edee0bd9-b020-4c45-8159-abb817f4e797 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-1633-445/2021 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00091-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 28 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėjas Dalis Žilionis, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. B., B. G., D. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto - palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai J. B., B. G., D. T. paduotu pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodyta, jog pareiÅ¡kėjų motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko jai priklausantis turtas, kurį sudaro penki žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai valdė palikėjos žemės sklypus.

PareiÅ¡kėjai Å¡iuos žemės sklypus prižiÅ«rėdavo ir tvarkydavo, disponavo Å¡iais sklypais. Tam kad įpėdinis galėtų priimti palikimÄ , jis turi iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ priimti palikimÄ . Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjai valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais, t.y. prižiÅ«rėdami, tvarkydami ir valdydami palikimo dalyku esantį turtÄ . Jeigu J. B., B. G. ir D. T. nuo mamos mirties nebÅ«tų prižiÅ«rėję ir tvarkę palikimo dalyku esančio turto, žemės sklypų vertė bÅ«tų sumažėjusi dėl jų bÅ«klės pablogėjimo, kadangi niekas nebÅ«tų jų prižiÅ«rėjęs. PareiÅ¡kėjai dėjo pastangas ir skyrė savo laikÄ tam, kad žemės sklypai bÅ«tų sutvarkyti ir prižiÅ«rėti.

IÅ¡ Å¡ių veiksmų matyti, kad pareiÅ¡kėjai laiko save turto savininku ir turtÄ valdo kaip savo. J. B. ir B. G. bei D. T. priėmė palikėjos A. B. turtÄ visa apimtimi, koks buvo paliktas. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti palikimÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ . PalikimÄ priėmė po palikėjos mirties per nustatytÄ terminÄ , nes po palikėjos mirties faktiÅ¡kai jos turėtu turtu disponavo. Suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas” pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį neprieÅ¡taravo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kimas tenkintinas. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų J. B., B. G., D. T. motina yra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). Å ias aplinkybes patvirtina pareiÅ¡kėjų gimimo įrašų duomenys, pareiÅ¡kėjų B. G., D. T. santuokos liudijimų įraÅ¡ai dėl pavardžių pakeitimo sudarius santuokÄ (b.l. 6,8,9,16,18,19,21) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties faktÄ patvirtina iÅ¡duotas mirties liudijimas (b.l. 5). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina aplinkybes, kad A.

B. nuosavybės teisėsmis valdė nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypus: (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytos aplinkybės, kad pas notarÄ pareiÅ¡kėjai per tris mėnesius nesikreipė, praleido įstatymo nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ , todėl nebuvo užvestos paveldėjimo bylos. Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Teismas, spręsdamas ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡reiÅ¡kė įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo ir jie atlikti nustatytais terminais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (pvz.,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobÅ«džio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali bÅ«ti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktÄ , o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumÄ pagal konkrečios bylos aplinkybes. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjai faktiniais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , priimti palikimÄ faktiniu valdymu.

CK 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Taigi negali bÅ«ti eliminuoti ir tie įpėdiniai, kurie priėmė palikimÄ , nustatytu terminu padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Palikimo priėmimo faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiÅ¡kėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimÄ .

Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti. Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. PareiÅ¡kėjai nurodė pakankamai palikimo priėmimÄ Ä¯rodančių aplinkybių, o bÅ«tent nuolatos prižiÅ«rėjo, tvarkė palikimÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiÅ¡kėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ( CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmęs visÄ palikimÄ . Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Ä®vertinus tai, pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant, kad pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ , atsiradusį po jų motinos A.

B. mirties, konkrečiai to turto dalių neįvardijant. Paveldimo turto kiekio nustatymas yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir paveldimÄ turto kiekį nustato notaras, iÅ¡duodantis paveldėjimo teisės liudijimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdami valdyti jos turtÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus. Teisėjas Dalis Žilionis