edcd5f7e-9f00-49fa-9aa8-bd9bea216b9d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-232-464/2016 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00130-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.6.1.; 2.5.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos autoremonto įmonė“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1102-253/2015 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Steel Group“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos autoremonto įmonė“ dėl tarpusavio skolų užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Baltic Steel Group“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 4-11) ir prašė pripažinti negaliojančiais 2014-10-21 ir 2015-01-15 tarpusavio skolų užskaitymo aktus, taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant Å¡alis į pradinę padėtį, ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ 57 298,54 Eur, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad UAB „Baltic Steel Group“ jau pagal 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenis buvo nemoki, jos įsipareigojimai kreditoriams buvo beveik lygūs turimam turtui, o veikla nuostolinga. Tačiau ieškovė sudarė ginčijamus tarpusavio skolų užskaitymo aktus su susijusia įmone, atsakove UAB „Kretingos autoremonto įmonė“. Šie sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių teises ir imperatyvias įstatymo normas. Sandorių sudarymo metu UAB „Baltic Steel Group“ faktiškai jau buvo nemoki, skolinga savo darbuotojams, VMI, SODRAI, kitiems kreditoriams ir tokiu būdu suteikė pirmenybę trečios eilės kreditoriui – atsakovei UAB „Kretingos autoremonto įmonė“.

Å ių sandorių Å¡alys neprivalėjo sudaryti ir buvo nesÄ Å¾iningos, nes abi žinojo, kad pažeidžia kitų kreditorių teises. Abi įmonės yra tarpusavyje susijusios per vadovus, darbuotojus, akcininkus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apygardos teismas 2015-07-08 sprendimu (t. 2, b. l. 109-114) ieÅ¡kinį patenkino:

1) pripažino 2014-10-31 (sprendime padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, nurodant 2014-10-21 datÄ ) ir 2015-01-15 tarpusavio skolų užskaitymo aktus, sudarytus tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, negaliojančiais;

3) taikė restitucijÄ ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 57 298,54 Eur skolÄ ir 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-03-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) priteisė ieškovei iš atsakovės 1 000 advokato pagalbos išlaidų;

5) priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 1 435 Eur žyminio mokesčio ir 9,06 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.Tesimas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos. Kreditoriai, kuriuos atstovauja bankroto administratorius, turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, o bankroto administratorius vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti nėra praleidęs. Atsakovės teiginius, kad ieÅ¡kovė ginčijamų sandorių sudarymo metu vykdė įprastÄ Å«kinę veiklÄ , paneigia įmonės finansinę padėtį apibÅ«dinantys dokumentai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovė ginčijamų aktų sudarymo metu faktiÅ¡kai buvo nemoki.

IeÅ¡kinys iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monei pateiktas teismui netrukus po pirmojo sandorio sudarymo (ginčijamas sandoris sudarytas 2014-10-21, o įmonės vadovas ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo teismui pateikė 2014-12-19), o antrasis ginčijamas sandoris sudarytas jau prasidėjus pasirengimui nagrinėti bankroto bylÄ teisme. Ä®monė, sudariusi ginčijamus sandorius, neturėjo galimybių atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tokiu bÅ«du buvo pažeistos kitų kreditorių, kuriems mokėjimo terminai jau buvo suėję (darbuotojų, VMI ir kt.), teisės. Teismas kritiÅ¡kai įvertino atsakovės atsikirtimų į ieÅ¡kinį argumentus, kad sudarytais sandoriais buvo sumažintos ieÅ¡kovės skolos, atsiradusios iÅ¡ 2013 m. sudarytos patalpų nuomos sutarties.

Ä®monės balansai, akcininkų susirinkimų protokolai, praneÅ¡imai patvirtino, kad įmonės akcininkai ir vadovas ginčijamų sandorių sudarymo metu žinojo apie prastÄ UAB „Baltic Steel Group“ finansinę padėtį, negalėjimÄ vykdyti sutartinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Nors teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad Å¡iuo atveju nėra CK 6.67 straipsnio 7 punkte numatytos skolininko nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, tačiau, įvertinęs bylos medžiagÄ ir liudytojų parodymus, abiejų įmonių dalyvių ir valdymo organų tarpusavio ryÅ¡ius, atsižvelgęs į liudytoju apklausto S. I. pripažįstamÄ 20 metų patirtį versle, į 2014-10-15 ieÅ¡kovės kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esantį Å¡io asmens paraÅ¡Ä (pasirašė kaip UAB „Baltic Steel Group“ turto savininkas), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamų sandorių sudaryme dalyvavusių asmenų sÄ Å¾iningumas, kaip dar viena actio Pauliana ieÅ¡kino tenkinimo sÄ lyga, yra paneigtas.

Atsakovė nepasinaudojo galimybe kitu bÅ«du spręsti skolų, kylančių iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties, iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimo, todėl actio Pauliana taikymo prasme Å¡alys ginčijamų tarpusavio skolų užskaitymo aktų sudaryti neprivalėjo. Pasisakydamas dėl restitucijos teismas nurodė, kad restitucija, prieÅ¡ingai nei savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovė, negali bÅ«ti nukreipiama į įrenginius (turtÄ ), kuriuos ieÅ¡kovė pardavė atsakovei, nes Å¡i už juos nesumokėjo.

Todėl restitucija taikė priteisdamas iÅ¡ atsakovės ginčo sandoriais užskaitytų reikalavimų piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ (57 298,54 Eur).III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 117-123) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-08 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Tarpusavio skolų užskaitymo aktai nebuvo skolos užskaitymo dokumentai, o jų pasiraÅ¡ymas nebuvo savarankiÅ¡kas sandoris.

Prekių perdavimas už skolÄ buvo Å¡alių aptartas sudarant nuomos sutartį ir neprieÅ¡taravo įprastai verslo praktikai. IeÅ¡kovei netinkamai vykdant nuomos sutarties sÄ lygas atsakovė turėjo teisinį pagrindÄ nutraukti sutartį žymiai anksčiau. Tačiau ieÅ¡kovė buvo sudariusi eilę sutarčių ir jas siekė įvykdyti, todėl buvo reikalingos buvo patalpos veiklai vykdyti. Teismas, panaikinęs skolos įskaitymÄ , neiÅ¡vengimai turėjo naikinti ir prekių perdavimÄ , nes tai tas pats sandoris.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys ginčijamų tarpusavio skolų suderinimo aktų sudaryti neprivalėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė turėjo ir galėjo kitu bÅ«du spręsti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir sutarties nutraukimo klausimus, tačiau Å¡ia teisė nepasinaudojo, tikėdamasi, kad bendrovės padėtis artimiausiu metu iÅ¡ esmės pagerės.Teismas nepagrįstai sprendė dėl ginčijamų sandorių sudaryme dalyvavusių asmenų nesÄ Å¾iningumo. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, o ypač liudytojo S. I., kuris pasirašė kaip ieÅ¡kovo atstovas kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje.

Nors teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad byloje nėra CK 6.67 straipsnio 7 punkte numatytų sÄ lygų, tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog prieinamomis priemonėmis atsakovė turėjo privalėjo pasidomėti, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.Teismas nepagrįstai sprendė, kad restitucija negali bÅ«ti nukreipta į įrenginius ir priteisė jų piniginę vertę. Å alys vykdė 2013-05-02 tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties 8.4 punktu nustatytÄ Ä¯sipareigojimÄ ir, susidarius skolai už nuomÄ , už jÄ atsiskaitė turtu.

Ä®renginiai nebuvo perkami, jie buvo paimti kaip sutartas atlygis už patalpų nuomÄ . Teismas netyrė ir neįvertino aplinkybių, jog dalis įrenginių atsakovei taip ir nebuvo perduoti. Dažymo aparatas Graco Prostep buvo remontuojam ir iki Å¡iol tebėra remonto įmonėje, nes ieÅ¡kovas nesumokėjo už jo remontÄ , o dažymo aparatas WIWA nebuvo surastas. Å ie įrenginiai liko ieÅ¡kovo žinioje ir jais ieÅ¡kovas vykdė veiklÄ be jokio užmokesčio iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, gavo pajamas, kuriomis buvo atsiskaitinėjama su kreditoriais.

Sprendimas dėl restitucijos taikymo neatitinka restitucijos taikymo tikslo ir paneigia bendruosius teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. FaktiÅ¡kai priteisiant iÅ¡ atsakovės piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės sugadintus įrenginius buvo pritaikyta vienaÅ¡alė restitucija. Tai esmingai pablogina atsakovės padėtį, nes atsakovė negali disponuoti Å¡iais įrenginiais, kol jie nebus suremontuoti, o kai kurie iÅ¡ viso nebesuremontuojami. Todėl atsakovė dėl teismo sprendimu priteistos piniginės kompensacijos bus priversta bankrutuoti.

IeÅ¡kovė BUAB „Baltic Steel Group“ atsiliepime (t. 2, b. l. 125-131) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-08 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius nesutikimo su skundu argumentus: Ginčo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant ieÅ¡kovės kreditorių teises ir imperatyviÄ sias įstatymo normas. Sandorių sudarymo momentu UAB „Baltic steel grou“ buvo faktiÅ¡kai nemoki. Atsakovei UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ buvo žinoma apie tęstinį, nuolatinio pobÅ«džio, nesikeičiantį UAB „Baltic Steel Group“ faktinį nemokumÄ , todėl buvo pasirinktas vieno iÅ¡ kreditoriaus specifinis ir iÅ¡skirtinis iÅ¡ įprastinių skolos apmokėjimo sandoris t. y. tarpusavio skolų užskaitymo aktai.Byloje ieÅ¡kovės įrodytos actio Pauliana taikymo sÄ lygos: jog skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir buvo nesÄ Å¾ininga, žinojo, jog, neturint pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu, turėjo laikytis įstatymo nustatytos mokėjimo eilės tvarkos, tačiau Å¡ios įstatyme nustatytos imperatyviosios pareigos nevykdė.UAB „Baltic steel group“ ir atsakovė UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ yra tarpusavyje susijusios įmonės, kurios žinojo viena apie kitÄ visÄ informacijÄ susijusiÄ su turtine padėtimi.

Atliekant UAB „Baltic steel group“ kilnojamo turto apžiÅ«rÄ kaip turto savininko UAB „Baltic steel group“ įgaliotas atstovas dalyvavo S. I., kas papildomai įrodo itin glaudžius UAB „Baltic steel group“ ir UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ tarpusavio santykius.Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad aparatas Graco Prostep ir dažymo aparatas jai yra neperduoti. Byloje pateiktas direktoriaus M. V. paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad aparatas yra jo remontÄ atliekančios įmonės, o ne ieÅ¡kovės žinioje, taigi atsakovė jį gali iÅ¡sireikalauti.

Dėl dažymo aparato WIWA neperdavimo atsakovė ėmė teigti tik pareiÅ¡kus šį ieÅ¡kinį, anksčiau tokių pretenzijų ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė. Teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymÄ . IeÅ¡kovė pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pardavė prekes atsakovei, o atsakovė su ieÅ¡kove neatsiskaitė, vadinasi, liko skolinga sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ sumÄ (193 657,68 Lt). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje yra iÅ¡skirtos tokios bÅ«tinosios actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu ir nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas c. b.

Nr. 3K-P-311/2012, 2014-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-41/2014). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas skolininko neprivalėjimo sudaryti sandorį, kreditoriaus teisių pažeidimo ir sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo aspektais, taip pat keliamas neteisingai pritaikytos restitucijos klausimas, nekvestionuojant kitų teismo nustatytų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio proceso ribų teisinį reglamentavimÄ (CPK 320 str. 1 d.), pripažįsta, kad kitos tokio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygos pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos tinkamai, todėl dėl jų nepasisako. Dėl skolų užskaitymo aktų kvalifikavimo bei privalėjimo sudaryti sandorį Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė BUAB „Baltic Steel Group“ su apeliante UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ 2014-10-21 ir 2015-01-15 sudarė tarpusavio skolų užskaitymo aktus, kuriais užskaitė atitinkamai 56 087,14 Eur (193 657,68 Lt) (t. 1, b. l.

15) ir 1 211,40 Eur (t. 1, b. l.

16) sumas. Apeliantės reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę buvo kildinamos iÅ¡ jos nesumokėto nuomos mokesčio pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13-05, sudarytÄ 2013-05-02 (t. 1, b. l. 29-35), o ieÅ¡kovės – iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausiusios įrangos pirkimo-pardavimo teisinių santykių, kurie, apeliantės teigimu, atsirado iÅ¡ toje pačioje nuomos sutartyje 8.4 punkte įtvirtinto ieÅ¡kovės įsipareigojimo parduoti jai (t. y. nuomotojai) įrengimus už skolos sumÄ pagal suderinimo aktÄ bei sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , jeigu nuomos mokesčio įsiskolinimas tris mėnesius iÅ¡ eilės bÅ«tų didesnis nei 150 00 Lt. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju pirkimo-pardavimo teisinių santykių atsiradimÄ patvirtina ne Å¡is ieÅ¡kovės įsipareigojimas, bet ieÅ¡kovės 2014-10-24 visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas parduoti nuomotose patalpose esantį turtÄ apeliantei (t. 1, b. l.

17) ir 2014-10-31 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (t. 1, b. l. 17a-18). Tokių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad ieÅ¡kovės administratoriaus ginčijami tarpusavio skolų užskaitymo aktai nėra užskaitymo dokumentai ir savarankiÅ¡ki sandoriai, kurie galėtų bÅ«ti ginčijami teisme, kad įrenginiai faktiÅ¡kai nebuvo perkami, o dėl jų perdavimo už atitinkamo dydžio nuompinigių skolÄ buvo sulygta patalpų nuomos sutartimi.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, turtas buvo perleistas jos nuosavybėn ne nuomos sutartimi, kuri tik sudarė prielaidas ateityje spręsti tokį klausimÄ , jeigu tam atsirastų poreikis bei sÄ lygos, bet ieÅ¡kovės aukščiausiojo valdymo organo - akcininkų susirinkimo - priimto spendimo jį apeliantei parduoti (o ne perduoti neatlygintinai) bei pirkimo-pardavimo sutarties, kurios sudarymas buvo įformintas PVM sÄ skaita faktÅ«ra, pagrindu. Ir nors ne kiekvienas civilinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pabaigÄ sukuriantis juridinis faktas yra sandoris, nagrinėjamu atveju apeliantei prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kove pagal pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė bÅ«tent dviÅ¡alio, raÅ¡ytine forma sudaryto tarpusavio skolų įskaitymo sandorio (susitarimo) pagrindu (CK 6.130 str. 1 d.).Atmestini kaip nepagrįsti tokie apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijamus skolų įskaitymo sandorius su apeliante ieÅ¡kovė sudaryti privalėjo, nes taip buvo sulygta nuomos sutartyje.

Viena vertus, byloje esantys įrodymai leidžia įsitikinti, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ vykdyti ir kitas sutartis bei prievoles, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję / pradelsti, turėjo vykdyti įsipareigojimus savo darbuotojams (t. 2, b. l. 57-58), tačiau Å¡ių pareigų ji nevykdė dėl savo nemokumo, identifikuojamo jau iÅ¡ 2013 finansinių metų balanso, taip pat akivaizdaus iÅ¡ 2014-09-30 parengto balanso bei iÅ¡ 2014 finansinių metų balanso duomenų (t. 1, b. l. 36-50). Nors bankroto byla ieÅ¡kovei UAB „Baltic Steel Group“ pagal jos administracijos vadovo 2014-12-19 pareiÅ¡kimÄ buvo iÅ¡kelta Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi (t. 1, b. l. 12, 51), tačiau jau ir anksčiau jos kreditoriai buvo inicijavę teisminius procesus dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, ieÅ¡kovei buvo apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis bei turtu, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, iÅ¡ieÅ¡kojimus vykdė antstoliai (t. 1, b. l. 52-58, 69-149), o kreditoriai siuntė ikiteisminius įspėjimus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (t. 1, b. l. 96-99).

Kita vertus, skolininko nemokumo atveju kreditorius parastai gali įskaityti savo reikalavimus (CK 6.140 str.), jei tokios kreditoriaus teisės neriboja kiti įstatymai. Jeigu skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę tik vienam iš kreditorių, kiti kreditoriai, o bankroto bylos iškėlimo atveju - visų jų interesus atstovaujantis administratorius gali reikšti actio Pauliana ieškinį vien šiuo pagrindu (CK 6.66 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos jau nurodyti argumentai, susiję su ieškovės pradelstais ir net priverstine tvarka vykdytinais pagal teismų procesinius sprendimus įsipareigojimais jos kreditoriams, įskaitytinai ir pirmosios eilės (darbuotojams), paneigia apeliacinio skundo teiginius dėl ieškovės atsiskaitymo su apeliante būtent tokia forma (įskaitant tarpusavio skolas) privalomumo ieškovei.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimas su kitais savo kreditoriais patvirtina, kad ir jai buvo suprantama pareiga tokioje susiklosčiusioje situacijoje laikytis vienodo visų kreditorių interesų užtikrinimo, jų lygiateisiÅ¡kumo principų (t. 1, b. l. 67-68). Vadinasi, ieÅ¡kovės finansinė padėtis Å¡iuo konkrečiu atveju ribojo visiÅ¡kÄ jos Å«kinės veiklos laisvę bei diskrecijos teisę pasirinkti, kuriuos susitarimus (sutartis) ar įsipareigojimus vykdyti, o kurių nevykdyti, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 13/05 buvusius Å¡alių įsipareigojimus bei susitarimus, taip pat atmestini.

Teisėjų kolegija nepritaria ir tokiai skundo argumentacijai, kad bÅ«tent tokios nuomos sutarties sÄ lygos (t. y. įsipareigojimas turtÄ parduoti nuomotojui) atitiko įprastÄ verslo praktikÄ . Sutarties 6.4, 7.3 bei 8.4 punktai, kuriose buvo nustatytos itin didelės netesybos, taip pat iÅ¡ esmės baudinis (dvigubintinas, laiku jo nesumokėjus) nuomos mokesčio apskaičiavimo principas bei nuomininko įsipareigojimas parduoti įrenginius, tokius nuomos mokesčio paskaičiavimus realiai ir taikant ieÅ¡kovei (nuomininkei) (t. 1, b. l. 35), nepaisant nuomotojai (apeliantei) per susijusius asmenis turėjusios bÅ«ti žinomos ieÅ¡kovės finansinės padėties, neleidžia vertinti minėtų susitarimų kaip įprastų, sÄ Å¾iningų, teisingų ir protingų, juolab vėliau perimant (nuperkant) už susidariusiÄ nuomos mokesčio skolÄ ir ieÅ¡kovės turtÄ , bet už jį realiai neatsiskaitant, tuo dar labiau sumenkinant ieÅ¡kovės galimybes bent iÅ¡ dalies atsiskaityti ir su kitais savo kreditoriais, kurių finansinių reikalavimų bankroto byloje 2015-04-22 nutartimi teismas yra patvirtinęs net už 776 603,01 Eur sumÄ Â (t. 2, b. l. 66-67).

             Dėl kreditorių teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus. Å is sÄ raÅ¡as, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo praktikoje, nėra baigtinis. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas jau nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip yra pažeidžiamos kreditorių teisės. Nurodytoje normoje įtvirtinta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai Å¡ioje teisės normoje ir neiÅ¡vardyti.

Svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad Å¡ios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės bÅ«tų nulemtos bÅ«tent ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Nustatant aptariamÄ actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ , t. y. kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti ir tokie sandoriai, kurie nesukelia bendro (visiÅ¡ko) skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, masę ir / ar jo vertę, o sumažėjusios vertės turto arba neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti, arba atsiranda reali grėsmė, kad skolininko įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti.

Tokiu atveju kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti aplinkybę, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-41/2014).IeÅ¡kovei Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-21 nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla (t. 1, b. l. 12-13), Å¡ioje nutartyje pagal 2014-09-30 parengto balanso duomenis konstatavus tokiÄ ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę, kuri jai neleido tęsti Å«kinės komercinės veiklos.

Minėta ir tai, kad gręsiančio nemokumo požymiai iÅ¡ esmės užfiksuoti jau pagal 2013 finansinių metų balanso duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad per vienerius metus ieÅ¡kovės mokėtinos sumos buvo beveik tapačios jos turimo turto vertei, kurio esminę dalį sudarė trumpalaikis turtas (t. 1, b. l. 39-47). Teisėjų kolegija pirmiau jau įvardijo ir kreditorių, su kuriais galiausiai buvo neatsiskaityta, bendrÄ patvirtintų finansinių reikalavimų sumÄ (776 603,01 Eur). Nepaisant buvusios sudėtingos ekonominės situacijos bei pačios iniciatyva pradėtos bankroto procedÅ«ros, ieÅ¡kovė prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ne tik pardavė jai priklausantį turtÄ apeliantei, bet ir negavo už šį turtÄ jokio apmokėjimo, Å¡alims įskaičius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, nors, pažymėtina, pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo jau buvo pateiktas teismui ir priimtas nagrinėjimui.

Tokiu atveju apeliantės padėtis tapo akivaizdžiai nelygiavertė kitų kreditorių atžvilgiu, nes jai buvo suteikta pirmenybė iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus įskaitymu (pirmoji kreditorių teisių pažeidimÄ pagal CK 6.66 straipsnį suponuojanti sÄ lyga), o negavus apmokėjimo už įrangÄ , sumažina turto, į kurį galėjo bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertė (antroji sÄ lyga). Tokių faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje actio Pauliana instituto taikymas neatitiktų jo paskirties (t. y. visų kreditorių interesų gynimo) ar ribotų įprastÄ verslo praktikÄ atitinkančio sandorio sudarymo teisę.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės kreditorių interesus galėjo atitikti tik perleisto pagal pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 17, 17a-18) apeliantės nuosavybėn turto kainos, nurodytos PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, sumokėjimas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieÅ¡kovė ginčijamu skolų įsikaitymo sandoriu neteko pajamų, iÅ¡ kurių bent iÅ¡ dalies galėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Tokie veiksmai pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių interesus bei įstatymo nuostatas, įpareigojančias įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas elgtis sÄ Å¾iningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų, draudžiančias piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai varžyti kitų asmenų teises bei saugomus interesus (CK 1.137 str. 2 d. ir 3 d.). Todėl tokiÄ actio Pauliana ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lygÄ , prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo pagrįstai.  Dėl Å¡alių sÄ Å¾iningumo Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Pagal CK 6.66 straipsnį ginčijamo sandorio Å¡alys laikomos nesÄ Å¾iningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su paties skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ir ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, jog jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog jo su skolininku sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-463/2013). CK 6.67 straipsnyje yra įtvirtinti ir nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Ä®rodžius aplinkybes, pagrindžiančias bent vienos iÅ¡ CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų taikymÄ , nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, tačiau nagrinėjamos bylos atveju teismas prezumpcijų netaikė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jam pakanka faktinių duomenų spręsti apie apeliantės žinojimÄ (turėjimÄ Å¾inoti), kad įskaitymo sandoris – 2014-10-312 ir 2015-01-15 tarpusavio skolų užskaitymo aktai, pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių interesus, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka ir teismo argumentų nekartoja.

Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad teismas neobjektyviai įvertino liudytojais apklaustų K. M. ir S. I. paaiÅ¡kinimus, nepaneigia konstatuoto abiejų įskaitymo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Tokie apeliantės akcentuojami liudytojo K. M. teiginiai, esÄ jis nesitikėjęs, kad ieÅ¡kovė galiausiai bankrutuos, nes įmonė dirbo net keliomis pamainomis ir savaitgaliais, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, juolab kad bÅ«damas ieÅ¡kovės ketvirtadalio akcijų savininku jis pats dalyvavo susirinkime, kuriame priimtas sprendimas parduoti ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ siekiant sureguliuoti atsiskaitymo su apeliante už nuomÄ klausimÄ , vadinasi, neabejotinai žinojo, kad įmonė neiÅ¡gali susimokėti nuomos mokesčio (t. 1, b. l. 17, 27), dalyvavo ir sprendžiant dėl kitokios ieÅ¡kovo įmonės mokumo sureguliavimo formos (t. 1, b. l. 19), o iki 2014-09-02, kuomet akcijas pardavė S. I., buvo ir pagrindiniu apeliantės akcininku (t. 1, b. l. 21, 168).

Tuo tarpu S. I., kurio dukrai D. I. taip pat priklausė didžiausias - 26 (iÅ¡ 100) - akcijų skaičius ieÅ¡kovės bendrovėje, buvo įgaliotas atstovauti jÄ ieÅ¡kovės akcininkų susirinkimuose (t. 1, b. l. 17, 20). Å is apeliantės akcininkas vienintelis dalyvavo apžiÅ«rint kartu su turto vertintoju ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausiusį turtÄ (t. 2, b. l. 32; 1.3 p.) ir kaip turto savininko (t. y. ieÅ¡kovės BUAB „Baltic Steel Group“), ir kaip apeliantės UAB „Kretingos autoremonto įmonė“ įgaliotas atstovas (t. 2, b. l. 32, 45).

Apeliantės vardu skolų užskaitymo aktus pasirašė D. I., kuri iki 2014-08-14 dirbo ir ieÅ¡kovo personalo vadovės pareigose (t. 1, b. l. 28). Tokios faktinės aplinkybės leidžia spręsti apie apeliantės vieno iÅ¡ savininkų bei jo vadovės informuotumÄ apie tikrÄ jÄ ieÅ¡kovės įmonės turtinę padėtį ginčijamo sandorio (t. y. 2014-10-31 ir 2015-01-15 skolų įskaitymo) sudarymo metu bei konstatuoti, kad ne tik skolininkė (ieÅ¡kovė), bet ir antroji sandorio Å¡alis (apeliantė) suprato ar privalėjo suprasti, kad neatsiskaitanti su darbuotojais bei nuomos sutarties neiÅ¡galinti vykdanti ieÅ¡kovė (t. 1, b. l. 34, t. 2, b. l. 9), atsisakiusi gauti realų apmokėjimÄ už parduotÄ turtÄ , neabejotinai pažeis kitų savo kreditorių teises, dar labiau sumenkindama galimybę bent iÅ¡ dalies su jais atskaityti, nes sumažės turto (lėšų), kuris gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimams kreditorių naudai.

Tokioje situacijoje teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kovės kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio Å¡alių (taigi ir apeliantės) nesÄ Å¾iningumo, kaip dar vienos iÅ¡ sÄ lygų sandorį pripažinti negaliojančiu. Dėl restitucijos taikymo Pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. Restitucija yra civilinių teisių gynybos bÅ«das, kai Å¡aliai grÄ Å¾inama tai, kÄ ji perdavusi kitai Å¡aliai, o iÅ¡ nepagrįstai įgijusios Å¡alies iÅ¡ieÅ¡koma tai, kÄ Å¡i nepagrįstai gavusi.

Restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grÄ Å¾inant tokio sandorio Å¡alis į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). Actio Pauliana atveju tai reiÅ¡kia, kad per restitucijÄ atstatomas skolininko mokumas, grÄ Å¾inant jam ginčo objektu tapusį turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡ kurios gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos skolos tokį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio kreditoriaus naudai. AiÅ¡kindamas ir taikydamas restitucijÄ reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisių gynimo bÅ«das, todėl sandorio Å¡alių grÄ Å¾inimas į pirmykÅ¡tę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-394/2011). Restitucija taikoma atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi actio Pauliana suteikia kreditoriui galimybę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai taikant šį institutÄ kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, bÅ«tina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis c. b.

Nr. 3K-7-130/2013). Apeliantės teigimu, nagrinėjamos bylos atveju teismas restitucijÄ taikė neteisingai ir nesÄ Å¾iningai, nepagrįstai iÅ¡ jos priteisė piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės sugadintus arba realiai apeliantei net neperduotus įrenginius. Tokie skundo argumentai teisiÅ¡kai neaktualÅ«s, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Pirmosios instancijos teismas byloje sprendė ne nuomos sutarties sÄ lygų, ne ieÅ¡kovės akcininkų sprendimo ar jį realizavusio turto pirkimo-pardavimo sandorio teisėtumo klausimus, nes tokių reikalavimų Å¡ioje byloje nei viena iÅ¡ Å¡alių nereiÅ¡kė (CPK 13 str., 165 str. 2 d.), bet įvertino skolų įskaitymo sandorio teisėtumo ir jo galiojimo klausimÄ .

Kadangi toks įskaitymas buvo pripažintas pažeidžiančiu CK 6.66 straipsnyje nustatytÄ draudimÄ suteikti tik vienam kreditoriui pirmenybės teisę, pažeidžiančiu visų ieÅ¡kovės kreditorių teises, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡sprendė tik Å¡io konkretaus neteisėtu pripažinto įskaitymo padarinių paÅ¡alinimo klausimÄ - grÄ Å¾ino bankrutuojančiai ieÅ¡kovei 56 087,14 Eur ir 1 211,40 Eur reikalavimo teises pagal abu skolų užskaitymo aktus, priteisdamas ieÅ¡kovei abiejų Å¡alių nustatytÄ (nurodytÄ PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje) ir įskaitymo sandoriuose nurodytÄ abiejų turtinių reikalavimų suminę iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Nei pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumas, nustatant turto pardavimo apeliantei kainÄ , nei pardavėjo prievolių pirkėjui tinkamas įvykdymas (konkrečių daiktų perdavimas, jų bÅ«klė ar kokybė) nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas tokių klausimų spręsti negali (CPK 14 str. 4 d., 306 str. 2 d., 312 str.). Pažymėtina, kad įskaitymÄ pripažinus negaliojančiu apeliantei taip pat sugrįžta reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę, kurios buvo įskaitytos į ieÅ¡kovės skolÄ .

Kadangi nuginčytų skolų užskaitymo aktų turinys neleidžia tiksliai identifikuoti ieÅ¡kovės skolos apeliantei dydžio bei jos atsiradimo pagrindo (2014-10-31 sutartyje po užskaitymo įraÅ¡ytas 3 952,34 Lt ieÅ¡kovės skolos likutis, o sudarant 2015-01-15 sutartį nurodomas pradinis 9 274,71 Eur, o po užskaitymo – 8 063,31 Eur skolos likutis), kolegija ieÅ¡kovės skolos apeliantei dydžio ir nenurodo, juolab kad tokio klausimo negalima iÅ¡spręsti per restitucijos institutÄ dėl ieÅ¡kovės teisinio statuso ypatumų (bankrutavusi įmonė).

Tokiu atveju taikytinos specialiosios teisės normos – Ä®monių bankroto įstatymo nuostatos, ir apeliantė ieÅ¡kovės skolos jai dydžio per kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimÄ turi spręsti bÅ«tent ieÅ¡kovės bankroto byloje, atsižvelgiant ir į tai, kokie bankroto byloje jos finansiniai reikalavimai jau buvo patvirtinti ar nepatvirtinti.     Dėl raÅ¡ymo apsirikimo iÅ¡taisymo Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu 2014-10-31 tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ (t. 1, b. l. 15), suklydo nurodydamas Å¡io susitarimo datÄ â€“ 2014-10-21.

Atsižvelgiant į tai bei remiantis CPK 276 straipsnio 2 dalyje bei 302 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, kad teismas gali savo iniciatyva iÅ¡taisyti procesiniame sprendime nustatytus raÅ¡ymo apsirikimus, kurių iÅ¡taisymas nekeičia procesinio sprendimo esmės, Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-08 priimto ir paskelbto sprendimo rezoliucinėje dalyje aptiktas raÅ¡ymo apsirikimas, t. y. klaidingai nurodyta pripažinto negaliojančiu akto data iÅ¡taisytina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu (t. 2, b. l. 132).

Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 bei 8.11 punktais (nuo 2015-03-20 galiojanti jų redakcija), ieÅ¡kovei gali bÅ«ti priteisiama 928,84 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .IÅ¡taisyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje esantį raÅ¡ymo apsirikimÄ ir vietoje pripažinto negaliojančiu „2014 m. spalio 21 d.“ tarpusavio skolų užskaitymo akto nurodyti, kad pripažįstamas negaliojančiu 2014 m. spalio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas.Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos autoremonto įmonė“ (į. k. 164111459) 928 (devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis) eurus 84 centus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Steel Group“ (į. k. 302309913).

TeisėjaiDalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė Vigintas Višinskis