edd9bbfa-7ad8-434c-9be1-91bf1d3a47de · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1200-577/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29655-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano bÅ«stas NPC“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano bÅ«stas NPC“ dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Mano bÅ«stas NPC“ 795,59 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, jog su I. J. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9072131 ir apdraudė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Apdraustas turtas 2017 m. sausio 28 d. buvo užlietas dėl užsikimÅ¡usio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo, paskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka dėl apgadinto turto sudarė 795,59 Eur. Pasak ieÅ¡kovės, gyvenamÄ jį namÄ administruoja atsakovė, todėl ji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.226 ir CK 6.1015 straipsnių pagrindais privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

2. Atsakovė UAB „Mano bÅ«stas NPC“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡vadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi iÅ¡imtinai savo darbuotojų paaiÅ¡kinimais, kurie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamÄ inžinerinį iÅ¡silavinimÄ ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių. Draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimÄ ar nustatant žalos dydį, atsakovės specialistai nedalyvavo. IeÅ¡kovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko ar kokias pareigas pažeidė, apsiribojo tik įvykusios avarijos konstatavimu. Pažymėjo, kad namo administratoriaus paskyrimas nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Atsakovės teigimu, ji neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) ir be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų Å¡iam pastatui daryti Å«kinio ar fizinio poveikio, todėl nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti atsakomybę be kaltės. Pažymėjo, kad dalį funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, įskaitant ir gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimÄ administratorius vykdo tik gavęs savininkų praneÅ¡imÄ apie bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus.

IeÅ¡kovė nenustatė tikslios pastato vietos, iÅ¡ kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos; byloje nėra įrodymų, jog iki įvykio namo administratorius bÅ«tų gavęs praneÅ¡imų apie netvarkingus vamzdžius, bÅ«tinumÄ juos pakeisti ar apie kitus trÅ«kumus ir kad administratorius nesiėmė jokių veiksmų, jog užkirstų keliÄ tokių vamzdžių trÅ«kimui (avarijos atsiradimui). IeÅ¡kovės reikalaujama suma nėra aiÅ¡kiai detalizuota; ieÅ¡kovė neskaičiuoja buto nusidėvėjimo; lokalinėje sÄ matoje įtraukta nebÅ«tinų iÅ¡laidų, nesusijusių su darbų atlikimo sÄ naudomis.

Pažymėjo, jog abejonių kelia ir ieškovės užsakymu vienašališkai surašytas aktas.

3. IeÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog avarija įvyko bendro naudojimo vamzdžiuose. Atsakovė turėjo vykdyti vamzdynų priežiÅ«ra, sandarumÄ , tačiau įrodymų, kad tokius veiksmus atliko, nepateikė. NamÄ administruojanti įmonė privalėjo laiku nustatyti vamzdyno bÅ«klę ir apie bÅ«tinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus. Ä®vykus avarijai, bÅ«tent atsakovė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ .

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi minėtÄ sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių užsikimÅ¡o kanalizacijos stovas, t. y. kokie ir kieno veiksmai nulėmė užsikimÅ¡imÄ , kurioje vietoje galėjo užsikimÅ¡ti kanalizacijos stovas nenustatinėjo ir kitų aplinkybių, turėjusių reikÅ¡mės įvykiui, t. y. administratoriaus veiksmų iki įvykio (ar administratorius nustatė, jog kanalizacijos stovÄ reikėtų valyti, ar jis buvo valomas, ar buvo apskritai atliekama kada nors kanalizacijos stovo apžiÅ«ra, ar gyventojai iki įvykio skundėsi dėl stovo ir pan.).

Teismas taip pat nesiaiÅ¡kino ir aplinkybės, kaip buvo likviduoti avarijos padariniai, t. y. ar buvo iÅ¡kviestos tarnybos kanalizacijos stovui užkimÅ¡ti, ar apie užsikimÅ¡usį stovÄ buvo informuotas po įvykio namo administratorius ir pan. Byloje nenustatytos aplinkybės, ar buvo ketinama imtis gyvenamajame name bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrojo kanalizacijos stovo, remonto darbų, ar buvo apskritai reikalingi remonto darbai, ar buvo nustatyti kokie nors defektai, ar administratorė teikė siÅ«lymus daugiabučio gyventojams dėl bendrojo naudojimo objektų, o pastarieji siÅ«lymų nepriėmė.

Vien aplinkybė, jog atsakovė teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugas, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad žala buvo padaryta bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 795,59 Eur dydžio žalÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 795,59 Eur sumÄ nuo 2019 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 18 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , remdamasis tikimybės pusiausvyros principu, konstatavo, kad žala butui, (duomenys neskelbtini), buvo padaryta ieÅ¡kovės nurodytu bÅ«du – vandeniui prasiskverbus per Bute esantį klozetÄ dėl užsikimÅ¡usio kanalizacijos stovo. Teismo nuomone, Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia atsakovės samprotavimai apie ieÅ¡kovės darbuotojo iÅ¡vados, liudytojo/Buto savininko praneÅ¡imo apie įvykį nepakankamumÄ ar neleistinumÄ Å¾alos butui priežasčiai nustatyti.

Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ 2017 m. sausio 28 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto matyti, jog apie įvykį atsakovė buvo informuota, jos specialistai, likviduodami avarijos padarinius, iÅ¡ namo kanalizacijos Å¡ulinio pravalė kanalizacijÄ . Teisės aktai neįpareigoja ieÅ¡kovės kaip draudiko, administruojant žalÄ pagal gautÄ praneÅ¡imÄ iÅ¡ draudėjo, žalos kilimo priežasčiai nustatyti skirti ekspertizę. Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ : žalos pastebėjimo momentÄ â€“ grįžus į butÄ ir jame jau radus iÅ¡siliejusį vandenį iÅ¡ klozeto, žalos pobÅ«dį – atsiradusiÄ drėgmę grindyse, kuri iÅ¡kraipė laminatÄ , abejoti tuo, kad ieÅ¡kovės padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos ir/ar netinkamos dėl nedėjimo reikiamų pastangų, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, teismo nuomone, nėra pagrindo.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog kanalizacijos stovas yra namo bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiÅ«rėti teisės aktų nustatyta tvarka prieÅ¡ įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis). Kokiu bÅ«du šį kanalizacijos stovÄ prieÅ¡ 2017 m. sausio 28 d. prižiÅ«rėjo atsakovė ir/ar jį apskritai prižiÅ«rėjo, įrodymų byloje nėra, tokių duomenų, nors teismas juos pateikti siÅ«lė, atsakovė nepateikė.

Teismas nurodė, jog techninės priežiÅ«ros žurnalas, apžiÅ«rų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytÄ Å¾alos kilimo lokalizacijÄ bei nurodytÄ priežastį (pratekėjimo iÅ¡ klozeto užsikimÅ¡us kanalizacijos stovui), duomenų kaip ji vykdo jai norminiais aktais priskirtÄ pareigÄ rÅ«pintis administruojamu turtu.

8. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad ieÅ¡kovė, įrodydama vandens prasiskverbimo į butÄ dėl užsikimÅ¡usio kanalizacijos stovo faktÄ , vietÄ ir priežastį, kartu įrodė atsakovės neveikimÄ , nulėmusį ieÅ¡kovės nurodomos žalos butui atsiradimÄ â€“ administruojamo daugiabučio namo kanalizacijos stovo nepriežiÅ«rÄ ar nepakankamÄ priežiÅ«rÄ iki 2017 m. sausio 28 d. Teismo vertinimu, bÅ«tent atsakovei teko pareiga paneigti minėtu bÅ«du ieÅ¡kovės įrodytÄ atsakovės neveikimÄ , ko atsakovė neįvykdė.

9. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog name iki 2017 m. sausio 28 d. įvykio nebuvo avarijų, butų savininkų nusiskundimų, neÅ¡alina ir nemažina atsakovės pareigos vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiÅ«rÄ , kurios uždaviniai neapsiriboja įvykusių avarijų pasekmių Å¡alinimu, o įpareigoja laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas (Reglamento 12.2, 12.3 punktai).

Tokie darbai kaip namo nuotekų Å¡alinimo sistemos priežiÅ«ra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymÄ ir tarpinių keitimÄ , jei nereikia sistemos ardymo drabų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymÄ , Reglamentu buvo priskirti gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros pagrindiniams darbams (Reglamento 99 punktas, 6 priedo 1.1.5 punktas), kuriems atlikti atskiras namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nereikalingas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, tai, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji tinkamai vykdė administratoriaus pareigÄ reguliariai prižiÅ«rėti bendro naudojimo objektus (vamzdynus), yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl užsikimÅ¡usio kanalizacijos stovo sukeltos avarijos yra atsakinga atsakovė. Atsakovė neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų bÅ«tinųjų atlikti veiksmų) nustatyti administruojamo (prižiÅ«rimo) namo gyventojų užpylimo priežastį, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įvykio vietos apžiÅ«rÄ pačios atsakovės ar trečiojo asmens, pagrindžiančių aplinkybę, kad galimai dėl kitos priežasties, o ne dėl kanalizacijos stovo užsikimÅ¡imo, įvyko užliejimas.

Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal ReglamentÄ ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su draudėjai (ieÅ¡kovei) padaryta žala.

10. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, remdamasi savo atstovo – eksperto suraÅ¡ytu ApžiÅ«ros aktu, taip pat turto žalos įvertinimu, parengtu naudojantis „SISTELA“ programa, nustatė, kad draudėjos turtui (butui) padaryta žala yra 855,59 Eur, minusavus iÅ¡skaitÄ (franÅ¡izę), draudėjai iÅ¡mokėta 795,59 Eur draudimo iÅ¡moka. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės sudarytoje sÄ matoje nurodytos buto remontui reikalingos, o ne faktiÅ¡kai draudėjos patirtos iÅ¡laidos; toks draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo bÅ«das yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo.

Atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų įvertinti ieÅ¡kovės paskaičiuotÄ ir draudėjai atlygintÄ Å¾alÄ už turto sugadinimÄ užliejus jos butÄ , todėl teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai yra tinkami praÅ¡omos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Teismas konstatavo, jog atsakovė privalo atlyginti ieÅ¡kovei 795,59 Eur dydžio žalÄ , kuriÄ iÅ¡ atsakovės priteisė ieÅ¡kovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Atsakovė UAB „Mano bÅ«stas NPC“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimÄ ;

2) priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo atmesti ieÅ¡kinį;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas neiÅ¡taisė apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų bylos nagrinėjimo trÅ«kumų ir reikiamų aplinkybių nenustatė. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių užsikimÅ¡o kanalizacijos stovas, t. y. kokie ir kieno veiksmai nulėmė užsikimÅ¡imÄ , kurioje vietoje galėjo užsikimÅ¡ti kanalizacijos stovas.

Å i aplinkybė liko nenustatyta, o atsakovo neteisėti veiksmai buvo konstatuoti bendraisiais principais. 11.2. Neįrodyta nė viena iÅ¡ bÅ«tinųjų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovė įrodinėjo, jog kanalizacijos stovas užsikimÅ¡o dėl namo gyventojų veiksmų ir atsakovė negalėjo tam užkirsti kelio. Ä®vykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų sÄ lygų. Teismas pats konstatavo, jog likviduodama avarijÄ , atsakovė iÅ¡ kanalizacijos Å¡ulinio į namÄ su gyvatuku pravalė kanalizacijÄ ir tuo avarijos likvidavimas pasibaigė.

Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kanalizacijos vamzdžiai būtų užsikimšę dėl kažkokių pažeidimų, kad būtų reikėję juos keisti ar remontuoti, t. y. kad būtų buvusi netinkama jų priežiūra. 11.3. Teismas nevertino liudytojų ir ieškovės paaiškinimų, kad kanalizacija užsikimšo dėl kitų butų savininkų kaltės. Liudytojas A. J. nurodė, jog viso buto grindys buvo padengtos tualetiniu popieriumi, kanalizacijos atliekomis – o tai patvirtina, jog kanalizacija užsikimšo būtent dėl namo gyventojų netinkamo elgesio.

Teismas nustatydamas atsakovės neteisėtus veiksmus nevertino aplinkybės, jog kanalizacija užsikimÅ¡o dėl netinkamo gyventojų elgesio; jog nebuvo nustatyti jokie kanalizacijos stovo pažeidimai ar gedimai, jis buvo užkimÅ¡tas netinkamomis atliekomis, kurių mesti į kanalizacijos vamzdį negalima; aplinkybės, kad jokių gyventojų nusiskundimų dėl kanalizacijos stovo bÅ«klės nebuvo nei prieÅ¡ įvykį, nei po jo. 11.4. Teismas formuoja praktikÄ , kad nepaisant kanalizacijos užsikimÅ¡imo priežasties, visada preziumuojama administratoriaus atsakomybė.

Tokia teismo pozicija nesiderina su teisinės valstybės principais. 11.5. BÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, tačiau teismas įrodinėjimo pareigÄ perkėlė atsakovui. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų netinkamai vykdžiusi savo kaip administratoriaus pareigas ir, kad dėl to bÅ«tų atsiradusi žala. Teisės aktai atsakovei nenumato pareigos fiksuoti, kaip yra prižiÅ«rimi bendrojo naudojimo objektai. Pažymi, jog fiksuojami gyventojų nusiskundimai, nustatyti defektai ir pan., tačiau Å¡iuo atveju tokių aplinkybių nebuvo.

Teismas reikalavo įrodyti aplinkybes, kurių atsakovė įrodyti negali. 11.6. Atsakovė nesutiko su žalos dydžiu, tačiau teismas atsakovės argumentų nevertino. Teigia, kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomas nusidėvėjimas. Byloje nėra įrodymų, kad buvo daromas remontas, apart suinteresuoto gauti didesnę draudimo iÅ¡mokÄ asmens paaiÅ¡kinimų. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, jog grindys yra nusidėvėjusios, o draudimo iÅ¡mokÄ draudėjas iÅ¡mokėjo kaip už naujas grindis.

Netinkamai apskaičiuodamas draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas turi prisiimti ir už tai tenkančiÄ rizikÄ . 11.7. Priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos neegzistuoja, nes žala kilo dėl pačių gyventojų kaltės. Kanalizacijos stove nenustatyti defektai ar pažeidimai, dėl kurių įvyko kanalizacijos užsikimÅ¡imas. 11.8. Teismas, darydamas prielaidas, jas taikė ieÅ¡kovės naudai ir atsakovės nenaudai, taip pažeisdamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Ieškovui nepateikus įrodymų, jog kanalizacijos stovas užsikimšo dėl atsakovės elgesio, ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

2. IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Atsakovės motyvai yra nepagrįsti, teisiÅ¡kai neargumentuoti, neteisingi ir nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Apdraustas butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo stovo avarijos. Atsakovė nepateikė įrodymų nei kaip prižiÅ«rėjo bendrojo naudojimo vamzdyno sistemÄ , nei kokius profilaktinius darbus atliko, ar teikė gyventojams informacijÄ apie vamzdynų bÅ«klę, ir pan.

Atsakovės aplaidumas pasireiÅ¡kė tuo, kad ji laiku neapžiÅ«rėjo stovo, neatliko jokių veiksmų, kad užkardyti avarijÄ . BÅ«tent atsakovės nepakankamas rÅ«pinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdyno sistema bei jo priežiÅ«ra sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Pagal CK 6.266 straipsnio 1, 2 dalis už padarytÄ Å¾alÄ atsakinga atsakovė.

Apeliantė nepateikė teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų dėl sprendimo nepagrįstumo. 12.2. Kanalizacijos užsikimÅ¡imo priežastis liko nenustatyta, nes atsakovas avarijÄ likvidavo, tačiau į bylÄ atsisakė pateikti įrodymus dėl avarijos priežasties. Atsakovui teigiant, kad vanduo galėjo iÅ¡bėgti nebÅ«tinai iÅ¡ klozeto, liudytojas paaiÅ¡kino, kad negali bÅ«ti kitos užpylimo priežasties, nes grįžus namo, rado užpiltÄ butÄ , klozetas buvo padengtas tualetiniu popieriumi, t. y. nėra abejonių dėl žalos padarymo per unitazÄ Ä¯vykus avarijai kanalizacijos stove. 12.3.

Apeliantės argumentai, jog nurodyta žala per didelė, atmestini kaip nepagrįsti. IeÅ¡kovas neturėjo pagrindo skaičiuoti nusidėvėjimo, nes trečiasis asmuo buvo atlikęs remontÄ , ir byloje nėra įrodymų, kurie leistų tuo suabejoti. 12.4. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , ir pripažino, kad namo administratorius privalėjo užtikrinti tinkamÄ vamzdynų priežiÅ«rÄ bei savo teiginius pagrįsti įrodymais. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės pageidavimas, jog ieÅ¡kovė įrodytų atsakovės neveikimÄ , neturi teisinio pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. Byloje nustatyta, jog draudėja I. J. Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu ieÅ¡kovės bendrovėje sudarė turto draudimo sutartį Nr. Nr. 19056/9072131, kurios pagrindu apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17-18). Apdraustas turtas 2017 m. sausio 28 d. buvo užlietas dėl užsikimÅ¡usio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo (el. b. l. 16, 19, 50). IeÅ¡kovė paskaičiavo ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , kuri sudarė 495,59 Eur (el. b. l. 31, 47). IeÅ¡kovė su 2017 m. kovo 27 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama žalos atlyginimo regreso tvarka (el. b. l. 51). IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ .

5. Atsakovė teigia, kad teismas pažeidė CPK 263 straipsnį. Pažymėtina, kad pagal Å¡io straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Å ie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).

6. Ä®vertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo iÅ¡vadoms. Teismo nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

7. Visų pirma, atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡taisė ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų bylos nagrinėjimo trÅ«kumų, t. y. neiÅ¡siaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių užsikimÅ¡o kanalizacijos stovas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. liepos 30 d. nutartimi, atsižvelgęs bÅ«tent į Vilniaus apygardos teismo nutarties nurodymus bei argumentus, siekdamas sudaryti Å¡alims galimybę pateikti papildomus įrodymus, teismas byloje skyrė parengiamÄ jį teismo posėdį, kartu iÅ¡aiÅ¡kindamas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai.

8. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais, kurie gaunami iÅ¡ CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-695/2017). Pažymėtina, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia ne tik tai, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindÄ , t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o Å¡alies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

9. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 25 punktÄ ir kt., 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021).

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡vardino įrodymus, kuriais ieÅ¡kovė grindė faktinę aplinkybę, kad žala butui padaryta dėl užsikimÅ¡usio kanalizacijos stovo į butÄ prasiskverbus vandeniui. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo objekto - nuotekų sistemos – nepriežiÅ«ros, kuriÄ atlikti atsakovę įpareigoja teisės aktai (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, Administravimo nuostatų 3, 4.3 punktai, STR 1.12.05:2010 13, 14, 1.1.5 punktai).

Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė, įrodydama vandens prasiskverbimo į butÄ dėl užsikimÅ¡usio kanalizacijos stovo faktÄ , vietÄ ir priežastį, kartu įrodė atsakovės neveikimÄ , nulėmusį ieÅ¡kovės nurodomos žalos, butui (duomenys neskelbtini), atsiradimÄ â€“ jos administruojamo daugiabučio namo kanalizacijos stovo nepriežiÅ«rÄ ar nepakankamÄ priežiÅ«rÄ iki 2017 m. sausio 28 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti Å¡iai iÅ¡vadai.

11. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ji įrodinėjo, jog kanalizacijos stovas užsikimÅ¡o dėl namo gyventojų veiksmų ir atsakovė negalėjo tam niekaip užkirsti kelio, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ne tik kad nepateikė, bet ir nenurodė. Atsakovės pateiktame 2017 m. sausio 28 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte užfiksuoti duomenys, kad darbuotojai 2017 m. sausio 28 d. iÅ¡ kanalizacijos Å¡ulinio į namÄ , (duomenys neskelbtini), per du kartus su gyvatuku pravalė kanalizacijÄ ; akte nėra jokių pastabų apie rastas neleistinas atliekas, kas iÅ¡ esmės paneigia atsakovės teiginius, jog kanalizacijos stovo užsikimÅ¡imo priežastimi nebuvo neleistinas gyventojų elgesys.

Akivaizdu, jog paÅ¡alinus avarijos priežastį (atlikus kanalizacijos valymÄ ), galimybės iÅ¡ naujo nustatyti užsikimÅ¡imo priežastį yra objektyviai ribotos, todėl didele dalimi priklauso nuo įvykio aplinkybių fiksavimo. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti argumentai, jog liudytojo A. J. parodymai, kad buto grindys buvo padengtos tualetiniu popieriumi, kanalizacijos atliekomis, patvirtina faktÄ , jog kanalizacija užsikimÅ¡o bÅ«tent dėl namo gyventojų netinkamo elgesio. Apeliantė nenurodė duomenų apie draudimÄ gyventojams į kanalizacijÄ mesti tualetinį popierių, duomenis, kad tokia informacija jiems buvo teikiama ir pan.

12. Apeliantė neginčija (apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepasisako) skundžiamame sprendime nurodytų teisės aktų, kuriais nustatyta bÅ«tent atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, be kita ko, užtikrinti vandens stovo priežiÅ«rÄ pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus. Atsakovė, teigdama, kad byloje nėra duomenų, jog kanalizacijos vamzdžiai bÅ«tų užsikimšę dėl pažeidimų, kad bÅ«tų reikėję juos keisti ar remontuoti, t. y. kad bÅ«tų buvusi netinkama jų priežiÅ«ra, neatsižvelgė į skundžiamo sprendimo turinį bei argumentus.

13. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. (toliau – ir Reglamentas), numatė, kad gyvenamojo namo techninę priežiÅ«rÄ organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo bÅ«klei iÅ¡saugoti, kad bÅ«tų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ gyvenamojo namo naudojimo trukmę (98, 99 punktai).

Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo bÅ«klės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ros pavasarį, rudenį (88.1, 88.2 punktai), kurių metu periodiÅ¡kai (ne rečiau kaip per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiÅ«rimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems paÅ¡alinti (92 punktas), o gyvenamojo namo bÅ«klės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiÅ«ros žurnale, apžiÅ«rų aktuose (94 punktas).

Tokie darbai kaip namo nuotekų Å¡alinimo sistemos priežiÅ«ra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymÄ ir tarpinių keitimÄ , jei nereikia sistemos ardymo drabų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymÄ , Reglamentu buvo priskirti gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros pagrindiniams darbams (Reglamento 99 punktas, 6 priedo 1.1.5 punktas), kuriems atlikti atskiras namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nereikalingas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

14. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (kanalizacijos stovo) užsikimÅ¡imo, Å¡iuo konkrečiu atveju apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių bÅ«tinų (galimų) priemonių tokios žalos iÅ¡vengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų bÅ«klės nuolatinį stebėjimÄ , kasmetines apžiÅ«ras, kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymÄ ir pan. Duomenys, kad atsakovė į bylÄ buvo pateikusi įrodymus, jog ji vykdė paminėtas pareigas, nenurodyti ir apeliaciniame skunde.

DeklaratyvÅ«s samprotavimai, jog tam, kad užkirstų keliÄ kanalizacijos užsikimÅ¡imui, administratorius turėtų kanalizacijos vamzdį valyti du kartus per dienÄ ir vis tiek gyventojai mesdami netinkamas atliekas, galėtų jį spėti užkimÅ¡ti, nes realiai pakanka vienos didesnės gabaritinės atliekos ir kanalizacija gali iÅ¡ kart užsikimÅ¡ti, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės apie atsakovės netinkamÄ teisės aktuose nustatytų pareigų atlikimÄ , sÄ lygojusį užliejimÄ . Kaip minėta, duomenų apie kanalizacijos stovo užsikimÅ¡imÄ stambiomis atliekomis, nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neužtikrinusi vandens nuotekų stovo tinkamos bÅ«klės, atsakovė turi pareigÄ atlyginti dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ , t. y. kompensuoti ieÅ¡kovei pastarosios iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , o apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigÄ atsakovei, nepagrįsti.

15. Atsakovės manymu, teismas nevertino ir atsakovės argumentų dėl žalos dydžio. Teigia, kad turėjo bÅ«ti taikomas nusidėvėjimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su Å¡iais apeliantės argumentais. Apeliantė nurodo, jog iÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad grindys yra nusidėvėjusios, tačiau toks vertinimas detaliau nepagrįstas, t. y. nenurodyti jokie faktiniai duomenys, kurie leistų abejoti ieÅ¡kovo atstovo teiginiais apie bute neseniai atliktÄ remontÄ . Be to, teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio vadovavosi Defektiniu aktu (Turto žalos įvertinimo skaičiuote), nuotraukomis, liudytojo parodymais. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius užliejimo mastÄ , nustatytÄ Å¾alos dydį, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas netinkamai juos vertino.

16. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17. Apibendrinęs iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Jadvyga Mardosevič