edd7526d-e64d-4d2f-8125-e132c06ff962 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-599-520/2010

                                           Procesinio

sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.9 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis, sekretoriaujant Julijai Å treimikienei,

dalyvaujant ieškovui G. J. (G. J.),

ieškovo atstovui advokatui Nikolajui Semionovui, vertėjai Olgai Vostrenkovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. J. (G. J.) apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio

6 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio

kaltės pagal ieškovo G. J. (G. J.) ieškinį atsakovei T. L. ir pagal atsakovės T. L. priešieškinį,

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas G. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė santuokÄ , 1993-08-28 sudarytÄ tarp jo ir atsakovės T. L., nutraukti

dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę J., atsakovei – L., padalyti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ ,

t. y. automobilį Audi 100, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabÄ , kurios valst.

Nr. UD179, daiktus, kuriuos atsakovė išsivežė iš L. J. priklausančio namo, esančio Baltarusijoje,

iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat daiktus, kurie liko nurodytame name ir bute. Nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka buvo įregistruota 1993-08-28, nepilnamečių vaikų neturi, santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nuo 2004 m. ėmė kelti Å¡eimyninius konfliktus, nepadoriais iÅ¡sireiÅ¡kimais žemino jo garbę ir orumÄ , 2007 m. gruodžio mėn. atsakovė savavaliÅ¡kai iÅ¡sivežė iÅ¡ jo motinos namo, esančio (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, į RusijÄ visus jų santuokoje įgytus

daiktus, gyvenimas kartu tapo neįmanomas, todėl 2008 m. sausį jis pradėjo gyventi atskirai. 2008-10-03

iš atsakovės telefono jam buvo atsiųsta trumpoji žinutė „Ožy Ninka tau pora“, žodis „ožys“ yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, todėl buvo pažeminta jo garbė. Atsakovė pažeidė CK 3.27, 3.28 str. įtvirtintas sutuoktinės pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, padalytinas santuokoje įgytas turtas.

Atsakovė T. L. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ , sudarytÄ su ieÅ¡kovu G. J. (J.), nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę L., ieÅ¡kovui – J.,

padalyti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ , kurio vertė yra 10850 Lt,  jos nurodytu bÅ«du, jai asmeninės nuosavybės

teise priteisti 5425 Lt kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo už jam tenkantį turtÄ , iÅ¡ viso už 5425 Lt, priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo rentÄ po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Nurodė, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės. IeÅ¡kovas nuo 2007 m. pavasario turėjo kitÄ moterį, nuo 2008 m. sausio mėn. pradėjo gyventi atskirai. Jai nepriimtinas ieÅ¡kovo požiÅ«ris į Å¡eimÄ ir į santuokinius santykius. IeÅ¡kovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigÄ bÅ«ti iÅ¡tikimam, lojaliam, nepalikti Å¡eimos, prisidėti prie Å¡eimos materialinio iÅ¡laikymo. Kai ji sirgo, ieÅ¡kovas neteikė jai pakankamos paramos, neskyrė bÅ«tinų piniginių lėšų, paliko sergančiÄ be lėšų, nesirÅ«pino, nepalaikė moraliai, todėl gyvenimas kartu tapo nebegalimas, o jos sveikata ženkliai pablogėjo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008-05-14 nustatė jai 50 proc. darbingumo lygį, t. y. santuokos metu ji tapo neįgali. Kadangi gydymui, kuris truko ilgiau kaip 8 mėn., iÅ¡leido visas santaupas, nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. jos darbo užmokestis yra vidutiniÅ¡kai 159 Lt per mėnesį, Å¡iuo metu jos finansinė padėtis yra itin bloga. Dėl to iÅ¡ ieÅ¡kovo, vadovaujantis CK 3.72 str., jai priteistinas iÅ¡laikymas. Nors jai nuosavybės teise priklauso butas, tačiau jis yra vienintelis jos bÅ«stas ir gyvenamoji vieta, santuokoje ji su ieÅ¡kovu iÅ¡gyveno 15 metų, ieÅ¡kovo darbo užmokestis yra daugiau kaip 2500 Lt, todėl ieÅ¡kovas gali jai skirti rentÄ .

Bylos nagrinėjimo metu šalys 2009-10-27 sudarė taikos sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Visagino miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, t. y. santuokÄ , sudarytÄ 1993-08-28 Ignalinos rajono CMS tarp ieÅ¡kovo G. J. (J.) ir atsakovės T. L., nutraukė dėl ieÅ¡kovo kaltės, įregistruojant iÅ¡tuokÄ ieÅ¡kovui paliko pavardę J., atsakovei – L., patvirtino taikos sutartį, Å¡alių sudarytÄ 2009-10-27 dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, civilinės bylos dalį dėl turto padalijimo nutraukė, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 465,23 Lt žyminio mokesčio už turto padalijimÄ , priteisė iÅ¡ atsakovės 102,08 Lt valstybei žyminio mokesčio už turto

padalijimÄ , priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį iki 2011-05-12, pradedant

mokėti 2009-11-06, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 1275,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (123 Lt žyminio mokesčio, 5,70 Lt banko komisinio mokesčio ir mokesčio už dokumento parengimÄ , 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 147 Lt iÅ¡laidų už dokumentų vertimÄ ) atsakovei, 180 Lt žyminio mokesčio už iÅ¡laikymo priteisimÄ bei 23,55 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 1993-08-28 Ignalinos rajono CMS ieÅ¡kovas G. J. ir atsakovė T. L. sudarė santuokÄ , po

santuokos sudarymo atsakovė pasirinko ieÅ¡kovo pavardę J., kuriÄ pasikeitė 2007-12-22 atgal į ikisantuokinę pavardę L.. Po santuokos sudarymo Å¡alys gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi. IeÅ¡kovas dirba VÄ® Ignalinos atominėje elektrinėje, jo vidutinis darbo užmokestis yra 2330 Lt, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovo darbo užmokestis buvo pervedamas į atsakovės sÄ skaitÄ , Visagino miesto apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2009-09-29 nutartimi pripažinta, kad atsakovė buvo neteisėtai atleista iÅ¡ darbo.

Atsakovei iki 2011-05-12 yra nustatytas 50 proc. dalinis darbingumas. IeÅ¡kovas Visagino miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ privataus kaltinimo tvarka dėl atsakovės T. L. pripažinimo kalta, padarius BK 155 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2009-09-01 nutartimi, T. L. buvo iÅ¡teisinta, jai nepadarius veikos, turinčios BK 155 str. 2 d. numatyto nusižengimo požymių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, spręsdamas ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vadovaudamasis CK 3.10, 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.60, 3.85, 3.92 str., teismų praktika tokios kategorijos bylose, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, jog nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kaltų atsakovės T.

L. veiksmų, ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės kaltės. Teismas, vadovaudamasis CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d., nurodė, kad aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra prejudicinės, turinčios res judicata galiÄ , todėl nepripažino, jog atsakovės ieÅ¡kovui atsiųsta žinutė „Ožy Ninka tau pora“ įžeidė ieÅ¡kovÄ , kaip sutuoktinį. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių tarpusavio santykius, susiklosčiusius iki dalies turto iÅ¡vežimo, atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovė savavaliÅ¡kai iÅ¡sivežė sutuoktiniams priklausiusį turtÄ iÅ¡ namo, esančio  (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, kadangi padarė iÅ¡vadÄ , jog 2007 m. rudenį Å¡alys sprendė klausimÄ dėl Å¡io turto padalijimo, ieÅ¡kovas Å¡io argumento nebuvo nurodęs ieÅ¡kinyje, neprašė padalyti to turto.

Dėl to teismas sprendė, kad santuoka tarp Å¡alių nutrÅ«ko ne dėl Å¡ios aplinkybės. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas pats nesielgė tolerantiÅ¡kai, lojaliai, nerodė tarpusavio supratimo ir savitarpio pagarbos, kadangi prieÅ¡taraudavo, jog atsakovė vyktų į RusijÄ pas dukrÄ , nors atsakovė skatino ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaikais iÅ¡ ankstesnės ieÅ¡kovo santuokos. Teismas, vadovaudamasis sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principu, sprendė, kad atsakovės neturtinės teisės vartoti ikisantuokinę pavardę įgyvendinimas nėra pagrindas pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos nutrÅ«kimo, toks atsakovės elgesys nėra įžeidžiantis ieÅ¡kovÄ .

Teismas, įvertinęs prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus dėl ieÅ¡kovo kaltės, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas 2008 m. sausio mėn. paliko Å¡eimÄ , Å¡alių tarpusavio elgesį iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, ieÅ¡kovo elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad santuoka nutrauktina dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas nebuvo lojalus, neteikė atsakovei moralinės ir materialinės paramos, nesirÅ«pino Å¡eima, nevykdė kitų pareigų, tačiau kreipėsi į teismÄ su skundu privataus kaltinimo tvarka.

Teismas nustatė Å¡alių santuokos metu įgytÄ turtÄ , patvirtino Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį dėl turto padalijimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei yra nustatytas 50 proc. darbingumas, atsakovė kas mėnesį gauna 390 Lt neįgalumo pensijÄ , iÅ¡ viso atsakovė kas mėnesį gauna 430,79 Lt, santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, ieÅ¡kovas yra sveikas ir darbingas, atsižvelgdamas į santuokos trukmę, įvertinęs ieÅ¡kovo turtinę padėtį, sveikatos bÅ«klę, tai, kad ieÅ¡kovas teikia 100 Lt paramÄ pilnametei dukrai, studijuojančiai aukÅ¡tojoje mokykloje, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovei renta yra bÅ«tina, nes atsakovės įsidarbinimo galimybės yra labai menkos, o ieÅ¡kovas turi galimybę teikti tokiÄ rentÄ .

Dėl to, vadovaudamasis CK

3.72 str., teismas sprendė, kad yra tikslinga priteisti iš ieškovo buvusiai sutuoktinei (atsakovei) išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2011-05-13. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio (priešieškinio) reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovas D. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ pakeisti, t. y. santuokÄ nutraukti dėl atsakovės T. L. kaltės, panaikinti atsakovei iÅ¡ jo priteistÄ iÅ¡laikymÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl to, jog atsakovė nuo 2004 m. pradėjo kelti Å¡eimyninius konfliktus, nepadoriais iÅ¡sireiÅ¡kimais žemino jo garbę ir orumÄ , 2008-10-03 iÅ¡ atsakovės telefono jam buvo atsiųsta trumpoji žinutė „Ožy Ninka tau pora“, žodis „ožys“ yra akivaizdžiai žeminančio pobÅ«džio, todėl buvo pažeminta jo garbė.

Taip pat santuoka iÅ¡iro ir dėl to, kad atsakovė nuo 2007 m. pradėjo dažnai važinėti viena į RusijÄ , nors tokių kelionių tikslas yra nežinomas, 2007 m. gruodžio mėn. pakeitė santuokinę pavardę į ikisantuokinę, savavaliÅ¡kai į RusijÄ iÅ¡sivežė iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, visus jų santuokoje įgytus daiktus, negrįžo iÅ¡ Rusijos. Atsakovė pažeidė CK 3.27, 3.28 str. įtvirtintas sutuoktinės pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, padalytinas santuokoje įgytas turtas.

Vien tai, kad atsakovės veiksmuose siunčiant jam įžeidžiančiÄ Å¾inutę nebuvo įrodyti baudžiamojo nusižengimo požymiai, nepaneigia, jog atsakovė netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas. IÅ¡vada, kad jis su atsakove 2007 m. rudenį susitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto padalijimo, yra nepagrįsta, nes tokiems susitarimams yra privaloma notarinė forma. Atsakovė iÅ¡siveždama esminę dalį Å¡eimos turto juo disponavo vienaÅ¡aliÅ¡kai, nepasitarusi su juo, jam nedalyvaujant ir nežinant, todėl pažeidė sutuoktinės pareigas rÅ«pintis Å¡eimos turtu ir bendru sutarimu juo disponuoti.

Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iÅ¡laikymÄ , nes santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, atsakovės turtinė padėtis yra pakankama, jog save iÅ¡laikytų, nedarbingumas nėra visiÅ¡kas, todėl atsakovė gali dirbti. Tačiau teismas visiÅ¡kai neanalizavo atsakovės turtinės padėties, neatsižvelgė į tai, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas. Taip pat teismas nevertino, kad atsakovei Visagino miesto apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2009-09-29 nutartimi buvo priteista 4445,30 Lt iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir po 889,06 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2008-07-23 iki 2009-09-29, taip pat atsakovė gauna ir 430 Lt neįgaliojo paÅ¡alpÄ .

Kadangi atsakovei neįgalumas nustatytas iki 2011-05-12, tai atsakovė kas mėnesį gauna po 1368 Lt. Atsakovė neįrodė, kad stengiasi susirasti darbÄ pagal savo galimybes, atleidimo iÅ¡ darbo byloje neprašė jos grÄ Å¾inti į darbÄ , todėl teismas be pagrindo priteisė atsakovei iÅ¡laikymÄ . Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltės, nes 2008 m. jis paliko Å¡eimÄ , pradėjo gyventi atskirai, neteikė atsakovei moralinės ir materialinės paramos, pradėjo skyrybų procesÄ , kreipėsi privataus kaltinimo tvarka dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Teismas neįvertino, kad atsakovė tuo metu jau nebegyveno su juo, iÅ¡ buto iÅ¡sivežė dalį turto, buvo iÅ¡vykusi į užsienį ir negrįžo, pakeitė pavardę. Nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. jis visÄ savo atlyginimÄ pervesdavo atsakovei, tačiau atsakovė Å¡ias lėšas naudojo iÅ¡vykoms į RusijÄ , Å¡ių iÅ¡vykų tikslas jam nežinomas. Teismas nenurodė, kaip pasireiÅ¡kė moralinės paramos neteikimas atsakovei. Atsakovė iki 2008 m. liepos mėn. dirbo, todėl ir nedarbingumo laikotarpiu gavo ligos paÅ¡alpas, teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovė turėjo kokias nors gydymosi iÅ¡laidas.

Nagrinėjant bylÄ buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes nors jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos CPK 42 str. įtvirtintos jo teisės, tačiau teisėja I. Vapsvienė neleido padaryti liudytojų apklausos protokolo nuorašų motyvuodama tuo, kad su apklausos protokolu jis yra supažindintas. Be liudytojų apklausos protokolo nuoraÅ¡o jis negalėjo tinkamai pasirengti bylai. Jis buvo pareiÅ¡kęs nuÅ¡alinimÄ teisėjai, tačiau teismo pirmininkas pareiÅ¡kimo dėl nuÅ¡alinimo netenkino ir nenurodė, ar jis turi teisę pasidaryti nuoraÅ¡us, ar teisėjos I.

Vapsvienės kliudymas jam pasinaudoti Å¡ia teise yra teisėtas. Taip pat buvo pažeistas CPK 170 str. 2 d., kadangi byloje nuo 2008-12-18 buvo raÅ¡omas vieningas protokolas, su kuriuo nebuvo leidžiama susipažinti, buvo užkirstas kelias susipažinti su liudytojų parodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais. Jis nežino, kada ir kaip į bylÄ pateko raÅ¡ytiniai įrodymai: Visagino miesto apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2009-09-29 nutartis, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-01 nutartis, apie kuriuos jis sužinojo tik iÅ¡ teismo sprendimo.

Dėl to buvo pažeistas CPK 113 str. Teismas buvo šališkas vertindamas Vilniaus apygardos teismo 2009-09-02 nutartį, nes atsižvelgė į tai, kad atsakovė iš darbo buvo atleista neteisėtai, tačiau nevertino to, kad atsakovei buvo priteista solidi kompensacija.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

           Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovo

G. J. (J.) ir atsakovės T. L. santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovo kaltės, kad ieÅ¡kovas privalo teikti atsakovei iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį nuo 2009-11-06 iki 2011-05-12. Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės sveikatos bÅ«klė ir turtinė padėtis nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jai yra reikalingas iÅ¡laikymas, kurį turi teikti buvęs sutuoktinis. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.Â

           Byloje nustatyta, kad 1993-08-28 ieÅ¡kovas G. J. ir atsakovė T. L. sudarė santuokÄ . Po santuokos sudarymo atsakovė pasirinko sutuoktinio (ieÅ¡kovo) pavardę (T. 1, b. l. 4). Å alys santuokoje vaikų nesusilaukė. Atsakovė

2007-12-22 pakeitė savo pavardę į ikisantuokinę – L. (T. 1, b. l. 36). Ieškovas 2008-07-15 kreipėsi į

teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė santuokÄ nutraukti dėl atsakovės kaltės. Savo argumentus grindė tuo, jog atsakovė nuo 2004 m. ėmė kelti Å¡eimyninius konfliktus, nepadoriais iÅ¡sireiÅ¡kimais žemino jo garbę ir orumÄ , 2007 m. gruodžio mėn. atsakovė savavaliÅ¡kai iÅ¡sivežė iÅ¡ jo motinos namo, esančio (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, į RusijÄ visus jų santuokoje įgytus daiktus, gyvenimas kartu tapo neįmanomas, todėl 2008 m. sausį jis pradėjo gyventi atskirai. 2008-10-03 iÅ¡ atsakovės telefono jam buvo atsiųsta rusų kalba trumpoji žinutė „Ožy Ninka

tau pora“, žodis „ožys“ yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, todėl tokiu būdu,

nors ir nevieÅ¡ai, buvo pažeminta jo garbė. Atsakovė byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas, nuo 2007 m. pavasario turėjo kitÄ moterį, nuo 2008 m. sausio mėn. pradėjo gyventi atskirai, todėl ieÅ¡kovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigÄ bÅ«ti iÅ¡tikimam, lojaliam, nepalikti Å¡eimos, prisidėti prie Å¡eimos materialinio iÅ¡laikymo. Kai ji (atsakovė) sirgo, ieÅ¡kovas neteikė jai pakankamos paramos, neskyrė bÅ«tinų piniginių lėšų, paliko sergančiÄ be lėšų, nesirÅ«pino, nepalaikė moraliai, todėl gyvenimas kartu tapo nebegalimas, o atsakovės sveikata labai pablogėjo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas G. J. neįrodė atsakovės kaltės, pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas 2008 m. sausio mėn. paliko Å¡eimÄ , į Å¡alių tarpusavio elgesį iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, ieÅ¡kovo elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo, t. y. ieÅ¡kovas nebuvo lojalus, neteikė atsakovei moralinės ir materialinės paramos, nesirÅ«pino Å¡eima, nevykdė kitų pareigų, kreipėsi į teismÄ su skundu privataus kaltinimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro CK 3.60 str. 3 d. numatytais pagrindais, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė, t. y. kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas, paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės argumentai, jog ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas, nepagrįsti įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2008 m. sausio mėn. paliko Å¡eimÄ ir išėjo gyventi atskirai, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad jis daugiau kaip vienerius metus Å¡eima visiÅ¡kai nesirÅ«pino.

Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovas jau 2008-07-15 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo, todėl teigti, kad ieÅ¡kovas nesirÅ«pino Å¡eima daugiau kaip vienerius metus, nėra pagrindo. Be to, įvertinus byloje surinktus įrodymus apie sutuoktinių tarpusavio santykius iki 2008 m. sausio mėn., apie jų bendro Å«kio tvarkymÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nesirÅ«pino Å¡eima dėl nesvarbių priežasčių. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis nebuvo neiÅ¡tikimas atsakovei, kad nuo 2004 m. prasidėjo problemos su potencija, atsakovė sakė, kad jis nesikreiptų čia į medikus, nes yra daug pažįstamų, gėda bus žmonėms žiÅ«rėti į akis (T. 2, b. l. 142).

IeÅ¡kovas pateikė teismui VÅ¡Ä® Visagino ligoninės patvirtintÄ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, kad skundžiasi skausmu pilvo apačioje, erekcija sutrikusi, prostata (T. 1, b. l. 61-62). Kadangi ieÅ¡kovas gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, nuolat girdėdavo, jog jis yra „alimentų mokėtojas“, nevertas atsakovės „papadės“, savo santuokinę pavardę J. ji

pasikeitė į savo pirmojo vyro, kuris buvo karininkas, pavardę – L., dėl pavardės pakeitimo nesitarė su juo,

sakė, kad nori gauti pensijÄ Lietuvoje, o gyventi ruoÅ¡iasi Rusijoje. Kai 2008 m. pradžioje susipyko, jis iÅ¡važiavo į BaltarusijÄ , o grįžęs pamatė, kad iÅ¡ buto buvo iÅ¡vežti daiktai. Dėl to jis iÅ¡sinuomojo butÄ , kuriame dabar gyvena.

Atsakovė atsiuntė įžeidžiančiÄ ir garbę bei orumÄ Å¾eminančiÄ Å¾inutę – „Ožy

Ninka tau pora“, Ninka yra Baltarusijoje tokia girtuoklė, kuri viskÄ neÅ¡a iÅ¡ namų, geria. Taip pat parodė, kad žinojo, jog atsakovė sirgdavo, tačiau jos ligÄ labai sunku suprasti, nes vienu momentu ji serga - negali iÅ¡ lovos pasikelti ir tuo pačiu praÅ¡o, kad jÄ reikia nuvežti į stotį, nes važiuoja į RusijÄ . PaaiÅ¡kino, kad jis Å¡eimos nepaliko, atsakovė jį privertė iÅ¡eiti, nes jis liko vienas, laukė bute jos grįžtant iÅ¡ Rusijos, palaukė kelias dienas ir suprato, jog jam duodama suprasti, kad turi iÅ¡eiti (T. 2, b. l. 142).

Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad jis atsakovei atiduodavo visÄ darbo užmokestį, t. y. darbo užmokestis buvo pervedamas į atsakovės sÄ skaitÄ , o atsakovė turėdavo jo dukrai mokėti po 100 Lt kas mėnesį, tačiau jam reikėdavo kiekvienÄ mėnesį klausti žmonos, ar pervedė pinigus, o viskas baigėsi tuo, jog atsakovė 2 mėnesius nepervedė jo dukrai pinigų (T. 2, b. l. 141). Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad ieÅ¡kovas sakė, jog gydysis nuo impotencijos, ji negalvojo, kad ieÅ¡kovas turi tokių problemų.

Taip pat paaiÅ¡kino, jog nemato savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, nes ji iÅ¡laikė Å¡eimÄ , ieÅ¡kovas mokėjo 3000 Lt paskolÄ , o pavardę pasikeitė dėl to, kad ieÅ¡kovas nevertas tos pavardės, ieÅ¡kovas nesirÅ«pindavo ja, kai ji sirgdavo. Kai ji sirgo, ieÅ¡kovas jÄ paliko ir išėjo, susirado jaunesnę moterį (T. 2, b. l. 143, 162). Atsakovė nurodė, kad nepervedė ieÅ¡kovo dukrai pinigų, nes buvo paėmę kreditÄ , reikėjo mokėti už namÄ , prašė palaukti, kol sumokės kreditÄ (T. 2, b. l. 142).

Pagal bylos duomenis sutuoktinių santykiai tapo blogi 2007 m. rudenį, tuo metu jau Å¡alys sprendė klausimÄ dėl turto, esančio sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, padalijimo, 2007 m. gruodžio mėn. atsakovė pasikeitė pavardę, t. y. atsisakė santuokinės pavardės. Tai tvirtina, kad faktiÅ¡kai Å¡eima iÅ¡iro 2007 m. rudenį, t. y. iki ieÅ¡kovas iÅ¡sikėlė iÅ¡ atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto ir išėjo gyventi atskirai. Liudytoja L. J., kuri yra ieÅ¡kovo motina, gyvenanti Baltarusijoje, parodė, kad visada girdėjo, jog jos sÅ«nus ir marti blogai gyvena, marti (atsakovė) visaip žemino jos sÅ«nų

(ieÅ¡kovÄ ), įžeidinėjo (T. 2, b. l. 34). Liudytoja Č. B., kuri yra Å¡alių pažįstama, parodė, kad dėl

santuokos iÅ¡irimo yra kaltas atsakovės pavydas, atsakovė yra labai pavydi ir “prie visų savo G. lygindavo”. Kai atsakovė gulėdavo ligoninėje, ieÅ¡kovas lėkdavo jos lankyti. Atsakovė yra geras žmogus, bet labai valdinga ir atlaidi, dažnai iÅ¡važiuodavo į RusijÄ , o ieÅ¡kovas vienas likdavo namuose mėnesį ar du, sakė, jog ten atsakovė statosi namÄ , bÅ«davo Å¡eimyninių konfliktų (rietenų žodžiu) (T. 2, b. l. 144). Liudytojas T. B. parodė, kad skandalų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kildavo dažnai, atsakovė važiuoja į RusijÄ , ieÅ¡kovas praktiÅ¡kai yra vienas (T. 2, b. l. 145). IÅ¡ byloje esančių Nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad atsakovė buvo nedarbinga nuo 2007-11-05 iki 2008-05-14 su trumpais darbingais laikotarpiais (T. 1, b. l. 19-31), tačiau tuo metu ji dirbo, jai buvo mokamas darbo užmokestis, ji gaudavo iÅ¡mokas iÅ¡ socialinio draudimo. Atsakovė byloje neteikė įrodymų, kokios lėšos buvo reikalingos tuo metu, kad ji galėtų gydytis, kokias pinigų sumas sumokėjo už gydymÄ si, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog ieÅ¡kovas tuo metu privalėjo jai teikti materialinę paramÄ .

            Įvertinus abiejų sutuoktinių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus apie sutuoktinių konfliktus, nepaisymÄ vienas kito nuomonės, apie tai, kad Å¡eimos gyvenimo klausimai nebuvo sprendžiami abipusiu susitarimu, įvertinus tai, kad neįrodyta, jog ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas, darytina iÅ¡vada, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atsižvelgiama į tai, kad santuoka Å¡alims nebuvo pirmoji, Å¡alys sudarydamos santuokÄ turėjo pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, kad galėtų suprasti ir suvokti sutuoktinių pareigas, Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybę už Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ . Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobÅ«dį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiÅ«riu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinis pagrindas – sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Viena iÅ¡ sutuoktinių pareigų yra vienas kitÄ remti (CK 3.27 str. 1 d.). Jie privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito

sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus,

kad Å¡iÄ pareigÄ abu sutuoktiniai pažeidė, gali bÅ«ti taikomas CK 3.61 str. dėl abiejų

sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., pažeidimas sudaro

pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s, jeigu tÄ pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienu iÅ¡ sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris

ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Pagal nustatytÄ sutuoktinių lojalumo pareigÄ ir jos turinį, jeigu yra sutuoktinio negerbimo faktų, neprisidėjimas pagal galimybes prie bendrų Å¡eimos poreikių patenkinimo, tai pagrindas nustatyti, kad yra sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo. Jeigu Å¡iuos veiksmus atliko abu sutuoktiniai, tai yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Tam, kad bÅ«tų taikomas CK 3.61 str., neturi teisinės reikÅ¡mės tai, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Pažymėtina, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieÅ¡ka turi bÅ«ti abipusė. Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiÅ¡kia protingÄ tolerancijÄ ir pakantumÄ , be kurių neįmanomas Å¡eimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktÄ profesijÄ , užsiėmimÄ , pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos Å¡eimos teisių ir interesų. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad lojalumo pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nagrinėjamoje byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalÅ«s ir pagarbÅ«s, t. y. konstatatuoti abipusę lojalumo stokÄ . Abiejų sutuoktinių nepagarba vienas kitam, konfliktai, nesugebėjimas kylančius konfliktus iÅ¡spręsti, yra pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių lojalumo pareigos pažeidimÄ ir jų abiejų kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.

IeÅ¡kovas aplinkybę, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas taip pat įrodinėja tuo, kad 2008-10-03 iÅ¡ atsakovės telefono jam buvo atsiųsta trumpoji žinutė „Ožy Ninka tau pora“, žodis „ožys“ yra akivaizdžiai žeminančio pobÅ«džio, todėl nors ir nevieÅ¡ai buvo pažeminta jo garbė. Dėl Å¡ios žinutės ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su skundu privataus kaltinimo tvarka. Visagino miesto apylinkės teismas 2009-02-26 nuosprendžiu, kurį Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija

2009-09-01 nutartimi paliko nepakeistÄ , iÅ¡teisino atsakovę T. L. nepadarius veikos, turinčios BK 155 str. 2

d. nurodyto nusižengimo požymių, tokį sprendimÄ motyvavo tuo, kad T. L. veiksmuose nebuvo tokio pavojingumo laipsnio, jog juos bÅ«tų galima pripažinti nusižengimu, nes tarpusavio sutuoktinių santykiams taikytinos platesnės bendravimo ribos, nei kitiems visuomenės nariams. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-09-01 nutartyje nurodė, kad sutuoktinių tarpusavio

santykiai yra konfliktiÅ¡ki, jie lėmė ir santuokos nutraukimÄ , T. L. veiksmai, siunčiant žinutę, akivaizdžiai

neturėjo pavojingumo laipsnio, nebuvo tiesioginės tyčios (T. 2, b. l. 88). Tai, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl minėtos žinutės, teigti negalima, nes žinutė buvo paraÅ¡yta tuo metu, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme, tačiau Å¡i žinutė leidžia konstatuoti atsakovės nepagarbÄ ieÅ¡kovui.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria santuoka nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės pakeistina, nurodant, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieÅ¡kovas ir atsakovė, netenkintinas ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės.

Buvusio sutuoktinio iÅ¡laikymas yra įstatyme nustatyta prievolė ir gauti iÅ¡laikymÄ buvęs sutuoktinis turi

teisę, jei jo gaunamos pajamos ir turimas turtas nepakankami save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 d.), CK 3.72 str. 2 d.

preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra

nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2004-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2004). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, iÅ¡laikymo reikalingumÄ , abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos bÅ«klę, amžių, taip pat į jų darbingumÄ , nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.).

Atsakovė prašė priteisti jai iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo po santuokos nutraukimo, reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡laikymÄ grindė tuo, kad ji nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008-05-14 buvo nedarbinga, gydymui iÅ¡leido visas savo santaupas, ieÅ¡kovas jÄ paliko pačiu sudėtingiausiu (ligos) metu, jai nustatytas 50 proc. darbingumas, t. y. bÅ«dama santuokoje atsakovė tapo neįgalia. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio

reikalavimÄ ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį nuo 2009-11-06 iki 2011-05-12.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei renta yra bÅ«tina, nes atsakovės įsidarbinimo galimybės yra labai menkos, o ieÅ¡kovas turi galimybę teikti tokiÄ rentÄ , nes iÅ¡ viso atsakovė kas mėnesį gauna 430,79 Lt, ieÅ¡kovas yra sveikas ir darbingas. IeÅ¡kovas su priteistu iÅ¡laikymu atsakovei nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės turtinės padėties, t. y. aplinkybių, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo priteista 4445,30 Lt iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir po 889,06 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo 2008-07-23 iki 2009-09-29, taip pat atsakovė gauna ir 430 Lt neįgaliojo paÅ¡alpÄ , todėl atsakovės pajamos per mėnesį yra 1368 Lt.

Be to, atsakovė pagal sveikatos būklę gali dirbti, neįrodė, jog ieško darbo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, susijusių su atsakovės sveikatos būkle, turtine padėtimi, todėl nepagrįstai nustatė, kad atsakovei yra reikalingas laikinas išlaikymas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas dirba VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje, už 2008 m. vasario mėn. – 2008 balandžio mėn. ieškovui buvo išmokėtas 6991,04 Lt darbo užmokestis, ieškovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (T. 1, b. l. 8, 5).

IeÅ¡kovas nurodė, kad dukrai T., kuri studijuoja, teikia iÅ¡laikymÄ po 100 Lt. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus universiteto 2008-06-13 pažymos apie studijas, ieÅ¡kovo dukra studijuoja Vilniaus universitete Medicinos fakultete (T. 1, b. l. 56, 69). IÅ¡ byloje esančių Nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad atsakovė buvo nedarbinga nuo 2007-11-05 iki 2008-05-14 su trumpais darbingais laikotarpiais (T. 1, b. l. 19-31). Baltarusijos Respublikos Sveikatos apsaugos įstaiga „Breslaujos centrinė rajono ligoninė“ stacionarinėje epikrizėje nurodė, kad atsakovė lankėsi neurologijos skyriuje nuo 2008-09-25 iki 2008-10-10, pagrindinė diagnozė – vertebrogeninė liumboiÅ¡algija, vegeto – kraujagyslių forma (T. 1, b. l. 64).

Atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlikusi atsakovės pirminį darbingumo lygio vertinimÄ , nustatė, kad atsakovės darbingumo lygis nuo 2008-05-14 iki 2009-05-13 yra 50 proc., atlikusi pakartotinį darbingumo lygio vertinimÄ , nustatė, kad atsakovės darbingumo lygis nuo 2009-05-13 iki 2011-05-12 yra 50 proc. (T. 1, b. l. 18, T. 2, b. l. 53). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis skyrius 2009-05-13 iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodė, kad atsakovė negali dirbti, kai triukÅ¡mo ekspozicijos lygis virÅ¡ija 80 dB (A), kai Å¡iluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris didesnis kaip 10 kg, ar darbai dirbami aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m (T. 2, b. l. 54).

Taigi iÅ¡ dokumentų apie sveikatos bÅ«klę matyti, kad atsakovė nėra nedarbinga, ji gali dirbti tik su tam tikrais apribojimais. Tai, kad atsakovė gali dirbti, patvirtina pateikti duomenys apie tai, jog atsakovė iki 2008-07-23 dirbo Visagino miesto apylinkės prokuratÅ«roje pagal neterminuotÄ darbo sutartį valytoja, iÅ¡ darbo buvo atleista ne dėl sveikatos bÅ«klės, o už pravaikÅ¡tas. IÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2008-05-19 pažymos Nr. F6-667 apie gautas atsakovės pajamas matyti, kad atsakovei nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. buvo mokamas darbo užmokestis (T. 1, b. l. 35).

Ieškovės atleidimas iš darbo Visagino miesto apylinkės prokuratūroje buvo pripažintas neteisėtu, nustatyta, kad darbo sutartis, sudaryta tarp atsakovės T.

L. ir Visagino miesto apylinkės prokuratūros, buvo nutraukta teismo sprendimu, T. L. priteista

5 mėnesinių vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (4445,30 Lt), vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo T. L. atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2008-07-23) iki sprendimo įsiteisėjimo, skaičiuojant po 889,06 Lt per

mėnesį. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-09-29. Atsakovė T. L. visuomeniniais pagrindais dirbo sodininkų

bendrijoje „Statybininkas“ pirmininke, nuo 2008-07-21 išėjo atostogų ir negrįžo į darbÄ iki 2008-09-29 (T. 1, b. l. 54). IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriaus 2008-10-31 pažymos Nr. Å 10-497 matyti, kad atsakovei T. L. nuo 2008-06-01 iki 2008-08-01 buvo iÅ¡mokėta 861,58 Lt netekto darbingumo pensijos ir ligos paÅ¡alpos (T. 1, b. l. 102). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ligos paÅ¡alpos ir netekto darbingumo pensija sudarė vidutiniÅ¡kai 430,79 Lt. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad ji ieÅ¡ko darbo, tačiau dėl savo sveikatos bÅ«klės ji negali darbo surasti ar darbo birža negali pasiÅ«lyti jai darbo, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovės, kuri nėra pripažinta nedarbinga, nurodoma sunki i materialinė padėtis yra atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių, jas įgyvendinant netinkamai. Nesant atsakovės pateiktų įrodymų apie jos siekimÄ Â Ä¯sidarbinti, negalima daryti iÅ¡vados, kad jos įsidarbinimo galimybės yra ribotos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, nes jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas (T. 1, b. l. 7), o ieÅ¡kovas tokio turto neturi, jam yra reikalingos lėšos tam, kad jis galėtų apsirÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu. Pažymėtina, kad atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų apie patirtas gydymosi iÅ¡laidas. Tai, kad atsakovės sveikatos bÅ«klė nėra tokia bloga, jog atsakovė negalėtų dirbti, tvirtina ir atsakovės galėjimas vykti į tolimas keliones (į BaltarusijÄ , RusijÄ ), apie kurias nurodė ieÅ¡kovas, liudytojai, tvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai. To neneigė ir pati atsakovė.

Ä®vertinus abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, atsakovės sveikatos bÅ«klę, jos darbingumÄ , įsidarbinimo galimybes, darytina iÅ¡vada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog atsakovei yra reikalingas iÅ¡laikymas, kurį privalo teikti ieÅ¡kovas. Dėl to tenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistas iÅ¡laikymas, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo atmestinas.

Â

Nepripažintini pagrįstais  apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl to, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, t. y. neteisėtos sudėties teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės ieÅ¡kovui susipažinti su liudytojų apklausos protokolu, buvo raÅ¡omas vieningas teismo posėdžio protokolas, byloje yra Visagino miesto apylinkės teismo sprendimas, Vilniaus apygardos teismo nutartys, o ieÅ¡kovas nežino, kaip Å¡ie dokumentai pateko į bylÄ , kad tinkamai nebuvo įvertinti įrodymai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teisėja, nagrinėjusi bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡ka, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. Procesinės teisės normų taikymas, teismo atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, o ieÅ¡kovas byloje nėra pateikęs įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 str. 2 d. 1 p. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepanaikintinas, o pakeistinas.

 Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, perskirstytinos priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 1275,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (123 Lt žyminio mokesčio, 5,70 Lt banko komisinio mokesčio ir mokesčio už dokumento parengimÄ , 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti,

147 Lt iÅ¡laidų už dokumentų vertimÄ ) atsakovei, 180 Lt žyminio mokesčio už iÅ¡laikymo priteisimÄ valstybei. Kadangi pripažinta, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo, priteista atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1275,70 Lt suma sumažintina iki 652,70 Lt, t. y. atsakovei nepriteistina 123 Lt žyminio mokesčio, priteista 1000 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ suma sumažintina iki

500 Lt, atsižvelgiant į patenkintų ieÅ¡kovo reikalavimų dalį, į nepatenkintų atsakovės reikalavimų dalį, į bylos sudėtingumÄ , apimtį, trukmę, į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovui taip pat atstovavo advokatas, kuriam už atstovavimÄ buvo mokama, į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Taip pat panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteista 180 Lt žyminio mokesčio. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 180 Lt žyminio mokesčio už tai, kad patenkintas apeliacinio skundo

reikalavimas dėl iÅ¡laikymo nepriteisimo, už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo žyminis

mokestis nepriteistinas, nes Å¡is reikalavimas tenkintas iÅ¡ dalies, t. y. nepripažinta, jog santuoka nutrauktina vien dėl atsakovės kaltės, kaip kad prašė apeliantas. IeÅ¡kovas pateikė duomenis, kad advokatui sumokėjo 300 Lt už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Kadangi iÅ¡ dalies patenkintas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieÅ¡kovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobÅ«dį, jo darbo ir laiko sÄ naudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad tas pats advokatas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 200 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ abiejų Å¡alių lygiomis dalimis į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Â

                                                             n u

t a r i a:

           Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ pakeisti.

            Pakeisti sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad santuoka, sudaryta tarp G. J. (G. J.) ir T. L., nutraukta dėl G. J. (G. J.) kaltės, nurodant, kad santuoka nutraukta dėl G. J. (G. J.) ir T. L. kaltės.

 Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei T. L. iÅ¡ ieÅ¡kovo G. J. (G. J.) priteistas iÅ¡laikymas po 500 Lt kas mėnesį iki 2011-05-12, pradedant mokėti 2009-11-06. Atsakovės T. L. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo atmesti.

 PriteistÄ atsakovei T. L. iÅ¡ ieÅ¡kovo G. J. (G. J.) 1275,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ

sumažinti iki 652,70 Lt. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo G. J. (G. J.) valstybei priteista 180 Lt žyminio

mokesčio.

 KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

 Priteisti ieškovui G. J. (G. J.) iš atsakovės T. L. 380 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

            Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų

surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ ieÅ¡kovo G. J. (G. J.) ir atsakovės T. L. po 4,20 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių

dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Â

   Dalia Višinskienė

Teisėjai                                                                                                  Dalia

Kačinskienė

                                                                                                              Petras Jaržemskis