edda4e21-1dfd-4617-9433-3bd56470843f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė,sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovui Specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V.

B. prašė priteisti iš atsakovo Specialiųjų tyrimų tarnybos 2 486,53 neišmokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31. Pareiškėjas nurodė, kad dirba Specialiųjų tyrimų tarnyboje statutiniu pareigūnu. Paaiškino, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad darbdavys apskaičiavo priedus bei priemokas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu pripažinta prieštaravusia Konstitucijai.

Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 6 straipsnio 4 dalį pareigÅ«nas privalo vykdyti aukÅ¡tesnio pagal pavaldumÄ pareigÅ«no įsakymus ar nurodymus. PareigÅ«nui gali bÅ«ti pavedama dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikti papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę.Kadangi atsakovas tinkamai nekompensavo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , tai laikytina, kad jis nėra tinkamai atsiskaitęs. Nurodė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto kalte.

Atsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui apskaičiuodama darbo užmokestį, priedų ir priemokų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, įstaigos veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ir kaltės, Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo taikoma pagrįstai.              Skundas tenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. 2007 m. birželio mėn. – 2008 m. gruodžio mėn. laikotarpiu neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis: už 2007 m. birželio mėn. – 1 016,70 Lt, liepos mėn. – 83,33 Lt, rugpjūčio mėn. – 102,54 lt, rugsėjo mėn. – 305,31 Lt, 2008 m. liepos mėn. – 9,42 Lt, rugpjūčio mėn. – 109,86 Lt, rugsėjo mėn. – 274,03, lapkričio mėn. – 167,39 Lt, gruodžio mėn. – 417,95 Lt (b. l. 3).

Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos staÅ¾Ä , tarnybinį rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos. Tarnybos pareigÅ«nų pareiginė alga, priedas už tarnybos staÅ¾Ä , tarnybinį rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ ir priemokos mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir Å¡io Statuto nustatyta tvarka.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai.

Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Nepriemoka pareiÅ¡kėjui yra atsiradusi 2007 m. - 2008 m., kai galiojo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl priedų ribojimo.

Taigi, nepriemoka susidarė pareiÅ¡kėjo darbdaviui taikant jų taikymo metu galiojančias įstatymo nuostatas.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi, tuo buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pritaikytos su Konstitucija nesuderinto įstatymo nuostatos. Byloje iÅ¡keltas ginčas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m.

Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nėra baigta.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimu įvykdymu reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Dėl Å¡ios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Å ioje byloje prieinant nurodytÄ iÅ¡vadÄ nebuvo tiriamas skundo padavimo momentas, o buvo aiÅ¡kinamasi, ar asmuo nebuvo praleidęs termino skundui paduoti. Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo, yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu galiojančius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis. Taigi, argumentai, kad neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti. Konstitucinis Teismas 2011-10-25 nutarimu pripažino, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta, kad Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo įsigaliojimo, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo V.

B. reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , yra pagrįstas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 teismas konstatavo, kad ginčas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbÄ ) yra laikytinas tarnybiniu ginču. Taip pat pažymima, jog tinkamu atsakovu tarnybiniuose ginčuose dėl pareigÅ«nams neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo laikytina vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigÅ«nas ir kuri nagrinėto ginčo laikotarpiu visa apimtimi įgyvendino asmens darbdavio funkcijas.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1–638/2005 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329). Nagrinėjamu atveju, tinkamu atsakovu laikytina Specialiųjų tyrimų tarnyba. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas neprašė taikyti senaties. Skundas teismui paduotas 2010-05-28 (b. l. 1-2), o ginčas keliamas dėl išmokų, mokėtų už laikotarpį nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008-12-31.

Laikytina, kad skundo reikalavimas priteisti nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2007 m. birželio mėnesio pareikÅ¡tas nepraleidus Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino. Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal Darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009).Nepriemokos dydį pagrindžia pateikta pažyma už 2007 m. ir 2008 m. (b. l. 3).

Pažymoje nurodytos susidariusios nepriemokos sumos neginčija nei atsakovas, nei pareiÅ¡kėjas. Atsižvelgus į pažymose nurodytas sumas, pareiÅ¡kėjui priteisiama visa jo praÅ¡oma suma 2 486,53 Lt. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti.Priteisti V. B. naudai iÅ¡ atsakovo Specialiųjų tyrimų tarnybos 2 486,53 (du tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai 53 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Jūra Marija Strumskienė