Legislator Case Law & Legislation
edcf1654-4f37-43cd-bfd8-2e906c47d0bc AI generated

edcf1654-4f37-43cd-bfd8-2e906c47d0bc · Å iaulių apygardos teismas

Case Number edcf1654-4f37-43cd-bfd8-2e906c47d0bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-119-309/2012Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00917-2011-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2, (S)  45.4.3; 45.4.5; 79.1 Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 13 d.          Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracine tvarka nubaustos N. J. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo N. J. nubausta:pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.N. J. galutinai subendrinus nuobaudas pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį, paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :             N. J. administracine tvarka nubausta už tai, kad 2011 m. gruodžio 15d. 0.21 val., Kelmėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, bÅ«dama neblaivi, esant nustatytam lengvam girtumo laipsniui, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst.

Legislator headnote

AI generated

edcf1654-4f37-43cd-bfd8-2e906c47d0bc · Å iaulių apygardos teismas: Todėl jos manymu nėra ir formalios pažeidimo sudėties – subjektyviosios pusės ir psichinio valinio santykio su pažeidimu.Apeliantė teigia, kad dėl pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, pačio fakto neginčija, t.y. jog buvo užfiksuota 1,43 promilės, tačiau mano, jog toks kiekis galėjo bÅ«ti dėl to, jog ji užgėrė stiprius vaistus „Mix'o“ buteliuku ir visa to poveikis buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su pasekmėmis.Apeliantė skunde nurodo, jog ATPK 301 straipsnyje įtvirtinta mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindai ir tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-119-309/2012Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00917-2011-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2, (S)  45.4.3; 45.4.5; 79.1 Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 13 d.          Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracine tvarka nubaustos N. J. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo N. J. nubausta:pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.N. J. galutinai subendrinus nuobaudas pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį, paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :             N. J. administracine tvarka nubausta už tai, kad 2011 m. gruodžio 15d. 0.21 val., Kelmėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, bÅ«dama neblaivi, esant nustatytam lengvam girtumo laipsniui, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepakluso uniformuoto pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.Apeliaciniu skundu N. J. praÅ¡o panaikinti 2012 m. sausio 20 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimÄ ir dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies bylÄ nutraukti. Taikyti ATPK 301 straipsnį ir paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numato įstatymas, t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba atėmimÄ sumažinti tiek, kad bÅ«tų pasiekti ATPK 20 straipsnio tikslai.Apeliaciniame skunde nurodo, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę asmeniui už nepaklusimÄ â€žuniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę“.

Nagrinėjant ATP bylÄ teisme ji parodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, o 2011 m. gruodžio 14 d., naktį važiuodama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kelyje pasijuto blogai (turi sveikatos problemų pažyma pridedama), todėl iÅ¡gėrė raminančių ir nuskausminančių vaistų ir kelionės nenutraukė, nes turėjo grįžti i namus. Automobilyje vandens neturėjo, todėl vaistus užgėrė „MIX'u“ ir toliau važiavo. Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pravažiavus Kelmės miestÄ , jÄ sustabdė policija.

Kad policija bÅ«tų jÄ stabdžiusi anksčiau, tai yra pačiame Kelmės mieste, nepastebėjo, galimai dėl to, kad miesto gatvės buvo apÅ¡viestos, mirkčiojo kalėdinės girliandos, be to, maÅ¡inoje buvo įsijungusi radijÄ . Kad jÄ stabdo pamatė tik tuomet, kai policijos maÅ¡ina atsidÅ«rė prieÅ¡ais jos maÅ¡inÄ , jokio garsinio signalo negirdėjo ir policijos automobilio Å¡vyturėlių nematė, todėl kaltinimo, kad nepakluso pareigÅ«no reikalavimui sustoti, nepripažįsta. Dėl to, kas įvyko labai gailisi.

Jos darbas susijęs su nuolatiniu važinėjimu, nes dirba profesinio rengimo centre, kurio padaliniai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o automobilis yra susisiekimo priemonė leidžianti pasiekti darbo vietas.Apeliantė nurodo, kad teismas jos kaltę iš esmės grindė tik Kelmės policijos komisariato policijos pareigūnų parodymais ir visiškai neatsižvelgė į jos parodymus, neanalizavo bei nevertino situacijos logine prasme. Pažymi, kad bevažiuojant Kelmės miesto link jai pasidarė bloga, dėl ligos, t.y. jai yra diagnozuota kaklinės dalies tarpslanklstelinių diskų išvaržos, „mieliopatinis sindromas“, pirminė arterinė hipertenzija, dėl ko ji nuolat vartoja vaistus „Gordius“, „Lexotanil“, „Ketanov“ ir „Nebilet“, šiuos vaistus išgeria ir tada, kada pajaučia, jog pradeda tirpti galūnės ir svaigti galva.

Teigia, ka 2011-12-14 naktį jai bevažiuojant pasidarė bloga, todėl Å¡iuos vaistus privalėjo iÅ¡gerti. Kadangi automobilyje nebuvo vandens ar kito nealkoholinio gėrimo, juos užgėrė vieninteliu buvusiu skysčiu, t.y. „Mix“ kokteiliu. Mano, jog tai turėjo įtakos sÄ veikoje su vaistais.Apeliantė teigia, kad policijos pareigÅ«nai savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir parodymuose teisme nurodė, kad pamatė jÄ važiuojančiÄ per (duomenys neskelbtini) sankryÅ¾Ä vinguriuojant, tačiau nenurodė aiÅ¡kiai, kada pradėjo stabdyti Å¡vyturėliais bei kada įjungė garsinį signalÄ .

Apeliantė teigia, jų nepastebėjusi, dėl to, kad buvo apÅ¡viestos gatvės, visur mirgėjo girliandos, buvo įsijungusi radijÄ , taip pat buvo paveikta vaistų ir alkoholio, ir visa tai galėjo bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su jos veiksmais. Nurodo, kad byloje taip ir nėra paneigta jos versija, jog ji policijos pareigÅ«nus pamatė tik tada kai jie buvo jau jos priekyje. Byloje nėra liudytojų ar kitų asmenų, kurie patvirtintų pareigÅ«nų parodymus ir nurodytų, kada jie įsijungė Å¡vyturėlius ir kada įsijungė garsinį signalÄ .Apeliantė nurodo, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, byloje N17-893/2006 „sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti pažeidimo subjektyvinės pusės aspektÄ â€“ asmens psichinį santykį su daroma prieÅ¡inga teisei veika, t.y. ar asmuo suprato esÄ s stabdomas policijos pareigÅ«nų“. Apeliantė mano, jog siekiant nustatyti Å¡ias aplinkybes bÅ«tina imtis papildomų tyrimo veiksmų, t.y. iÅ¡reikalauti iÅ¡ Policijos Departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos Informatikos ir ryÅ¡ių skyriaus PPVS administratoriaus (įsakymo Nr. 5-V-597, taisyklių 3 p.) duomenis apie patrulinio automobilio (duomenys byloje), kuriuo tÄ naktį patruliavo policijos pareigÅ«nai - judėjimo ir/arba stovėjimo kryptis, marÅ¡rutÄ , panaudoto garsinio signalo ir Å¡vyturėlių duomenis. Ši informacija yra saugojama ir fiksuojama GPS navigacinės sistemos ir telemetrinės sistemos pagalba duomenų bazėje, kuri privalėjo bÅ«ti įdiegta visuose policijos automobiliuose Lietuvos Generalinio komisaro 2008 m. spalio 8 d.

Ä®sakymu Nr. 5-V-597, (informacija gali bÅ«ti įraÅ¡oma į CD, DVD laikmenÄ , kadangi kaupiama kompiuterinėje duomenų bazėje, archyve). Apeliantė teigia, kad Å¡i informacija iÅ¡samiai nurodo visus policijos automobilio veiksmus (judėjimÄ , kryptis, garsinio signalo panaudojimÄ , Å¡vyturėlių panaudojimÄ ) sekundžių ir metrų tikslumu, todėl bÅ«tų galima nustatyti, kada pareigÅ«nai panaudojo vienokia ar kitokias priemones jai sustabdyti.Apeliantė pažymi, kad nėra logiÅ¡ka jai nepaklusti pareigÅ«nų reikalavimams sustoti, kadangi pabėgti nuo jų nebuvo jokios galimybės, juolab ji visada važiavo tiesiai pagrindiniu keliu ir nesistengė nuo jų atitrÅ«kti ar atlikti kokius nors kitus veiksmus apsunkinančius jos sustabdymÄ .

Tai, jog ji vinguriavo po keliÄ (nors ji to neatsimena), buvo vaistų kartu su alkoholiu įtaka, o ne jos siekimas kažkam kažkÄ sutrukdyti. Teigia, kad jos automobilis yra gana senas, nedidelio galingumo, o vairavimo įgÅ«džiai toli gražu neprilygsta pareigÅ«nų įgÅ«džiams, todėl pasak apeliantės, nėra jokios logikos, jog ji galėtų nuo jų pabėgti, o ji tokio tikslo ir neturėjo. Jos vairuojamo automobilio stabdymas buvo tik laiko klausimas, kada ji suvoks ir pamatys, jog yra stabdoma. BÅ«tent tai ir yra tiesioginis ryÅ¡ys su subjektyviosios pusės pažeidimo padarymu.Apeliantė teigia, kad byloje neužtenka duomenų pagrįsti jos kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies padarymo vien tik pareigÅ«nų parodymais, o turi bÅ«ti atsižvelgta į visÄ bylos medžiagÄ ir loginę įvykių grandinę, kadangi nebuvo taip, jog ji tyčia nestojo pareigÅ«nams, nes jų dėl objektyvių priežasčių (vaistų ir alkoholio sÄ veikos, ir jų poveikio) jų ji nematė.

Todėl jos manymu nėra ir formalios pažeidimo sudėties – subjektyviosios pusės ir psichinio valinio santykio su pažeidimu.Apeliantė teigia, kad dėl pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, pačio fakto neginčija, t.y. jog buvo užfiksuota 1,43 promilės, tačiau mano, jog toks kiekis galėjo būti dėl to, jog ji užgėrė stiprius vaistus „Mix'o“ buteliuku ir visa to poveikis buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis.Apeliantė skunde nurodo, jog ATPK 301 straipsnyje įtvirtinta mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindai ir tvarka.

Å iuo institutu realizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant bÅ«tų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Sprendžiant dėl ATPK 301 straipsnio taikymo turi bÅ«ti nustatytos iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi bei konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, turi teisę paskirti padarytai veikai proporcingÄ nuobaudÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas ir kt).Apeliantė pažymi, kad administracinės teisės pažeidimÄ padarė dėl kelyje kilusio staigaus sveikatos pablogėjimo – priepuolio, naktį, rajone, kuomet aplinkui, nebuvo galimybės gauti pagalbos.

Pažeidimo padarymÄ vertina neigiamai, tačiau jis buvo padarytas susiklėsčius sunkioms aplinkybėms, t.y. staigaus sveikatos pablogėjimo, kuomet nebevertino aplinkinių veiksnių, o siekė kuo greičiau atstatyti sveikatos bÅ«klę. Teigia, kad pažeidimo metu nenukentėjo ir nebuvo sužaloti žmonės, nebuvo sukelta sunkių, padarinių, ar kitaip sukeltas pavojus aplinkiniams, kadangi buvo naktis, aplinkui automobilių nebuvo.Apeliantė nurodo, kad ji yra charakterizuojama teigiamai, pažeidimo padarymo metu neteista, galiojančių nuobaudų neturi.

Turi nuolatinį darbÄ , dirba VÅ Ä® „(duomenys neskelbtini)profesinio mokymo centre“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) - direktore. Darbas tiesiogiai susijęs su dviem įstaigom esančiom skirtinguose miestuose, t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos skiria keliasdeÅ¡imt kilometrų. Siekiant su taupyti lėšų buvo atsisakyta vieno vairuotojo etato ir į Å¡iuos du centrus, juos aptarnauti ir valdyti, važinėja pati, kadangi nebėra jai priskirto vairuotojo (kelionės lapai pridedami).

Be to, (duomenys neskelbtini) yra priskirtas 120 ha Å«kis – ferma, kurios funkcionavimas ir administravimas yra priskirtas jai. Apeliantė nurodo, kad iÅ¡ prie skundo pridedamų lengvojo automobilio kelionės lapų matyti, kad per 2011 m. gruodžio mėn. buvo pravažiuota 4.641 kilometras, kas byloja apie ypatingÄ vairavimo reikÅ¡mę darbui.Apeliantė mano, kad atsižvelgiant į tai teismas gali jos atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei nustato įstatymas, t.y. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį sumažinti tiek kad bÅ«tų pasiekti ATPK nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.).Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato skyriaus atstovas atsiliepimu į N. J. apeliacinį skundÄ praÅ¡o N. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas netenkintinas. ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl įrodymų vertinimo ir ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (Å¡iuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ paminėtos teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartisNr.

N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino jos kaltės turinio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties, vadovavosi byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį ir liudytojus, kurių parodymus iÅ¡analizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės teiginius, kad, jeigu ji ir padarė pažeidimÄ , tai jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. Apeliantė skunde nurodo, jog jai pasidarius bloga, iÅ¡gėrė raminančių ir nuskausminančių vaistų juos užgerdama silpnos koncentracijos alkoholiu.

Apeliantė suprato, kad to daryti negalima, nes jų reakcija yra pavojinga sveikatai. Apeliantė pati pripažįsta, jog daro pažeidimÄ , tačiau toliau automobilį vairuoja. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojo P. B. parodymais, kitais byloje esančiais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Tai, kad apeliantė negirdėjo garsinio policijos automobilio signalo ir nematė įjungtų Å¡vyturėlių, neÅ¡alina jos atsakomybės, nes liguistÄ savo bÅ«senÄ sukėlė savo tyčiniais veiksmais.Dėl iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Apeliantei nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad N. J. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymÄ paskirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta nuobauda. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nėra ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , teisingai vertino apeliantės atsakomybę apibÅ«dinančias aplinkybes, todėl jai pagrįstai nebuvo paskirta Å¡velnesnės nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios administracinės nuobaudos, jas Å¡velninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to praÅ¡o apeliantė, nėra pagrindo.

Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Trečia, apeliantės darbo pobÅ«dis taip pat nėra iÅ¡imtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantei mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės Å¡velninimÄ .

Apeliantė nepateikė jokių duomenų, įrodančių kitas iÅ¡skirtines bylos aplinkybes, dėl kurių bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 straipsnį. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantei bus sunku vykdyti savo darbines funkcijas – nuvykti į darbo vietÄ ir atlikti kitas su darbu susijusias funkcijas nėra iÅ¡skirtinio pobÅ«džio ir nesudaro pagrindo Å¡velninti jai paskirtÄ administracinę nuobaudÄ . Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad Kelmės rajono apylinkės teismas priimdamas 2012 m. sausio 20 d. nutarimÄ , tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumÄ , todėl Å¡is teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a : N. J. apeliacinio skundo netenkinti.Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama Teisėjas                                                                                                             Zigmas Kavaliauskas