2025-12-18 Nr. AB-22949-4-16-3-00650-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3045-575/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00650-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Arūno Dirvono ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu D. S., jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,

vertėjui Imran Yousaf,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu D. S., apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio D. S. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu D. S. (toliau – ir Užsienietis), sulaikymo terminą VSAT iki 2026 m. vasario 26 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2025 m. liepos 11 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir 2025 m. liepos 12 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba 2025 m. rugpjūčio 5 d. raštu informavo, kad nesutinka užsienietį priimti į Latvijos Respubliką, nes nepakanka įrodymų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. lapkričio 26 d. Užsieniečiui buvo leista 2025 m. rugsėjo 2 d. nuo 12 val. iki 17 val. laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, bet nustatytu laiku į apgyvendinimo vietą jis negrįžo. Užsienietis 2025 m. rugsėjo 3 d. buvo sulaikytas adresu Sodų g. 22, Vilniuje.

3. Centras pažymėjo, kad Utenos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą sulaikyti užsienietį VSAT iki 2025 m. lapkričio 26 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą, 2025 m. spalio 1 d. nutartimi jį atmetė, o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4. Centras nurodė, kad Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, nes, neturėdamas kelionės dokumento ir teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, atvyko į Lietuvos Respubliką, o vėliau neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pareigūnų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio atvykimo tikslo valstybė, juo labiau kad prašymą suteikti prieglobstį jis pateikė tik po daugiau nei mėnesio buvimo Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nurodė, jog jo atvykimo į Europos Sąjungą tikslas buvo vykti tranzitu iš Baltarusijos Respublikos per Latvijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką į Vokietijos Federacinę Respubliką. Atsižvelgiant į tai, Centras vertino, kad Užsienietis savo veiksmais patvirtino, jog į Europos Sąjungą atvyko sąmoningai ir planuotai, pažeisdamas nustatytą teisinį reglamentavimą.

5. Kadangi Užsienietis pažeidė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 3 dalimi, VSAT kreipėsi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį. Užsienietis teikė pirmenybę savo asmeniniams interesams, o ne Lietuvos Respublikos įstatymų laikymuisi, todėl toks elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis Užsieniečio teisinės padėties klausimus.

6. Įvertinus tai, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, jis nesilaiko teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, todėl yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali įgyvendinti savo kelionės tikslą, vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti, t. y. tikslinga ir toliau Užsieniečiui taikyti sulaikymą. Centras teikimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 6–7, 10 ir 12 punktais, 114 straipsniu.

7. Užsienietis ir jo atstovė su teikimu nesutiko. Užsienietis prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Užsienietis paaiškino, jog neketino niekur išvykti, tačiau neturėjo pinigų grįžti atgal į Pabradę, todėl praleido visą naktį stotyje Vilniuje.

II. 8. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu iš dalies tenkino Centro teikimą – pakeitė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, kuriuo Užsienietis buvo sulaikytas VSAT Centre 2025 m. lapkričio 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje, ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. vasario 26 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

9. Teismas analizavo faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio vykimu per Lietuvos Respublikos teritoriją, jo apgyvendinimu VSAT, ir nustatė, kad:

9.1. Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. lapkričio 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

9.2. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nagrinėti iš esmės bendra tvarka. Užsienietis buvo pateikęs prašymą leisti 2025 m. rugsėjo 2–7 d. nuo 12 val. iki 17 val. laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, tačiau 2025 m. rugsėjo 2 d. užsienietis išvykęs iš apgyvendinimo vietos į apgyvendinimo vietą negrįžo, o 2025 m. rugsėjo 3 d. buvo sulaikytas Vilniuje.

9.3. Utenos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą sulaikyti užsienietį VSAT iki 2025 m. lapkričio 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Šis teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. paliktas nepakeistas.

9.4. Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymus neturėdamas kelionės dokumento ir teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, atvyko į Lietuvos Respubliką, o po to neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pareigūnų. Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė po daugiau nei mėnesio buvimo Lietuvos Respublikoje. Atvykimo į Europos Sąjungą tikslą užsienietis nurodė, kad iš Baltarusijos Respublikos vyko tranzitu per Latvijos Respubliką bei Lietuvos Respubliką į Vokietijos Federacinę Respubliką. Užsienietis pažeidė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas.

10. Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsniu, tačiau pažymėjo, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, jog asmeniui turi būti taikoma griežčiausia, kraštutinė priemonė, numatyta Įstatyme.

11. Įvertinęs tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, jo prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas iš esmės, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų save išlaikyti, socialinių, ekonominių, šeimyninių ryšių Lietuvoje, byloje nebuvo duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas Užsieniečiui iki 2026 m. vasario 26 d. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Teismas pažymėjo, kad šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant Įstatyme numatytų teisėtų tikslų.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir skirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 5 dalies 6–7, 10 ir 12 punktais, tačiau kaip sulaikymo pagrindą nurodomas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 12 punktas, apelianto vertinimu, negali būti taikomas, pagrindžiant Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimą.

14. Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismui jis paaiškino, jog laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką pažeidė dėl neatsargumo. Jis teigia, kad, gavęs leidimą laikinai išvykti iš Centro, nesugebėjo grįžti nustatytu laiku, pirmiausia dėl to, jog manė turintis teisę būti išvykęs ilgiau, vėliau išsikrovė jo mobilusis telefonas ir jis nebeturėjo lėšų įsigyti autobuso bilietą. Užsienietis taip pat buvo nurodęs, kad jeigu būtų iš tikrųjų siekęs pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, jis būtų slapstęsis, o ne likęs Vilniaus autobusų stotyje (teikime nurodytas adresas Sodų g. 22, Vilnius, yra Vilniaus autobusų stoties adresas).

15. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės reiškia, kad asmuo negali išvykti iš Centro teritorijos negavęs Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo ir be palydos. Užsienietis nurodo, kad labai gailisi dėl įvykusio nesusipratimo, už padarytą pažeidimą sulaikyme jau praleido tris mėnesius, savo klaidą supranta ir pasižada ateityje nuosekliau teirautis Centro pareigūnų dėl grįžimo laiko bei tvarkos, laikytis Centro vidaus tvarkos ir likti Lietuvos Respublikoje, kol bus galutinai išspręstas jo teisinės padėties klausimas. Jis pažymi, kad po padaryto pažeidimo, net ir pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, Centro nustatytos tvarkos daugiau nepažeidė. Apelianto nuomone, nepagrįsta toliau riboti asmens judėjimo laisvę, kadangi jo padėtis faktiškai prilygsta sulaikymui ir nebėra proporcinga Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

16. Apelianto įsitikinimu, nėra pagrindo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą iki bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nors asmuo dėl neatsargumo pažeidė išvykimo iš Centro tvarką, jo veiksmuose nebuvo tyčios, nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis ar teismu, jo prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš esmės bendra, o ne skubos tvarka, taip pat nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui. Be to, Užsieniečio judėjimo laisvė ribojama nuo 2025 m. liepos 12 d., t. y. ilgiau nei penkis mėnesius. Todėl, apelianto vertinimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikytas de facto sulaikymas nėra nei proporcinga, nei būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, o Užsieniečiui turėtų būti taikoma mažiau jo judėjimo laisvę ribojanti alternatyvi sulaikymui priemonė.

17. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Centras pažymi, kad Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, nes, neturėdamas kelionės dokumento ir teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, atvyko į Lietuvos Respubliką, o vėliau neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pareigūnų. Šios aplinkybės, Centro vertinimu, patvirtina, kad Lietuvos Respublika nebuvo jo atvykimo tikslo valstybė. Apeliantas taip pat pažeidė teismo sprendimu jam taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas – išvyko iš laikino apgyvendinimo įstaigos ir negrįžo nustatytu laiku, slapstėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, kol buvo sulaikytas VSAT pareigūnų adresu Sodų g. 22, Vilniuje, esančiame hostelyje.

19. Centras taip pat nurodo, kad Užsieniečio asmens tapatybė ir pilietybė nėra galutinai nustatytos, jis nėra pateikęs jokio galiojančio asmens dokumento, o iš pateiktų dokumentų kopijų negalima patikimai nustatyti, kad jose pavaizduotas asmuo iš tikrųjų yra tas pats asmuo, kuriuo jis prisistato. Apelianto atžvilgiu taikomas sulaikymas siejamas su jo nebendradarbiavimu, pasišalinus iš laikino apgyvendinimo vietos, nustatant jo asmens tapatybę, taip pat su būtinybe užtikrinti sprendimo priėmimą prieglobsčio byloje.

20. Centro vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis faktiškai yra sulaikytas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi jo elgesys nepaneigia rizikos, jog, paskyrus švelnesnę priemonę, jis gali bandyti vėl pasišalinti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus ir priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Be to, išvykimo į kitas Europos Sąjungos valstybes riziką, Centro vertinimu, pagrindžia tai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo apelianto tikslas ir jis per Lietuvos Respublikos teritoriją vyko tranzitu. Aptartos aplinkybės, Centro nuomone, patvirtina, kad taikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimą buvo tinkamai įvertintos jo individualios aplinkybės ir siekta išvengti pasislėpimo pavojaus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas ir Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, – teisėtumas ir pagrįstumas. Šios priemonės taikymo terminas nustatytas iki 2026 m. vasario 26 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, be kita ko tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra išaiškinti, o Užsienietis buvo pasišalinęs iš apgyvendinimo vietos, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pagrįsta taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, susietą su judėjimo laisvės apribojimais.

23. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė faktiškai (de facto) prilygsta sulaikymui. Jis nurodo, kad laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką pažeidė dėl neatsargumo, dėl to gailisi ir pažeidimo nekartojo, todėl jam turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

25. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Vienas jų – būtinybė išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, kai tokios informacijos negalima gauti prieglobsčio prašytojo nesulaikius. Be to, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, gali būti daroma išvada, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

26. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Be kita ko, tai gali būti atvejai, kai užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja nustatant jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, pavyzdžiui, atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ar pateikia suklastotus dokumentus (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip pat reikšminga, ar užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 punktas), ar, būdamas apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo tvarką (7 punktas), ar prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis (10 punktas), taip pat ar bandė neteisėtai vykti arba vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 punktas).

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, spręsdamas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, vertina kriterijus, be kita ko: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ar bendradarbiauja su teismu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Migracijos departamentu nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Šių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017).

28. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, o 5 punkte – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

29. Dėl apelianto teiginių, kad taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė faktiškai prilygsta sulaikymui, yra neproporcinga ir kad prieglobsčio prašymo motyvus būtų galima išsiaiškinti taikant švelnesnę priemonę, nesusijusią su judėjimo laisvės apribojimais, teisėjų kolegija pažymi šias aplinkybes. Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, vėliau neteisėtai iš jos išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir grąžintas į Lietuvą. Užsieniečio tapatybė nenustatyta. Be to, jam buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietos teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, – kurios jis nesilaikė: išvykęs iš apgyvendinimo vietos nustatytu laiku negrįžo ir, kompetentingiems pareigūnams nustačius jo buvimo vietą, buvo sulaikytas Vilniuje (Sodų g. 22). Aptartos aplinkybės yra reikšmingos vertinant pasislėpimo riziką ir sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju pakaktų švelnesnių alternatyvių priemonių.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir proceso šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Įstatyme numatyto tikslo – išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus ir užtikrinti veiksmingą prieglobsčio procedūros eigą – nebuvo galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis. Užsieniečio neteisėtas atvykimas ir išvykimas, nenustatyta asmens tapatybė, ankstesnės alternatyvios sulaikymui priemonės pažeidimas bei aplinkybė, kad Lietuvos Respublika nebuvo jo kelionės tikslas, sudaro pagrindą manyti, jog, taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, išlieka reali pasislėpimo rizika ir grėsmė sutrukdyti priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir pagrįstai įvertino Užsieniečiui taikytinos priemonės proporcingumą. Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu D. S., apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas