2024-10-23 Nr. AB-15376-3-62-3-03492-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2024-10-23 Nr. AB-15376-3-62-3-03492-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas iš valstybės komercinei veiklai nuomoja žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), ant jo ribos pastatė pavėsines, patenkančias į laisvą valstybinės žemės teritoriją. Ši teritorija pagal paskirtį yra ekstensyvaus lankymo, tačiau jokia veikla teritorijoje nėra vykdoma, žemė yra užmirkusi, apaugusi savaiminiais medžiais, joje yra aukštos įtampos elektros linijos.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1216-1047/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03492-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Beatos Martišienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. liepos 25 d. rašto Nr. 6B-14-3519 „Dėl informacijos“ (toliau – ir Raštas) 1 ir 2 dalis; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Kauno apygardos skyriaus 2022 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 21R1-247 (AG1-171/09-2022) (toliau – ir LAGK sprendimas); 3) įpareigoti Jonavos rajono savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) atsakyti į pareiškėjo klausimus: 3.1) ar yra sąlygų, draudžiančių išnuomoti žemės sklypą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) jau išnuomoto sklypo; 3.2) kokiomis sąlygomis pareiškėjas gali išsinuomoti sklypą, t. y. kaip konkrečiai jis turi paruošti ir pateikti nuomotino sklypo projektą, kad šis atitiktų Savivaldybės keliamus reikalavimus.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas iš valstybės komercinei veiklai nuomoja žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), ant jo ribos pastatė pavėsines, patenkančias į laisvą valstybinės žemės teritoriją. Ši teritorija pagal paskirtį yra ekstensyvaus lankymo, tačiau jokia veikla teritorijoje nėra vykdoma, žemė yra užmirkusi, apaugusi savaiminiais medžiais, joje yra aukštos įtampos elektros linijos.
2.2. Pavėsinės reikalingos vykdomai ūkinei-komercinei veiklai, todėl pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), prašydamas leisti performuoti ir išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį. Prašymai buvo atmetami, kompromiso su institucijomis nepavyko pasiekti, todėl kreipėsi su skundu į LAGK, kuri 2022 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 21R1-34 (AGI-8/08-2022) pareiškėjo skundą patenkino ir įpareigojo Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 23 d. prašymą.
2.3. Savivaldybė išnagrinėjo minėtą prašymą ir 2022 m. kovo 23 d. raštu nurodė, kad nepriima sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos, kad pareiškėjas turi galimybę Savivaldybei pateikti prašymą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą valstybiniam žemės sklypui suformuoti. Pareiškėjas 2022 m. kovo 30 d. kreipėsi į NŽT su prašymu pradėti sklypo formavimo procedūrą. NŽT 2022 m. kovo 28 d. pranešė apie neplanuotą žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymą. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Jonavos rajono merą su prašymu išspręsti problemą dėl žemės sklypo nuomos. Savivaldybės direktorius 2022 m. gegužės 11 d. nurodė, kad nėra teisėto pagrindo išformuoti esamą ir suformuoti naują žemės sklypą, bei kad pareiškėjas gali kreiptis į Administraciją su prašymu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto naujam valstybinės žemės sklypui rengti. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 16 d. su prašymu kreipėsi į Savivaldybės direktorių, prašydamas performuoti sklypą. Savivaldybė 2022 m. birželio 16 d. nurodė, kad žemės sklypas suformuotas 2004 m. gegužės 5 d. atliekant kadastrinius matavimus. Duomenų, kad jie yra nuginčyti, Savivaldybė neturi, todėl nėra pagrindo išformuoti esamą ir suformuoti naują žemės sklypą.
2.4. Pareiškėjas 2022 m. liepos 1 d. kreipėsi į Savivaldybės direktorių ir NŽT Jonavos skyrių, prašydamas pranešti:1) ar yra sąlygų, draudžiančių išnuomoti žemės sklypą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) jau išnuomoto Sklypo; 2) kokiomis sąlygomis gali išsinuomoti sklypą, su kuo turi suderinti būsimo sklypo projektą; 3) jei yra papildomų reikalavimų, prašė juos nurodyti ir, jei pageidaujamo sklypo negalima išnuomoti, prašė nurodyti priežastis bei teisinį pagrindą. Savivaldybės direktorius nagrinėjamoje byloje skundžiamu Raštu informavo, kad šalia Sklypo dar nesuformuotas žemės sklypas, kurį būtų galima išnuomoti. Taip pat nurodė, kad Savivaldybė nepriima sprendimų dėl valstybinės žemės sklypo nuomos. Suformuotas žemės sklypas gali būti išnuomojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjas turi teisę Savivaldybei pateikti prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto naujam valstybiniam žemės sklypui suformuoti. Nurodė, kad papildomų reikalavimų dėl žemės sklypo suformavimo nenumatyta. Nesutikdamas su Raštu pareiškėjas kreipėsi į LAGK, kuri pareiškėjo skundą atmetė.
2.5. Pareiškėjas pabrėžė, kad siekia suformuoti valstybinės žemės sklypą, nes nori jį išsinuomoti. Atsakovas Rašte nenurodė, ar yra sąlygų, draudžiančių išnuomoti žemės sklypą šalia (duomenys neskelbtini) Sklypo, ir kokiomis sąlygomis galima išsinuomoti sklypą. Savivaldybės atsakymas yra neišsamus.
2.6. Pareiškėjas akcentavo, kad valstybės įstaigos tarnauja žmonėms, tačiau Rašto 1 ir 2 dalyse nurodyti atsakymai yra nekonkretūs, nesuprantami, pareiškėjui neaišku, ar sklypo, kuris ribojasi su jo nuomojamu Sklypu, dalis gali būti suformuota nuomai.
3. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsakovas pakartojo ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad pareiškėjo pageidaujamo suformuoti žemės sklypo teritorija patenka į neurbanizuojamas teritorijas ekstensyviai lankymui naudojamus želdynus (apsauginius) ir galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai yra konservacinės paskirties žemė, vandens ūkio žemė, kitos paskirties žemė (atskirų želdynų teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos). Keli bendras ribas turintys žemės sklypai gali būti sujungiami tik, kai jie yra tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties.
4.2. Nėra teisėto pagrindo išformuoti / pertvarkyti pareiškėjo nuomojamą Sklypą, nes jis suformuotas 2004 m. gegužės 5 d., atliekant kadastrinius matavimus. Rašte atsakovas pakartotinai pažymėjo pareiškėjui, kad jis turi galimybę Savivaldybei pateikti prašymą ir schemą dėl formavimo ir pertvarkymo projekto, kad būtų suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas.
4.3. Rašte pareiškėjui buvo pateikta išsami informacija apie valstybinės žemės sklypų nuomos tvarką, nurodyti konkretūs teisės aktai, reglamentuojantys žemės išnuomojimo klausimus. Todėl Rašto 1 ir 2 dalys yra motyvuotos, teisėtos ir pagrįstos, priimtos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
5. Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti.
II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
7.1. Pareiškėjas nuomoja valstybinės žemės Sklypą, prie kurio ribinės linijos pastatė lauko pavėsinę ir pagalbinio ūkio pastatą.
7.2. Pagal Jonavos miesto teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 1TS-47 (toliau – ir Bendrasis planas), pareiškėjo naudojamas ir pageidaujamas išsinuomoti žemės sklypas patenka į neurbanizuojamas ekstensyviai lankymui naudojamas želdynų (apsauginių) teritorijas, kuriose galima pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas yra konservacinės paskirties žemė, vandens ūkio žemė, kitos paskirties žemė (atskirų želdynų teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos).
7.3. Pareiškėjas, ketindamas išsinuomoti naudojamą valstybinę žemę, esančią prie Sklypo, 2022 m. liepos 1 d. su prašymu kreipėsi į Savivaldybės direktorių, prašydamas konkrečiai informuoti (nurodyti): 1) kokios sąlygos draudžia išnuomoti žemės sklypą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) jau išnuomoto Sklypo; 2) kokiomis sąlygomis pareiškėjas gali išsinuomoti sklypą; 3) su kuo turi būti suderintas būsimo sklypo projektas; 3) jei yra papildomų reikalavimų, juos nurodyti; 4) jeigu pageidaujamo sklypo negalima išnuomoti, nurodyti priežastis ir teisinį pagrindą.
7.4. Skundžiamu Raštu buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo nurodytus klausimus. Pareiškėjas skunde nesutinka su Rašto 1 ir 2 dalyse pateiktais atsakymais (informacija), nurodydamas, jog jam nebuvo pateikti aiškūs ir išsamūs atsakymai į 1 ir 2 klausimus.
7.5. Rašto 1 dalyje, atsakydamas į pareiškėjo 1 klausimą, atsakovas nurodė, jog pareiškėjo pageidaujamoje vietoje nėra suformuotas žemės sklypas, kurį būtų galima išsinuomoti. Rašto 2 dalyje atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2 klausimą, nurodė, kad nepriima sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos, tačiau informavo pareiškėją, jog suformavus valstybinės žemės sklypą, jis parduodamas ar išnuomojamas vadovaujantis Aukcionų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261, ir kitais Rašto 2 dalyje išvardytais Vyriausybės nutarimais. Atsakovas taip pat nurodė, jog aukcionus vykdo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas ir detalizavo aukcionų vykdymo tvarką.
8. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės).
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2022 m. liepos 1 d. kreipimasis prašymo forma prašant atsakyti į nurodytus klausimus, susijusius su žemės sklypo nuoma, iš esmės atitiko ne skundo, o prašymo turinį, kuriuo pareiškėjas siekė ne apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, bet gauti teisinę informaciją dėl valstybinės žemės nuomos galimybių.
10. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymo turinį, nepažeisdamas Prašymų nagrinėjimo taisyklių 45.2 papunkčio, Raštu atsakė į jame keliamus klausimus. Pateikdama informaciją, susijusią su pareiškėjo 1 klausimu dėl sąlygų, draudžiančių išsinuomoti žemės sklypą, Administracija Rašto 1 dalyje nurodė, jog draudžianti sąlyga išnuomoti žemės sklypą yra tai, kad valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas. Nors atsakovas nenurodė teisės akto, draudžiančio nuomoti nesuformuotus žemės sklypus, tačiau ginčo atveju nurodytas trūkumas nėra esminis pareiškėjo teisių pažeidimas, dėl kurio skundžiamas aktas turėtų būti panaikintas. Atsakovas Rašto 2 ir 3 dalyse išaiškino pareiškėjui, kad nors jis nepriima sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos, tačiau pareiškėjas turi galimybę kreiptis į Administraciją, pateikdamas prašymą ir schemą dėl pageidaujamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kad būtų suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas, kurį aukciono būdu būtų galimybė išsinuomoti. Taip pat nurodė, kad prašymai dėl pageidaujamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pateikiami vadovaujantis Žemės formavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie tai, kad, nesant suformuoto žemės sklypo, nagrinėjamo ginčo atveju – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės sklypo nuoma negalima. Savo ruožtu Rašto 2 dalyje atsakovas atsakė į pareiškėjo prašymo 2 klausimą, t. y. kokiomis sąlygomis būtų galimybė išsinuomoti žemės sklypą, aiškiai nurodydamas valstybinės žemės sklypų išnuomojimo sąlygas ir tvarką bei šią ją reglamentuojančius teisės aktus.
11. Taigi, teismo vertinimu, Raštu pareiškėjui buvo pateikta pakankama informacija apie valstybinės žemės sklypo išnuomojimo sąlygas, galimybes bei tvarką, konkrečiai nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys žemės nuomos klausimus. Atsakovas Rašte išdėstė reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su žemės sklypo nuomos galimybėmis ir sąlygomis. Atsakovo pateiktos informacijos turinys dėl pareiškėjo prašyme nurodytų 1 ir 2 klausimų buvo pakankamai informatyvus, pagrįstas teisės aktų normomis ir aiškus, todėl pareiškėjui negalėjo būti nesuprantamos nurodytos valstybinės žemės nuomos sąlygos ir galimybės, t. y. kokiomis sąlygomis pareiškėjas turi teisę išsinuomoti žemės sklypą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pripažino Raštą teisėtu ir pagrįstu. Atitinkamai teismas nenustatė pagrindo naikinti LAGK Kauno apygardos skyriaus sprendimo, taip pat įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nors Rašte nebuvo nurodytas teisės aktas, draudžiantis nuomoti nesuformuotos žemės sklypus, tai nesudaro pagrindo naikinti Rašto, o atsakovas informavo pareiškėją, kad jis turi galimybę kreiptis su prašymu ir schema dėl pageidaujamo žemės sklypo pertvarkymo projekto. Pareiškėjo teigimu, ginčas kilo dėl to, kaip suformuoti žemės sklypą, kad jį vėliau būtų galima nuomoti.
13.2. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. birželio 1 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-60-1-9 buvo nustatyta, kad valstybinės kitos paskirties žemės nuomą ir naudojimą pagal paskirtį reglamentuojančiuose teisės aktuose neapibrėžta, kokio dydžio sklypas turi būti formuojamas konkrečiam statiniui eksploatuoti, todėl nėra galimybės įvertinti sklypų dydžio ir statinių užimamos bei jiems eksploatuoti būtinos teritorijos ploto santykį. Dėl to pareiškėjui ir kilo problema, vystant verslą.
13.3. Pareiškėjo medinės pavėsinės buvo pastatytos tokiu atstumu nuo pastato, kad būtų užtikrinta priešgaisrinė apsauga. Šios pavėsinės „išsikišo“ iš Sklypo ribų ir pateko į žemės sklypą, kurio paskirtis – ekstensyvaus lankymo. Tačiau jokia veikla šiame sklype nėra vykdoma, žemė yra užmirkusi, apaugusi savaiminiais medžiais, joje yra aukštos įtampos elektros laidai. Kadangi pavėsinės yra pritaikytos atvykstantiems klientams, o gretima teritorija yra ekstensyvaus lankymo paskirties, pareiškėjas ir kreipėsi į Administraciją su patikslintu planu, prašydamas leisti pareiškėjui nuomoti minėtą teritoriją. Pareiškėjui yra vengiama atsakyti į klausimus, pažeidžiamos jo teisės.
13.4. Nustatant konkrečias savarankiškiems statiniams eksploatuoti skirtas valstybinės žemės sklypo dalis, turi būti atsižvelgta į visus žemės sklype esančių statinių (įrenginių) savininkų (naudotojų) interesus ir siekiama užtikrinti jų teisių pusiausvyrą. Teisės aktai nenustato, koks tiksliai plotas turėtų būti priskiriamas atskiram konkrečiam statiniui naudoti, todėl šis klausimas paliekamas asmenų, siekiančių sudaryti nuomos sutartį ir rengiančių žemės sklypo planą, diskrecijai. Tačiau konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypų dalių nustatymas yra valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva, todėl būtent jis, įvertinęs pateiktą žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis, skirtingomis žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, priima galutinį sprendimą dėl žemės sklypo dalių nustatymo.
13.5. Pareiškėjas, remdamasis, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymi, kad prašė atsakovo aiškių kriterijų, kokiomis sąlygomis jis gali išnuomoti papildomą žemės sklypą, arba kad jam būtų nurodyta, jog jis to negali padaryti. Į šiuos klausimus pareiškėjui nebuvo atsakyta, nurodant pateikti naują prašymą, tačiau tai vis tęsis ir rezultatas pasiektas nebus.
14. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
15. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
15.1. Atsakovas, remdamasis, be kita ko, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad suformuoti žemės sklypą prie neregistruotų ir nuosavybės teise nevaldomų statinių (lauko pavėsinės ir pagalbinio ūkinio pastato) negalima, kadangi jos pastatytos ant pareiškėjo nuomojamo Sklypo ribos, t. y. viena stoginės dalis stovi ant minėto komercinio naudojimo būdo žemės sklypo, kita – ant laisvos valstybinės žemės, kurioje tokia komercinė veikla nėra suplanuota Bendrajame plane. Greta pareiškėjo nuomojamo Sklypo suformavus naują žemės sklypą, nebūtų galima sujungti naujai formuojamo žemės sklypo su pareiškėjo valdomu Sklypu, kadangi naujai suformuoto sklypo naudojimo būdas negalės atitikti pareiškėjo valdomo Sklypo naudojimo būdo. Pareiškėjo valdomas Sklypas suformuotas 2004 m. gegužės 5 d., atliekant kadastrinius matavimus, atsakovas neturi duomenų, kad šie matavimai būtų nuginčyti. Taigi, nėra teisėto pagrindo išformuoti / pertvarkyti esamą žemės sklypą.
15.2. Pareiškėjo siekis buvo performuoti / pertvarkyti Sklypą, o ne išnuomoti papildomus žemės sklypus, nes prieš nuomojant valstybinę žemę ji turi būti suformuota racionalių ribų ir tinkama naudoti pagal jos pagrindinę naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Taigi, pareiškėjas siekia suformuoti naują žemės sklypą, tačiau nėra pateikęs jokios schemos ar plano dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Pareiškėjas yra pateikęs tik schemą, kurioje nurodyta registruoto sklypo riba ir norima nauja sklypo riba, kuri eina aplink pastatus.
15.3. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad yra pateikęs prašymą su projektu bei kad šiuos dokumentus buvo atsisakyta priimti. Administracija Rašte aiškiai nurodė, kad šalia pareiškėjo valdomo Sklypo dar nėra suformuotas žemės sklypas, kurį būtų galima išnuomoti. Administracija nepriima sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos, šiuo aspektu Rašte pateikti aktualūs išaiškinimai ir teisės aktai. Raštas, o kartu ir LAGK sprendimas, yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje nustatytas aplinkybės ir tinkamai išnagrinėjo kilusį ginčą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pažymi, kad neturi tiesioginio suinteresuotumo byloje, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. NŽT atsiliepime nurodo Taisyklių nuostatas, kai yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, bei pažymi, kad žemės formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Iniciatoriai organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prašymą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydami prašymo formą arba elektroninę prašymo formą žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Rašto, kuriuo atsakovas atsakė į pareiškėjo 2022 m. liepos 1 d. prašymą pateikti informaciją, 1–2 dalių teisėtumo, taip pat LAGK sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl minėto Rašto panaikinimo buvo atmestas, pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą pateikti atsakymus į konkrečius pareiškėjo klausimus.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas į pareiškėjo suformuotus klausimus atsakė tinkamai ir išsamiai, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad prašomos informacijos negavo, o šiuo konkrečiu atveju kilusios problemos nėra sprendžiamos.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
22. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
23. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 1 d. pateikė prašymą Administracijos direktoriui suteikti informaciją, kuriame išdėstė ginčui aktualias aplinkybes bei suformulavo konkrečius klausimus: 1) ar yra sąlygų, draudžiančių išnuomoti žemės sklypą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) jau išnuomoto sklypo; 2) kokiomis sąlygomis pareiškėjas gali išsinuomoti sklypą; 3) su kuo jis turi suderinti būsimo sklypo projektą; 4) jei yra papildomų reikalavimų, prašė juos nurodyti; 5) jei pareiškėjo pageidaujamo sklypo negalima išnuomoti, prašė nurodyti priežastis ir teisinį pagrindą. Atsakydamas į šį prašymą atsakovas byloje skundžiamu Raštu nurodė, kad: 1) pareiškėjo pageidaujamoje vietoje šiuo metu nėra suformuotas žemės sklypas, kurį būtų galima išsinuomoti; 2) Savivaldybė nepriima sprendimų dėl valstybinės žemės sklypo nuomos. Suformuotas žemės sklypas gali būti išnuomojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) pareiškėjas turi teisę Administracijai pateikti prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto naujam valstybiniam žemės sklypui suformuoti. Pareiškėjui taip pat šiuo klausimu nurodytos aktualios teisės normų nuostatos, be kita ko, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Pareiškėjui nurodyta, kad jo pageidaujama suformuoti žemės sklypo teritorija patenka į neurbanizuojamas teritorijas ekstensyviai lankymui naudojamu želdinus (apsauginius) ir galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai yra konservacinės paskirties žemė, vandens ūkio žemė, kitos paskirties žemė; 4) papildomų reikalavimų dėl žemės sklypo suformavimo nėra numatyta; 5) dėl suformuoto žemės sklypo informacija nurodyta 2 punkte. Pareiškėjas, nesutikdamas su Rašto 1–2 atsakymais, kreipėsi į LAGK, kuri pareiškėjo skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamas Rašto dalis taip pat pripažino teisėtomis ir išsamiomis.
25. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, vadovaujasi, be kita ko, duomenų išsamumo (pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys) ir duomenų tikslumo (pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis) principais.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas išsamumo principo taikymą, yra nurodęs, kad valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015; 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-552/2021).
27. Įvertinus šioje byloje ginčo šalių pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas Rašte pateikė pakankamai išsamią informaciją dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo sąlygų, galimybių bei tvarkos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, atsakydamas į 1 klausimą, pateikė konkretų bei aiškų atsakymą, jog pareiškėjo pageidaujamoje vietoje, dar nesuformuotas žemės sklypas, kurį būtų galima išnuomoti. Rašto 2 dalyje pateikta išsami informacija apie valstybinės žemės sklypų išnuomojimo tvarką, nurodyti konkretūs teisės aktai, reglamentuojantys žemės nuomos klausimus. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas ir LAGK, pareiškėjui buvo pateikta išsami informacija dėl jo pateikto klausimo – kokiomis sąlygomis pareiškėjas gali išsinuomoti sklypą. Kartu akcentuotina, kad byloje buvo sprendžiamas Rašto (jo konkrečių dalių) teisėtumo klausimas, todėl kiti argumentai, be kita ko, dėl pareiškėjo Sklypo; dėl sklypo, kurį pareiškėjas siekė išsinuomoti paskirties ir pačios nuomos galimybės; dėl pareiškėjo siekio vykdyti komercinę veiklą ir kt., aptariamu aspektu nėra aktualūs ir nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų, dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
28. Taigi, įvertinus Rašto turinį nustatyta, kad jame suprantamai yra nurodyti faktinis ir teisinis pagrindai, jo priėmimo motyvai, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su Raštu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažeisti VAĮ 10 straipsnio reikalavimai.
29. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime buvo atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (ar) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
30. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ar vadovavosi netinkamais įstatymais. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.
31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jam nepriteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė