Legislator Case Law & Legislation
edee1eb8-a6cc-4a6c-ab7e-10b0e1f78bb7 AI generated

Court convicted neighbor of assault and partially awarded civil damages for non-material and material injury.

Case Number edee1eb8-a6cc-4a6c-ab7e-10b0e1f78bb7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court convicted the defendant of intentionally causing minor health impairment and partially awarded the plaintiff's civil claim for damages. While the defendant denied guilt and claimed the plaintiff was drunk and seeking money, the victim's testimony and witness confirmation of the physical injury were deemed sufficient. Consequently, the court found the defendant liable for both material and non-material harm, ordering compensation of 594.91 EUR.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301, 302–308, 312, 313 straipsniai: The court may convict a defendant of intentional minor health impairment based on physical injury evidence and partially award civil damages for both material and non-material harm when the facts are clear despite conflicting arguments.

Keywords

AI generated
intentional minor health impairment civil damages for non-material harm neighbor dispute assault partial civil claim satisfaction physical injury evidence

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–308 straipsniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 312 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497/2011
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2012
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2014
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-699/2015
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-222/2019

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-128-351/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19509-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8. TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 11 d. Šilutė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankaukienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mariui Mauriui, kaltinamajam E. P., nukentėjusiajam ir civiliniui ieškovui A.

G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: E. P., gimęs (duomenys neskelbtini)Å ilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : I.

Nusikalstamos veikos aplinkybės 1. E. P. 2021-06-15, apie 19.30 val., Å ilutės r., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinėje, prie buto (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju A. G. metu, pastarajam tyčia spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę bei sudavė vienÄ kartÄ alkÅ«ne į veidÄ , taip A. G. padarydamas nosies kaulų lūžimÄ , kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad savo namuose darėsi remontÄ . IÅ¡girdo šūkaujantį iÅ¡ balkono kaimynÄ A. G., kuris gyvena aukÅ¡tu žemiau. Jis išėjo į balkonÄ ir jiedu apsižodžiavo. A. G. pasakė, jog gali ateiti pas jį, o kai jis atėjo abu susibarė ir tuo viskas baigėsi. A. G. buvo neblaivus. Jis jokių smÅ«gių A. G. nesudavė. Jis dažnai grįžta apdaužytas į namus, nosį galėjo susilaužyti anksčiau, mano, kad A.

G. jį apkalba norėdamas pasipelnyti. II. Ä®rodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai 3. Nukentėjusysis A. G. parodė, kad E. P. yra jo kaimynas, iki įvykio su juo nebendravo. 2021-06-15 buvo namuose, su broliu po darbo iÅ¡gėrė degtinės. Vakare išėjęs į balkonÄ pasikvietė kaimynÄ E. P. ir pareikalavo baigti gręžti ir leisti ilsėtis, nes kiekvienÄ vakarÄ iÅ¡ jų buto sklisdavo triukÅ¡mas. E. P. pasakė ateiti į laiptinę pasiaiÅ¡kinti. Vos išėjus į laiptinę E. P. iÅ¡ karto koja spyrė į krÅ«tinę ir alkÅ«ne sudavė į veidÄ .

Laiptinėje buvusi jo mama puolė juos skirti. Jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl iÅ¡sikvietė medikus ir policijÄ .

4. Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ir akistatos su E. P. metu (t.1. b.l. 85-86).

5. Liudytoja S. S. parodė, kad su E. P. bute darėsi remontÄ . Ji dažė balkonÄ , o (duomenys neskelbtini)s keitė radiatorius. A. G. išėjęs į balkonÄ pradėjo šūkauti ir keiktis dėl keliamo triukÅ¡mo. Atėjo (duomenys neskelbtini)s, jie susižodžiavo. (duomenys neskelbtini)s išėjo iÅ¡ balkono, o ji liko toliau dažyti, todėl kas vyko toliau ji nematė. IÅ¡ A. G. balso suprato, kad jis yra girtas.

6. Liudytoja J. S. parodė, kad įvykio dienÄ buvo pas sÅ«nų, kuris bute darėsi remontÄ . M. S. dažė balkonÄ , A. G. pradėjo kolioti (duomenys neskelbtini) dėl į jų balkonÄ užtiÅ¡kusių dažų. SÅ«nus išėjo į balkonÄ ir kilo žodinis konfliktas tarp sÅ«naus ir A. G., tuo viskas baigėsi. Ar vyko kas toliau ji nematė, nes buvo išėjusi namo.

7. Liudytoja O. G. parodė, kad 2022 m. birželio 15 dienÄ abu sÅ«nÅ«s buvo namuose, jie buvo iÅ¡gėrę. Vyras buvo po chemoterapijos, išėjo į balkonÄ , ten jam pasidarė bloga, todėl jis atsirėmė į balkono turėklus. IÅ¡ virÅ¡utinio aukÅ¡to balkono pradėjo tikÅ¡ti dažai, užtiÅ¡ko vyrui tiesiai ant galvos. Balkone buvę sÅ«nÅ«s pradėjo Å¡aukti. Ji tuo metu kambaryje žiÅ«rėjo televizorių. IÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ nuėjo pažiÅ«rėti, sÅ«nus liepė vestis tėvÄ , kurio galva buvo apipilta dažais. Girdėjo, kaip E. P. pasakė, kad bus proga nusiprausti. BÅ«dama virtuvėje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , nuėjusi pasižiÅ«rėti pamatė praviras buto duris ir matė kaip laiptinėje E. P. spyrė sÅ«nui ir trenkė į veidÄ . Ji iÅ¡sivedė sÅ«nų namo. SÅ«nus buvo kruvinas.

8. Savo parodymus liudytoja patvirtino ir akistatos su E. P. metu (t.1. b.l. 128-131).

9. Liudytojas R. G. parodė, kad konfliktas su E. P. kito dėl jo bute daromo remonto ir keliamo triukÅ¡mo. (duomenys neskelbtini)s pasakė, kad turi kažkokį leidimÄ ir liepė ateiti broliui į laptinę. (duomenys neskelbtini) išėjus, jis liko stovėti tarduryje ir matė, kaip E. P. laiptinėje koja trenkė (duomenys neskelbtini) į krÅ«tinę ir ranka per veidÄ . (duomenys neskelbtini) iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas.

10. Savo parodymus R. G. patvirtino ir akistatos su E. P. metu (t.1. b.l. 114-117).

11. Iš 2021-07-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 824/2021(3) nustatyta, kad A. G. nustatytas nosies kaulų lūžimas, nenurodant kokių tai kitų išorinių mechaninių sužalojimų. Tikėtina, kad lūžis galėjo įvykti nuo trauminio, smūginio poveikio, kietų, bukų daiktų kategorijai priskiriamo daikto ar įrankio. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio, kontaktinio, smūginio poveikio pasekoje. Dėl sužalojimo A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 85-86). 12.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluoÅ¡inimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kÅ«no.

13. IÅ¡dėstyti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad E. P. nesunkiai sužalojo A. G., tai yra 2021-06-15, apie 19.30 val., Å ilutės r., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinėje, prie buto (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju A. G. metu, pastarajam tyčia spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę bei sudavė vienÄ kartÄ alkÅ«ne į veidÄ , taip A. G. padarydamas nosies kaulų lūžimÄ , kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

14. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. G., R. G. ir O. G. parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad nukentėjusysis bei liudytojai R. G., O. G. turėtų pagrindÄ nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį nusikaltimo padarymu. Byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo E. P. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sveikata sužalota nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, be to, kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Kaltinamojo E. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai 15. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančias aplinkybes.

16. Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamÄ veikÄ bei jÄ Ä¯vykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 4-10), todėl manytina, kad jam bÅ«tina skirti laisvę iÅ¡ dalies suvaržančiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant įpareigojimus – per visÄ bausmės laikÄ tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . BÅ«tent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamÄ poveikį kaltinamajam E. P..

18. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam E. P. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu taikytos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Dėl civilinių ieškinių 19. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

20. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Å io kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

21. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 855,38 Eur žalos atlyginimo – nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidų, priteisimo (t. 1, b. l. 97-98). Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino. Byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl neteisėtų E. P. veiksmų. Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, ir iki šiol nėra atlygintas, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

22. Nukentėjusysis A. G. byloje pareiÅ¡kė 94,91 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 65-66). IeÅ¡kinyje nurodoma, kad po patirto fizinio smurto negalėjo dirbti, sunkiai kelti, jautė fizinį skausmÄ , nepatogumus. Kaltinamojo neteisėtais smurtiniais veiksmais jo atžvilgiu, padaryta neturtinė žala, todėl už patirtÄ skausmÄ turi bÅ«ti atlyginta iÅ¡ nusikaltimÄ padariusio asmens. Nukentėjusysis teisme palaikė civilinį ieÅ¡kinį analogiÅ¡kais motyvais.

23. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas dokumentais, todėl tenkintinas.

24. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

25. Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis A. G. dėl kaltinamojo E. P. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalÄ , nekyla. Nukentėjusiajam buvo padarytas nosies kaulo lūžimas. Nukentėjusysis gydėsi ligoninėje. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio A. G. dėl patirto sužalojimo bÅ«tų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai.

26. Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , taip pat atsižvelgdama į padarytos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumÄ , įvykio aplinkybes, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimÄ , teismų praktikÄ bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 500 eurų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir mažintinas iki 500 eurų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam Å¡eÅ¡ių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ , iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ E. P. civiliniam ieÅ¡kovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 855,38 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimÄ , pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas  191351679, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. P. priteisti 94,91 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei (iš viso 594,91 Eur) žalai atlyginti A. G. naudai. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus. Teisėja Virgina Pankauskienė