2019-01-07 Nr. AB-427-3-61-3-00003-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2521-968/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00003-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 1 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis galimai patyrė neturtinę žalą dėl neužtikrintos galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad, pasikeitus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintoms Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms (toliau – Taisyklės), nuo 2016 m. balandžio 1 d. nuteistiesiems leidžiama skambinti internetinės telefonijos būdu, tačiau ši galimybė nebuvo užtikrinta. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina yra senyvo amžiaus, žmona serganti, dėl to jos negali atvykti į pasimatymus. Vienintelė galimybė jas pamatyti – paskambinti internetinės telefonijos būdu. Dėl nesuteiktos galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu pareiškėjas prarado teisę matyti artimuosius, dėl to tapo nervingas, piktas ir greitai užsiplieskiantis, prarandantis savitvardą, dėl ko patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo psichologiškai traumuojamas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad teisingumo ministras, naujai išdėstęs Taisyklių 124 punktą, nustatė, kad pataisos įstaigose privalo būti užtikrinta, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, bei papildomai nustatė, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Tokiu būdu naujai išdėsčius Taisyklių punktą, atsirado alternatyvus būdas nuteistiesiems susisiekti su asmenimis, esančiais už pataisos įstaigos ribų. Atsakovas paaiškino, kad nuteistiesiems yra suteikta teisė skambinti telefonu, o skambinimui telefonu yra prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, siekdamas tinkamai įgyvendinti Taisyklių 124 punkto pakeitimą, vertino pataisos įstaigų technines galimybes, rengė naudojimosi internetine telefonija tvarką, todėl ši paslauga pataisos įstaigose kol kas nebuvo teikiama. Sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visose pataisos įstaigose, siekiant visiems pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems sudaryti vienodas sąlygas dėl teisės pasinaudoti internetinės telefonijos galimybe kaip alternatyva telefoniniams skambučiams.

Šiuo atveju galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas savaime nesuponuoja Taisyklių pažeidimo, kadangi nesuvaržo pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis. Nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigų parduotuvėje, kurioje be kitų prekių galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. Atsakovas akcentavo, jog iš Atsiskaitymų su kreditoriais žiniaraščio išrašo buvo matyti, kad pareiškėjas nuolat apsiperka pataisos įstaigos parduotuvėje, jam pataisos įstaigos administracija skiria pašalpas ir išmokas, kurias pareiškėjas panaudoja apsipirkdamas parduotuvėje.

Iš Telefoninių pokalbių apskaitos kortelių kopijų matyti, kad pareiškėjas nuolat naudojasi jam suteikiama teise paskambinti telefonu. Iš Pasimatymų ir gautų siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda apskaitos kortelės kopijos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinė vien 2017 metais du kartus buvo atvykusi į ilgalaikius pasimatymus su pareiškėju. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. prašymą Nr. 29(7)-790, 2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 42-1695/22 jį informavo, kad jo prašymas leisti paskambinti internetine telefonija tenkinamas nebus, nes internetinės telefonijos paslauga kol kas pataisos įstaigose neteikiama, remiantis galiojančiais teisės aktais skambinimas internetine telefonija yra vienas iš skambinimo būdų ir galimybės paskambinti internetine telefonija nesuteikimas nėra teisės aktų pažeidimas. Pareiškėjas minėtą Vilniaus PN raštą skundė Kalėjimų departamentui, kuris 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 2S-6606 skundo netenkino. Kalėjimų departamento sprendimo pareiškėjas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatyta tvarka teismui neskundė.

7. Teismas nurodė, jog nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita; vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių; kam skambinti, pasirenka nuteistasis; telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Taisyklių 124 punkte, galiojusiame iki 2016 m. balandžio 1 d., buvo nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107, įsigaliojusiu 2016 m. balandžio 1 d., pakeistas Taisyklių 124 punktas įtvirtinant, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

8. Teismas sprendė, kad skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. Teismas pažymėjo, kad ir aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikomas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas, atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl jis turėjo BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73straipsnio 4 punktas) ir apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (BVK 73 straipsnio 1 punktas). Iš nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės buvo matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. skambino telefonu 54 kartus. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl kokių nors priežasčių neturėjo galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, patirtą neturtinę žalą iš esmės grindė jo teisės skambinti internetinės telefonijos būdu pažeidimu. Teismas pripažino, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, šios teisės užtikrinimas imperatyvi BVK ir Taisyklių 124 punkte nustatyta Vilniaus PN pareiga.

10. Teismas sprendė, kad Vilniaus PN neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, todėl konstatavo, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjas su skundu dėl Vilniaus PN veiksmų nesuteikus minėtos teisės kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau Kalėjimų departamentui jo skundo nepatenkinus, BVK nustatyta tvarka Kalėjimų departamento priimto sprendimo teismui neskundė. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. turėjo iš viso 30 pasimatymų su sutuoktine, todėl teismas pripažino, kad Vilniaus pataiso namai suteikė pareiškėjui galimybę ne tik telefonu, bet ir kitu būdu – tiesiogiai, bendrauti su sutuoktine ir palaikyti su ja ryšius. Pareiškėjas reiškė nusiskundimus, kad negali bendrauti su savo senyvo amžiaus motina, tačiau iš pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės buvo matyti, kad pareiškėjas skambina tik žmonai ir nė karto nėra skambinęs motinai, taigi pareiškėjas su motina telefonu nebendravo.

11. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad negalėjimas paskambinti internetinės telefonijos būdu pareiškėjui sukėlę tokio intensyvumo neigiamus veiksnius, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita), kad būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

12. Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, nesuteikus pareiškėjui galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu, ir neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas buvo atmestas.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą – priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ilgalaikiai pasimatymai yra galimi tik su sutuoktiniu, o mama, vaikai ir kt. giminaičiai gali atvykti tik trumpam pasimatyti. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta per stiklinę sieną ir kūno kontakto nebūna, todėl skambučiai internetu su vaizdu, bet be kūno kontakto, turėtų būti vertinami kaip trumpalaikiai pasimatymai. Teismas neįvertino, kad atsakovas nesudarydamas galimybės paskambinti internetu mamai, apribojo teisę į bendravimą, kas sukėlė kančias ir kilo neturtinė žala. Pasikeitus Taisyklėms, pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistiesiems naudotis internetine telefonija, tačiau tokia teisė jam nebuvo suteikta. Teismas neįvertino, kad skambinimas telefonu ir internetine telefonija skiriasi. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju Vilniaus PN pažeidė jo teises nesuteikiant jam paskambinti internetine telefonija.

15. Pateiktame atsiliepime Vilniaus PN su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantas nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodytų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendimui priimti. Atsakovo atstovas visiškai sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo teisės skambinti telefonu, pasinaudojant internetine telefonija, apribojimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju BVK 102 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjo teisė paskambinti telefonu nebuvo suvaržyta ir kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos, sprendė, jog nėra pagrindo priteisti pareiškėjui prašomą neturtinę žalą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Taisyklėse įtvirtinta galimybė skambinti internetine telefonija, todėl Vilniaus PN privalo tokią teisę pareiškėjui užtikrinti.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

19. Ginčui aktualiu laikotarpiu nuteistųjų teisė skambinti telefonu buvo įtvirtinta BVK (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), kurio 102 straipsnyje nustatyta, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai; pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (102 str. 1 d.). Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita; skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių; kam skambinti, pasirenka nuteistasis; telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (102 str. 2 d.). Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (102 str. 5 d.). Taisyklių (Teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-107 redakcija) 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiško pobūdžio administracinėje byloje aiškindamas BVK 102 straipsnyje ir Taisyklių 124 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą yra konstatavęs, kad: skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų; Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija; aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu; toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr. 2018 kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018).

21. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skambinti ir kalbėti telefonu, atsižvelgiant į tai, kokios grupės sąlygomis jis atlieka bausmę. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė skambinti telefonu buvo apribota. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nesudarius sąlygų komunikuoti internetinės telefonijos būdu, buvo pažeista jo teisė pasimatyti su motina. Šiame kontekste pabrėžtina, kad teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjas turėjo iš viso 30 pasimatymų su sutuoktine ir, nors reiškė nusiskundimus, kad negali bendrauti su savo senyvo amžiaus motina, tačiau su ja telefonu nebendravo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus PN administracija, neužtikrinusi techninių galimybių kalbėti internetine telefonija, neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme neatliko.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė