edcdeaeb-eb79-404c-9bd7-b42c5f072a34 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-65-519/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05736-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 10 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Neringai TolvaiÅ¡aitei-Aleksienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai RakÅ¡tienei, gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, nuteistajam E. T., nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 22d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigotas 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nukentėjusiojo L. G. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo E. T. priteista 3 000 (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. E. T. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio smurtaudamas prieÅ¡ mažametį L. G., t. y. 2016 m. kovo mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), suimdamas už sprando, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius į nugaros sritį tarp menčių mažamečiui L. G., gim. (duomenys neskelbtini)., tokiu bÅ«du sukeldamas fizinį skausmÄ ; 2018 m. birželio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gumine Å¡lepete sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius mažamečiui L.

G. per sėdmenis, tokiu bÅ«du sukeldamas fizinį skausmÄ ; taip pat reguliariai naudodamas fizines bausmes ir traumuojanti elgesį (užgauliojimus žodžiu, gÄ sdinimus, deprivacijÄ , neleidžiant eiti į tualetÄ ), fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydamas mažametį L. G., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes jo naudojamas fizinis bei psichinis smurtas L. G. sukėlė laikinÄ psichikos sveikatos sutrikimÄ â€” kitas reakcijos į stiprų stresÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. T. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 22 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1.Nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorė pakeitė jam kaltinimÄ , t. y. iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino aplinkybę, kad jis smurtavo prieÅ¡ mažametį 2020 m. sausio 3-4 dienomis, nes jis pateikė pažymÄ , jog tuo laikotarpiu buvo darbe ir smurtauti prieÅ¡ mažametį negalėjo.

Apelianto teigimu, kaltinimas yra paremtas iÅ¡imtinai tik mažamečio ir jo įstatyminės atstovės parodymais, kurie nesutampa nei tarpusavyje nei dėl jam inkriminuotų įvykių. 2.2. Nurodo, kad pagal L. G. parodymus, jis pradėjo smurtauti nuo sesės gimimo, t. y. nuo 2017 metų, o ne nuo 2016 metų. Tvirtino, kad jis paskutinį kartÄ smurtavo prieÅ¡ L. 2019 m. gegužės mėnesį, nes jis užsirašė užraÅ¡uose. Tačiau kaltinimas jam (E. T.) pateiktas už smurtÄ 2018 m. vasarÄ . Nukentėjusysis paneigė aplinkybę, kad jis (E. T.) mušė jį per sėdmenis.

Apelianto teigimu, jam nėra aiÅ¡ku, kodėl jis nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ pagal T. L. T. nurodytÄ laikÄ , o ne pagal nukentėjusiojo duotus parodymus. 2.3. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad L. G. linkęs meluoti ir tai patvirtina teisme apklausti liudytojai bei ta aplinkybė, kad L. G. nemokėjo raÅ¡yti ir negalėjo vesti užrašų apie kitų elgesį jo atžvilgiu. Å iÄ aplinkybę patvirtino L. G. klasės auklėtoja ir tėvas D. G.. Be to, liudytojas D. G. nurodė, jog L. jam skundėsi, kad mama neleisdavo jo į tualetÄ , dėl ko jis Å¡lapinosi ir tuÅ¡tinosi spintoje.

L. mama Å¡iÄ aplinkybę neigė, tačiau teismas tai vertino tik jo (E. T.) tokį elgesį, kas sukėlė L. deprivacijÄ . 2.4. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. kovo 30 d., jis kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. L. atžvilgiu dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pažeidimo, pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje, t. y. dėl piktnaudžiavimo motinos teisėmis, kad ji neva matydama, kaip jis (E. T.) skriaudžia jos sÅ«nų, nesiėmė jokių priemonių.

Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau greitai buvo nutrauktas dėl jam nežinomų priežasčių. Å io nutarimo vaiko teisių apsaugos tarnyba neskundė. 2.5. Apelianto teigimu, teismas priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais, t. y. L. G. mamos duodamais parodymais, kurie yra Å¡aliÅ¡ki, nes ji iÅ¡ kerÅ¡to jam, parašė pareiÅ¡kimÄ jo atžvilgiu, už tai, kad jis kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, dėl jos neiÅ¡tikimybės. O jos paaiÅ¡kinimas, kad apie smurtÄ jos sÅ«naus atžvilgiu ji niekur nesikreipė, nes nežinojo kur kreiptis ir bijojo, kad nebÅ«tų atimti vaikai.

Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo bandoma pašalinti prieštaravimus, tarp nukentėjusiojo duodamų parodymų ir jo mamos, kurie iš esmės yra skirtingi. Be to, teisme apklausti liudytojai, kurie dirbo su T. L. vaiku, paminėjo, kad L. G. linkęs meluoti ir manipuliuoti kitais asmenimis. Teigia, kad nebuvo aiškinamasi, kodėl T. L. apklausta liudytoja nurodė, kad jis mušė L. 2020 m. sausio mėnesį, o vaikas tai neigia, todėl nesiaiškinta kuris duoda melagingus parodymus. 2.6.

Apelianto teigimu, baudžiamajame procese ne kaltinamasis turi įrodinėti savo nekaltumÄ o valstybės kaltintojas turi įrodyti kaltinamojo asmens kaltumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Mano, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kas patvirtintų jo kaltę.

3. Teismo posėdyje nuteistasis E. T. ir jo gynėjas advokatas A. Zakrasas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. T. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 22 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į nukentėjusiojo L.

G. ir liudytojos T. L. parodymų prieÅ¡taringumÄ , nenuoseklumÄ , nevertino kitų byloje surinktų įrodymų, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės.

5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, iÅ¡ naujo iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sutinka su nuteistojo E. T. skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tirdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų, nepaÅ¡alino esančių prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiojo ir liudytojų duotų parodymų, padarė neteisingas ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms dėl E. T. kaltės.

6. Apeliacinės instancijos įsitikinimu, byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog L. G. atžvilgiu E. T. bÅ«tų atlikę smurtinius (tiek traktuojamus kaip fizinis, tiek kaip psichinis smurtas) veiksmus. Nors apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį E. T. atžvilgiu, patikimais pripažino nukentėjusiojo L. G. ir liudytojos T. L. parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡ia pirmosios instancijos teismo nuomone.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. T. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tvirtindamas, kad L. G. niekada nėra mušęs, tik yra sudrausminęs jį balsu (2 t., b. l. 46, 3 t., b. l. 28–32).

8. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja T. L. tvirtino, kad E. T. smurtas jos sÅ«naus L. G. atžvilgiu tesėsi trejus metus, jog pirmas smurto atvejis prieÅ¡ jos sÅ«nų buvo 2016 metų pavasarį, kovo mėnesį. Liudytoja taip pat parodė, kad iÅ¡ pat pradžių su E. sutardavom gerai. Kol dar nebuvo dukrelės, jis savo laikÄ skirdavo L.. DraugiÅ¡kai ir gražiai su juo elgdavosi. Paskui įvyko netyčinis nėštumas. Tada E. T. pradėjo L. vadinti žiopliu, idiotu. Liedavosi visokie pravardžiavimai.

Gimus dukrai, dar labiau prasidėjo visos tos nesÄ monės, visi engimai. Vaikui neleisdavo pažaisti su sese, sakydavo, jog jis skriaudžia sesę. VaikÄ muÅ¡davo tai prailgintuvo laidu, tai su batu, su kedais. Žodžiu, tuo kas pakliÅ«davo po ranka, tÄ ir sviesdavo į vaikÄ . Matė kaip E. smurtavo prieÅ¡ sÅ«nų, paimdavo už sprando ir mesdavo į lovÄ , už rankos nutempdavo. Pakeldavo už pažastų, supurtydavo ir mesdavo į lovÄ . Ji bijojo sakyti kam nors, skambinti į policijÄ , socialinėms darbuotojoms.

Taip pat liudytoja nurodė, kad L. į tualetÄ neleisdavo E., uždarydavo duris ir sakydavo, kad jei vaikas bandys atidaryti, jis bus sudaužytas. E. elgesys su L. buvo baisus. Jis visÄ laikÄ keikdavo L., muÅ¡davo, bardavo. Liudytoja tvirtino, kad ji niekur nesikreipė, nes E. pasakė, kad jei ji pasiskųs, jis pabėgs su E. ir jų ji neras. Tai, kad E. T. naudojo smurtÄ L. G. atžvilgiu 2016 m. kovo mėnesį, liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Taigi iÅ¡ liudytojos parodymų matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių yra prieÅ¡taringi: iki jos nėštumo ir dukters gimimo (E. T. gimė (duomenys neskelbtini)) E. T. savo laikÄ skirdavo L., draugiÅ¡kai ir gražiai su juo elgdavosi, ir tuo pačiu liudytoja nurodo apie E. T. smurtinius veiksmus 2016 m. kovo mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ L. G. taip pat paaiÅ¡kino, jog E. T. muÅ¡ti jį pradėjo, kai gimė sesuo. Kitų objektyvių duomenų, kas patvirtintų E. T. smurtinius veiksmus 2016 m. kovo mėnesį, byloje nėra, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad 2016 m. kovo mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), E. T. suimdamas už sprando, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius į nugaros sritį tarp menčių mažamečiui L.

G., tokiu bÅ«du sukeldamas fizinį skausmÄ .

9. Kyla abejonių ir dėl E. T. smurtinių veiksmų L. G. atžvilgiu 2018 m. birželio mėnesį. Liudytoja T. L. parodė, kad 2018 m. vasarÄ , galėjo bÅ«ti birželio mėnuo, vakare, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), E. bÅ«damas blaivus L. pasakė, kad jis eitų tvarkytis kambarį, L. nėjus, E. trÅ«ko kantrybė, nuėjęs į koridorių pasiėmė Å¡lepetę ir nuėjęs į L. kambarį ne mažiau kaip tris kartus sudavė L. per sėdmenis. Liudytoja tvirtino, kad tuo metu ji buvo virtuvėje ir iÅ¡girdusi L. balsÄ â€žnemuÅ¡k“, greitai bėgo žiÅ«rėti kas vyksta.

Įėjusi į kambarį pamatė lovoje gulintį L., o E. stovėjo Å¡alia, rankoje turėjo guminę Å¡lepetę. L. lovoje verkė, ji atėjusi E. iÅ¡varė iÅ¡ L. kambario. Matė, kad L. buvo raudonos kojos ir užpakalis (1 t., b. l. 86–87). Tuo tarpu nukentėjusysis L. G. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėja tvirtino, kad E. T. jį muÅ¡davo, kai mama bÅ«davo darbe ir jis jai apie tai pasakydavo. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad E. T. su Å¡lepete jam yra sudavęs į veidÄ ir tada, kai mama dirbdavo „(duomenys neskelbtini)“, o tokio atvejo, kad E. T. bÅ«tų sudavęs per sėdmenis nebuvo.

10. Nukentėjusiojo L. G. ir liudytojos T. L. parodymų, kad E. T. mušdavo L. G., nepatvirtino ir teisme apklaustos liudytojos I. E. ir L. L.. Liudytoja I. E. parodė, kad T. yra jai sakiusi, kad kartais nesutaria su E., dėl smurto nieko nėra sakiusi, tik sakydavo, kad būdavo barnių. Kartais matydavo, kad E. L. truputį atstumdavo. Su savo dukra gražiau elgdavosi, negu su L.. Su juo elgdavosi kaip su svetimu vaiku, neleisdavo bendrauti su sese, varydavo šalin. Nėra girdėjusi, kad E. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius L. atžvilgiu, bet jis sudrausdavo L..

L. yra sakęs, kad nemyli E., jo nenori. T. jai yra sakiusi, kad E. bardavo L., apie muÅ¡imÄ nėra sakiusi. Liudytoja L. L. parodė, kad fizinio smurto ji nematė ir sesuo dėl naudojamo fizinio smurto jai nėra sakiusi. Liudytoja nurodė, kad L. atžvilgiu buvo tik labai ryÅ¡kus žodinis smurtas iÅ¡ E. pusės, vaikas jo bijojo. Ji tÄ matė ir juto iÅ¡ elgesio ir kalbos su vaiku. E. labai negražiai elgėsi su vaiku, ji buvo pasibaisėjusi ir užstojo vaikÄ . Liudytoja tvirtino, kad E. negeras elgesys buvo labai ryÅ¡kus vaiko atžvilgiu, gal dėl to, kad ne jo vaikas.

O gal dėl to, kad L. pasiutęs, išdykęs vaikas. Nors liudytojos ir nurodė, kad E. T. elgesys L. G. atžvilgiu buvo netinkamas, tačiau tai dar nepatvirtina, kad E. T. taip elgėsi su L. G. pastoviai, kaip tai nurodė T. L..

11. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. G. parodė, kad jis kiek įmanoma stengėsi palaikyti ryšį su sÅ«numi L., bendrauti su juo, domėjosi kaip sekasi po tėvų skyrybų, koks jo elgesys, kokia psichologinė bÅ«sena. Jautė, kad vaikas labai iÅ¡gyvena tėvų skyrybas, gyvenamosios vietos pakeitimÄ , kito žmogaus atsiradimÄ Å¡alia mamos. Pastebėjo vaiko uždarumÄ elgesyje, matydavo baimę, kai bÅ«nant pas jį ateidavo svetimas žmogus. Vaikas viskÄ stebėdavo iÅ¡gÄ sčio akimis, vengė kontakto su kitais asmenimis, ko anksčiau nebuvo.

Paklausus, kaip su juo elgiasi dėdė namuose, L. pradėjo pasakoti apie pakumščiavimÄ , apmėtymÄ daiktais, tačiau T. L. tai neigė, tvirtindama, kad tai buvo žaidimo forma. Taip pat liudytojas nurodė, kad T. L. pradėjus bendrauti su E. T., prasidėjo manipuliacijos per vaikÄ , su priekaiÅ¡tais, kad jis nesikiÅ¡tų į vaiko gyvenimÄ , nes jis kiekvienÄ dienÄ norėjo žinoti, kur vaikas yra, kokiomis sÄ lygomis gyvena. Kreipėsi į vaiko teises dėl pagalbos T., bet iÅ¡ jos pusės bÅ«davo priekaiÅ¡tai, kad jis bando atimti vaikÄ , nori pakenkti ir visko prisigalvoja.

12. Nors liudytojų I. E., L. L. ir D. G. teigimu E. T. negeras elgesys buvo labai ryÅ¡kus vaiko atžvilgiu, tačiau su L. G. bendravusios liudytojos V. U., R. F. ir A. B. Å¡ių aplinkybių nepatvirtino. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. U. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) paslaugų centre atvejo vadybininke. Ji gavo iÅ¡ Vaiko teisių praneÅ¡imÄ , kad kreipėsi D. G. dėl bendravimo su L.. D. skundėsi, kad mama jam trukdo bendrauti su vaiku. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog T. L. paklausus kaip sutaria Å¡eimoje, kaip sekasi, ar nesipyksta, atsakė, kad viskas gerai, jog namuose viskas gerai, viskas tvarkoje.

Buvo atsakyta, kad tik D. kelia Å¡urmulį. Liudytoja atkreipė dėmesį ir į tai, kad L. tada labai domėjosi jų pokalbiu, t. y. klausėsi, įsiterpdavo į pokalbį. Ji paklausdavo L. kÄ jis veiks, kÄ valgys, kuo užsiima, ar neskriaudžia. L. apie kažkokį skriaudimÄ nieko nesakė. Ji T. L. Å¡eimoje, kaip atvejo vadybininkė, lankėsi tris ar keturis kartus. Nė karto niekas neiÅ¡sakė problemų dėl elgesio L. tėvų Å¡eimoje. VienÄ kartÄ bendravo su L. jo kambaryje. Klausė, kaip sekasi.

Bet L. jai daugiau pasakojo apie mokyklÄ , kad jį ten pravardžiuoja. Kai vyko atvejo vadybos posėdis, T. pasakė, kÄ sakęs L. apie D.. D. pasakojo apie tai, kÄ sakė jam L., kas vyksta namuose. Ir abu neigė. T. sakė, kad L. melavo. D. apie savo situacijÄ teigė, kad neatitinka tiesos. Ir abu sutiko su tuo, kad L. sako netiesÄ . Liudytoja taip pat nurodė, jog jai susidarė toks įspÅ«dis, kad vaikas klausosi visų suaugusiųjų pokalbių, o paskui ima panaudoti prieÅ¡ pačius tėvus. Apie patėvį iÅ¡ viso nebuvo kalbama.

Čia daugiau kalba ėjo apie tai, kad kÄ vaikas mato, ir kas vyksta pas tėtį D. G., kai jis apsilankydavo. Ir kÄ L. pasakodavo D. apie tai, kas vyksta namuose. (2 t., b. l. 34).

13. Liudytoja R. F. apklausiama teisme parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) centre socialine darbuotoja su Å¡eimomis. Ji Å¡eimÄ lankė kaip socialinė darbuotoja, nes buvo paskirta į jÄ . JÄ paskyrė todėl, kad L. tėtis D. G. kreipėsi į centrÄ dėl T. elgesio su sÅ«numi. Å eimÄ ji lankė prieÅ¡ metus ir du mėnesius (2020 m. gegužės mėn.) Å eimoje lankydavosi vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę, kartais per dvi savaites kartÄ . Daugiausiai bendraudavo su mama, su L.. E. tuo metu dirbo parduotuvėje.

Teko ir su juo keletÄ kartų kalbėti, kai pareidavo iÅ¡ darbo, bet mažai. Kalbėdavo apie vaiko elgesį, apie elgesį mokykloje, vaiko bendravimÄ su mama. Buvo normalus bendravimas, nebuvo tokių nesutarimų. KeletÄ kartų kalbėjo su L. vienu du kambaryje. L. jokių skundų neiÅ¡sakė, kad bÅ«tų palietę ar giliau bÅ«tų reikėję kažkÄ nagrinėti. Buvo atvejo vadybos posėdžiai, E. dalyvavo, mama ir L. tėtis taip pat buvo viename posėdyje. Liudytoja taip pat parodė, kad tiek E., tiek T., jos nuomone, tarpusavyje, bent jau tuo laikotarpiu, labai gražiai bendravo, buvo jų kaip žmonos ir vyro santykis.

Tada jau buvo gimusi dukra E.. Liudytoja tvirtino, kad ji kalbėjo su L. apie tai, kaip jam sekėsi mokykloje, kÄ atostogų metu veiks. Jis sakydavo, jog vienÄ dienÄ geriau sekasi, kitÄ dienÄ blogiau. Tai priklausydavo nuo L. emocijų. Lankymosi metu L. nesiskundė, kad E. jį skriaustų ar muÅ¡tų. Vaikas nebuvo toks, kad nekalbus, neÅ¡nekėtų, užsidaręs. L. buvo kalbus. Nei iÅ¡ vaiko, nei iÅ¡ mamos, nei iÅ¡ E. nebuvo jokių nusiskundimų, kad kas nors negerai. Tarp jos ir L. buvo visokių pokalbių.

Vaikas niekada nėra pasakojęs apie neleidimÄ Ä¯ tualetÄ . Ji ragindavo L. tvarkytis kambarį, žaislus. Jis tvarkydavosi ir mama padėdavo, mažoji pribėgdavo. Jis nebuvo susikaustęs, nebendraujantis. Jos vizitas Å¡eimoje trukdavo įvairiai, kartais 15 min., kartais virÅ¡ valandos, iki 2 val. (2 t., b. l. 69–70).

14. Liudytoja A. B. parodė, jog ji yra psichologė, dirba pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje. Su L. turėjo kontaktÄ nuo 2018 m. rugsėjo mėn., kadangi jis pradėjo lankyti mokyklÄ . Pats pirmasis kontaktas buvo 2018 m. spalio mėn. Kreipėsi abu biologiniai tėvai dėl vaiko elgesio mokykloje. Kai L. pradėjo lankyti mokyklÄ , atsirado labai daug problemų su bendraamžiais, taisyklių nesilaikymu. Vyravo kritinės situacijos klasėje tarp berniukų klasiokų.

T. ir D. praÅ¡ymas buvo padėti vaikui adaptuotis mokykloje, nes buvo pirma klasė, sudėtingi santykiai su bendraamžiais. L. buvo linkęs į kontaktÄ , bendravo, kartu sprendė visas problemas, kurios susijusios su mokymusi, su mokyklos atmosfera ir klasės draugais. Konfliktai kildavo dėl pakankamai sudėtingo L. elgesio. Jis buvo linkęs į konfliktus, labai dažnai erzindavo vaikus, naudojo necenzÅ«rinius žodžius. Bendravimas su L. buvo pakankamai padrikas, kadangi jis dažnai nebÅ«davo mokykloje ir tokio tikslingo darbo nebuvo.

L. nieko nesakė apie neleidimÄ Ä¯ tualetÄ , muÅ¡imÄ , psichologinį poveikį ar gÄ sdinimus. Taip pat liudytoja parodė, kad L. linkęs manipuliuoti, nes labai dažnai neprisiimdavo atsakomybės už savo veiksmus, už tai kÄ padarydavo, todėl dažnai tekdavo ilgai aiÅ¡kintis, kas atsitiko. L. turėjo polinkį meluoti, iÅ¡sisukinėti, pameluoti, kad jam bÅ«tų saugiau (2 t., b. l. 72–73).

15. Be to, liudytoja T. L. apie E. T. smurtinius veiksmus jos sÅ«naus L. G. atžvilgiu, kurie liudytojos teigimu tęsėsi trejus metus, pranešė institucijoms tik tada, kai jos santykiai su E. T. pasidarė ganėtinai įtempti ir tik tada, kai E. T. pasiėmęs dukrÄ iÅ¡vyko ir nesutiko jai grÄ Å¾inti dukters. Å ios aplinkybės taip pat paneigia T. L. nurodytas aplinkybes, kad ji nežinojo kur reikia kreiptis ir ar reikia kreiptis dėl E. T. smurtinių veiksmų jos sÅ«naus atžvilgiu.

16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, remtis T. L. parodymais, kurie kaip jau buvo minėta prieÅ¡tarauja tarpusavyje ir nesutampa su L. G. nurodytomis aplinkybėmis, grįsti E. T. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nesant kitų patikimų jo kaltės įrodymų, taip pat nėra pagrindo.

17. Nurodyti aplinkybes, kad E. T. smurtauja L. G. atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo įtakoti ir paties mažamečio L. G. jaučiamos nuoskaudos dėl patėvio E. T. skiriamo didesnio dėmesio jo sesei. Kaip paaiÅ¡kino L. G., kad su E. T. jie gražiai sutardavo, o kai gimė sesė, E. pradėjo jį muÅ¡ti, neleido su sese žaisti. Nukentėjusiojo L. G. nurodytos aplinkybės, kad jis prisimena, jog praeitais metais gegužės 18 d. (tai 2019 m. gegužės 18 d.) E. T. jam sudavė smÅ«gius į Å¡onus, nes tai buvo užsirašęs sÄ siuvinyje, kuriame jis raÅ¡ydavo kaip su juo elgdavosi E. ir kaip su juo elgdavosi vaikai mokykloje, taip pat kelia pagrįstų abejonių.

Teisme apklaustų liudytojų V. U., R. F., A. B. bei pačios liudytojos T. L. parodymais nustatyta, kad L. G. sunkiai sekėsi mokslai. Kaip nurodė mažamečio nukentėjusiojo tėvas D. G., jog L. sunkiai sekėsi raÅ¡yti, todėl jis abejoja, kad L. galėjo raÅ¡yti dienoraÅ¡tį, mano, kad L. galėjo pafantazuoti, pameluoti, jog raÅ¡o dienoraÅ¡tį. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo besÄ lygiÅ¡kai tikėti mažamečio L. G. parodymais ir tokie jo parodymai savaime negali bÅ«ti vertinami kaip pakankamas E. T. kaltės įrodymas.

Juo labiau, kaip nurodė liudytojos V. U., R. F. ir A. B., kad L. G. turi polinkį meluoti, iÅ¡sisukinėti, linkęs manipuliuoti. Å ių aplinkybių, kad L. turi polinkį fantazuoti, nepaneigė ir T. L. bei D. G.. Nors apklaustos ekspertės S. S. ir T. G. tvirtino, jog pradėjus kalbėti apie bylÄ ir reikÅ¡mingas aplinkybes akivaizdžiai matėsi L. G. emocinės bÅ«senos pasikeitimas, jo nuotaika tapo pažeminta, jausmai buvo ypatingai slopinami, sunkiai reflektuojami, nesusidarė įspÅ«dis, kad jis galvotų, kurtų, fantazuotų, tačiau pastebėtina tai, jog ekspertės su mažamečiu kalbėjosi tik kartÄ , ekspertizės atlikimo metu, o tuo tarpu liudytojos V.

U., R. F. ir A. B. su vaiku bendravo ne kartÄ ir ženkliai ilgesnį laikÄ bei bÅ«tent tuo laikotarpiu, kuris buvo artimesnis galimo smurto pavartojimui nukentėjusiojo atžvilgiu. Pokalbių su liudytojomis metu L. G. nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų liudytojoms įtarti, kad E. T. su juo elgiasi netinkamai, ar vaiko atžvilgiu bÅ«tų naudojamas ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas. Kaip jau buvo minėta, jog apie pastovų fizinio ir psichologinio smurto naudojimÄ , iÅ¡skyrus liudytojos T. L. parodymus, kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių tiek jų teisingumu, dėl jos galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, tame tarpe ir kiti byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys, iÅ¡ esmės nepatvirtina.

Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pati liudytoja T. L., bÅ«dama nukentėjusiojo L. G. mama ir atsakinga už savo vaiko auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalėdama rÅ«pintis savo vaiko sveikata, matydama, kaip pati nurodė, savo vyro E. T. trejus metus jos sÅ«naus atžvilgiu atliekamus smurtinius veiksmus, nesiėmė jokių priemonių, kad užkirstų keliÄ galimai daromai nusikalstamai veikai. Ji ne tik nesikreipė į vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , bet ir į policijÄ , o policijos pareigÅ«nams duodama paaiÅ¡kinimus apie jos sÅ«naus patirtÄ tiek fizinį, tiek ir psichologinį smurtÄ nuo patėvio E. T., ji negalėjo įvardinti priežasčių, kodėl to nepadarė.

Liudytojos T. L. nurodomos aplinkybės, jog ji buvo naivi, bijojo kreiptis, kad nebÅ«tų iÅ¡ jos atimti vaikai, nežinojo, jog reikia kreiptis, tik dar labiau duoda pagrindo abejoti jos nurodomomis aplinkybėmis apie E. T. atliktus veiksmus jos sÅ«naus atžvilgiu, nes, kaip jau buvo minėta, E. T. paėmus iÅ¡ jos dukrÄ , ji kreipėsi ne tik į policijos pareigÅ«nus, bet ir į vaiko teisių apsaugos skyrių, t. y. puikiai suprato į kokias institucijas reikia kreiptis iÅ¡kilus krizinei situacijai.

18. IÅ¡ ekspertizės akto bei teisme apklaustų eksperčių paaiÅ¡kinimų taip pat matyti, kad 2015 metais T. L. kreipėsi į vaikų ligų gydytojÄ , skųsdamasi, kad berniukas yra irzlus ir jam bÅ«na pykčio protrÅ«kiai. L. G. buvo nukreiptas neurologo konsultacijai. Neurologas nustatė miÅ¡rius specifinius raidos sutrikimus. Taigi iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad L. G. irzlumas, pykčio priepuoliai pasireikÅ¡davo dar prieÅ¡ T. L. pradėjus gyventi su E. T.. Nors ekspertizės akte nurodoma, kad 2017 metais, tiriamos nusikalstamos veikos laikotarpiu, pas L. G. atsiranda daugiau emocinių ir elgesio reakcijų, jam nustatomas nepatikslintas neurotinis sutrikimas, tačiau anksčiau aptarti E. T. veiksmai L. G. atžvilgiu (apÅ¡aukdavo, pakeltu tonu liepdavo tvarkytis kambarį, stumdavo L. G. nuo sesers, vydavo Å¡alin), neduoda pagrindo daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog bÅ«tent E. T. veiksmai L. G. sukėlė laikinÄ psichikos sveikatos sutrikimÄ â€” kitas reakcijos į stiprų stresÄ .

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

20. Ä®vertinusi visus aptartus įrodymus, jų visumÄ , teisėjų kolegija daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei pirmosios instancijos teismas, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog E. T. smurtavo mažamečio nukentėjusiojo L. G. atžvilgiu ir taip jam sukėlė fizinį skausmÄ , taip pat reguliariai naudojant traumuojantį elgesį (užgauliojimus žodžiu, gÄ sdinimus, deprivacijÄ , neleidžiant eiti į tualetÄ ), fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždant mažametį L. G., padarė mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes jo naudojamas fizinis bei psichinis smurtas L. G. sukėlė laikinÄ psichikos sveikatos sutrikimÄ â€“ kitas reakcijas į stiprų stresÄ . Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir E. T. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinamas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

21. Kadangi E. T. Å¡iuo nuosprendžiu yra iÅ¡teisinamas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nukentėjusiojo L. G. civilinis ieÅ¡kinys atmetamas.

22. Pagal BPK 105 straipsnį iÅ¡ E. T. iÅ¡laidos už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajam L. G. pirmosios instancijos teisme negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos. Priimant E. T. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį taip pat nepriteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidos valstybei už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ E. T. apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: E. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusiojo L. G. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajam L. G. pirmosios instancijos teisme iÅ¡ E. T. nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl E. T. gynybos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti. E. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Teisėjai Boleslovas Kalainis Nijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus