edd85dc4-7baf-4fb2-b8d5-bc56c334a292 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-8149-1032/2018Proceso Nr. 2-06-3-04949-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2; 2.5.3; 2.5.3; 3.2.7.1; 3.4.5.12 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. birželio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja RÅ«ta Zubrickaitė,raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. (A. G.) skundÄ dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė A. K.. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 25 d. skundu praÅ¡o teismo panaikinti notarės A.

K. atisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ Nr. S-226 ir įpareigoti Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notarę A. K. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ mirusiojo G. G. (G. G.), mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ , kurį sudaro garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-561-901/2018 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

G. po tėvo G. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimÄ , kurį sudaro garažas, esantis (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. 2018 m. gegužės 15 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarę A. K. dėl mirusiojo G. G., mirusio (duomenys neskelbtini), praÅ¡ydamas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ mirusiojo turtÄ , kurį sudaro garažas, esantis KaÅ¡tonų g. 10, Klaipėdoje, remiantis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 7 d. sprendimu c. b.

Nr. e2YT-561-901/2018. Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarė A. K. 2018 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu Nr. S-226 atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ - iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ mirusiojo G. G. sÅ«nui A. G., kadangi mirusiojo testamentinė įpėdinė duktė O. M. į Klaipėdos m. pirmÄ jį notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į mirusiojo G. G. turtÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra iÅ¡duotas, taip pat nėra jokių duomenų, kad testamentinė įpėdinė O.

M. bÅ«tų atsisakiusi nuo palikimo pagal testamentÄ . Su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmÄ pareiÅ¡kėjas nesutinka, mano, jog atsisakydama atlikti notarinį veiksmÄ notarė kvestionuoja teismo sprendimÄ , nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, toks notarės elgesys prieÅ¡tarauja Konstitucijos ir Notariato įstatymo nuostatams bei Notarų elgesio kodeksui. Suinteresuotas asmuo notarė A. K. atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: skundas dėl notaro veiksmų tenkintinas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ .

Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-561-901/2018 nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėjas A.

G. po tėvo G. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimÄ , kurį sudaro garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti; juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti (e. b. l. 11-13). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 7 d. PareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notarę A.

K. praÅ¡ydamas teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo pagrindu iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ (e. b. l. 8). Klaipėdos miesto pirmojo notaro biuro notarė A. K. 2018 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu Nr. S-226 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ , atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ; atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ grindė aplinkybėmis, jog palikėjas G. G. su sutuoktine buvo sudarę bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , kuriuo susitarė, jog mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visÄ palikėjo turtÄ paveldi dukra O.

M., palikėjo turtas turėtų bÅ«ti paveldimas pagal testamentÄ , mirusiojo testamentinė įpėdinė į notaro biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra iÅ¡duotas, taip pat nėra jokių duomenų, kad testamentinė įpėdinė O. M. bÅ«tų atsisakiusi nuo palikimo pagal testamentÄ (e. b. l. 6-7). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ .

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Å i taisyklė taikytina ir iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tokios pozicijos laikomasi Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju notarė atsisakymÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , savo pozicijÄ grindė aplinkybėmis, jog palikėjas buvo sudaręs bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , testamentinė įpėdinė dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, nėra duomenų, jog testamentinė įpėdinė atsisakė palikimo.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje Å¡is principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimÄ (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienaÅ¡alis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas palikimÄ , atsiradusį po palikėjo G. G. mirties, priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ , Å¡i aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 7 d. sprendimu. Pažymėtina, jog civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotu asmeniu byloje buvo įtraukta ir testamentinė įpėdinė O. M., jai buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ ar prieÅ¡taravimų nepateikė (e. b. l. 12).

Pagal CK 5.60 straipsnio 2 dalį, palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Palikimo nepriėmimas taip pat yra asmens valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma. Byloje pateiktais duomenimis (notarės 2017 m. kovo 15 d. liudijimas, e. b. l. 9), per įstatymo nustatytÄ terminÄ testamentinė įpėdinė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, savo subjektinės teisės neįgyvendino, todėl paveldėjimo teisė galėjo pereiti įpėdiniams pagal įstatymÄ (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, kurio iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Vis tik dažnai teisių į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyvendinimui (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.) reikalingas dokumentas, patvirtinantis įpėdinio teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ , todėl palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas yra vienas iÅ¡ notarų atliekamų notarinių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas yra palikėjo G. G. įpėdinis pagal įstatymÄ , priėmęs palikimÄ CK 5.51 straipsnyje įtvirtintu bÅ«du, t. y. pradėjęs faktiÅ¡kai turtÄ valdyti. Å i aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-561-901/2018.

Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai, praÅ¡ymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas).

Todėl remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-561-901/2018, kitais byloje pateiktais įrodymais, teismas sprendžia, jog notarė A. K., nors ir turėdama duomenis apie testamentinę įpėdinę, tačiau neatsižvelgusi į įsiteisėjusį 2018 m. kovo 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ , atsiradusį po palikėjo G.

G. mirties, nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ ir iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ (Civilinio proceso kodekso 178, 183, 185 straipsniai).Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, aktualia teismų praktika, taip pat teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, pareiÅ¡kėjo skundas kaip pagrįstas tenkintinas, notarės A. K. atisakymas atlikti notarinį veiksmÄ panaikintinas ir notarė įpareigotina pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio Teikdamas skundÄ dėl notaro veiksmų pareiÅ¡kėjas sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra tiesiogiai nulemtos notaro veiksmų – priimto nutarimo, kuriuo notaras atsisakė atlikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ .CPK 510 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už Å¡iame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas. Ä®vertinus įstatyminį reglamentavimÄ , atsižvelgiant į tai, kad CPK XXXI skyriuje yra įtvirtintas reglamentavimas dėl antstolių ir notarinių veiksmų, bei vadovaujantis protingumo, proporcingumo principais, žyminis mokestis pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intinas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas nutaria: pareiÅ¡kėjo A. G. (A. G.) skundÄ dėl notaro veiksmų tenkinti. Panaikinti Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės A. K. 2018 m. gegužės 17 d. raÅ¡tÄ Nr. S-226 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ ir įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti A. G. (A. G.) paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ turtÄ , likusį po palikėjo G. G., gim. (duomenys neskelbtini),                                                                                                                                        mirties, kurį sudaro garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui A.

G. 38,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ 2018 m. gegužės 24 d., mokėjimo užduoties kodas ZG41650.Žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja                                                                               RÅ«ta Zubrickaitė