2022-09-21 Nr. AB-23445-3-63-3-01006-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3782-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01006-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 42.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (8.3 Mr)TP-22-NT-168-2836 (toliau – ir Sprendimas) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 21R2-83(AG2-55/14-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. I2-1164-583/2022, todėl 2022 m. vasario 8 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui teikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje byloje. Pareiškėjas teigė, kad jam būtina kvalifikuota teisinė pagalba ir akcentavo, kad jam blokuojamas teisinės pagalbos suteikimas, nepagrįstai vilkinami prašymai, ignoruojami įrodymai, šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija. Nurodė, kad yra ne kartą informavęs atsakovą, jog padengti ginčijamame Sprendime nurodytą skolą dėl labai sunkios materialinės padėties ir sveikatos būklės, neturi galimybės. Teigė, kad atskaitymus iki šiol vykdo VSDFV Klaipėdos skyrius. Pareiškėjas tvirtino, kad realiai ir faktiškai antrinė teisinė pagalba suteikta nebuvo, atsisakymas buvo grindžiamas 1 240 Eur skolos nepadengimu, kuri kilo iš bylos Nr. e2-466-386/2015, o 1 240 Eur suma buvo priteista už akių, nesąžiningai surengtame administraciniame procese, kuriame neturėjo jokių galimybių gintis. Pažymėjo ir tai, kad nežino, kokia skolos suma yra padengta, jam nepavyksta išreikalauti oficialių duomenų. Manė, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų 1 240 Eur skolos išieškojimui per antstolius. Tik pareiškėjo pastangomis buvo išduotas vykdomasis raštas dėl minėtos skolos padengimo.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundu ir teigė, kad Tarnybos pozicija teisinga ir pagrįsta motyvais, kurie buvo išdėstyti 2022 m. balandžio 12 d. atsiliepime Nr. (8.19 Mr)TPS-1328 Komisijai. Šiame atsiliepime atsakovas nurodė, kad teisinės pagalbos instituto paskirtis yra ginti teisėtus interesus suteikiant teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir būtiniausia. Tarnyba rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės antrinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuriame nurodyta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, bet iki nurodyto termino nebuvo apmokėta. Tarnyba teigė, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintas pagrindas atsisakyti suteikti ikiteisminę pagalbą. Manė, kad šis apribojimas yra būtinas antrinės teisinės pagalbos paskirties įgyvendinimui. Akcentavo, kas nei įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato išimčių, kurios sudarytų pagrindą atleisti pareiškėją nuo prievolės apmokėti teismo priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę pagalbą kitoje byloje. Nurodė, kad pareiškėjo individuali situacija buvo vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo galimybes veiksmingai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai byloje, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba taip pat nurodė, kad pareiškėjas nėra pareiškęs prašymo dėl jo papildomo individualios situacijos įvertinimo. Teigė, kad pareiškėjas prašė suteikti teisinę pagalbą ne baudžiamojoje, o administracinėje byloje. Atsakovas akcentavo, kad atsakydamas į pareiškėjo skundą neturėjo galimybių nevykdyti įstatymų, todėl teisėtai bei pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba manė, kad Komisija pagrįstai bei teisėtai 2022 m. gegužės sprendimu Nr. (8.3Mr.)TP-22-NT-168-2836 pareiškėjo skundą atmetė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Ginčijamu Sprendimu Tarnybos Klaipėdos skyrius atsisakė pareiškėjui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I2-1164-583/2022 byloje dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2021 m. spalio 20 d. sprendimo, VSDFV 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus apskundimo, nes pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje, kurioje jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, bei per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų. Atsisakydamas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, atsakovas vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, bei 18 straipsniu, kuriame numatyta antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka.

6.2. Pareiškėjas 2022 m. kovo 30 d. apskundė Tarnybos Sprendimą Komisijai. Komisijoje 2022 m. balandžio 4 d. buvo priimtas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo ir prašymo nušalinti Komisijos Klaipėdos apygardos skyrių. Buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl nušalinimo. Komisija 2022 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą pratęsti skundo nagrinėjimo terminą 10 darbo dienų.

6.3. Komisija 2022 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą dėl 2022 m. kovo 18 d. Tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

6.4. Iš 2022 m. vasario 8 d. prašymo „Suteikti antrinę teisinę pagalbą“ nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2022 m. kovo 17 d. atsakovas gavo raštą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) „Dėl informacijos pateikimo“, kuri informavo pareiškėją apie priteistas 1 240 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat apie tai, kad nėra gavusi duomenų, patvirtinančių apie sumokėtą nurodytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, bei prašė pareiškėjo per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad minėta suma yra apmokėta. Tarnyba 2018 m. vasario 23 d. raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama pateikti informaciją atsakovui, ar yra įvykdytos / vykdomos iš pareiškėjo išskaitos pagal įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį. Valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. vasario 17 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė, kad skolos likutis šioje byloje yra 1 121,09 Eur. Iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 metus matyti, kad pareiškėjo pajamos už šį laikotarpį buvo pensijų išmokos, kurios per einamąjį metų periodą sudarė 3 373,00 Eur. 2022 m. vasario 7 d. pareiškėjas užpildė metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas deklaruojamas kaip vienišas asmuo pagal gaunamas pajamas. Tačiau prašymas įvertinti individualią padėtį po atsakovo sprendimo priėmimo nebuvo pateiktas (Įstatymo 11 str. 10 d.).

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas prašomos sumos nustatytu terminu nesumokėjo. Ginčijamu Sprendimu atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą iš esmės dėl to, nes konstatuota, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę inicijuoti teisminį procesą, apskųsdamas Tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimą, pateikė jį nagrinėti ikiteismine ginčų apskundimo tvarka. Iš pateiktos bylos medžiagos buvo matyti, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo apskundimo procese, taip pat pateikė prašymą dėl Komisijos sudėties ir jos nušalinimo. Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintas principas reiškia, kad turi būti užtikrinamos veiksmingos ir praktiškai naudojamos teisės, bet ne teorinės ar iliuzinės. Pareiškėjo tikslas ne dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą. Todėl nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir įvertinus, kad pareiškėjas prašė apginti savo teises procese dėl socialinių išmokų gavimo, kuris savo prigimtimi nėra susijęs su bausmėmis ir jų griežtumu, jie nėra klasifikuojami kaip baudžiamieji, pareiškėjui negrėsė laisvės atėmimas.

8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 buvo patenkintas pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymas ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovo J. S. priteista 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 (administracinės bylos numeris, ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – eA-1834-261/2015) 2015 m. rugsėjo 22 d. įsiteisėjo.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje A-3188-556/2018 formuodamas naujos redakcijos įstatymo taikymą perdavė Tarnybai nagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Galiojant naujam teisiniam reguliavimui, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, bei šio straipsnio 11 dalimi, pareiškėjas gali kreiptis į ją motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Šiuo atveju, teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas Tarnybai nėra pateikęs Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatyto motyvuoto rašytinio prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl darė išvadą, jog pareiškėjas nėra išnaudojęs visų įstatyme nustatytų galimybių gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą prašymą.

10. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtino, kad atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą, egzistavo Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto dispozicijoje nurodytos sąlygos, sudarančios prielaidas atsakovui atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kadangi pareiškėjo J. S. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą metu nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13, ginčijamas atsakovo Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teismo laikytas teisėtu ir pagrįstu.

11. Pareiškėjas neginčijo, kad nėra sumokėjęs 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos, tačiau skunde nurodė, jog realiai ir faktiškai teisinė pagalba pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtus sprendimus jam nebuvo suteikta, išieškojimo procesas vilkinamas ir atliekamas netinkamai. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ne dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimų, kuriais buvo nuspręsta dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui teisėtumo. Minėti sprendimai yra galiojantys, nebuvo nuginčyti teisme, o teisinės pagalbos pagal 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13 pareiškėjui suteikimo faktas bei jais nustatytų išlaidų pagrįstumas patvirtintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, kuris yra įsiteisėjęs.

12. Komisijos Sprendimu pareiškėjo skundas atsakovui dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo atmestas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos ir papildomai gautų Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus duomenų (byla Nr. ((7.11)AG2-55/14-2022)) nustatyta, kad nėra pagrindo naikinti atsakovo priimto sprendimo, nes remiantis byloje esančiais įrodymais laikytina, kad atsakovas bei ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos ir neperžengė savo kompetencijos ribų.

13. Pareiškėjas nurodė ir pripažino, jog 1 240 Eur skola yra dengiama per antstolius, bei tai, kad atsakovas nesiėmė veiksmų išieškoti skolos. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog byloje nagrinėjamas klausimas dėl ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, todėl reikšminga aplinkybė yra tik tai, ar teismo priteista 1 240 Eur skola buvo iki galo apmokėta ginčijamo Sprendimo priėmimo metu. Kadangi pareiškėjas įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę (kad Sprendimo priėmimo metu buvo apmokėjęs 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų), nepateikė, Sprendimas šiuo aspektu taip pat teismo laikytas teisėtu ir pagrįstu.

14. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, tikrindamas Sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu, nurodė, kad neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovo Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais.

15. Apibendrinęs anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritarė ir akcentavo, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėjo, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek proceso metu nepateikė jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, atsakovas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nebuvo pagrindo.

III. 16. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat prašo leisti pateikti papildomus įrodymus susijusius su šia byla iki apeliacinio skundo nagrinėjimo datos.

17. Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymai pateikti pirmosios instancijos teismui iš esmės buvo ignoruojami, todėl objektyvus ginčo nagrinėjimas neįvyko ir buvo priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas. Į bylos nagrinėjimą pareiškėjas teigia neatvykęs dėl ligos, tačiau neteikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nes aplinkybių visuma „davė pagrindą“ susidaryti nuomonei, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje situacijos nepakeistų, o tik užvilkintų skundo nagrinėjimą. Teismas pareiškėjo atžvilgiu turėjo išankstinį nusistatymą.

18. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendime konstatuota aplinkybė, kad jis neginčija 1 240 Eur skolos yra klaidinga, niekada nesutiko ir nesutinka su 1 240 Eur skola, nes atsakovas iš esmės nebuvo suteikęs jam antrinės teisinės pagalbos nuo 2002 metų. Pareiškėjas teigia, kad ne kartą kreipėsi dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų, jos aktų panaikinimo, kuriais skleidžiami neatitinkantys tikrovės duomenys apie 1 240 Eur skolos padengimą. Be to, teismas sprendime nurodo klaidingas aplinkybes dėl pareiškėjo veiksmų išieškant skolą, nes 1 240 Eur skolos išieškojimas buvo pradėtas pavėluotai ir tik pareiškėjo iniciatyva.

19. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Sprendime nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų padengtos skolos duomenis. Visos institucijos, Tarnybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija, Komisija, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai skleidė neatitinkančius tikrovės duomenis. Taigi, byla iš esmės neišnagrinėta, negalima teigti, kad skola nepadengta, sprendimas neteisingas ir nemotyvuotas, todėl naikintinas.

20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių ar teisinių argumentų bei motyvų, kurių pagrindu turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, atliko išsamų įrodymų vertinimą, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio, bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Tarnyba mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. (8.3 Mr)TP-22-NT-168-2836, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti ir Komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo atmestas.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad skundžiamas Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, o Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Sprendimo, pagrįstai ir teisėtai jį atmetė.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog pareiškėjas neginčija 1 240 Eur skolos, teismo sprendimas nemotyvuotas, byla iš esmės neišnagrinėta, nebuvo atskleista bylos esmė, pareiškėjo atžvilgiu teismas turėjo išankstinį nusistatymą.

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju proceso šalys savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

26. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. rugsėjo 14 d. pateiktame Pranešime nurodo, kad dėl ligos negalėjo pateikti naujų įrodymų ir tik rugsėjo pabaigoje išėjęs iš ligoninės galės pateikti įrodymus apie duomenų klastojimo faktus.

27. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai yra būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28. Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių jo apeliacinės instancijos teismui norimi pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui būtinybė teikti naujus įrodymus kilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą byloje. Dėl to, pareiškėjo prašymas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui atmetamas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

31. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo išankstiniu nusistatymu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo aspektu, administraciniame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, jog pirmosios instancijos teismui jo teiktus prašymus iš esmės ignoravo, todėl objektyvus ginčo nagrinėjimas neįvyko ir buvo priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas buvo akivaizdžiai tendencingas ar buvo nusistatęs pareiškėjo atžvilgiu.

32. Kadangi byloje nenustatyta nei viena sąlyga, kuria galėtų būti pagrindžiamos abejonės pareiškėjo nurodyto teismo (teisėjos) nešališkumu, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl išankstinio nusistatymo pripažįsta nepagrįstais.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje: Nr. A822-1042/2009 ir kt.).

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Ginčui aktuali Įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, kurioje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vienas iš jų – jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p.).

35. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo, įsigaliojo nagrinėjamam ginčui aktualių Įstatymo nuostatų pakeitimai, kurių pagrindu nustatyta, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose (Įstatymo 11 str. 8 d.). Kadangi pareiškėjas atsakovo prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, pagrįstai atsakovo Sprendime Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas buvo taikytas.

36. Byloje esantys duomenys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m sausio 19 d sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal atsakovo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą paliko galioti nepakeistą. Atsakovas 2022 m. vasario 17 d. raštu Nr. (8.3Mr)TPS-606 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas pateikti informaciją, ar yra įvykdytos / vykdomos iš pareiškėjo išskaitos pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą už antrinę teisinę pagalbą, jeigu vykdomasis raštas nėra iki galo įvykdytas, paprašė nurodyti likusio įsiskolinimo dydį. Valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. kovo 16 d. rašte Nr. RMA-1896 „Dėl informacijos pateikimo“, kurį atsakovas gavo 2022 m. kovo 17 d., nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2022 m. kovo 9 d. J. S. į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. priimtą vykdomąjį dokumentą Nr. eI-466-386/2051 nemokėjo; laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2020 m. birželio 30 d antstoliai G. K. ir A. S. išieškojo ir pervedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas už J. S. 118,91 Eur sumą, nepadengta 1 121,09 Eur suma.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde ir teigia, kad niekada nesutiko ir nesutinka su priteista skola už antrinės teisinės pagalbos suteikimą, tačiau minėta skola buvo priteista teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, o kitokių duomenų apie tai, kokio dydžio skola išieškota, pareiškėjas teismui nepateikė.

38. Atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą nurodė, kad rėmėsi 2022 m. kovo 17 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauta informacija, iš kurios buvo matyti, kad pareiškėjas nebuvo apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, Tarnybos Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo visiškai apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitoje byloje, išlaidų. Byloje taip pat nėra duomenų, tokių argumentų pareiškėjas nenurodė ir skunde, kad jis, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, būtų pateikęs motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjo individualios situacijos vertinimo. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjo teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), tačiau šia teise pareiškėjas nesinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu.

39. Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip, kad Tarnybai Įstatyme nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į Tarnybą dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybės, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Vadovaujantis šia teisės nuostata, Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties.

40. Minėta, kad pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, privalėjo pateikti motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjo individualios situacijos įvertinimo. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas pateikti motyvuotą prašymą negali būti vertinamas kaip teisinis reikalavimas, trukdantis įgyvendinti teisę į antrinę teisinę pagalbą formaliais pagrindais, nes tokiame prašyme turi būti nurodomos individualios situacijos įvertinimui reikšmingos aplinkybės, kurias pagrindžia kartu teikiami įrodymai. Šiuo atveju nebuvo teikiamas nei prašymas dėl individualaus situacijos vertinimo, nei įrodymai, pagrindžiantys situacijos individualumą. Taip pat pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš pareiškėjo priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi privalomą galią ir kuriame nustatytos aplinkybės šioje byloje iš naujo nevertinamos.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, likę pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs ir / ar deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai darė pirmosios instancijos teismas.

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Jolanta Malijauskienė Beata Martišienė Dainius Raižys