edd7dadc-2d29-4e6b-9363-437e710d2986 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                               Civilinė

byla Nr. 2T-15/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei R. D.,

atsakovo atstovui advokatui D. B.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Latvijos įmonės SIA „Bolderaja Ltd.“ praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Nr. ZP-05-03 pagal ieÅ¡kovo Latvijos įmonės SIA „Bolderaja Ltd.“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos įmonei akcinei bendrovei ,,Klaipėdos mediena“ dėl 24262,85 Latvijos latų skolos, 642,63 Latvijos latų arbitražo teismo iÅ¡laidų bei 1213,14 Latvijos latų iÅ¡laidų, susijusių su bylos vedimu, priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas Latvijos įmonė SIA „Bolderaja Ltd.“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ (b.l. 37-42), kuriuo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo Lietuvos įmonės AB ,,Klaipėdos mediena“ priteista 24262,85 Latvijos latų skolos, 642,63 Latvijos latų arbitražo teismo iÅ¡laidų bei su bylos vedimu susijusios iÅ¡laidos – advokato

honoraras 5 procentų dydžio nuo arbitražo teismo priteistos sumos – 1213,14 Latvijos latų. Tuo pačiu prašymu pareiškėjas prašė

taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo AB ,,Klaipėdos mediena“ atžvilgiu, nes priteista suma yra pakankamai didelė. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 72-73) atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui bÅ«tinumo.

Atsakovas AB ,,Klaipėdos mediena“ atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b. l. 77-84)

praÅ¡o, ieÅ¡kovo SIA „Bolderaja Ltd.“ pareiÅ¡kimÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovo

iÅ¡laidas susijusias su civilinės bylos Nr. 2T-104/2010 (2T-15/2011) nagrinėjimu. Atsakovo teigimu, kadangi Latvijos Respublika yra ratifikavusi Niujorko konvencijÄ ir yra Å¡ios konvencijos dalyvė,

sprendžiant klausimÄ dėl sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, turi bÅ«ti taikomos Komercinio

arbitražo įstatymo ir 1958

m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo nuostatos. Remiantis Niujorko

konvencijos 5 straipsnio 1 dalimi ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad tuo atveju, kai arbitražinio teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo, tokio arbitražinio teismo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti. Arbitražiniu susitarimu (b.l. 52-54), šalys susitarė, kad šalių ginčas bus nagrinėjamas laikantis arbitražo procedūros, numatytos

Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo reglamente. Arbitražinę bylÄ nagrinėjo bei sprendimÄ priėmė ir paskelbė arbitražo teismas, susidedantis iÅ¡

vienos arbitrės. Dėl šios priežasties

arbitražo teismo sudėtis ir arbitražo procesas neatitiko minėto reglamento 12 straipsnio reikalavimų, o

kartu ir šalių arbitražinio susitarimo. Tokiu būdu atsakovas neteko galimybės būti išklausytas arbitražo teismo, susidedančio ne iš vieno, bet iš trijų arbitrų.

Kaip teigia atsakovas, arbitražinis teismas, priimdamas pavėluotai pateiktÄ ieÅ¡kovo atsiliepimÄ Ä¯

atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, nesilaikė sÄ Å¾iningo proceso principų, pažeidžiant  šalių lygiateisiÅ¡kumoÂ

bei rungimosi principus ir jais nesivadovavo. Atsakovas taip pat pažymi, kad buvo pažeistas tarptautinėje praktikoje nusistovėjęs principas, jog arbitražo sudėtyje negali būti vienos tautybės teisėjų, kai tos pačios tautybės yra ginčo pusės (ar jų atstovai). Dėl šių priežasčių sprendimas negali būti pripažintas pagal Niujorko konvencijos 5 straipsnio 2 dalies ir Komercinio arbitražo 40 straipsnio 2 dalies

2 punkto nuostatas.

Prašymas netenkintinas.

Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Lietuvos Respublikoje nuo 1995 m. vasario 2 d. įsigaliojusi 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau - Niujorko konvencija) (LR CPK 810 str. 5 p.). Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio pirmÄ jÄ dalį arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas. Užsienio arbitražo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma Niujorko konvencijos penktajame straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų. Spręsdamas pripažinimo klausimÄ , teismas neturi teisės iÅ¡ esmės nagrinėti arbitražo iÅ¡spręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ir materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iÅ¡ esmės. Pagrindai, nustatyti Niujorko konvencijos V straipsnyje, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimÄ , yra tik procesinio pobÅ«džio ir todėl negalima atsisakyti pripažinti sprendimÄ dėl to, kad arbitrai netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir (ar) įvertino bylos faktus ar panaÅ¡iai.

Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio antrosios dalies nuostatas, arbitražo sprendimo pripažinimo klausimÄ nagrinėjantis teismas gali atsisakyti pripažinti arbitražo teismo sprendimÄ , jei nustato, kad ginčo objektas pagal pripažįstančios valstybės įstatymus negali bÅ«ti arbitražo nagrinėjimo dalyku arba jei nustato, jog užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieÅ¡tarautų pripažįstančios valstybės vieÅ¡ajai tvarkai. Å ių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimÄ tikrina teismas ex officio. Nagrinėjamu atveju, pagal ginčo pobÅ«dį byla nepriklauso iÅ¡imtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ar byloms, kurios negali bÅ«ti perduotos arbitražui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieÅ¡tarautų pripažįstančios valstybės vieÅ¡ajai tvarkai.

Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio pirmoji dalis (Niujorko konvencijos V str. 1 d.) nustato, kad

atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimÄ galima, jeigu ginčo Å alis, prieÅ¡ kuriÄ sprendimas nukreiptas, pateikia įrodymus, kad: 1) arbitražinio susitarimo

Å¡alys pagal joms taikomÄ Ä¯statymÄ buvo

tam tikru mastu neveiksnios arba Å¡is susitarimas negalioja pagal taikomÄ jį įstatymÄ , kurį ginčo Å¡alys numatė savo

sutartyje, o jei tokio nurodymo nėra, - pagal tos Å¡alies, kur buvo priimtas arbitražinio teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) Å¡aliai, prieÅ¡ kuriÄ padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai praneÅ¡ta apie arbitro paskyrimÄ ar apie arbitražinio teismo nagrinėjimÄ arba dėl kitų priežasčių Å¡i Å¡alis negalėjo pateikti savo paaiÅ¡kinimų; arba 3) arbitražinio teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima

arbitražinio susitarimo ar arbitražinės iÅ¡lygos sutartyje sÄ lygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais

klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė iÅ¡lyga sutartyje. Jeigu nuostatos tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar iÅ¡lyga, gali bÅ«ti atskirtos nuo tų, kurių neapima Å¡is susitarimas ar iÅ¡lyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatos arbitražinio susitarimo ar arbitražinės iÅ¡lygos apimamais klausimais, gali bÅ«ti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražinio teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko Å¡alių susitarimo arba jei tokio susitarimo nėra, - tos valstybės, kurioje vyko arbitražas, įstatymų; arba 5) sprendimas Å¡alims dar nebuvo galutinis arba jo vykdymÄ panaikino ar sustabdė tos Å¡alies, kurioje jis buvo priimtas, arba tos Å¡alies, kurios įstatymai

taikomi, kompetentinga valdžios institucija. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo ir Niujorko konvencijos taikymo

praktikÄ aukščiau nurodytų pagrindų buvimÄ teismas tikrina tik ginčo Å¡alies, prieÅ¡ kuriÄ arbitražo sprendimas yra nukreiptas, reikalavimu.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas Latvijos įmonė SIA „Bolderaja Ltd.“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ . Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas pateikė 2007 m. gegužės 10 d. sutarties Nr. 123/2007/855/66 sudarytos tarp SIA „Bolderaja Ltd.“ ir AB ,,Klaipėdos mediena“ nuoraÅ¡Ä . Å ios sutarties 8 punkte numatyta, kad visi ginčai, nesutarimai arba reikalavimai, kylantys iÅ¡ Å¡ios sutarties arba susiję su ja ar jos pažeidimu, nutraukimu arba negaliojimu, turi bÅ«ti sprendžiami Baltijos arbitražo ir susitaikymo teisme, Rygos mieste, pagal minėto teismo reglamentÄ (toliau – Reglamentas) ir Latvijos Respublikos įstatymus.

Atsakovas AB ,,Klaipėdos mediena“ su tokiu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo netenkinti. Savo praÅ¡ymÄ atsakovas grindžia tuo, kad arbitražinio teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko Å¡alių susitarimo, todėl tokio arbitražinio teismo priimtas sprendimas negali bÅ«ti pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti. Atsakovo teigimu, ta aplinkybė, kad arbitražinę bylÄ nagrinėjo bei sprendimÄ priėmė ir paskelbė

arbitražo teismas, susidedantis iš vienos arbitrės, vertintinas kaip Reglamento 12 straipsnio reikalavimų, o kartu ir šalių arbitražinio susitarimo pažeidimas.

Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais sutinka ir pažymi, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, jog

Baltijos Arbitražo ir taikos teismas 2009 m. gegužės 8 d. pranešime SIA „Bolderaja Ltd.“ ir 2009 m. gegužės 18 d. pranešime AB ,,Klaipėdos

mediena“ pranešė, kad šalys pagal reglamento 14 straipsnį iki 2009 m. birželio

8 d. turi susitarti dėl konkretaus trečiųjų teismo teisėjo iÅ¡ trečiųjų teismo teisėjų sÄ raÅ¡o. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad bet kuri iÅ¡ Å¡alių gali siÅ«lyti kitai Å¡aliai vienÄ arba keletÄ trečiųjų teismo teisėjų kandidatÅ«rų. Jei Å¡alys per trečiųjų teismo nustatytÄ terminÄ nesusitaria dėl konkretaus trečiųjų teismo teisėjo arba jei kuri nors iÅ¡ Å¡alių nenurodo pasirinkto trečiųjų teismo teisėjo, trečiųjų teismo teisėjÄ skiria trečiųjų teismo prezidiumas. Tokiu bÅ«du arbitražo teismas remdamasis minėtu Reglamento straipsniu Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kinimo tvarkÄ dėl trečiųjų teismo teisėjo kandidatÅ«rų siÅ«lymo, kai Å¡alys yra susitarusios, kad ginÄÄ spręs vienas trečiųjų teismo teisėjas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog Å¡alys bÅ«tų sudariusios susitarimÄ dėl to, kad jų ginÄÄ nagrinėtų vienas teisėjas (arbitras).  Reglamento

12 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad trečiųjų teismÄ , sprendžiant ginÄÄ , sudaro trys teisėjai, jei Å¡alys nėra susitarusios dėl kito trečiųjų teismo teisėjų skaičiaus. Reglamento 13 straipsnis nustato trečiųjų teismo teisėjų skyrimo tvarkÄ ir Å¡io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡alys gali pateikti trečiųjų teismo teisėjų skyrimo tvarkÄ . Jei Å¡alys nėra susitarusios dėl trečiųjų teismo teisėjų skyrimo tvarkos, trečiųjų teismo teisėjai skiriami pagal trečiųjų teismo reglamentÄ iÅ¡ trečiųjų teismo teisėjų sÄ raÅ¡o.

Byloje yra pateikta Baltijos arbitražo ir taikos teismo pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal Latvijos Respublikos civilinio proceso įstatymo 528 straipsnio 2 dalį trečiųjų teismo sprendimas įsigalioja priėmimo dienÄ , jis nėra skundžiamas ir dėl jo negalima įteikti protesto. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys neturi galimybės skųsti priimto sprendimo, bei kitokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡ti nesutikimo ir dėl to, kad bylÄ nagrinėjo vienas arbitras. Atsakovo teigimu jis teismo posėdžio metu reiÅ¡kė pastabas, kad nesilaikant Reglamento 12 straipsnio, ginÄÄ nagrinėja ne trys teisėjai, o vienas, bet į tai nebuvo reaguota. Tačiau tai patikrinti nėra galimybės, nes nebuvo raÅ¡omas protokolas.

Baltijos sutaikymo ir arbitražo teismo pateiktoje pažymoje raÅ¡oma, kad Å¡alys pasiÅ«lė skirti trečiųjų teismÄ iÅ¡ vieno trečiųjų teismo teisėjo tokiu bÅ«du siÅ«lydamos arbitrų kandidatÅ«ras, tačiau joms nesusitarus dėl konkretaus arbitro, Baltijos arbitražo ir taikos teismo prezidiumas paskyrė savo nuožiÅ«ra trečiųjų teismo teisėjÄ A. R..

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė Baltijos arbitražo ir taikos teismui adresuoto raÅ¡to dėl trečiųjų

teismo teisėjo skyrimo kopijÄ , kur nurodyta, kad tarp AB ,,Klaipėdos mediena“ ir SIA „Bolderaja Ltd.“ buvo pasiektas susitarimas bylÄ

nagrinėti dalyvaujant vienam trečiųjų teismo teisėjui, tačiau nesusitarta dėl trečiųjų teismo teisėjo kandidatÅ«ros. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Å¡is raÅ¡tas, tiek ir kiti į bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad Å¡alims nepavyko susitarti, nei dėl arbitrų skaičiaus, nei dėl konkrečių arbitrų kandidatÅ«rų, nes minėtas raÅ¡tas yra raÅ¡ytas ieÅ¡kovo, o apie raÅ¡te minimÄ Å¡alių susitarimÄ dėl arbitrų skaičiaus nėra atsakovo patvirtinimo. Tai reiÅ¡kia, kad Baltijos arbitražo ir taikos teismo prezidiumui paskyrus bylÄ nagrinėti vienam arbitrui buvo pažeistos Reglamento 12 straipsnio nuostatos numatančios, kad trečiųjų teismÄ , sprendžiant ginÄÄ , sudaro trys teisėjai, jei Å¡alys nėra susitarusios

dėl kito trečiųjų teismo teisėjų skaičiaus, o kartu neatitiko šalių arbitražinio susitarimo.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieÅ¡tarauja Niujorko konvencijos V straipsnio pirmos dalies d punktui, todėl  yra pagrindas atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti arbitražo sprendimÄ .

Dėl kitų atsakovo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes nustačius aukščiau įvardintÄ pažeidimÄ jie nebetenka reikÅ¡mės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 ir 98 straipsniais, sprendžia, kad netenkinus pareiškėjo

Latvijos įmonės SIA „Bolderaja Ltd.“ prašymo iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. AB ,,Klaipėdos mediena“ turėjo 5989,50

Lt  išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.1 b.l. 180-182) ir 823 Lt  išlaidų už vertimo paslaugas (t.1 b.l. 183-184).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 ir

814 straipsniais,

n u t a r i a :

Atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ dėl skolos priteisimo.

Priteisti iš ieškovo Latvijos įmonės SIA „Bolderaja Ltd.“ atsakovui AB ,,Klaipėdos mediena“ 5989,50 Lt (penkis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus ir penkiasdešimt centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 823 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt tris litus) išlaidų už vertimo paslaugas.

Å i nutartis per vienÄ mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                                                  Kazys

Kailiūnas

Marytė Mitkuvienė

Donatas Å ernas