ede89609-eae4-443e-9c0f-999e49080e55 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-197/2018Proceso Nr.1-01-1-06485-2017-6                                    Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.1.2.3. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės ir Lino Å iukÅ¡tos,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteista laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ nuteistosios L. G. priteistas 1 828,97 Eur žalos atlyginimas Valstybinei liginių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. G. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), iki civilinio ieÅ¡kinio įvykdymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

L. G. nuteista už tai, kad 2017 m. vasario 9 d., apie 20.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia dÅ«rė peiliu du kartus sugyventiniui V. B. į krÅ«tinės sritį, padarydama jam durtinę – pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdÄ su kairio plaučio ir Å¡irdies sužalojimu, durtinę – pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės pavirÅ¡inę žaizdelę. Tokiu bÅ«du, dėl durtinės – pjautinės krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdos su kairio plaučio ir Å¡irdies sužalojimu, sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį – V.

B..Tokiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Nuteistoji L. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-245/2018 pakeisti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos teismų praktikos dėl nuosprendžio suraÅ¡ymo, todėl paskyrė jai laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistoji teigia, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas objektyviai nevertino tų santykių, kurie buvo nusistovėję tarp jos ir nukentėjusiojo per tuos 8 bendrus gyvenimo metus, kokias nepakeliamas gyvenimo ir buities sÄ lygas buvo sudaręs nukentėjęs ne tik jai, bet ir jos sÅ«nui V. P.. L. G. nurodo, kad 2017 m. vasario 9 d. nukentėjusysis grįžo itin girtas, pradėjo kabinėtis, Å¡Å«kauti ir veržtis į virtuvę, kurioje ji gamino vakarienę. Mano, kad pirma pavirÅ¡utinė žaizdelė buvo padaryta, kai rankoje laikė virtuvinį peilį ir nukentėjusysis ant jos griuvinėjo, o pagrindinė, kai rankoje laikė maistui gaminti peilį ir tuo pačiu stÅ«mė V.

B. iÅ¡ virtuvės. Nenorėjo sužaloti V. B. ir pamačiusi kraujÄ labai iÅ¡sigando, kvietė medikus, užspaudė žaizdÄ , vėliau nukentėjusįjį lankė ligoninėje. Nuteistoji nurodo, kad ji visiÅ¡kai nevartoja alkoholio, pripažįsta savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismui paaiÅ¡kino visas aplinkybes, tačiau kartais dėl detalių klydo, nes serga vidutinio sunkumo depresija, todėl teismas galėjo susidaryti klaidingÄ nuomonę, kad bÅ«tent ji buvo aktyvi konflikto dalyvė.

Be to, teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-40-2017 nurodyta, kad veikos padarymo ir Å¡iuo metu nustatyti adaptacijos sutrikimai, todėl kartais jai bÅ«na sunku susivokti situacijoje.Teismas nurodė, kad nusikaltimas padarytas dėl nukentėjusiojo psichinės prievartos, tam neabejotinai įtakos turėjo provokuojantys ilgalaikis nukentėjusiojo elgesys, veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, stumdant jÄ virtuvėje kai buvo gaminamas maistas.

Ä®statymas tai numato kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 10 punktai). Be to, ji specialiai neėmė į rankas peilio, bet jį turėjo, nes gamino maistÄ . Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino Å¡ias aplinkybes, todėl netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir paskyrė bausmę susijusiÄ su laisvės atėmimu.Apeliantė pažymi, kad gerai charakterizuojama, anksčiau neteista, yra daugiavaikė motina, užaugino tris vaikus, turi anÅ«kų, su kuriai gražiai bendrauja, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbÄ iÅ¡skirtinį, ne kiekvienam pakeliamÄ , darbÄ , neturi vertingesnio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, darbo pajamos minimalios, stengiasi kuo greičiau atlyginti turtinę žalÄ valstybinei ligonių kasai.

Be to, pats nukentėjusysis prašė jos nebausti, jai atleido, skambino ir siekė susitaikyti. Nuteistoji nurodo, kad gyvendamas atskirai nukentėjusysis ir toliau girtavo, todėl ir mirė, o ji radusi jį mirusį, iÅ¡kvietė tarnybas, padėjo palaidoti, užsakė miÅ¡ias. Nuteistoji teigianti padariusi iÅ¡vadas, stengiasi bÅ«ti naudinga visuomenei, todėl viliasi, jog bus pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. Taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas nuosprendžiu į bausmės atlikimo laikÄ jai neįskaitė Utenos psichiatrinėje ligoninėje (BPK 141 straipsnis) iÅ¡bÅ«to laiko, todėl praÅ¡o įskaityti.Prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistosios L.

G. apeliacinį skundÄ atmesti.Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nors nuteistoji L. G. teigia, jog nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo V. B., tačiau Kauno apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad L. G. tyčia du kartus dÅ«rė nukentėjusiajam peiliu į krÅ«tinės sritį, ir tokiu bÅ«du sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji suprato savo poelgio pasekmes, ir siekė tokio rezultato.Prokuroras nesutinka su nuteistosios argumentu, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo.

Teismas nustatė, kad nukentėjusysis įvykio vietoje neatliko aktyvių veiksmų, o ekspertizės akte nurodyta, jog L. G. tuo metu nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje bÅ«senoje, kuri bÅ«tų turėjusi esminės įtakos jos sÄ monei ir veiklai. Pati nuteistoji pripažino, kad ji pradėjo konfliktÄ dėl sugyventinio girtavimo, nurodė motyvÄ â€“ pyktį ir sužalojimo aplinkybes. Taigi tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, kurių formavimÄ si lėmė nukentėjusiojo girtavimas, todėl neblaivaus sugyventinio grįžimas į namus nuteistajai nebuvo iÅ¡skirtinė, neprognozuojama priežastis konfliktui.

Prokuroro manymu, tai buvo eilinio nuteistosios pradėto konflikto, kurio metu nuteistoji tyčia sužalojo nukentėjusįjį, pasekmė.Prokuroras sutinka su teismo išvada, kad L. G. nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, nes byloje nustatytos aplinkybės nėra išimtinės šio straipsnio prasme, ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę.Nuteistosios L. G. apeliacinis skundas tenkinamas.Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Nuosprendyje iÅ¡dėstytos motyvuotos teismo iÅ¡vados dėl nuteistosios kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos yra teisingos, padarytos įvertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nuteistoji Å¡ioje dalyje nuosprendžio neginčija, savo kaltę pripažįsta, tik nesutinka su jai paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi – laisvės atėmimo bausme, praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistosios apeliaciniame skunde.

Teismas skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ privalo laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendrųjų bausmių skyrimo pagrindais, vertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, L.

G. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Apygardos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat pripažino, jog L. G. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, kadangi tokios aplinkybės, kaip nuoÅ¡irdus gailėjimasis bei padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamos veikos aplinkybes, iÅ¡ karto po nusikaltimo priemonių ėmimasis suteikti nukentėjusiajam pagalbÄ , medicininės pagalbos teikimas, nukentėjusiojo atleidimas kaltininkui ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kimas, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kimas, kurios neabejotinai yra reikÅ¡mingos, tačiau Å¡ios aplinkybės nelaikytinos iÅ¡imtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei kaltininkės asmenines savybes apibÅ«dinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumÄ .

Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017).

Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiÅ¡kia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones bÅ«tina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014,Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-296-788/2017). Bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-334-699/2017).

Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraÅ¡tutinę griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrÄ jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra bÅ«tina (kitos teisinės priemonės yra aiÅ¡kiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-204-942/2015).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas. Taigi Å¡i nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę.

PrieÅ¡ingai, pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017).Taigi LAT praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia Å¡io principo apibrėžimo.

Turint omenyje teisingumÄ teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali bÅ«ti suprastas kaip iÅ¡imtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų teisingas.

BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-449-942/2016). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs ir tai, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo Å¡eimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.

Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017). Nuteistoji L. G. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuris sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. B. sveikata. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Apygardos teismas paskyrė minimaliÄ sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę.Teisėjų kolegijos nuomone realios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas L. G. prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl jai skirtina kita bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams. L. G. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio, labiau spontaniÅ¡ka reakcija į nukentėjusiojo netinkamÄ elgesį, panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

L. G. anksčiau nebuvo teista, administracine tvarka nebausta, dirbanti VieÅ¡osios įstaigos Alytaus poliklinikos Slaugos ir socialinės globos skyriaus socialinio darbuotojo padėjėja, darbe apibÅ«dinama teigiamai. Apeliacinės instancijos teismui papildomai buvo pateikta minėtos darbovietės iÅ¡duota nuteistosios charakteristika, kurioje nurodoma, kad L. G. yra atsakinga, rÅ«pestinga, empatiÅ¡ka, pasižymi tolerancija ir pagarba kitam žmogui, geba atlikti jai pavestas darbo užduotis, pagal pacientų poreikius planuoti socialinių paslaugų teikimo eigÄ , o tai yra ypatingai svarbu aptarnaujant sunkiÄ negaliÄ turinčius pacientus, teikiant paramÄ artimiesiems.Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-40/2017 nurodytas aplinkybes.

Teismas iÅ¡ esmės vertino tik Å¡ios ekspertizės iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad L. G. įtariamos veikos padarymo metu nustatoma adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdė jai visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. G. Å¡iuo metu nustatoma - adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos sveikatos bÅ«senos gali dalyvauti ikiteisminiuose veiksmuose, bÅ«ti apklausta teismo posėdžio metu, atlikti laisvės atėmimo bausmę. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje bÅ«senoje, kuri bÅ«tų turėjusi esminės įtakos jos sÄ monei ir veiklai.

L. G. priverstinis gydymas nereikalingas (t. 2, b. l. 43-46). IÅ¡ Å¡io akto apraÅ¡omosios dalies matyti, kad L. G. 2004 ir 2006 metais gydyta psichiatrijos ligoninėje ir klinikiniame vaizde apraÅ¡omas sunkios depresijos vaizdas su suicidinėmis mintimis. Po iÅ¡raÅ¡ymo nuolat lankėsi pas psichiatrÄ , klinikiniame vaizde apraÅ¡omas nerimas, nuotaikos svyravimai, sÄ lygoti gyvenimo sunkumais. 2012 m. spalio 29 d. psichologinio tyrimo duomenyse emocinėje sferoje fiksuojama vidutinio sunkumo depresijos bÅ«dingų požymių, o 2015 m. kovo 6 d. konstatuota pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, remisija.

Frustruojančiose situacijose galimi emocionalūs, nekonstruktyvūs poelgiai. Iš pačios nuteistosios paaiškinimų matyti, kad ji bijodavo eiti namo dėl nukentėjusiojo elgesio, jo nuolatinio girtavimo. Iš liudytojų V. P., N. B. parodymų bei iš paties nukentėjusiojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad L. G. neigiamas emocijas sukeldavo neblaivaus nukentėjusiojo pasirodymas namuose. Tokie konfliktai buvo fiksuoti policijoje. Apie tai duomenys pateikti ir apeliacinės instancijos teismui.

Nukentėjusysis žinojo, kokiÄ reakcijÄ sukels pastarojo neblaivaus pasirodymas. Tokiu bÅ«du dėl nuolatinio nukentėjusiojo girtavimo, dėl to kylančių konfliktų, namuose buvo pastovi frustruojanti situacija, kas iÅ¡Å¡aukdavo L. G. nekonstruktyvius poelgius. Å i aplinkybė taip pat turi įtakos bausmės rÅ«Å¡ies parinkimui. Apygardos teismas nustatė, kad V. B. įvykio dienÄ smarkiai gėrė, psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ apeliantę. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino rizikingÄ ir provokuojamÄ nukentėjusiojo elgesį.Bausmės rÅ«Å¡ies parinkimui svarbi ir ta aplinkybė, kad L.

G. po V. B. sužalojimo suteikė jam medicininę pagalbÄ â€“ užspaudė žaizdÄ , iÅ¡kvietė medicinos pagalbÄ . Taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai – mokėjimo nurodymai patvirtina, jog apeliantė pilnai atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos visas V. B. gydymo iÅ¡laidas – 1 828,97 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus visas Å¡ias bei pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, aktualias bausmės skyrimui, daro iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir neskyrus L.

G. realios laisvės atėmimo bausmės. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų taikyti nuteistajai BK 62 straipsnio nuostatas ir Å¡io straipsnio pagrindu skirti jai Å¡velnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta. Taigi, jai taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir neskiriama laisvės atėmimo bausmė.Paskyrus laisvės apribojimo bausmę spręstinas klausimas ir dėl įpareigojimų bei draudimų nuteistajai skyrimo. BK 48 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus.

Taigi, teismui suteikta teisė nustatyti ar nenustatyti draudimus bei įpareigojimus. Nuteistoji dirba, alkoholio nevartoja, kokių nors kitų žalingų įpročių neturi, žala – nukentėjusiojo gydymo išlaidos pilnai atlygintos, pati dirba sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, todėl teisėjų kolegijos nuomone jai neskirtini draudimai ar įpareigojimai. Apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į L.

G. bausmės laikÄ Ä¯skaitė laikino sulaikymo laikÄ nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 10 d. – 1 dienÄ (t. 2, b. l. 66-70). Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi L. G. buvo taikyta BPK 141 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (t. 2, b. l. 39-40) teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui. Å ioje įstaigoje ji buvo nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. birželio 9 d., t. y. 22 dienas. BPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laikÄ , o tuo pačiu ir į bausmės laikÄ , prilyginant vienÄ suėmimo dienÄ 2 laisvės apribojimo dienom (BK 66 straipsnis).

Apygardos teismas Å¡io laikotarpio į bausmės atlikimo laikÄ neįskaitė. Ä® bausmės atlikimo laikÄ bÅ«tina įskaityti 23 dienas (1+22) bÅ«tas suėmime, kas atitinka laisvės apribojimo bausmės 46 dienas.Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, patikslinus skundžiamÄ nuosprendį, L. G. buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), iki priteisto Valstybinei ligonių kasai prie SAM (a. s. (duomenys neskelbtini)) 1 828,97 Eur civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.

Iki bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme nuteistoji pilnai atlygino civilinį ieÅ¡kinį, todėl minėta procesinė prievartos priemonė naikintina.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti:L. G. pripažintai kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams, nenustatant draudimų bei įpareigojimų.L.

G. iÅ¡aiÅ¡kinti, jog ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.L. G. į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 10 d. – 1 dienÄ ir buvimo ekspertizės įstaigoje laikÄ nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. birželio 9 d. – 22 dienas, viso 23 laisvės atėmimo dienas. Prilyginus vienÄ suėmimo dienÄ 2 laisvės apribojimo dienom, į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti 46 laisvės apribojimo dienas.Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi nustatytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ L.

G. butui, esančiam (duomenys neskelbtini).Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai                                                                               Laima Garnelienė                                                                                            Violeta RažinskaitėLinas Šiukšta