edea7c7f-69d4-4e87-8b08-e6ddd2a46b08 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3617-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02057-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. S. skundÄ atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja R. S. 2014 m. balandžio 3 d. pateikė teismui skundÄ (b. l. 1–6), kurį patikslino 2014 m. balandžio 16 d. (b. l. 41), praÅ¡ydama:

1) panaikinti Policijos departamento Darbo apmokėjimo sistemos policijoje tobulinimo, vienkartinių materialinių paÅ¡alpų ir butpinigių mokėjimo, tarnybinių butų skyrimo komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. kovo 3 d. sprendimÄ ;

2) įpareigoti Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos vidaus tarnybos staÅ¾Ä ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä bei į jį įskaityti 1993 m. lapkričio 1 d. – 1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. kovo 8 d. – 1995 m. rugsėjo 22 d. ir 1997 m. balandžio 25 d. – 1997 m. lapkričio 17 d. laikotarpius;

3) įpareigoti DepartamentÄ perskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjos darbo užmokesčio skirtumÄ , kuris susidarė klaidingai skaičiuojant vidaus tarnybos staÅ¾Ä ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä nuo 1997 m. lapkričio 17 d. Skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad dirba Departamente, yra statutinė valstybės tarnautoja. 2014 m. vasario 11 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė praÅ¡ymÄ perskaičiuoti tarnybos Lietuvos valstybei ir vidaus tarnybos staÅ¾Ä , tačiau Departamentas 2014 m. kovo 10 d. raÅ¡tu Nr. 5-S-897 informavo, kad 2014 m. kovo 3 d.

Komisija priėmė sprendimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä neįskaičiuoti laikotarpių nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. gegužės 27 d., nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. lapkričio 17 d., kai pareiÅ¡kėjai buvo suteiktos akademinės atostogos (vaiko priežiÅ«rai) ir kai pareiÅ¡kėjai buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos. Departamentas 2014 m. kovo 10 d. raÅ¡te Nr. 5-S-897 nenurodė minėto sprendimo priėmimo motyvų.

PareiÅ¡kėja su Å¡iuo sprendimu nesutinka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. I-1311 patvirtinto Lietuvos policijos akademijos statuto 6.3 p. nustatyta, kad mokymosi akademijoje laikas įskaitomas į tarnybos policijoje laikÄ , akademijos studentai naudojasi socialinėmis garantijomis ir lengvatomis, kurios suteikiamos policijos pareigÅ«nams. 1990 m. gruodžio 11 d. redakcijos Policijos įstatymo 33 str. įtvirtinta, kad policijos pareigÅ«nai turi Laikinajame pagrindiniame įstatyme (Konstitucijoje) ir kituose įstatymuose įtvirtintas socialines, ekonomines, politines ir asmenines Lietuvos Respublikos piliečių teises bei laisves; analogiÅ¡ka nuostata buvo įtvirtinta ir Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 17 str. nuostatose. 1991 m. gruodžio 17 d. redakcijos Atostogų įstatymo 17 ir 19 str. nustatyta, kad tikslinės atostogos yra mokymosi, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiÅ«ros.

Motinai jos pageidavimu suteikiamos atostogos vaikui prižiÅ«rėti iki jam sueis treji metai. Å ių atostogų laikotarpiu mokama valstybės nustatyta paÅ¡alpa, taip pat paliekama darbo vieta (pareigos), iÅ¡skyrus atvejus, kai įmonė visiÅ¡kai likviduojama. Å ios nuostatos vėliau buvo perkeltos į Darbo kodeksÄ . R. S. nurodo, kad 1991 m. liepos 22 d. Lietuvos policijos akademijos (toliau – LPA) rektoriaus įsakymu Nr. 88 buvo priimta į LPA dieninių studijų I kursÄ , jai buvo iÅ¡duota uniforma, mokama stipendija, pareiÅ¡kėja davė priesaikÄ Lietuvos valstybei. 1993 m. spalio 22 d.

LPA rektoriaus įsakymu Nr. 62S pareiÅ¡kėjai nuo 1993 m. lapkričio 1 d. suteiktos akademinės atostogos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, iÅ¡mokėta nėštumo ir gimdymo paÅ¡alpa. 1994 m. gegužės 27 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 341S pareiÅ¡kėja iÅ¡ dieninių studijų III kurso dėl akademinių atostogų (vaiko priežiÅ«rai) grÄ Å¾inta studijuoti į neakivaizdinių studijų III kursÄ . 1995 m. kovo 8 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 226S pareiÅ¡kėjai iki 1996 m. sausio 1 d. suteiktos akademinės atostogos vaiko priežiÅ«rai. 1995 m. rugsėjo 22 d.

LPA rektoriaus įsakymu Nr. 24S pareiÅ¡kėja buvo grÄ Å¾inta į neakivaizdines studijas. 1997 m. balandžio 25 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 249S pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas teisės bakalauro diplomas. PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad po mokslų baigimo LPA nepriėmė sprendimo dėl jos siuntimo į Vidaus reikalų centrinę įstaigÄ , nors tuo metu LPA statuto 4.5 p. reglamentavo, kad studentai, neperėję konkurso į aukÅ¡tesnę mokymo pakopÄ , nukreipiami dirbti į vidaus reikalų įstaigas.

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai buvo suteikta teisė į vaiko priežiÅ«ros atostogas iki vaikui sueis treji metai, vadovaujantis Atostogų įstatymo nuostatomis. VisÄ mokymosi LPA laikotarpį (nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. balandžio 25 d.) pareiÅ¡kėja nebuvo iÅ¡braukta iÅ¡ studentų sÄ rašų, tik atskirais laikotarpiais jai buvo suteiktos tikslinės atostogos. Nors teisę į vaiko priežiÅ«ros atostogas pareiÅ¡kėja turėjo iki 1998 m. vasario 4 d., ji 1997 m. spalio 20 d. Tardymo valdybos prie Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui pateikė praÅ¡ymÄ priimti į darbÄ ir nuo 1997 m. lapkričio 17 d. buvo priimta į Tardymo skyriaus prie Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato tardytojos pareigas.

Pagal Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 1998 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. TD-2 patvirtintÄ iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjai į tarnybos staÅ¾Ä buvo įskaitytas tik studijų LPA laikas – 2 metai ir 2 mėnesiai, tuo neatsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. 2 d. ir 49 str. nuostatas. 2001 m. lapkričio 12 d. pareiÅ¡kėja perėjo dirbti į Lietuvos policijos mokymo centrÄ , kurio virÅ¡ininkas 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 131-TE-22 patvirtino, kad 2003 m. gegužės 1 d. pareiÅ¡kėjos vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas buvo 9 metai ir 11 mėnesių, t. y. iÅ¡ dalies perskaičiavo mokymosi LPA laikotarpį, tačiau vis tiek nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjai buvo suteiktos akademinės atostogos nėštumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiams.

Taigi nebuvo atsižvelgta į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintose Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėse buvo nustatyta, kad į tarnybos staÅ¾Ä taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiÅ«ros atostogų ir pagal Valstybės tarnybos įstatymo 37-38 str. suteiktų atostogų laikas, paÅ¡alpų dėl ligos ar traumos gavimo laikotarpis. Be to, 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutÄ (toliau – Statutas), atsirado speciali vidaus tarnybos stažo nustatymÄ reglamentuojanti teisės norma, pagal kuriÄ Ä¯ vidaus tarnybos staÅ¾Ä papildomai įskaitomas mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje laikas (37 str. 1 d. 9 p.), taip pat nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiÅ«ros laikas (37 str. 1 d. 10 p.).

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. buvo įtvirtinta, kad iki Statuto įsigaliojimo pareigÅ«nams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieÅ¡tarauja Statutui. PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti (atnaujinti ieÅ¡kinio senatį), jeigu teismas nustatytų, kad pareiÅ¡kėja praleido terminÄ skundui paduoti (b. l. 70–72). Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 46–47) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad Komisija pagrįstai į vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä nutarė neįskaičiuoti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų laikotarpių. RaÅ¡te dėl nuomonės, susijusios su praÅ¡ymu atnaujinti terminÄ , prašė praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 88). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl 1993 m. lapkričio 1 d. – 1994 m. gegužės 27 d. ir 1995 m. kovo 8 d. – 1995 m. rugsėjo 22 d. laikotarpių, kai pareiÅ¡kėjai buvo suteiktos akademinės atostogos, ir 1997 m. balandžio 25 d.

– 1997 m. lapkričio 17 d. laikotarpio, kai pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas diplomas, tačiau ji dar nebuvo paskirta į jokias pareigas, įskaičiavimo į pareiÅ¡kėjos vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä .Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad 1991 m. liepos 22 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 88 pareiÅ¡kėja buvo priimta į I kursÄ (b. l. 8, 109). 1993 m. spalio 22 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 62S pareiÅ¡kėjai nuo 1993 m. lapkričio 1 d. suteiktos akademinės atostogos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui (b. l. 52). 1994 m. gegužės 27 d.

LPA rektoriaus įsakymu Nr. 341S pareiÅ¡kėja grÄ Å¾inta į neakivaizdinių studijų III kursÄ (b. l. 53). 1995 m. kovo 8 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 226S pareiÅ¡kėjai iki 1996 m. sausio 1 d. suteiktos akademinės atostogos (b. l. 54, 109). 1995 m. rugsėjo 22 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 24S pareiÅ¡kėja, grįžusi iÅ¡ akademinių atostogų, buvo įraÅ¡yta į neakivaizdinių studijų III kurso sÄ raÅ¡us (b. l. 55). 1997 m. balandžio 25 d. LPA rektoriaus įsakymu Nr. 249S pareiÅ¡kėjai įteiktas bakalauro diplomas (b. l. 24, 109).

Lietuvos policijos akademijos 1997 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 262S „Dėl neakivaizdinių studijų IV kurso studentų perkėlimo į neakivaizdinę magistrantÅ«rÄ , iÅ¡braukimo iÅ¡ studentų sÄ rašų, palikimo kartoti kursÄ â€œ, iÅ¡braukta iÅ¡ studentų sÄ rašų (b. l. 109 (antra pusė)). 2014 m. vasario 11 d. praÅ¡ymu R. S. kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarÄ , prašė perskaičiuoti jos vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , įskaitant mokymosi LPA laikotarpius, kai pareiÅ¡kėjai buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos, t. y. nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. gegužės 27 d., nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d., ir laikotarpį, kai jai buvo iÅ¡duotas diplomas, tačiau ji dar nebuvo paskirta į jokias pareigas, t. y. nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. lapkričio 17 d. (b. l. 49–51). 2014 m. kovo 3 d.

įvyko Komisijos posėdis, suraÅ¡ytas protokolas Nr. 5-3-P7-7 (b. l. 56–57). Posėdžio metu Komisija nutarė į vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä neįskaičiuoti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų laikotarpių, remdamasi Å¡iais argumentais: Statuto 37 str. 9 d. nustatyta, kad į vidaus tarnybos staÅ¾Ä Ä¯skaitomas tik mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukÅ¡tosiose, specialiosiose vidurinėse, aukÅ¡tesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas; asmens įstojimas į LPA Statuto 37 str. prasme negali bÅ«ti laikomas paskyrimu į pareigÅ«no pareigas;

Lietuvos teisės akademijos statuto, patvirtinto 1991 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. I-1311, 4.3 p. nustatyta, kad studijų laikas naudojamas tik mokymosi procesui ir su juo susijusioms reikmėms; akademinės atostogos į mokymosi laikÄ neįskaitomos; pareiÅ¡kėjos mokymosi laikas (bakalauro studijos) kartu su akademinėmis atostogomis tęsėsi nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. balandžio 25 d.; pareiÅ¡kėja LPA baigė 1997 m. balandžio 25 d., o įsidarbino 1997 m. lapkričio 17 d.; Å¡iuo laikotarpiu jai nebuvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos. 2014 m. kovo 10 d. raÅ¡tu Nr. 5-S-897 Departamentas informavo pareiÅ¡kėjÄ apie Komisijos priimtÄ sprendimÄ (b. l. 58).

Kaip matyti, pareiÅ¡kėjos nurodyti ginčo laikotarpiai yra iki jos paskyrimo į pareigÅ«nės pareigas. Vidaus tarnybos pareigÅ«no tarnybos stažo skaičiavimo taisykles tais atvejais, kai prieÅ¡ priėmimÄ Ä¯ vidaus tarnybÄ pareigÅ«nas mokėsi (buvo baigęs mokslus) tam tikrose mokymo įstaigose, reglamentuoja Statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 37 str. 1 d. 9 p. (2006 m. liepos 19 d. redakcija) norma, kurioje nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigÅ«nui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybÄ datÄ , į vidaus tarnybos staÅ¾Ä papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukÅ¡tosiose, specialiosiose vidurinėse, aukÅ¡tesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikÄ .

Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali bÅ«ti įskaitytas į vidaus tarnybos staÅ¾Ä Vyriausybės nustatyta tvarka. Ä® vidaus tarnybos staÅ¾Ä taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukÅ¡tosiose Å¡vietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybÄ per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat bÅ«tinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad Statuto 37 str. yra speciali vidaus tarnybos stažo nustatymÄ reglamentuojanti teisės norma, kurioje, be kita ko, nurodyta tokio stažo skaičiavimo pradžia (pareigÅ«no priėmimo į vidaus tarnybÄ data) bei iÅ¡vardinti atvejai, kai į šį staÅ¾Ä papildomai įskaitomi (visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies) tokiam stažui prilyginami laikotarpiai, tarp jų ir buvę iki 1990 m. kovo 11 d.

Å iame straipsnyje nurodytas vidaus tarnybos stažo skaičiavimo reglamentavimas yra nukreiptas į retrospektyvų teisinių santykių, buvusių iki Statuto įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.), įskaitant laikotarpius iki 1990 m. kovo 11 d., vertinimÄ . Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje teisės normoje yra pateiktas iÅ¡samus ir baigtinis galimų įtrauktinų į pareigÅ«no vidaus tarnybos staÅ¾Ä laikotarpių sÄ raÅ¡as (LVAT 2011 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3047/2011).

Statuto 37 str. 1 d. 9 p. prasme mokymo įstaigos sÄ lyginai gali bÅ«ti skirstomos į tris grupes:

1) vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, aukštosios, specialiosios vidurinės, aukštesniosios Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklos;

2) tokios pat kitų valstybių mokyklos;

3) kitos aukÅ¡tosios Å¡vietimo įstaigos. 1990 m. Policijos akademijos laikinojo statuto (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. I-371) 1.1 p. apibrėžta, kad LPA yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specializuota aukÅ¡tojo mokslo ir mokymo įstaiga, turinti statute numatytÄ autonomijÄ ir juridinio asmens teises, kurios svarbiausi uždaviniai: rengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų įstaigoms kvalifikuotus specialistus, kelti vidaus reikalų organų darbuotojų kvalifikacijÄ (1.2 p.).

Pagal 1991 m. redakcijos Policijos akademijos statutÄ (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. I-1311) (toliau – LPA statutas) LPA yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukÅ¡toji studijų ir mokslo įstaiga (1.1 p.), kuriai pavesti uždaviniai iÅ¡ esmės liko tie patys, kaip ir pagal 1990 m. Policijos akademijos laikinÄ jį statutÄ , detalizuojant, kad svarbiausi LPA uždaviniai: rengti Lietuvos Respublikos policijai ir kitoms vidaus reikalų įstaigoms kvalifikuotus specialistus; kelti jų kvalifikacijÄ (1.5 p.).

Minėti LPA statuso pasikeitimai Statuto 37 str. 1 d. 9 p. taikymo prasme vidaus tarnybos stažo skaičiavimui nėra reikÅ¡mingi (LVAT 2012 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2971/2012). IÅ¡ pateikto teisinio reguliavimo ir LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimų matyti, kad į vidaus tarnybos staÅ¾Ä , remiantis Statuto 37 str. 1 d. 9 p. nuostatomis, turi bÅ«ti įskaitytas visas mokymosi LPA laikotarpis. PareiÅ¡kėja teigia, kad į jos vidaus tarnybos staÅ¾Ä turėtų bÅ«ti įskaityti 1993 m. lapkričio 1 d.

– 1994 m. gegužės 27 d. ir 1995 m. kovo 8 d. – 1995 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiai, kai jai buvo suteiktos akademinės atostogos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros laikotarpiais. Todėl nagrinėjamam ginčui išspręsti yra reikšminga aplinkybė, ar akademinės atostogos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros laikotarpiais yra įskaitomi į mokymosi LPA laikotarpį Statuto 37 str. 1 d. 9 p. prasme. LPA statute (originali redakcija, galiojusi nuo 1991 m. gegužės 14 d. iki 1997 m. liepos 17 d.) įtvirtinta, kad studijos LPA organizuojamos pagal LPA senato patvirtintus studijų planus bei mokymo programas (4.1 p.).

LPA yra dieninis (stacionaras) ir neakivaizdinis skyriai (4.2 p.). Mokslo metai LPA suskirstyti į du semestrus ir trunka 10 mėnesių. Kiekvienas semestras baigiamas įskaitų bei egzaminų (kurso, semestro) sesija. Studijų laikas naudojamas tik mokymo procesui ir su juo susijusioms reikmėms (4.3 p.). Studentams, įvykdžiusiems visus studijų plano ir mokymo programos reikalavimus, iÅ¡duodamas aukÅ¡tojo mokslo baigimo diplomas (4.6 p.). Mokymosi LPA laikas įskaitomas į tarnybos policijoje laikÄ . LPA studentai naudojasi socialinėmis garantijomis ir lengvatomis, kurios suteikiamos policijos pareigÅ«nams (6.3 p.).

Pagal Statuto 37 str. 1 d. 10 p. į vidaus tarnybos staÅ¾Ä , be kita ko, įskaitomas pareigÅ«no nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiÅ«ros laikas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡eidami akademinių atostogų studentai nepraranda studento statuso (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 55 str. 1 d. 11 p.). Taigi, akademinės atostogos yra tikslinės, jos suteikiamos tik esant tam tikriems pagrįstiems pagrindams. Nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiÅ«ros atostogų laikas priskirtini tokiems pagrindams.

Todėl tiek policijos pareigÅ«nė, bÅ«dama nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiÅ«ros atostogose, tiek LPA studentė, bÅ«dama akademinėse atostogose bÅ«dama nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiÅ«ros laikotarpiu, turi bÅ«ti traktuojamos vienodai.SistemiÅ¡kai vertinant minėtas LPA statuto, Statuto, Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas darytina iÅ¡vada, kad LPA studentai, kaip ir policijos pareigÅ«nai, turi teisę naudotis nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiÅ«ros atostogomis, turi teisę į akademines atostogas nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiÅ«ros laikotarpiu ir tokių atostogų laikas turi bÅ«ti įskaitomas į mokymosi LPA laikÄ .

Toks nuostatų aiÅ¡kinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. įtvirtintÄ nuostatÄ , kad valstybė saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę, ir 29 str. įvirtintÄ asmenų lygybės principÄ . PareiÅ¡kėjai buvo suteiktos akademinės atostogos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiÅ«ros laikotarpiais nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. gegužės 27 d. ir nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie laikotarpiai įskaičiuotini į mokymosi LPA laikÄ ir į vidaus tarnybos staÅ¾Ä .PareiÅ¡kėja teigia, kad į vidaus tarnybos staÅ¾Ä turėtų bÅ«ti įskaičiuotas ir laikotarpis nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. lapkričio 17 d., kai pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas diplomas, tačiau ji dar nebuvo paskirta į jokias pareigas.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad Å¡iuo laikotarpiu (iki 1998 m. vasario 4 d.) ji turėjo teisę į vaiko priežiÅ«ros atostogas. Pagal StatutÄ pareiÅ¡kėjos tarnybos stažo skaičiavimo pradžia yra siejama (tapatinama) su jos priėmimo į vidaus tarnybÄ data. Å i taisyklė yra nustatyta Statuto 37 str. 1 d. bendrojoje nuostatoje, pagal kuriÄ vidaus tarnybos stažas pareigÅ«nui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybÄ datÄ . Ji taip pat yra nurodyta Å¡ios straipsnio dalies atskiruose punktuose, kuriuose kalbama apie tam tikrų laikotarpių įskaitymÄ Ä¯ vidaus tarnybos staÅ¾Ä , t. y. jų prilyginimÄ vidaus tarnybos stažui Statuto 37 str. taikymo prasme.

Nagrinėjamai bylai yra aktualus priėmimo į vidaus tarnybÄ sampratos aiÅ¡kinimas iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusių teisės aktų taikymo prasme. Teisiniai santykiai dėl asmens priėmimo (paskyrimo) į vidaus tarnybÄ buvo reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtintu Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutu (toliau – 1991 m. Statutas). Pagal Å¡io teisės akto 17 p. nuostatas asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamÄ laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigÅ«nu.

Taigi, pareiÅ¡kėjos įstojimas į LPA nelaikytinas jos paskyrimu į pareigÅ«no pareigas (toks aiÅ¡kinimas atitinka formuojamÄ LVAT praktikÄ , žr. LVAT 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3047/2011). PareiÅ¡kėja tapo pareigÅ«ne, kai buvo priimta į Tardymo skyriaus prie Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato tardytojos pareigas nuo 1997 m. lapkričio 17 d. (b. l. 28). Pagal byloje esančiÄ 2015-05-07 Mykolo Romerio universiteto raÅ¡te pateiktÄ informacijÄ pareiÅ¡kėja iÅ¡ LPA studentų sÄ rašų iÅ¡braukta LPA 1997 m. gegužės 10 d.

įsakymu Nr. 262S (b. l. 109 (antra pusė)). Taigi, šio įsakymo data – 1997 m. gegužės 10 d. – laikytina pareiškėjos mokymosi LPA pabaigos data.Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja nuo mokymosi LPA pabaigos, t. y. nuo 1997-05-11 iki 1997-11-17 būtų buvusi vaiko priežiūros atostogose. Tai, kad pareiškėja turėjo teisę į vaiko priežiūros atostogas, nereiškia, kad ji jose buvo. Todėl pareiškėjos argumentas dėl šio laikotarpio priskyrimo jos vidaus tarnybos stažui būtent dėl to, kad ji turėjo teisę į vaiko priežiūros atostogas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kitas pareiÅ¡kėjos argumentas, pagrindžiantis, kodėl į jos vidaus tarnybos staÅ¾Ä turėtų bÅ«ti įskaitomas laikotarpis po jos mokymosi LPA iki jos priėmimo į tardytojos pareigas, yra tas, kad ji turėjo bÅ«ti nukreipta dirbti į vidaus reikalų įstaigÄ , tačiau tai nebuvo padaryta. Byloje esančiame 2015-05-07 Mykolo Romerio universiteto raÅ¡te nurodoma, kad LPA neakivaizdinių studijų studentai nebuvo nukreipiami į darbovietes (vidaus reikalų įstaigas), nes, vadovaujantis Priėmimo į LPA taisyklėmis, į neakivaizdines studijas buvo priimami asmenys, dirbantys policijoje arba vidaus reikalų įstaigose.

RaÅ¡te taip pat pažymėta, kad 1997 m. LPA studentų skirstymo į darbovietes byloje nėra nei policijos komisariato pareikalavimo dėl R. S. nukreipimo į darbÄ , nei jos praÅ¡ymo nukreipti dirbti (b. l. 110). Policijos departamentas 2015-04-22 raÅ¡te teismui, nurodydamas atitinkamas teisės aktų nuostatas, pažymi, kad asmenys, pretenduojantys į tarnybÄ , privalėdavo pareikÅ¡ti norÄ tarnauti, pateikdami raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ priimti į tarnybÄ (b. l. 89). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio pareiÅ¡kėjos 1994-04-20 praÅ¡ymo LPA rektoriui, ji dėl su kÅ«dikio auginimu susijusių priežasčių prašė jai leisti tęsti neakivaizdines studijas iÅ¡imties tvarka ir 1994-05-27 įsakymu ji buvo grÄ Å¾inta į neakivaizdinį studijų trečiÄ jį kursÄ (b. l. 16, 17).

Taigi, pareiÅ¡kėja LPA baigė kaip neakivaizdinio skyriaus studentė.Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja dėl savo pačios neveikimo, nesirÅ«pinimo įdarbinimu, nebuvo įdarbinta nedelsiant po studijų LPA baigimo. Todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, kad atsakovas privalėjo jÄ Ä¯darbinti po studijų baigimo, bet to nepadarė, todėl privalo laikotarpį nuo studijų baigimo dienos iki priėmimo į tarnybÄ dienos įskaičiuoti į vidaus tarnybos staÅ¾Ä , atmestini kaip nepagrįsti.

Tačiau pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja studijas baigė ne 1997 m. balandžio 25 d., kai jai buvo įteiktas diplomas, bet 1997 m. gegužės 10 d., kai ji buvo iÅ¡braukta iÅ¡ studentų sÄ rašų. Taigi, laikotarpis nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. gegužės 10 d. įskaitytinas į pareiÅ¡kėjos vidaus tarnybos staÅ¾Ä . PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Policijos departamento Darbo apmokėjimo sistemos policijoje tobulinimo, vienkartinių materialinių paÅ¡alpų ir butpinigių mokėjimo, tarnybinių butų skyrimo komisijos 2014 m. kovo 3 d. sprendimÄ , įformintÄ protokole Nr. 5-3-P7-7, įpareigoti atsakovÄ perskaičiuoti vidaus tarnybos staÅ¾Ä ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , kuris susidarė nuo 1997-11-17.

Minėta, kad Å¡iuo sprendimu Komisija atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯skaičiuoti jos nurodytus laikotarpius į vidaus tarnybos staÅ¾Ä ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos vidaus tarnybos stažas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas nagrinėjamu atveju sutampa (b. l. 31, 34), dėl to ginčo byloje nėra. Kaip jau konstatuota Å¡iame sprendime, pareiÅ¡kėjai į jos vidaus tarnybos staÅ¾Ä (Å¡iuo atveju ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ) turi bÅ«ti įskaičiuojami laikotarpiai nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. gegužės 27 d., nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. gegužės 10 d.

Todėl Komisijos 2014 m. kovo 3 d. sprendimo, įforminto protokole Nr. 5-3-P7-7, dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯skaityti į jos vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä laikotarpius nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. gegužės 27 d., nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. gegužės 10 d., yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.PareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ perskaičiuoti ir iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , kuris susidarė klaidingai skaičiuojant vidaus tarnybos staÅ¾Ä ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä nuo 1997-11-17.

Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus Civilinio kodekso reglamentavimas, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. LVAT praktikoje pripažįstama, kad valstybės tarnautojų reikalavimams, susijusiems su valstybės tarnybos santykiais, taikomas Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (2015-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-738-492/2015, 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-580-492/2015).

Pagal Civilinio kodekso 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

IeÅ¡kinio senatį pagal Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsakovas raÅ¡te dėl nuomonės, susijusios su praÅ¡ymu atnaujinti terminÄ , prašė praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 88).Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja 1997-11-17 buvo supažindinta su vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimu. Pagal byloje esančius duomenis pareiÅ¡kėja pirmÄ kartÄ oficialiai supažindinta su stažo apskaičiavimu 2005-04-05, kai ji buvo supažindinta su 2005-04-05 įsakymu Nr. 131-TE-22, ant kurio yra pareiÅ¡kėjos paraÅ¡as (b. l. 31).

Byloje yra ir 2006-06-02 įsakymas Nr. 5-TE-270, kuriame taip pat yra apskaičiuotas stažas ir pareiÅ¡kėjos paraÅ¡as (b. l. 34). Taigi, teismo nuomone, 2005-04-05 laikytina data, kada pareiÅ¡kėja sužinojo (turėjo sužinoti) apie, jos nuomone, klaidingÄ stažo skaičiavimÄ . PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ 2014-04-03, t. y. praėjus beveik 9 metams po to, kai sužinojo apie stažo skaičiavimÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėja praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris skaičiuotinas nuo 2005-04-05.Pagal Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Civiliniame kodekse neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti (atnaujinti ieÅ¡kinio senatį), nurodydama Å¡ias priežastis, kodėl ji anksčiau nesikreipė dėl klaidingo stažo skaičiavimo: iki 2014-02-11 pareiÅ¡kėja pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas teisingai skaičiuoja staÅ¾Ä ; apie pažeidžiamas pareigÅ«nų teises sužinojo iÅ¡ LVAT formuojamos praktikos; iki 2010-07-20 nebuvo numatyta tokių ginčų nagrinėjimo tvarka; 2006-06-05 įsakymÄ vertino kaip įsakymÄ dėl paskyrimo į pareigas, o ne kaip įsakymÄ dėl stažo nustatymo (b. l. 70–72).

PareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys nėra pripažintinos svarbiomis, iÅ¡skirtinėmis priežastimis, nepriklaususiomis nuo pareiÅ¡kėjos valios, kurios sukliudė pareiÅ¡kėjai laiku įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismÄ . Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos iÅ¡silavinimÄ , pareigas, teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėja galėjo nesuvokti įsakymų turinio ir iÅ¡ jų kylančių jai pasekmių. Todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Todėl Å¡iuo atveju teismas sprendžia taikyti bendrÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir įpareigoti atsakovÄ perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos darbo užmokestį ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl neteisėto ir nepagrįsto vidaus tarnybos stažo ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, už tris metus iki pareiÅ¡kėjai kreipiantis į teismÄ , t. y. nuo 2011 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., taip pat įpareigoti perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos darbo užmokestį ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl neteisėto ir nepagrįsto vidaus tarnybos stažo ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, nuo pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 4 d., iki Å¡io teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo įpareigojimas perskaičiuoti ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl neteisėto ir nepagrįsto vidaus tarnybos stažo ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, nuo 2011 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjos stažas, įskaitant teismo nurodytus laikotarpius, gali bÅ«ti skaičiuojamas tik nuo 2011 m. balandžio 3 d. PareiÅ¡kėjos vidaus tarnybos stažas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, įskaitant teismo nurodytus laikotarpius, turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 1997 m. lapkričio 17 d.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. ir 129 str., teisėjan u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjos R. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Policijos departamento Darbo apmokėjimo sistemos policijoje tobulinimo, vienkartinių materialinių paÅ¡alpų ir butpinigių mokėjimo, tarnybinių butų skyrimo komisijos 2014 m. kovo 3 d. sprendimo, įforminto protokole Nr. 5-3-P7-7, dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯skaityti į jos vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä laikotarpius nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1994 m. gegužės 27 d., nuo 1995 m. kovo 8 d. iki 1995 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 1997 m. balandžio 25 d. iki 1997 m. gegužės 10 d.Ä®pareigoti atsakovÄ Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos darbo užmokestį ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl neteisėto ir nepagrįsto vidaus tarnybos stažo ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 3 d. iki pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ dienos – 2014 m. balandžio 3 d.Ä®pareigoti atsakovÄ Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos darbo užmokestį ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl neteisėto ir nepagrįsto vidaus tarnybos stažo ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, nuo pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ dienos – 2014 m. balandžio 4 d.

– iki Å¡io teismo sprendimo įvykdymo dienos.KitÄ pareiÅ¡kėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                         Rasa Ragulskytė-Markovienė