jos įstatinį kapitalą, perleidžiant ar anuliuojant akcijas, duomenis atitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5–6 punktų nuostatas, numatančias, kad uždarųjų akcinių bendrovių sąraše turi būti nurodoma akcijų įsigijimo data, akcijų skaičius pagal akcijų klases ir akcijų perleidimo data.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčas kilo dėl duomenų apie akcininkus pateikimo apimties ir būdo. 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu pareiškėjas pateikė atsakovui popierine forma sudarytą akcininkų sąrašą ir prašė priimti jame pateiktus duomenis apie Bendrovės akcininkus, tačiau atsakovas 2014 m. spalio 8 d. raštu Nr. (1.11.22)s-4034 pateiktą sąrašą priimti atsisakė, nurodydamas, kad duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus turėjo būti pateikti elektronine forma per Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą. Pareiškėjas, iki pateikdamas atsakovui popierine forma sudarytą savo akcininkų sąrašą, bandė duomenis apie savo akcininkus pateikti elektronine forma, tačiau to padaryti nepavyko, nes teikiant duomenis elektronine forma buvo prašoma pateikti daugiau duomenų nei reikalaujama pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti jo akcininkų sąraše nurodytus akcininkų duomenis. Teikiamų duomenų apie juridinio asmens dalyvius (akcininkus) apimtį reglamentavo skirtingos galios teisės aktai – Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalis ir Nuostatų 13.6 punktas. Pateikiamų duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus sąrašas Akcinių bendrovių įstatyme buvo baigtinis (akcininkų akcijų įsigijimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases, ir akcijų perleidimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases), pateikti kokius nors kitus duomenis Akcinių bendrovių įstatymas nereikalavo. Nuostatų 13.6.5 punkte reikalaujama, kad uždarosios akcinės bendrovės teiktų duomenis apie kiekvieno akcininko turimų akcijų įsigijimo arba perleidimo būdą. Galimybė įvesti vien tik akcininko akcijų įsigijimo datą, nurodant akcijų skaičių pagal klases ir akcijų perleidimo datą, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases, nepažymint akcijų įsigijimo ar perleidimo būdo, Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje nesudaryta. Taigi, šioje sistemoje nustatytas perteklinis reikalavimas – pateikti duomenis, kurių Akcinių bendrovių įstatymas nereikalavo teikti, ir tai pareiškėjui užkirto kelią pateikti visus kitus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytus duomenis apie savo akcininkus. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, jog Nuostatų 13.6.5 punktas prieštaravo Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalių 5–6 punktams.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų lygmuo buvo realizuotas reliacinės duomenų bazės valdymo sistemos pagrindu, kuriame išskirtas duomenų saugojimo sluoksnis, apibrėžiantis duomenų saugojimo schemas ir logiką. Privalu, kad saugomi duomenys atitiktų nustatytas taisykles, pagal kurias tikrinamas duomenų patikimumas ir teisingumas. Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema buvo suprojektuota taip, kad, saugant akcijų įgijimo / perleidimo datą, privaloma nurodyti ryšį į konkretų įvykių tipą, ryšį į konkretų akcininką ir kitus sisteminius ryšius, reikalingus duomenų saugojimo istorijai ir atvaizdavimui.

Sistemiškai techniškai neįmanoma nustatyti bei atskirti įvykių, kurie iš esmės reiškė skirtingas prasmes, o reliacinė duomenų bazės valdymo sistema privalėjo užtikrinti patikimus duomenis, lyginamus su bendru akcijų skaičiumi bendrovėje. Dėl pareiškėjo nurodytų perteklinių duomenų pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje atsakovas pažymėjo, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos kūrimo stadijoje akcijų įgijimas ir perleidimas, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo normomis, buvo išskaidyti ir susieti su šiais įvykių tipais pagal akcijų gavimo ir netekimo būdą:

įgijimas įsteigus bendrovę arba padidinus įstatinį kapitalą, įgijimas iš kito asmens, perleidimas, anuliavimas. Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti duomenys, kuriant minėtą sistemą, turėjo būti susieti su konkrečiu įvykio tipu siekiant užtikrinti sistemoje kaupiamų duomenų teisingumą, tikslumą ir išsamumą. Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 8 dalyje aiškiai nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo duomenis turi teikti šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.

Nuostatų III skyriuje išdėstyti visi Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiami duomenys, be kurių sistema negalėtų tinkamai veikti. Nuostatų 13.6.5.1 punkte nurodytas įvykio tipas buvo Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiamas duomuo. Šios sistemos teikiamuose išrašuose duomenys apie akcijų įsigijimo būdą neskelbiami. Vadovaujantis Nuostatų 8 punktu, duomenys Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje teikiami tik elektroniniu būdu. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo prašymas jį įpareigoti priimti Bendrovės popierine forma sudarytame akcininkų sąraše pateiktus akcininkų duomenis neturėjo teisinio pagrindo ir negalėjo būti įvykdytas, nes Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tokios galimybės nebuvo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Apsaugos komanda“ skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui Nuostatuose nustatyta tvarka, kurioje įtvirtinta, jog duomenų teikėjai duomenis apie juridinių asmenų dalyvius privalo teikti tik elektronine forma (Nuostatų 8 p.). Vadinasi, Centras neturėjo teisės uždarųjų akcinių bendrovių duomenis apie juridinių asmenų dalyvius priimti popieriniu būdu, todėl, 2014 m. spalio 8 d. raštu Nr. (1.11.22.)s-4034 atsisakydamas priimti pareiškėjo popieriniu būdu teiktus duomenis apie akcininkus, Centras tinkamai įgyvendino Nuostatų 8 punkto nuostatas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtina, jog uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąraše turi būti nurodyta akcijų įgijimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases, ir akcijų perleidimo data, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases. Tačiau, tinkamam Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos funkcionavimui ir tinkamam duomenų kaupimo užtikrinimui, pagal ankščiau nurodytų Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas, akcijų įgijimo ir perleidimo datos buvo susietos su konkrečiu įvykio tipu. Taigi, tai nelaikytina pertekliniu duomenų teikimu, kadangi taip tik papildomai tikslinami esminiai (akcijų įgijimo ir perleidimo datų) duomenys. 2013 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Centro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovų pasitarimo dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje naudojamų įvykių tipų, kai keičiasi uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius, suderinimo metu pasiektas susitarimas dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje nustatomų keturių įvykių tipų: įgijimas įsteigus bendrovę arba padidinus įstatinį kapitalą, įgijimas iš kito asmens, perleidimas, anuliavimas. Be to, atsakovas nurodė, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos teikiamuose išrašuose duomenys apie akcijų įsigijimo būdą neskelbiami, tai įrodė Centro direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. v-142 patvirtinta Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašų ir prašymų struktūra.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Nuostatų 13.6.5 punkto atitikimą Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalių 5–6 punktams, kadangi teismui nagrinėjant bylą nekilo abejonių dėl Nuostatų 13.6.5 punkto teisėtumo.

III. Pareiškėjas UAB „Apsaugos komanda“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo inicijuoti tyrimą, ar Nuostatų 13.6.5 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta pareiga uždarosioms akcinėms bendrovėms Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje teikti įvykio, kuris fiksuojamas įgyjant akcijas iš kito asmens, įgyjant akcijas įsteigus bendrovę ar padidinus jos įstatinį kapitalą, perleidžiant ar anuliuojant akcijas, duomenis atitiko Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5–6 punktų nuostatas.

Pareiškėjo nuomone, teismo išvada, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiami duomenys nelaikytini perteklinių duomenų teikimu, nes šiais duomenimis tik papildomai tikslinami esminiai (akcijų įgijimo ir perleidimo datų) duomenys, buvo nepagrįsta. Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje teikiamų duomenų apimtį, nenurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės, sudarydamos savo akcininkų sąrašą, turėtų jame nurodyti kiekvieno savo akcininko akcijų įsigijimo ar netekimo būdą. Tai, kad šie reikalaujami pateikti duomenys nebuvo tikslinantys, akivaizdu, nes iki įdiegiant Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą popierine forma sudaromame akcininkų sąraše akcininko akcijų įgijimo / perleidimo būdo pareiškėjas niekada neteikė, nes Akcinių bendrovių įstatymas tokių duomenų kaupti ir fiksuoti neįpareigojo ir šiuo metu neįpareigoja. Tokius duomenis kaupti įpareigojo Nuostatai, kurių pagrindu ir įdiegta Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema. Nuostatais buvo išplėstas Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas baigtinis teiktinų duomenų apie akcininkus sąrašas, o tai neteisėta, nes Nuostatai tebuvo poįstatyminis teisės aktas, priimtas remiantis Akcinių bendrovių įstatymu, ir negalėjo pakeisti paties įstatymo normų arba nustatyti naujų teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Tai, kad šie papildomai kaupiami duomenys atsakovo nebus skelbiami, nedarė tokios nuostatos teisėta.

Pareiškėjas pažymėjo, jog teismo išvada, kad atsakovas, atsisakydamas priimti pareiškėjo popieriniu būdu pateiktus akcininkų duomenis, tinkamai įgyvendino Nuostatų 8 punkto nuostatas, nepagrįsta. Teismas neįvertino, kad Nuostatų pagrindu įdiegtoje Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje, kurioje duomenys apie akcininkus teikiami tik elektroniniu būdu, nebuvo galimybės įvesti vien tik akcininko akcijų įgijimo datą, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases ir akcijų perleidimo datą, nurodant akcijų skaičių pagal akcijų klases, nepažymint akcijų įsigijimo ar perleidimo būdo. Dėl šios sistemos neatitikimo Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalies reikalavimams, pareiškėjui užkertamas kelias elektroniniu būdu pateikti apskritai bet kokius akcininkų duomenis. Tinkamai įgyvendinti savo prievolę pateikti duomenis apie savo akcininkus tiek, kiek jų numatyta Akcinių bendrovių įstatyme, pareiškėjas galėjo tik popierine forma.

Pareiškėjo vertinimu, teismo išvada, kad nebuvo pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Nuostatų 13.6.5 punkto atitiktį Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5–6 punktams, nepagrįsta, nes abejonės dėl papildomų perteklinių duomenų teikimo buvo akivaizdžios. Šiuo metu teikiamų duomenų apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus apimtį nustatė skirtingos galios teisės aktai – Akcinių bendrovių įstatymas ir Nuostatai. Šiuose teisės aktuose įtvirtintos normos buvo konkuruojančios. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose konstatavo, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog teismas, spręsdamas dėl šio pareiškėjo prašymo, pažeidė procesinės teisės normas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio 2 dalis nustatė, kad prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi, o kitos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos suponavo išvadą, jog tokia teismo nutartimi galėjo būti priimti dviejų rūšių procesiniai sprendimai: 1) atmesti prašymą; arba 2) pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Tokios nutarties teismas nepriėmė, o keliamą klausimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo išsprendė tik skundžiamu 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti duomenys, kuriant Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą, turėjo būti susieti su konkrečiu įvykio tipu tam, kad būtų užtikrintas Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiamų duomenų teisingumas, tikslumas ir išsamumas. Be to, įstatymo leidėjas Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 8 dalyje aiškiai nurodė uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo duomenis teikti šios sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų III skyriuje išdėstyti visi Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiami duomenys, be kurių sistema negalėtų tinkamai veikti. Nuostatų 13.6.5.1 punkte, kaip vienas iš daugelio Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiamų duomenų, įvardijamas ir įvykio tipas pagal akcijų gavimo ar netekimo būdą, todėl akivaizdu, kad „Įvykio tipas“ buvo sistemoje kaupiamas duomuo. Vadovaujantis Nuostatų 8 punktu, duomenys Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje teikiami tik elektroniniu būdu, teikti duomenis bet kokia kita forma nebuvo galimybės. Svarbu pažymėti ir tai, jog šioje sistemoje teikiamuose išrašuose duomenys apie akcijų įgijimo būdą neskelbiami. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos kūrimą ir veiklos funkcionavimo principus reglamentavo ne tik Akcinių bendrovių įstatymas, bet ir kiti teisės aktai, todėl analizuoti susidariusią situaciją reikėtų sistemiškai, visų reguliuojančių teisės aktų kontekste.

Atsakovas pažymėjo, jog Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalyje aptariami esminiai akcininkų sąrašo duomenys, o tikslinantys ir informacinės sistemos funkcionalumą bei duomenų išsamumą užtikrinantys duomenys kaupiami Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. Pareiškėjo argumentai, kad Nuostatų 13.6.5.1 punkte reikalaujami pateikti duomenys apie įvykio tipą nebuvo tikslinantys, nes iki Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos popierine forma sudaromame akcininkų sąraše akcininko akcijų įgijimo / perleidimo būdo niekada neteikė, nebuvo pagrįsti, nes galimybės popieriniu būdu teikti duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai nebuvo ir nėra. Popierinis dokumentas – akcininkų sąrašas, buvo teikiamas Juridinių asmenų registrui, o akcininkų duomenys Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami. Sukūrus ir įteisinus Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą, popierinio akcininkų sąrašo Juridinių asmenų registrui teikti nereikėjo. Poreikis detalizuoti ir tikslinti akcininkų sąrašo duomenis iškilo kuriant Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimus. Sistemiškai įvertinus Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5–6 punktus, Nuostatų 13.6.5 punktą bei kitų su kreipimusi susijusių teisės aktų turinį, darytina išvada, kad Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 5–6 punktai neprieštaravo Nuostatų 13.6.5 punktui. Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 8 dalis, t. y. aukštesnės galios teisės aktas, apibrėžė pareigą pateikti akcininkų sąrašo duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai šios sistemos nuostatų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad, pateikiant akcininkų sąrašą šiai sistemai, papildomai prašoma nurodyti akcijų įgijimo būdą, traktuotina kaip informacija, tikslinanti esminius duomenis.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą ir inicijuoti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 1R-231 „Dėl juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (2014 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 1R-29 redakcija) 13.6.5.1 punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiami duomenys apie įvykio tipą (įgijimas iš kito asmens, įgijimas įsteigus bendrovę ar padidinus jos įstatinį kapitalą, perleidimas, anuliavimas) pagal akcijų gavimo ar netekimo būdą, atitikties Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 daliai (5‑6 punktams), taip pat konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos principams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis teisės norma (Nuostatų 13.6.5.1 punktu), dėl kurios teisėtumo kilo abejonių, t. y. ar ji atitiko Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalį (neprieštaravo aukštesnės galios teisės akte įtvirtintoms nuostatoms), taip pat ar ji neprieštaravo konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos principams tuo aspektu, jog poįstatyminiame teisės akte galbūt įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuris galėjo būti nustatytas tik įstatyme. Teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose (nutartyse) taip pat yra nurodęs, kad poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, susipažinus su ginčo išsprendimui aktualiu teisiniu reguliavimu bei bylos medžiaga, kilo abejonių, ar Nuostatų 13.6.5.1 punktas, kuriame numatytas nagrinėjamam ginčui aktualus duomenų apie įvykio tipą (įgijimas iš kito asmens, įgijimas įsteigus bendrovę ar padidinus jos įstatinį kapitalą, perleidimas, anuliavimas) pagal akcijų gavimo ar netekimo būdą kaupimas Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje, atitiko Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalį, neprieštaravo konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos principams. Be to, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kilo reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Taigi, nagrinėjamoje byloje egzistavo poreikis patikrinti, ar Nuostatų 13.6.5.1 punktas atitiko Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 dalį, neprieštaravo konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos principams tuo aspektu, jog poįstatyminiame teisės akte galbūt įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuris galėjo būti nustatytas tik įstatyme (išplėtė privalomų pateikti duomenų sąrašą apie akcininkus).

V. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo norminę administracinę bylą Nr. I-16-520/2016 ir 2016 m. spalio 6 d. sprendimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų 13.6.5.1 punktas (2014 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 1R-29 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiami duomenys apie įvykio tipą (įgijimas iš kito asmens, įgijimas įsteigus bendrovę ar padidinus jos įstatinį kapitalą, perleidimas, anuliavimas) pagal akcijų gavimo ar netekimo būdą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 daliai (2013 m. lapkričio 14 d. įstatymo Nr. XII-594 redakcija). Šį sprendimą Teisės aktų registre nurodyta paskelbti 2017 m. balandžio 5 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog, kadangi aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, išnyko, buvo pagrindas bylą atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. XII-2399 redakjcija). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento 2014-10-08 sprendimo Nr. (1.11.22.)s-4034 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, jog UAB „Apsaugos komanda“ 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 20114-03178 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, kuriuo prašė priimti akcininkų sąraše pateiktus akcininkų duomenis. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją, kad vadovaujantis ABĮ 411 straipsnio 2 dalimi ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-02-10 įsakymo Nr. 1R-29 „Dėl teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 1R-231 „Dėl juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, 13.6 ir 8 punktais, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus turi būti pateikti elektronine forma į JAD informacinę sistemą.

Nagrinėjant administracinę bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas yra priimtas remiantis teisės norma (Nuostatų 13.6.5.1 punktas), dėl kurios teisėtumo kyla abejonių, t. y. ar ji atitinka ABĮ 411 straipsnio 2 dalį (neprieštarauja aukštesnės galios teisės akte įtvirtintoms nuostatoms), taip pat neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos principams tuo aspektu, jog poįstatyminiame teisės akte galbūt įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuris gali būti nustatytas tik įstatyme.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą ir inicijuoti norminio teisės akto tyrimą, siekiant ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-10-11 įsakymo Nr. 1R-231 „Dėl juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-02-10 įsakymo Nr. 1R-29 redakcija) 13.6.5.1 punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad JAD informacinėje sistemoje kaupiami duomenys apie įvykio tipą (įgijimas iš kito asmens, įgijimas įsteigus bendrovę ar padidinus jos įstatinį kapitalą, perleidimas, anuliavimas) pagal akcijų gavimo ar netekimo būdą, atitikties Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 daliai (5-6 punktams), taip pat konstituciniams teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos principams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. spalio 5 d. sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų 13.6.5.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 1R-29 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje kaupiami duomenys apie įvykio tipą (įgijimas iš kito asmens, įgijimas įsteigus bendrovę ar padidinus jos įstatinį kapitalą, perleidimas, anuliavimas) pagal akcijų gavimo ar netekimo būdą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 daliai (2013 m. lapkričio 14 d. įstatymo Nr. XII-594 redakcija).

Atsakovas, atsisakydamas priimti akcininkų sąraše pateiktus akcininkų duomenis, taikė Tvarkos nuostatas, kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimu nurodyta apimtimi buvo pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnio 2 daliai (2013 m. lapkričio 14 d. įstatymo Nr. XII-594 redakcija), suponuojančiam teisės aktų hierarchiją. Teismas ginčo byloje negali taikyti norminio akto (ar jo dalies), kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir aukštesnės galios teisės aktui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 116 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad duomenis apie akcininkus negalima pateikti elektronine forma (reikalaujama pateikti daugiau duomenų), atsakovas VĮ Registrų centras šioje administracinėje byloje įpareigotinas priimti pateiktus akcininkų duomenis popierine forma.

Atsakovas VĮ Registrų centas 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (1.11.12.)s-3116 prašo apeliacinės instancijos teismą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 12 punktu, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Seimas priims Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles. Šio įstatymo 99 straipsnyje pateiktas baigtinis administracinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas, tarp kurių atsakovo nurodyto sustabdymo pagrindo nėra. Dėl šios priežasties VĮ Registrų centras prašymas netenkintinas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis). Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ skundą tenkinti ir įpareigoti VĮ Registrų centras priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ 2014 m. rugsėjo 25 d. popierine forma sudarytame akcininkų sąraše pateiktus jos akcininkų duomenis.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan