2022-08-08 Nr. BB-5136-1-01-1-18160-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3955/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18160-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistosios E. V. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistoji E. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatorės kaltė grindžiama tik menamais duomenimis ir nebuvo įrodyta neginčijamų įrodymų visetu: teismas neištyrė liudytojų kompetencijos nustatyti nuteistosios būseną bei jos girtumo laipsnį įvykio metu, liko nepaneigti duomenys, jog nuteistoji alkoholį vartojo po įvykio, laukdama pareigūnų. Anot kasatorės, taip buvo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimai, kuriuos nulėmė netinkamas įrodymų dėl priežastinio ryšio vertinimas ir vienų įrodymų prioritetizavimas prieš kitus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad jis grindžiamas vien tik nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl E. V. kaltės, tačiau teisiniai argumentai, kurie pagrįstų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, nepateikti. Nors ir nurodoma, kad buvo padaryti BPK 20 straipsnio pažeidimai, tačiau šie skundo teiginiai deklaratyvūs. Kasatorė ginčija jai įvykio vietoje nustatytą girtumą, kelia prielaidas apie po įvykio vartotą alkoholį (nors ir nenurodo, apie kurį konkretų epizodą kalba), tačiau tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, nes jais keliamas ne teisės taikymo, o fakto klausimas, o tai nesudaro kasacijos pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios E. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas