2023-10-25 Nr. AB-18893-3-61-3-07496-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-2420-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07496-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 22S147588 (toliau ir - Sprendimas) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pareiškėjui.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis nežinojo apie jo atleidimą iš darbo, kadangi visą laiką dirbo. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis pateikė visus reikiamus dokumentus ir atitinka visus kriterijus gauti leidimą laikinai gyventi, o leidimas yra panaikintas dėl darbdavio kaltės.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimas yra neproporcingas, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jis nebeatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) nustatytu pagrindu, kadangi darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2022 m. rugsėjo 9 d. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl, Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą Nr. 2109-LLG-0321 išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį uždarojoje akcinėje bendrovėje „Roburas“. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Roburas“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė tarpininkavimo raštą, jog sudaryta darbo sutartis su pareiškėju.

8.2. Pareiškėjui 2021 m. gruodžio 3 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 21S45775, galiojantis iki 2023 m. gruodžio 8 d. (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi). Leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

8.3. Bendrovė 2022 m. rugsėjo 9 d. pranešimu Nr. 2209-PRNŠ-0687 informavo Migracijos departamentą apie pasikeitusius pareiškėjo duomenis, t. y., kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2022 m. rugsėjo 9 d.

8.4. Byloje pateiktas pareiškėjo pasirašytas prašymas apie atleidimą iš darbo savo noru ir Bendrovės 2022 m. rugsėjo 9 d įsakymas apie atleidimą (toliau ir – Įsakymas), darbo sutarties nutraukimo pagrindas – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalis. Iš byloje pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) pažymos matyti, kad Bendrovė duomenis VSDFV apie atleidimą ir atsiskaitymą su pareiškėju pateikė 2022 m. rugsėjo 9 d.

8.5. Departamentas, išnagrinėjęs surinktus duomenis, Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

9. Apžvelgęs Įstatymo nuostatas (40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 3 p., 50 str. 1 d. 6 p.,62 str. 4 d.), teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas įsidarbino Bendrovėje, ši darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2022 m. rugsėjo 9 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (savo noru). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas faktiškai dirbo Bendrovėje, ar jo darbo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu.

10. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtų Įstatymo nuostatų. Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

11. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo atleistas iš pareigų Bendrovėje bei įvertinęs visas faktines aplinkybes ir visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

III. 12. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

13.1. Pareiškėjas dirbo jam paskirtus darbus, be įtarimo, kad yra neįdarbintas, dėl ko jam buvo panaikintas Leidimas laikinai gyventi ne nuo jo priklausančių priežasčių.

13.2. Pareiškėjas atitinka visas kvalifikacijos sąlygas (net praplėtė savo kvalifikaciją), pareiškėjas būtent tuo pagrindu (dėl savo kvalifikacijos) ir gavo Leidimą laikinai gyventi, kuris buvo panaikintas dėl ne pareiškėjo, o darbdavio kaltės.

13.3. Sprendime nenurodyti jokie faktai, pagrindžiantys išvadą, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl šis Sprendimas negalėjo būti pripažintas teisėtu vien dėl šios priežasties.

13.4. Pareiškėjo dokumentai atitinka visus reikalavimus, o atsakovo argumentai, kad pareiškėjo Leidimas laikinai gyventi turėtų būti panaikintas yra nepagrįsti. Atsakovas individualiai neįvertino ir nerinko papildomų įrodymų dėl pareiškėjo situacijos ir priėmė nepagrįstą Sprendimą.

13.5. Pareiškėjas nepažeidė Įstatymo, todėl jam neaišku kokiu pagrindu jam yra neišduotas leidimas laikinai gyventi, o šis leidimas negalėjo būti panaikintas, kadangi pareiškėjas atitinka Įstatymo reikalavimus.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Migracijos departamentas nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad darbo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas gavo Leidimą laikinai gyventi, buvo nutraukta, konstatavo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turėjo pareigą panaikinti Leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo skundą atmetė.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

20. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

21. Bylos duomenimis, Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 12 d. gavo Bendrovės 2022 m. rugsėjo 9 d. pranešimą Nr. 2209-PRNŠ-0687, kuriuo buvo informuotas, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2022 m. rugsėjo 9 d. Migracijos departamentas, patikrinęs Sodros informacinėje sistemoje duomenis apie pareiškėjų įsidarbinimą, nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo atleistas iš Bendrovės ir kad jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje nedirba.

22. Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybės, jog Bendrovė nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi.

23. Pareiškėjo teiginiai, kad Sprendime nenurodyti jokie faktai, pagrindžiantys išvadą, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi panaikintas ne dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, o vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, t. y. Sprendime ir neturėjo būti vertinama pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui.

24. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad atsakovas individualiai neįvertino ir nerinko papildomų įrodymų dėl pareiškėjo situacijos, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas surinko visą medžiagą, reikalingą Sprendimui priimti, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Nors pareiškėjas nurodo, kad jis faktiškai dirbo toliau, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl Migracijos departamento nustatytų aplinkybių ir taikytų teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis