2018-01-03 Nr. AB-183-3-63-3-00375-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-179-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00375-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas), jam priteisti 625,48 Eur turtinės ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas teigė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje neveikė tinkamai ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 7, 35, 248, 259 straipsnių reikalavimus – akivaizdžiai nesilaikė teisėtumo, operatyvaus administracinių teisės pažeidimų proceso reikalavimų. Įvykis, dėl kurio pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, įvyko 2013 m. rugsėjo 24 d., tačiau galutinis sprendimas dėl jo administracinės atsakomybės buvo priimtas tik 2015 m. spalio 6 d., t. y., praėjus daugiau nei dvejiems metams.

Manė, jog užsitęsęs administracinio teisės pažeidimo bylos procesas iš esmės buvo susijęs su Klaipėdos teritorinės muitinės netinkamai atliktais ir ATPK normų neatitinkančiais veiksmais, t. y.: tuo, kad nebuvo vykdomas pradinio pareiškėjui surašyto 2013 m. rugsėjo 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo taisymas pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties reikalavimus. Vietoje to, buvo surašytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodomas kitas pažeidimas – kontrabanda.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos teritorinė muitinė pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tariamos kontrabandos buvo surašytas nekvalifikuotai. Surašant trečiąjį administracinio teisės pažeidimo protokolą vėl grįžta prie to paties kaltinimo, kuris nurodytas pirmajame protokole, tačiau dar papildomai pridėtos ir naujos aplinkybės, kurios, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo žinomos Klaipėdos teritorinei muitinei dar nuo 2013 metų spalio mėnesio. Administracinio teisės pažeidimo byla perduota ne tam teismui, kuriam byla teisminga, todėl procesas buvo užvilkintas.

Manė, kad nuo 2014 m. kovo 24 d. (suėjus 6 mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui) administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas nepagrįstai. Pareiškėjas prašė priteisti 625,48 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 434 Eur atstovavimo išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje, 26,54 Eur palūkanos dėl nepagrįsto teisės naudotis piniginėmis lėšomis suvaržymo (5 procentai metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. spalio 6 d. nuo 868 Eur sumos, t. y. sumokėtos paskirtos baudos); 64,94 Eur kelionės išlaidos (po 2014 m. kovo 24 d., pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui, administracinio teisės pažeidimo byloje Tauragės rajono apylinkės teisme vyko 3 posėdžiai, į kuriuos pareiškėjas vyko iš Klaipėdos savo transportu); 100 Eur sudaranti konfiskuotų vaistų kaina ir jų pabrangimas.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos, kuri, jo teigimu, pasireiškė nepatogumais dėl ilgalaikio buvimo teisinio neapibrėžtumo būsenoje, išgyvenimais dėl nepagrįsto apkaltinimo kontrabandos padarymu, taip parodant didelį jo pavojingumą visuomenei.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos teritorinės muitinės, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Teigė, jog teismai nepaneigė, kad pareiškėjo veiksmuose buvo administracinės teisės pažeidimo požymių. Nesutiko su skundo argumentu, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai pažeidė ATPK normų reikalavimus. Nesutiko, kad administracinio teisės pažeidimo bylos procesas užsitęsė dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų netesėtų veiksmų. Praktikoje pasitaiko proceso operatyvumo principo konfliktų su kitais proceso principais, nes nei šalys, nei teismas dėl proceso operatyvumo negali nesivadovauti teisėtumo, rungimosi, objektyvumo ir kitais principais. Manė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, jog ATPK 35 straipsnio normos, susijusios su administracinės nuobaudos terminų skaičiavimu, buvo pažeistos ir taikytos netinkamai, tai nereiškia, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai veikė neteisėtai. Teigė, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo patirtos neturtinės žalos faktą. Dėl konfiskuotų prekių nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, konfiskuoti vaistai buvo perduoti Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui, kur prekės buvo įtrauktos į apskaitą, saugomos, o vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį sunaikintos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesustabdė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties Nr. ATP-21-174/2015 vykdymo, o pareiškėjas į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyrių su prašymu vaistus grąžinti nesikreipė.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir surinktą medžiagą grąžino institucijai patikslinimui. Atlikus papildomą administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių tyrimą, 2013 m. gruodžio 11 d. buvo surašytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. sausio 21 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, pareiškėjo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Klaipėdos teritorinei muitinei iš naujo tirti.

Atlikus tyrimą, 2014 m. liepos 28 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį ir ATPK 2093 straipsnio 7 dalį. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2092 straipsnio 4 dalyje, padarymą pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda įspėjimas, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje, padarymą – 3 000 Lt (868 Eur) bauda su prekių konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 3 000 Lt (868 Eur) bauda su muitinės sulaikytų prekių konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis dalyje, dėl nuobaudos pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį panaikino ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavus, jog administracinė nuobauda buvo paskirta, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246 – 6.250 straipsnių nuostatomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali būti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos, o pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės.

8. Pareiškėjas teigė, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolus, pažeidė ATPK 7, 35, 248, 259 straipsnių nuostatas.

9. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis ATPK 2591 straipsnio 1 punkto nuostatomis, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto pagal ATPK 2092 straipsnio 7 dalyje, Klaipėdos teritorinė muitinė buvo ne teisę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, o teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turinti institucija, todėl nagrinėjamu atveju vertinta, ar administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu buvo laikytasi ATPK nuostatų.

10. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus (ATPK 259 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad prieš surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, organas privalo įsitikinti, kad tam yra pagrindas. Administracinio teisės pažeidimo protokolu pradedama administracinio teisės pažeidimo teisena, t. y. konstatuojama, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas. Iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 259 straipsnio l dalies, 260 straipsnio, 284 straipsnio 2 dalies matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Taigi protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau jį surašius, asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iš esmės dėl 2013 m. rugsėjo 24 d. įvykio, kada pareiškėjas 11 kartų vyko per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką pėsčiųjų taku ir gabeno įvairių vaistinių preparatų (iš viso 478 vnt. Už 1 118 Lt (323,80 Eur) pažeisdamas prekių gabenimo tvarką, buvo surašyti trys administracinio teisės pažeidimo protokolai – 2013 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. gruodžio 11 d. ir 2014 m. liepos 28 d. Nagrinėdamas Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimo panaikinimo, 2014 m. birželio 19 d. nutartyje Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog administracinė byla A. M. atžvilgiu nutraukta per anksti ir skubotai, nes turėdamas duomenų apie kito pažeidimo sudėtį, teismas turėjo ne bylą nutraukti, o grąžinti ją institucijai iš naujo tirti ir naujo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-67-699/2015, tai, kiek kartų, kokiomis dienomis pareiškėjas nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. (įskaitytinai) vyko per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą ir po kiek pakuočių bei už kokias pinigų sumas gabeno vaistinius preparatus, muitinės įstaigai buvo žinoma 2013 m. spalio 25 d. Kadangi nurodyta aplinkybė neginčijama, vertintina, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas baigėsi 2014 m. balandžio 25 d., t. y. kada pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama teisme.

12. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties dalis, kuria A. M. nubaustas pagal ATPK 2092 straipsnio 7 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, teismui konstatavus, jog pareiškėjas Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį nubaustas pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių terminui, daryta išvada, jog nurodytu būdu pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimas išspręstas ne dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga surašyta, pažeidžiant ATPK normų, reglamentuojančių administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, reikalavimus, o dėl teisės taikymo klaidų, padarytų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Pažymėta, jog nėra konstatuota, kad pagal administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas neteisėtai. Todėl teismas vertino, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmai negali būti laikytini neteisėtais.

13. Konstatavus, jog administracinio teisės pažeidimo protokolus surašiusių pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais, nebuvo pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir remiantis ja pareiškėjui priteisti žalą, patirtą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu.

III. 14. Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą

15. Pareiškėjas nurodo, kad jo skunde išsamiai išdėstyta, kokias ATPK normas ir kokiu būdu pažeidė Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai. Teigia, kad ATPK 7 ir 35 straipsniuose įtvirtintas reikalavimas griežtai laikytis teisėtumo ir nuobaudos skyrimo terminai buvo pažeisti. A. M. nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį. Klaipėdos teritorinė muitinė 2014 m. liepos 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą perdavė ne tam teismui, kuriam teisminga byla. Klaipėdos teritorinė muitinė, tinkamai nesuformuluodama administracinio teisės pažeidimo protokolo, sukūrė situaciją, dėl kurios buvo praleisti patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai.

16. Pažymi, kad skunde buvo išsamiai išdėstytos ATPK normos, kurias pažeidė Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, tačiau pirmosios instancijos teismas nei šių normų, nei pareiškėjo argumentų neįvertino. Be to, CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, jog žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Net Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmus vertinant tik kaip teisės taikymo klaidą, tai jau yra pagrindas atsakomybei kilti.

17. Pareiškėjo reikalavimai buvo grindžiami ne tik bylos, suėjus patraukimo atsakomybėn terminui, nutraukimu, o ir kitais neteisėtais veiksmais, dėl kurių teismas išsamiau nepasisakė.

18. A. M. skunde išdėstyti Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmai akivaizdžiai rodo jų nepakankamą rūpestingumą, nekvalifikuotus ir ATPK normų neatitinkančius veiksmus, be to (ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas) – ir padarytas teisės taikymo klaidas.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Mano, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra motyvuotas ir teisėtas.

21. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad Klaipėdos teritorinė muitinė savo veiksmais pažeidė ATPK normų reikalavimus. Muitinės pareigūnų neteisėti veiksmai dėl minimo įvykio nėra užfiksuoti nei pačioje muitinėje, nei kitose teisėsaugos institucijose.

22. Teigia, kad visi pareigūnų veiksmai buvo atliekami, kiek tai įmanoma, operatyviai laikantis administracinių teisės pažeidimų proceso reikalavimų.

23. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. M., nesutikdamas su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu, apeliaciniu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2015 m. sausio 23 d. nutartimi skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad byla buvo vilkinama iki 2015 m. spalio 16 d. dėl muitinės kaltės, nėra objektyvaus pagrindo.

24. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi konstatavo, kad ATPK 35 straipsnio normos buvo pažeistos ir taikytos netinkamai, tačiau tai nereiškia, kad muitinės pareigūnai veikė neteisėtai, priešingai – muitinės pareigūnai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi, kurioje teismas konstatavo, kad nuobaudos skyrimo terminai Tauragės rajono apylinkės teismui 2014 m. lapkričio 12 d. priimant nutarimą praleisti nebuvo.

25. Nurodo, kad konfiskuoti vaistai buvo perduoti Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui, kuris prekes saugojo bei, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį, sunaikino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesustabdė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties vykdymo. Pareiškėjas su prašymu grąžinti vaistus nesikreipė.

26. Kadangi muitinės pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatyta nebuvo, teigia, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą realizavimas yra negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant administracinį teisės pažeidimą.

28. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006).

29. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009).

30. Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Veiksmų neteisėtumas konstatuojamas, kai yra pagrindas pripažinti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz., 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

32. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. M. iš esmės prašo atlyginti žalą dėl to, kad jo atžvilgiu buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos teritorinė muitinė pažeidė ATPK 7, 35, 248, 259 straipsnių reikalavimus – nesilaikė teisėtumo, operatyvaus administracinių teisės pažeidimų proceso reikalavimų, dalis Klaipėdos teritorinės muitinės procesinių sprendimų surašyti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, pažeisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

33. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2013 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi 2013 m. rugsėjo 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir surinktą medžiagą grąžino institucijai protokolo patikslinimui. Klaipėdos teritorinė muitinė 2013 m. gruodžio 11 d. surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą – jame pareiškėjo veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. sausio 21 d. nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas bauda ir daiktų konfiskavimu. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutarimu Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. sausio 21 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, pareiškėjo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Klaipėdos teritorinei muitinei iš naujo tirti.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2014 m. liepos 28 d. surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį ir ATPK 2093 straipsnio 7 dalį. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2092 straipsnio 4 dalyje, padarymą pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda įspėjimas, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje, padarymą – 3 000 Lt bauda su prekių konfiskavimu.

Galutinė subendrinta nuobauda paskirta 3 000 Lt bauda su muitinės sulaikytų prekių konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį dalyje dėl nuobaudos pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį panaikino ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, jog A.

M. pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį nubaustas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

34. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

35. Šiuo atveju vien tai, kad dėl ginčui aktualaus įvykio Klaipėdos teritorinė muitinė iš viso buvo surašiusi 3 administracinio teisės pažeidimo protokolus, savaime nesuponuoja atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Nei Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi, kuria pradinis administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo grąžintas patikslinimui, nei Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi, kuria administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Klaipėdos teritorinei muitinei tirti iš naujo, nebuvo konstatuoti kokie nors Klaipėdos teritorinės muitinės padaryti ATPK pažeidimai.

36. Taip pat akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta tik dalyje (kiek tai susiję su ATPK 2093 straipsnio 7 dalies pažeidimu), tačiau Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalis dėl A. M. administracinės atsakomybės pagal ATPK 2092 straipsnio 4 dalį buvo palikta nepakeista. Taigi ginčui aktualioje situacijoje, net ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties, pareiškėjas liko padaręs administracinį teisės pažeidimą ir jam pagrįstai buvo taikyta ATPK 2092 straipsnio 4 dalis. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad A. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas neteisėtai, dėl neteisėtų Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų ar neveikimo.

37. Administracinėje byloje nenustatyta pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga. Nėra duomenų, jog Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, surašydami pareiškėjo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolus, būtų pažeidę kokius jų veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus ir kad dėl to pareiškėjas būtų patyręs žalą. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog nenustačius būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti – pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei priteisti palūkanas atmestinas.

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys