edf0080e-e907-48b8-ad98-af423f50484c · Å iaulių apygardos teismas

                                       Civilinė byla Nr. e2A-525-372/2015                                       Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02117-2014-4                                       Procesinio sprendimo kategorija 30.2.;30.9.1.; 121.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 19 d.Å iauliai           Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),          teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų O.

L. K., Edvino A. K. ir J. K. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-48-169/2015, pagal ieÅ¡kovų V. R. ir I. P. ieÅ¡kinį atsakovams O. L. K., E. A. K., J. K. ir G. S., trečiajam asmeniui KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos dėl dalies žemės sklypo atidalinimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: I. Ginčo esmė          I. V. R. ir I. P. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė :        1.Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės V.

R. priklausančius 0,2472 ha iÅ¡ 3,8000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pagal pridedamÄ projektÄ (projekte pažymėtas sklypas Nr. 2);        2. Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės I. P. priklausančius 0,1327 ha iÅ¡ 3,8000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pagal pridedamÄ projektÄ (projekte pažymėtas sklypas Nr. 3);        3. Priteisti jiems iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.Trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos pateikė atsiliepimÄ ir nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruoto valstybės saugomo kultÅ«ros paveldo objekto – P. vilnų karÅ¡yklos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieÅ¡kovui V.

R., teritorijÄ . 1996 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 104 minėtas objektas, pavadinimu P. vandens malÅ«nas–karÅ¡ykla–verpykla (kodas – S159), buvo įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registro statinių sÄ raÅ¡Ä , nustatytas teritorijos plotas – 2,3 ha. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. Ä®V-190 1.4 punktu P. vandens malÅ«nas–karÅ¡ykla–verpykla (kodas – S159) pripažintas valstybės saugomu kultÅ«ros paveldo objektu. 2014 m. kovo 31 d. aktu Nr. KPD-AV-680 Departamento antroji nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba, nutarusi patikslinti KultÅ«ros vertybių registre registruotos minėtos vertybės duomenis, objektui suteikė naujÄ pavadinimÄ â€“ P. vilnų karÅ¡yklos pastatas ir apibrėžė teritorijos ribas – 9 232 kv. m.

Trečiojo asmens nuomone, pasikeitus KultÅ«ros vertybių registre registruoto objekto vertingosioms savybėms ir teritorijos riboms, projektas, kurio pagrindu ieÅ¡kovai kelia reikalavimus nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ teismui priimant sprendimÄ , turėtų bÅ«ti pakoreguotas pagal naujus objekto duomenis. Teismo posėdyje trečiojo asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos atstovas nurodė, jog ieÅ¡kovų parengtas žemės sklypo padalijimo projekto sprendinių brėžinys atitinka įstatymo reikalavimus ir galėtų bÅ«ti pateiktas derinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.Atidalino iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės V. R. priklausančius 0,2472 ha iÅ¡Â 3,8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo padalijimo projekto sprendinių brėžinį ir jo priedÄ Nr. 1 (projekte pažymėta sklypas Nr. 2);Atidalino iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės I. P. priklausančius 0,1327 ha iÅ¡ 3,8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo padalijimo projekto sprendinių brėžinį ir jo priedÄ Nr. 1 (projekte pažymėta sklypas Nr. 3).Priteisė iÅ¡ atsakovų O.

L. K., Edvino A. K., J. K. ir G. S. po 109,18 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui V. R., po 7,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei I. P., bei po 2,56 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. papildomu sprendimu iÅ¡ atsakovų priteista ieÅ¡kovui V. R. po 39,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų.

Bendraturčiams nesusitarus dėl turto atidalinimo ir jiems pareiÅ¡kus siÅ«lymus, kokiu bÅ«du, proporcijomis, tvarka turėtų bÅ«ti atidalytas turtas, teismas nustato atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sÄ lygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės bendraturčių sutarimu arba jei nesutariama dėl atidalinimo bÅ«do – pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalinimo natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jei negalima atidalyti bendraturčio dalies natÅ«ra, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Teismas turi siekti, kad bendraturčiai iÅ¡naudotų visas galimybes derindami savo valiÄ dėl atidalinimo. Negali bÅ«ti ginami vieno bendraturčio (jų grupės) interesai prieÅ¡ kitų bendraturčių interesus. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas atidalinimo bÅ«das yra priimtiniausias. Kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitus atidalinimo variantus. Teismas nustatė, kad 3,80 ha žemės sklypas dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovams ir atsakovams. Jis patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruoto valstybės saugomo kultÅ«ros paveldo objekto – P. vilnų karÅ¡yklos pastato, nuosavybės teise priklausančio ieÅ¡kovui V.

R., teritorijÄ . Objektas 1996 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 104 kaip P. vandens malÅ«nas-karÅ¡ykla-verpykla buvo įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registro statinių sÄ raÅ¡Ä , nustatant 2,3 ha saugomos teritorijos plotÄ , o 2005 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro įsakymu Nr. Ä®V-190 1.4 pripažintas valstybės saugomu kultÅ«ros paveldo objektu. 2014 m. kovo 31 d.

KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba priėmė aktÄ Nr. KPD-AV-380, kuriuo patikslino kultÅ«ros vertybių registre registruotos minėtos vertybės duomenis, t. y. suteikė nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei pavadinimÄ P. vilnų karÅ¡yklos pastatas, apibrėžė teritorijos ribas 9232 kv. m. 2014 m. kovo 31 d. P. vilnų karÅ¡yklos pastato apibrėžtų teritorijų ribų plane nurodyta, kad nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė yra vilnų karÅ¡yklos pastatas, nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje esančios vertingosios savybės yra vandens malÅ«no liekanos, malÅ«nininko namo vieta, užtvankos liekanos ir kanalai. 2013 m. birželio 13 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius iÅ¡davė leidimÄ rengti žemės sklypų, kurių bendras plotas 3,80 ha, formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Mažeikių rajono savivaldybės architektÅ«ros ir urbanistikos skyrius 2013 m. liepos 4 d. parengė planavimo sÄ lygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. 2013 m. liepos 25 d. planavimo rengėjas S. Å . apie supaprastinta tvarka rengiamÄ 3,80 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ raÅ¡tu informavo visus atsakovus.

Parengtas žemės sklypo padalinimo projekto sprendinių brėžinys M 1:2000 suderintas su ieškovais, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyriaus vedėjo pavaduotoja O. B., Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D. Š. bei gretimų žemės sklypų savininkais. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. kovo 31 d. aktų vertinimo taryba patikslino minėtame žemės sklype esančios nekilnojamosios kultūros vertybės – vilnų karšyklos pastato teritorijos ribas, šios ribos atitinkamai pakoreguotos ir žemės sklypo padalinimo projekto sprendinių brėžinyje.

Teismas nustatė, kad Å¡alys jau daugelį metų negali susitarti dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3,8 ha žemės sklypo pasidalinimo. Teismo nuomone, ieÅ¡kovo V. R. siekis jam priklausančias 5/76 žemės sklypo dalis visiÅ¡kai atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės motyvuojamas noru tinkamai vykdyti prievolę saugoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį P. vilnų karÅ¡yklos pastatÄ , kuris atsidurtų jam atidalintos žemės sklypo dalyje. Nė viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo padalinimo planÄ 3,80 ha žemės sklypÄ iÅ¡skaidžius, Å¡iam turtui bÅ«tų padaryta kokia nors žala.Atsakovai nurodė, kad buvusios žemės sklypo savininkės J.

K. ir ieškovo V. R. 2013 m. kovo 19 d. sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris. Teismas sprendė, kad šis sandoris nėra nuginčytas nustatyta tvarka, jis yra galiojantis. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad su jais nebuvo derintas žemės sklypų padalinimo projektas, jie nebuvo informuoti, kadangi planavimo rengėjas S. Š. įmonė raštu apie tai pranešė atsakovams. 2014 m. kovo 31 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos priimtas aktas Nr. KPD-AV-380 administracinės teisenos tvarka nebuvo skundžiamas.

Atsakovų argumentas, kad pagal žemės sklypo padalinimo projektÄ valstybės saugojamas kultÅ«ros paveldo objektas P. vandens malÅ«nas-karÅ¡ykla-verpykla bÅ«tų iÅ¡skaidytas į kelias dalis, teismo atmestas, kadangi nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe yra pripažintas tik vilnų karÅ¡yklos pastatas, o likę objektai yra tik nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje esančios vertingosios savybės. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo V. R. ir buvusio žemės sklypo savininko A. K. nesiejo jokie giminystės ryÅ¡iai, jis nėra pastarojo teisių perėmėjas, todėl tarp Å¡alių kilęs ginčas negali bÅ«ti pripažintas kilusiu tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nutraukti bylÄ nėra pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmėApeliaciniu skundu atsakovai O. L. K., E. A. K. ir J. K. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Skundžiamame sprendime teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. kovo 31 d. aktu Nr. KPD-AV-680 atlikto duomenų patikslinimo reikšmės šioje civilinėje byloje, taip pat minėto akto santykio (galimo prieštaravimo) su Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovų išsakytų argumentų, kad galiojančiu Kultūros ministro įsakymu minėta vertybė yra paskelbta saugoma kaip kompleksinė nekilnojamosios kultūros vertybė, kad pats verpyklos-karšyklos pastatas nėra inžinerinis statinys, todėl savaime neturi jokio inžinerinio ir netgi architektūrinio reikšmingumo, ir saugotinas kaip neatsiejama malūno-verpyklos komplekso dalis.2.

Atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad žemės sklypo padalinimo projektas prieÅ¡tarauja įstatymo normoms, kurios nustato nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo objekto nedalumÄ . Taigi, turtui padaryta žala yra preziumuojama įstatymo leidėjo ir nei Å¡alys, nei teismas negali paneigti minėtos prezumpcijos. JÄ paneigti gali tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Atsakovai teismui aiÅ¡kiai nurodė planuojamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu jiems padarytÄ Å¾alÄ , nes bus suvaržytos jų teisės ir teisėti interesai į jiems priklausančius nekilnojamuosius daiktus: malÅ«nÄ , užtvankÄ , kanalÄ , vandens padavimo reguliatorių.

Apribojimai dalinti ir skaidyti nekilnojamÄ jÄ kultÅ«ros vertybę yra ne tik vieÅ¡ojo, bet ir statinių savininkų interesų apsaugos klausimas. V. P. malÅ«no-verpyklos ansamblis sukurtas kaip vienas nedalomas vienetas. Skaidant, vertybė nebetenka saugomos istorinės, inžinerinės ir architektÅ«rinės reikÅ¡mės. Atsakovai yra tiesioginiai buvusių savininkų palikuonys, todėl malÅ«no kompleksas jiems turi ir asmeninę vertę, jie siekia atkurti istorinę komplekso paskirtį. Kanalas, užtvanka, malÅ«nas ir verpykla negali egzistuoti ir bÅ«ti naudojami savarankiÅ¡kai.

Pagal pateikiamus projektinius pasiÅ«lymus atsakovai net negalėtų sausuma prieiti prie jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų. Atstatyti užtvankos ir malÅ«no objektyviai neįmanoma, nesinaudojant ieÅ¡kovui formuojamu sklypu. Atsidalinęs žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas turės galimybę įrengti bet kokios paskirties objektus. Minėtų argumentų teismas iÅ¡ viso nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė bei padarė bylos įrodymams prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nė viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė duomenų apie tai, kad 3,8 ha žemės sklypÄ padalinus, Å¡iam turtui bÅ«tų padaryta žala.3. 2014 m. kovo 31 d.

KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba priėmė aktÄ Nr. KPD-AV-380, kuriuo patikslino kultÅ«ros vertybių registre registruotos minėtos vertybės duomenis, t. y. suteikė nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei pavadinimÄ P. vilnų karÅ¡yklos pastatas, apibrėžė teritorijos ribas 9232 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo Å¡io sprendimo turinio ir juo sukeliamų pasekmių. Teismas nusprendė, kad valstybės saugomas yra tik vilnų karÅ¡yklos pastatas, o jis visas patenka į ieÅ¡kovui projekte formuojamÄ Å¾emės sklypÄ .

Teismas ignoravo Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad kultÅ«ros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Å i teritorija nuo kultÅ«ros paveldo objekto neatsiejama.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai V. R. ir I. P. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento tarybos 2014 m. kovo 31 d. aktas Nr. KPD-AV-680 apskųstas nebuvo, tad aktas yra galiojantis. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad tik civilinės bylos nagrinėjimo metu jie sužinojo, kad Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba 2014 m. kovo 31 d. atliko nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės duomenų patikslinimÄ ir pakeitė vertybės pavadinimÄ . Tokie atsakovų paaiÅ¡kinimai tik patvirtina ieÅ¡kovų iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kad atsakovai visai nesirÅ«pina jiems nuosavybės teise priklausančiu saugotinu turtu: nesidomi jiems priklausančio turto bÅ«kle, neįdeda pastangų Å¡ių statinių iÅ¡saugojimui, neskiria lėšų statinių priežiÅ«rai.

2. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendiniai prieštarauja NKPAĮ 11 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, kad „kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama“. 2014 m. kovo 31 d. „P. vilnų karšyklos pastato“ apibrėžtų teritorijų ribų plane nurodyta, jog nekilnojamoji kultūros vertybė yra vilnų karšyklos pastatas, nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje esančios vertingosios savybės yra vandens malūno liekanos, malūnininko namo vieta, užtvankos liekanos ir kanalai.

NekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe yra pripažintas tik vilnų karÅ¡yklos pastatas, o likusieji objektai yra tik nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje esančios vertingosios savybės. Padalijus žemės sklypÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ , vilnų karÅ¡yklos pastatas - valstybės saugomas kultÅ«ros objektas, lieka kaip nedalomas objektas, nuosavybės teise priklausantis vienam savininkui V. R., ir esantis V. R. priklausančiame žemės sklype, kuris patenka į saugotinos teritorijos ribas.3.

Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad padalijus žemės sklypÄ Ä¯ keturis atskirus žemės sklypus, Å¡iam turtui bus padaryta žala. Kokia tiksliai žala bus padaryta turtui, atsakovai nenurodo. Jų nuomone, turtui padaroma žala yra preziumuojama įstatymo leidėjo, tad Å¡i prezumpcija negali bÅ«ti paneigta. IeÅ¡kovai nurodo, jog žemės sklypo padalijimas jokios įtakos žalos atsiradimui neturi ir negali turėti. 3,80 ha žemės sklype iÅ¡sidėstę nekilnojamojo turto objektai nuosavybės teise priklauso skirtingiems savininkams: ieÅ¡kovams ir atsakovams.

Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovai jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais gali disponuoti savo nuožiÅ«ra, nepažeisdami įstatymų. Kaip jau buvo minėta, vilnų karÅ¡yklos pastatas nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui V. R.. NekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe yra pripažintas tik vilnų karÅ¡yklos pastatas, o likusieji objektai: vandens malÅ«no liekanos, malÅ«nininko namo vieta, užtvankos liekanos ir kanalai, yra tik nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje esančios vertingosios savybės.4.

Projektuojant ieÅ¡kovams atitenkančių žemės sklypų ribas buvo siekiama maksimaliai tenkinti likusių bendraturčių galimus interesus ir iÅ¡vengti ginčų ateityje, o bÅ«tent: erdvė tarp buvusio gyvenamo namo pamatų ir ieÅ¡kovui priklausančio vilnų karÅ¡yklos pastato padalinta didžiÄ ja dalimi atsakovams, palikti priėjimai, privažiavimai prie bendraturčių objektų, tame tarpe servitutinis pravažiavimas prie likusios bendraturčių žemės (ieÅ¡kovo žemės sÄ skaita).

Atkreiptinas dėmesys, jog bendraturčiai pagal žemės sklypo padalinimo projektÄ turi galimybes privažiuoti prie visų savo objektų liekanų iÅ¡ jiems suformuoto sklypo Nr. 4 per vandens pratekėjimo kanalÄ , kuriuo vanduo prateka tik potvynių metu, o vasarÄ yra be vandens, nes per daugelį metų užslinko žeme, užaugo krÅ«mais ir jau stambiais medžiais. Tokiu bÅ«du atsakovai gali tenai (iÅ¡ jiems priklausančios salos pusės) atlikti bet kokius statybinius ar kitokius darbus. Dar daugiau, atsakovams palikta pusė žemės ruožo, kurio plotis 1,5 metro, esančio tarp kanalo Å¡laito ir vilnų karÅ¡yklos pastato, kad atsakovai turėtų priėjimÄ prie kanalo iÅ¡ kitos pusės, jei reikėtų Å¡laitÄ Å¡ienauti ar atlikti kitokiÄ kanalo kito kranto priežiÅ«rÄ .

IeÅ¡kovų pateiktas žemės sklypo padalijimo projektas yra atliktas remiantis įstatymų reikalavimais, jis tenkina tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų poreikius ir užtikrina galimybę naudotis žemės sklype esančiomis statinių liekanomis. 5. KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos pritarė tolimesniam projekto derinimui, o atsiliepime į ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad pritaria žemės sklypo dalijimui į atskirus žemės sklypus. Trečiajam asmeniui nurodžius, kad pasikeitus KultÅ«ros vertybių registre registruoto objekto vertingosioms savybėms ir teritorijos riboms, projektas, kurio pagrindu ieÅ¡kovai kelia reikalavimus, turėtų bÅ«ti pakoreguotas pagal naujus objekto duomenis, ieÅ¡kovai atsižvelgė į trečiojo asmens pastebėjimus ir padarė korekcinius pataisymus pateiktame projekte.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-07-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-525-431/2009 apibendrino suformuotÄ praktikÄ , kad vertinimo tarybos aktas pagal įstatymus sukuria tam tikras teises bei pareigas, yra vienkartinis teisės taikymo aktas, t. y. administracinis aktas, ginčas dėl kurio panaikinimo priskiriamas tik administracinių teismų kompetencijai. Dėl vertinimo tarybų aktų teisinio statuso suformuota gausi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Mažeikių rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovų argumentas, jog Tarybos Aktas yra negaliojantis, nes priimtas pažeidžiant teisės aktų hierarchijos principus, pripažintinas visiÅ¡kai nepagrįstu, kadangi Å¡is administracinis teisės aktas nėra nuginčytas administracinės teisenos tvarka.

Teismas atsižvelgė į tai, kad pasikeitė Kultūros vertybių registre registruoto objekto vertingosios savybės ir teritorijos ribos, bei sprendime akcentavo, jog, atsižvelgus į tai, kad Aktu Taryba patikslino minėtame žemės sklype esančios nekilnojamosios vertybės - vilnų karšyklos pastato teritorijos ribas, šios ribos atitinkamai pakoreguotos ir žemė sklypo padalijimo projekto sprendinių brėžinyje.

2. Apeliantai klaidingai teigia, jog vertybė buvo paskelbta valstybes saugoma kaip kompleksinė nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė. Departamentas paaiÅ¡kina, jog Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 104 „Dėl objektų įraÅ¡ymo į registrÄ â€œ minėtas objektas, pavadinimu P. vandens malÅ«nas - karÅ¡ykla - verpykla (kodas - SI59), buvo įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registro statinių sÄ raÅ¡Ä .

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. Ä®V-190 1.4 punktu P. vandens malÅ«nas - karÅ¡ykla - verpykla (kodas -S159) pripažintas valstybės saugomu kultÅ«ros paveldo objektu (nustatytas apsaugos tikslas - saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui). KultÅ«ros vertybių registre P. vandens malÅ«nas karÅ¡ykla - verpykla buvo registruota kaip vienas objektas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto kultÅ«ros ministro 2 punkte nustatyta, jog įsakymo 1 punkte numatytos vertybės saugomos remiantis jų apskaitos dokumentais, nustatančiais vertingÄ sias savybes (vertybės sudėtį, apimtį, vertingas dalis ir elementus), teritorijų ir apsaugos zonų ribas bei norminiais ir individualiais teisės aktais, nustatančiais apsaugos reikalavimus (priežiÅ«ros, tvarkymo ir naudojimo sÄ lygas, konkrečius tvarkymo režimų darbus), kurie galioja tiek, kiek neprieÅ¡tarauja NKPAÄ® nuostatoms.

Atsižvelgiant į tai, P. vilnų karÅ¡yklos pastatas yra saugomas remiantis Akte nustatytomis vertingosiomis savybėmis ir apibrėžtomis teritorijos ribomis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo yra iÅ¡samiai pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visiÅ¡kÄ savininko vieÅ¡patavimÄ turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo bÅ«dÄ ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtÄ . Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ , bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali bÅ«ti ribojama. Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu bÅ«du, kuris pažeistų kito asmens lygiÄ teisę naudotis savo nuosavybe. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos:

įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Taigi, savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės, kitų suinteresuotų asmenų poreikius, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai.

Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso ir nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Nagrinėjamoje byloje šalys yra nekilnojamųjų daiktų bendraturtės. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam.

Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sÄ lyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatÄ aiÅ¡kina kaip bendraturčių pareigÄ , Å¡iems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visoms Å¡alims sprendimo bÅ«do (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. , bylos Nr.3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š. , bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. D. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-233/2010). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas.

Kadangi atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrÄ daiktÄ pasikeitimus, jis negali vykti vienaÅ¡aliÅ¡kai atidalijimo iniciatoriaus nuožiÅ«ra, bet jo sÄ lygos turi bÅ«ti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimo iniciatoriui iÅ¡naudojus galimybes susitarti ir manant, kad kiti bendraturčiai su jo siÅ«lomu atidalijimo bÅ«du nesutinka nepagrįstai, jis gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikÅ¡damas teismui ieÅ¡kinį.

Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį per teismÄ , taip pat turi iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valiÄ dėl bendro daikto ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do, įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo bÅ«das yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Nagrinėdama apeliacinį skundÄ , kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei jų pagrindu padarė teisėtas ir pagrįstas iÅ¡vadas.Atsakovai, nesutikdami su ieÅ¡kovų siÅ«loma atidalinimo tvarka, nepateikė jokių savo atidalinimo bÅ«dų, nenurodė svarių savo nesutikimų argumentų, apart deklaratyvių teiginių, neva, ieÅ¡kovų siÅ«lomas žemės sklypo padalinimo projektas prieÅ¡tarauja įstatymo normoms, kurios nustato nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo objekto nedalumÄ .Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantų argumentus pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 3,80 ha žemės sklypas dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovams ir atsakovams. Jis patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruoto valstybės saugomo kultÅ«ros paveldo objekto – P. vilnų karÅ¡yklos pastato, nuosavybės teise priklausančio ieÅ¡kovui V. R., teritorijÄ . Objektas 1996 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 104 kaip P. vandens malÅ«nas-karÅ¡ykla-verpykla buvo įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registro statinių sÄ raÅ¡Ä , nustatant 2,3 ha saugomos teritorijos plotÄ , o 2005 m. balandžio 29 d.

Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro įsakymu Nr. Ä®V-190 1.4 pripažintas valstybės saugomu kultÅ«ros paveldo objektu. Å ioje byloje svarbus aspektas yra tai, kad 2014 m. kovo 31 d. Aktu Nr. KPD-AV-680 KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba patikslino kultÅ«ros vertybių registre registruoto kultÅ«ros paveldo objekto – P. vilnų karÅ¡yklos pastato, duomenis, t. y. suteikė nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei, kaip pavieniui objektui, pavadinimÄ â€“ „P. vilnų karÅ¡yklos pastatas“, apibrėžė teritorijos ribas– 9232 kv. m., t. y. nustatė, kad nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė yra vilnų karÅ¡yklos pastatas, o nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje esančios vandens malÅ«no liekanos, malÅ«nininko namo vieta, užtvankos liekanos ir kanalai yra P.vilnų karÅ¡yklos pastato vertingosios savybės. Todėl, nagrinėjamu atveju, padalijus žemės sklypÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ , vilnų karÅ¡yklos pastatas - valstybės saugomas kultÅ«ros objektas, lieka kaip nedalomas objektas, nuosavybės teise priklausantis vienam savininkui V.

R., ir esantis V. R. priklausančiame žemės sklype, kuris patenka į saugotinos teritorijos ribas.ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatyta, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡is terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013 ir kt. ).Vadovaujantis ABTÄ® 33 str. 1 d. ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ (apie administracinio akto esmę) dienos.

Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ . Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiÅ¡kėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismÄ , bÅ«tina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismÄ eigos pradžiÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010). Taigi, pagal teismų praktikÄ dėl ABTÄ® 33 str. 1 d. taikymo, asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014.).Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė įrodymų, kad bent siekė ginčyti 2014 m. kovo 31 d.

KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos priimtÄ aktÄ Nr. KPD-AV-680, kuriuo buvo patikslinti kultÅ«ros vertybių registre registruotos minėtos vertybės duomenys. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti Å¡io dokumento teisėtumu, todėl pagrįstai juo rėmėsi, priimdamas sprendimÄ . KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba turi teisę tikslinti kultÅ«ros vertybių registre esančius duomenis, įvertindama tai, kad per 9 metus pasikeitė jų bÅ«klė.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, atsakovai nepateikė įrodymų, kad jiems priklausantys pastatai buvo restauruojami ar kitokiu būdu buvo gerinta jų būklė. Tuo tarpu iš ieškovų pateiktų nuotraukų matyti, kad ieškovui V. R. priklausanti kultūros vertybė – P. vilnų karšykla, buvo prižiūrima.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo V. R. ir J. K. sudaryti sandoriai nėra nuginčyti. Teismas tokio pobūdžio bylose negali būti aktyvus ir ex officio pripažinti sandorius niekiniais.

IeÅ¡kovai yra žemės sklypų bendrasavininkiai, kurie dėl daug metų trunkančių ginčų negali naudotis jiems priklausančiu turtu. Å iuo atveju nepagrįstas apeliantų motyvas, kad ieÅ¡kovas V. R. neteisėtai įsigijo pastatÄ ir žemės sklypÄ . Apeliaciniame skunde jie pripažino, kad pastatÄ ieÅ¡kovas įsigijo kaip sÄ Å¾iningas įgijėjas, o sklypÄ Ä¯sigijo sandorių pagrindu. Kolegija neturi pagrindo netikėti apeliantų teiginiais, kad jie nori iÅ¡saugoti visÄ pastatų kompleksÄ kaip malÅ«no savininkų palikuonims asmeninę vertę turintį turtÄ , tačiau Å¡is siekis nepagrįstai riboja ieÅ¡kovų teisę naudotis jiems priklausančiu turtu.

Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad padalinus žemės sklypus, bÅ«tų padaryta žala Å¡iam turtui. Trečiojo asmens atstovai patvirtino atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kad teismo sprendimu atidalintų žemės sklypų projekto sprendinių brėžinys atitinka įstatymo reikalavimus ir gali bÅ«ti pateiktais derinti.Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pats verpyklos-karÅ¡yklos pastatas nėra inžinerinis statinys, todėl savaime neturi jokių inžinerinio ir netgi architektÅ«rinio reikÅ¡mingumo ir saugotinas kaip neatsiejama malÅ«no-verpyklos komplekso dalis.

Kolegija sprendžia, kad apeliantų nuomonė Å¡iuo atveju nesutampa su Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo tarybos 2014 m. kovo 31 d. akto Nr. KPD-AV-680 iÅ¡vada, kuria nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe buvo pripažintas P. vilnų karÅ¡yklos pastatas, o Å¡ios vertybės teritorijoje esančios vertingosios savybės yra malÅ«no liekanos, malÅ«nininko namo vieta, užtvankos liekanos ir kanalai. Nėra pagrindo abejoti Å¡ia profesionalų iÅ¡vada, kai tuo tarpu apeliantai yra tik suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, neskundę Å¡io akto.Apeliantų teiginį, kad jie nebuvo informuoti apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , paneigia teismui pateikti projekto rengėjo S. Å .

įmonės praneÅ¡imai apeliantams, taip pat projekto kopijų įteikimas raÅ¡tu. BÅ«dami rÅ«pestingi ir atidÅ«s bendrasavininkiai, apeliantai tiesiog privalėjo domėtis projekto rengimo eiga, tuo tarpu jie net nedalyvavo teismo posėdžiuose.             Dėl iÅ¡dėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.              I. V. R. turėjo 360 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurios nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl apeliacinį skundÄ atmetus, jos priteistinos iÅ¡ apeliantų (atsakovų) O.

L. K., E. A. K. ir J. K. iÅ¡ kiekvieno po 120 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegijan u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimÄ .Priteisti ieÅ¡kovui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų O. L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno po 120 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiLaisvė Aleknavičienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė