2020-09-24 Nr. BB-4720-1-06-2-00167-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4371/2020

Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00167-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo V. K. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 2 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis V. K. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 2 d. nutartį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, arba neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 232 straipsnio 1 punkto, 233 straipsnio 1 dalies, 234 straipsnio 2 dalies nuostatas, o atmesdamas nuteistojo V. K. apeliacinį skundą ir palikdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį galioti be pakeitimų apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyto nekaltumo prezumpcijos principo, BPK 270 straipsnio (dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo), 324 straipsnio 6 dalies (dėl įrodymų tyrimo atlikimo), 320 straipsnio 3 dalies (patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde), 327 straipsnio 1 punkto, 329 straipsnio 1 ir 4 punktų, 332 straipsnio 5 dalies (bylą išnagrinėti išsamiai ir nešališkai) reikalavimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde analizuojami byloje surinkti įrodymai (liudytojų policijos pareigūnų R. T. ir G. J., nuteistųjų V. K. ir E. G., liudytojų V. L. ir V. B. parodymai) ir pateikiamas savas jų vertinimas, abejojama kai kurių iš jų įrodomąja verte ir pakankamumu, pripažįstant V. K. kaltu padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, daromos kitokios nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytos išvados. Didžioji dalis kasaciniame skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų siejami būtent su tokio pobūdžio argumentais, kurie nelaikytini teisiniais argumentais ir nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, iki galo išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Kasaciniame skunde keliamo klausimo dėl įrodymų pakankamumo kontekste pažymėtina, kad BPK nenustato įrodymų kiekybinio kriterijaus, pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikaltimo padarymo. BPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta vienintelė išlyga, kad nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, privalantis būti aktyvus nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nusprendė, kad yra reikalinga atlikti tam tikrus papildomus proceso veiksmus, siekiant surinkti įrodymus, savaime nereiškia, jog byla negalėjo būti perduota nagrinėti teisme, o turėjo būti grąžinta prokurorui. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad bylos apeliacinis nagrinėjimas buvo neišsamus ir neatitiko įstatymo reikalavimų, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad analogiški kasaciniame skunde nurodytiems nuteistojo argumentai buvo pakankamai išsamiai įvertinti ir aptarti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė