edcd53bd-4aa7-4a03-be64-740fdbb68d03 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 2 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, gynėjams advokatams Gintarui Česnulevičiui, Jonui AmÅ¡iejui, nepilnamečio nukentėjusiojo M. F. atstovei Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Vitalijai PetruÅ¡ienei vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

R. F., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos m., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡situokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, neteista,D. S., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos m., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio-vidurinio iÅ¡silavinimo, neteista,kaltinamos padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 3 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė :

R. F. smurtaudama nežymiai sužalojo savo mažametį Å¡eimos narį, o bÅ«tent 2015 m. rugsėjo 28 d., vakare, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtaudama artimoje aplinkoje, veikdama kartu su D. S., pastarajai du kartus kabeliu trenkus į deÅ¡inę kojÄ , ji pati, tyčia, vienÄ kartÄ tuo pačiu kabeliu trenkė į deÅ¡inę rankÄ savo mažamečiui sÅ«nui M. F., gim. (duomenys neskelbtini), tuo savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam M.

F. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvos odoje ir poodyje deÅ¡iniame dilbyje.Tokiais veiksmais R. F. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 3 d. D. S. smurtaudama nežymiai sužalojo mažametį, o bÅ«tent 2015 m. rugsėjo 28 d. vakare, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama kartu su R. F., tyčia, konflikto metu du kartus kabeliu trenkė į deÅ¡inę kojÄ mažamečiui M. F., gim. (duomenys neskelbtini), po to R.

F. tuo pačiu kabeliu trenkus į deÅ¡inę rankÄ savo mažamečiui sÅ«nui M. F., gim. (duomenys neskelbtini), tuo savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam M. F. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvų odoje ir poodyje deÅ¡inėje blauzdoje ir deÅ¡inėje Å¡launyje.Tokiais veiksmais D. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 3 d. Kaltinamoji R. F. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį datos neprisimena, apie 1.00 val. nakties į namus sugrįžo nepilnametis jos sÅ«nus M.

F.. N. M. buvo neblaivus, jautėsi iÅ¡ burnos alkoholio kvapas, buvo prisirÅ«kęs. Jis nuėjo į savo kambarį, o ji jam iÅ¡ paskos ir liepė papÅ«sti. Ji paaiÅ¡kino, kad jis papÅ«tė du kartus, klausė kÄ gėrė, o jis pradėjo kolioti necenzÅ«riniais žodžiais. Atėjo tai iÅ¡girdusi D., drausmino, kad jis negražiai kalba, tada jis ir jÄ visaip iÅ¡vadino, ji išėjo. Po kurio laiko D. atėjo į kambarį, jis pasakė „dink, ko atėjai“, tada ji įbėgo su tuo kabeliu ir du kartus trenkė per kojas, per rankas kartÄ ir vienÄ kartÄ ranka suėmė už plaukų.

Kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad viskas įvyko greitai, ji nespėjo sureaguoti, liepė ramintis ir D. išėjo iÅ¡ kambario. SÅ«nus į D. veiksmus reagavo verksmu, jis rėkė, kad dabar bus, bet jai pavyko jį nuraminti. Po to N. M. dar užvalgė ir nuėjo miegoti. KitÄ dienÄ pasikėlęs jis pradėjo grasinti, kad eis skųstis, vėl keikėsi, nors D. iÅ¡ ryto abiejų atsiprašė, bet jis trenkė durimis išėjo. N. M. grasino, kad eis skųstis į policijÄ , VTAS, jis grasino D. Kai D. sudavė M. laidu, vaikas sėdėjo ant lovos, po to ji D. atitraukė ir iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ kambario.

Kaltinamoji nurodė, kad ji su D. yra drauge dirbusios, bendrauja. Jokių piktumų nebÅ«davo, ji atveždavo vaikams knygelių, flomasterių. D. tÄ dienÄ buvo iÅ¡gėrusi, nuo jos jautėsi alkoholio kvapas, kur ji gėrė - nežino. Kaltinamoji nurodė, kad prieÅ¡ tai jokių konfliktų nebÅ«davo tarp jos ir D. ar vaikų, tai pirmas konfliktas tarp D. ir M.. Kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad ji su vaiku M. konfliktų turėjo daug. D. anksčiau yra girdėjusi panaÅ¡ių situacijų, bet jokių veiksmų ji nesiimdavo, tik kartÄ sakė vaikui, kad taip elgtis negražu.

Ji kitÄ dienÄ apsiverkė, atsiprašė. Sakė, kad jai skaudu, kad taip vaikas elgiasi, nes pati neturi nei tėčio, nei mamos. Kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad ji pati vaikui jokio smÅ«gio nesudavė. Ji paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pat pradžių nurodė, kad ji sumušė, nes pagailo D., kad taip neapgalvotai pasielgė, todėl prisiėmė kaltę pati. Pagailo, kad ji naÅ¡laitė. Nežino, kodėl nurodė, kad mušė dvi dienas, kito konflikto nebuvo. Kaltinamoji nurodė, kad vaikas kiekvienÄ dienÄ kÄ nors prisigalvoja, sakė, kad sudavė per galvÄ , po to paneigė tai.

Po įvykio vaikui buvo žymės ant rankos ir kojos. Kaltinamoji nurodė, kad buvusiam sutuoktiniui apie tai, kad vaikas buvo mušamas, nesakė, jis sužinojo iš vaikų teisių. Kaltinamoji paaiškino, kad ji su sūnumi nesusitvarko, su M. yra labai daug problemų, bėga iš mokyklos, keikiasi, neklauso jos. Ji nurodė, kad visaip bando su juo kalbėtis, bet jis nuolat grasina, sako, kad sėsiu ir pan. R. F. paaiškino, kad prie vaiko auklėjimo tėtis visai neprisidėjo, nuo gimimo jį augino viena.

Ji mano, kad vaikas jÄ apkalbėjo, jis sakė, kad labai pyksta dėl D., sakė, kad „bus ir tau“. Mano, kad per rankÄ M. kliuvo todėl, jog jis prisidengė smÅ«gį į kojas ir dėl to jam liko žymė ant rankos.Kaltinamoji D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad buvo R. F. bute, grįžo nepilnametis jos sÅ«nus N. M., jis pradėjo kalbėti necenzÅ«riniais žodžiais, ji pasikarščiavo ir taip išėjo, kad pakėlė prieÅ¡ jį rankÄ .

Kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad vaikas buvo neblaivus, nuo jo sklido kvapas. Iki Å¡io įvykio ji su M. ne kartÄ buvo bendravusi, mano, kad sutarė gerai, yra davusi jam ir pinigėlių, kartu pamokas ruošė ir pan. Kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad ji labai susinervino, kai N. M. mamÄ negražiai iÅ¡vadino, o po to, kai jį sudrausmino, tai Å¡is ir prieÅ¡ jÄ pasakė necenzÅ«rinius žodžius. KÄ tiksliai jis sakė – nepamena gerai, bet žodžiai buvo labai negražūs. Tuo metu ji pasiėmė kabelį ir trenkė jam per kojas.

Sudavė du kartus per kojas. Ji paaiÅ¡kino, kad per rankÄ taip pat galėjo kliÅ«ti, nes N. M. galėjo prisidengti ranka kojÄ . Po to išėjo iÅ¡ kambario, o kambaryje liko N. M. su mama, jie kalbėjosi. Kaltinamoji nurodė, kad kai sudavė, vaikas toliau ginčijosi, vadino necenzÅ«riniais žodžiais. SmÅ«gius sudavė M. kambaryje. Tuo metu kambaryje buvo ir vaiko mama, kuri jÄ ramino, liepė baigti. Kai motina su M. liko kambaryje kas ten vyko – nežino, nematė, kad R. F. bÅ«tų sudavusi savo sÅ«nui M..

Girdėjo, kad jie kalbėjosi. Kaltinamoji nurodė, kad anksčiau M. niekada nėra sudavusi. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Ji paaiÅ¡kino, kad ji labai susinervino dėl negražaus M. elgesio, jo keiksmažodžių, nes pati yra naÅ¡laitė, todėl nesupranta, kaip vaikai gali nemylėti ir taip kalbėti su savo tėvais. Ji patvirtino suvokusi, kad vaiko auklėjimu turi rÅ«pintis tėvai ir labai gailisi dėl savo poelgio. Atsiprašė ir M., ir M. mamos. Ji paaiÅ¡kino, kad nežino, kodėl R. tyrėjui sakė, kad tai ji sumušė vaikÄ , gal jos pagailėjo, nors jos nieko nesitarė.

Kaltinamoji nurodė, kad ji jau per pirmÄ apklausÄ pati prisipažino, nebuvo tikslo nieko slėpti.Nukentėjusysis M. F., ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-07 parodė, kad 2015-09-28, buvo pirmadienis, vakare jų namuose buvo mama, jos draugė D., du jo jaunesni broliai. Mama ir D. buvo girtos, nes visÄ dienÄ gėrė. Kai jis grįžo namo, tai mama ir D. ėmė su juo aiÅ¡kintis, kodėl jis pasiskundė močiutei ir tetai J. D. liepė mamai paimti kabelį, mama iÅ¡ kambario atsinešė baltos spalvos kabelį ir juo mama trenkė jam į deÅ¡inę rankÄ , tada ranka sudavė du kartus per galvÄ .

Kai mama nustojo muÅ¡ti, tai kabelį paėmė D. ir du kartus trenkė jam per deÅ¡inę kojÄ . Å aukė ant jo ir mama, ir D., sakė niekam nesiskųsti, nes dar primuÅ¡. Su mama pykstasi, nes ji geria kartu su D. ir leidžia jį muÅ¡ti. Namuose nebÅ«na, nes ten geria D. su mama. Su tėčiu kartais pasikalba telefonu, tačiau jis nesidomi kÄ veikia mama, tėčiui sakė, kad mama jį muÅ¡a su kabeliu. Apie tai, kad mama su D. jį mušė, pasakojo socialinei pedagogei (b. l. 13-15).Nukentėjusysis M.

F., 2015-10-15 buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir parodė, kad į namus, grįžo apie 21.00 val. Namuose buvo D., mama ir broliai. Mamai paklausus kur buvo, atsakė, kad kieme. Su mama kalbėjo gražiai, nuėjo valgyti. Tada atėjo D. S., pradėjo kabinėtis. D. buvo girta, o mama buvo iÅ¡gėrusi, suprato iÅ¡ veido iÅ¡raiÅ¡kos ir kalbėjimo. D. pas juos pragyveno visÄ vasarÄ , kartais su mama iÅ¡gerdavo. Jis sėdėjo virtuvėje ant kėdės, kai D. priėjusi paklausė, kÄ priÅ¡nekėjęs J.

Atsakė, kad viskÄ â€“ jog už plaukų jį tampiusi, su laidu sudavusi. Tada D. sakė mamai: „įkrėsk tu jam, įkrėsk“. Mama pasakė, kad D. jiems daug padėjo. Mama sudavė jam su laidu į deÅ¡inę rankÄ . Laidas pas juos buvo laikomas spintoje, baltos spalvos, ilgas. Kai neklausė, tai D. juo gÄ sdino. Mama su laidu sudavė vienÄ kartÄ per rankas. Pirmiausiai sudavė D. S. su kabeliu jam į deÅ¡inę kojÄ . Sudavė du kartus stipriai. Po to D. su laidu mosikavo prieÅ¡ veidÄ , bet nesudavė.

Mama su laidu sudavė jam vienÄ kartÄ Ä¯ rankÄ . D. aiÅ¡kino, kad jeigu skųsis Jovitai, tai jį iÅ¡veÅ¡ į „SpenglÄ â€œ. Tėtis gyvena užsienyje, jis žino, kad mama jį muÅ¡a su kabeliu (b. l. 21-22).Liudytoja G. B. parodė, kad ji dirba „Ryto“ progimnazijoje sesele. M. mamÄ pažįsta tik iÅ¡ matymo, jokių reikalų su ja nėra turėjusi. Dienos nepamena, jai paskambino soc. pedagogė ir sakė, kad reikia pasižiÅ«rėti M.. Policijos pareigÅ«nė jį atsivedė, jis nebuvo kalbus.

Jis sakė, kad teta su laidu sudavė. Mėlynė buvo žalsvai gelsva 3 ir 5 cm, beiÅ¡nykstanti. Jis buvo labai nekalbus ir nieko nepasakojo, tik sakė, kad tai padarė teta, vardo nepasakė, kiek smÅ«gių sudavė – irgi nesakė. Liudytoja parodė, kad įprastai N. M. santÅ«rus, jos vertinimu jis yra nekalbus. IÅ¡ M. jai reikėjo traukti atsakymus, jis kalbėti nenorėjo. N. M. sakė, kad nenori kalbėti ir parodė vienÄ vietÄ deÅ¡inėje kojoje, apie kelį. Liudytoja nurodė, kad vaiko rankos neapžiÅ«rinėjo, nes N. M. tik kojÄ parodė.Liudytojos R.

O. paaiÅ¡kino, kad R. F. yra jos duktė, o N. M. – anÅ«kas. Ji nurodė, kad N. M. jai buvo sakęs, jog D. kirto, nes „pavariau ant tėvų“. Jis mėgėjas prisigalvoti, todėl liudytoja netikėjo, manė, kad jis iÅ¡sigalvoja. Apie tai jis kalbėjo vasarÄ , dar buvo Å¡ilta. Buvo gal rugpjÅ«tis, dienos nepamena, gal anksčiau nei rugsėjis. Vaikas sakė, kad D. sudavė jam į kojÄ , bet ji kojos neapžiÅ«rėjo. D. S. pas dukterį retkarčiais atvažiuodavo, užeidavo, bet ten negyveno.

Liudytoja nurodė, kad jos ir M. santykiai - normalÅ«s. Jis labai iÅ¡dykęs, fantazuotojas. N. M. sunkokas vaikas, bėga iÅ¡ pamokų, ji viena, vargsta. Duktė lankėsi pas mokyklos psichologÄ su sÅ«numi. N. M. man nėra sakęs, kad mama jį muÅ¡a. Liudytoja mano, kad jeigu vaikÄ motina muÅ¡tų, tai jų santykiai yra tokie, kad apie tokį dalykÄ jai pasakytų. Tačiau N. M. jai nesakė, kad mama jį mušė. Gal kada anksčiau ir sakė, bet Å¡iaip, kad skųstųsi – tai ne. Liudytoja nurodė, kad ji gyvena atskirai nuo R.

F., be M. šeimoje auga dar du vaikai, 6 ir 4 metukų, visi berniukai.Kaltinamosios D. S. kaltę be jos visiško prisipažinimo ir kaltinamosios R. F. kaltę, nors ji nepripažino kaltės, patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.Tarnybiniu pranešimu, jog Varėnos rajono PK buvo gautas Varėnos rajono savivaldybės administracijos VTAS raštas apie tai, kad 2015-09-29 nepilnametį M. F., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė kartu gyvenanti D. S.. Patikslinus įvykio aplinkybes nustatyta, kad nepilnametį M.

F., 2015-09-26 ir 2015-09-28, suduodama smÅ«gius su kabeliu per kojas, rankas ir užpakalį, sumušė jo motina R. F. (b. l. 4-5).Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡te nurodoma, jog M. F. nurodė, kad jį sumušė D. S. (b. l. 6).Varėnos ,,Ryto“ progimnazijos raÅ¡te nurodoma, kad 2015-09-28 jį grįžusį namo mušė D. su laidu per kojas. Berniukas skundėsi, kad jam skaudėjo, nurodė, kad toje vietoje yra mėlynė. Vaikas sakė, kad mama matė kaip jį mušė ir kelis kartus jam trenkė per veidÄ (b. l. 7-8).2015-09-30 pats M.

F. parašė, kad D. S. smurtauja prieÅ¡ jį su laidu, tampo už plaukų, grasina, kad iÅ¡veš į ,,SpenglÄ â€œ. Vakar nebuvo mokykloje, nes mušė su laidu. Mama niekados neužgina, kai D. muÅ¡a juos (b. l. 9).M. F. gimimo liudijimu patvirtinama, kad jam yra 12 metų, jo tėvai D. F. ir R. F. (T.) (b. l. 10).ApžiÅ«ros akte, kurį 2015-10-05 surašė Varėnos ,,Ryto“ progimnazijos seselė pažymėta, jog apžiÅ«rėjus M. F. buvo pastebėta ant deÅ¡inės Å¡launies prie kelio gelsvai žalsvos spalvos kraujosruva 5 cm ilgio ir 2 cm pločio (b. l. 27). 2015-10-07 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1043/15 (06) nurodoma, kad M.

F., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje blauzdoje ir deÅ¡inėje Å¡launyje. Sužalojimai padaryti veikiant deÅ¡inę rankÄ ir deÅ¡inę kojÄ kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje.

Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ (b. l. 30-31). R. F. 2015-10-05 paaiÅ¡kinime nurodė, kad D. S. pas jÄ buvo nuo 2015-09-25 iki 2015-09-30. D. į jos vaikų auklėjimÄ nesikiÅ¡a, tik bando su jais gražiai pakalbėti. M. F. jai niekada nesiskundė, kad D. jį muÅ¡a, ji pati to irgi nematė. 2015-09-30 ji buvo iÅ¡kviesta į vaiko teisių apsaugos skyrių ir sužinojo, jog N. M. skundėsi, kad jį sumušė D.. PaaiÅ¡kinime ji nurodė, kad ji pati 2015-09-26 ir 2015-09-28 mušė su kabeliu M.

F. per rankas, per užpakalį, per kojas, kadangi jis į namus grįžo prisirÅ«kęs ir jautėsi alkoholio kvapas. Su sÅ«numi ji nesusitvarko (b. l. 60). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamosios D. S. veika kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 3 d. , teisingai, nes ji, tyčia, sudavė smÅ«gius mažamečiam nukentėjusiajam, dėl ko jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina pačios kaltinamosios prisipažinimas, o taip pat ir kitos kaltinamosios R.

F. parodymai, mažamečio nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai dokumentai ir specialisto iÅ¡vada. Nors kaltinamoji R. F. neprisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 3 d. , tačiau teismas tokiÄ kaltinamosios pozicijÄ laiko jos gynybine pozicija. Pirminiuose dokumentuose visur buvo minima, kad M. sumušė D.. Vaiko teisių apsaugos tarnybos raÅ¡te nurodyta, kad D. S. sudavė laidu M.. Varėnos ,,Ryto“ progimnazijos raÅ¡te nurodoma, kad 2015-09-28 jį grįžusį namo mušė D. su laidu per kojas.

O mama sudavė kelis kartus per veidÄ . 2015-09-30 pats M. F. parašė, kad D. S. smurtauja prieÅ¡ jį su laidu, tampo už plaukų, grasina, kad iÅ¡veš į ,,SpenglÄ â€œ. Liudytoja medicinos seselė G. B. patvirtino, kad apžiÅ«rėjus M. kojÄ , kuriÄ jis parodė, matėsi virÅ¡ kelio mėlynė, vaikas nurodė, kad jį mušė teta. Tuo metu jis nenurodė, kad kokius nors smÅ«gius bÅ«tų jam sudavusi ir mama. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad berniukas apskritai buvo nekalbus. Apklaustas pas tyrėjÄ jis nurodė, kad pirmiausia jam du kartus per rankÄ sudavė mama, tada ranka dar trenkė per galvÄ , o po to D. paėmusi kabelį, du kartus trenkė per deÅ¡inę kojÄ . Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ N. M. nurodė, kad mama jam tik vienÄ kartÄ sudavė laidu per rankÄ .

Pirmiausia jam D. sudavė su kabeliu į deÅ¡inę kojÄ , stipriai du kartus. Jis nurodė, kad apie tai, jog mama jam sudavė dar į galvÄ â€“ pamelavo, nes buvo piktas ant mamos. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dalyvavo ir M. mama. Ji girdėjo vaiko parodymus ir jokių pastabų ar prieÅ¡taravimų jiems neiÅ¡sakė, nors tokiÄ galimybę turėjo. Vaikas, net ir dalyvaujant jo apklausoje mamai, patvirtino, kad mama sudavė jam smÅ«gius į rankÄ . Å ioje apklausoje jis nurodė, kad į galvÄ nesudavė, taip pasakė, nes buvo piktas ant mamos.

Tačiau iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad vaikas, nors ir teigiama, kad jis linkęs meluoti, fantazuoti, teisme pasakė, jog į galvÄ jo mama nemušė, tačiau jis neatsisakė savo parodymų, jog mama sudavė per rankÄ . Teismas laiko, kad netikėti vaiko parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismas neturi pagrindo, juolab, kad tokiÄ Â vaiko pozicijÄ patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad vaikui buvo padaryti sužalojimai trijų trauminių poveikių pasekoje. Pati kaltinamoji R.

F. savo kaltės nepripažino nuo pat pirmosios apklausos ir tvirtino, kad ji vaikui nesudavė jokių smÅ«gių, mušė tik D., o ji D. ramino, kad taip nesielgtų. Ji paaiÅ¡kino, kodėl prisipažinime ji nurodė, jog sudavė smÅ«gius savo vaikui. R. F. nurodė, kad jos vaikas yra sunkaus bÅ«do, elgiasi negerai, jai buvo gaila D. S., kuri yra naÅ¡laitė, buvo gera jos vaikams, atneÅ¡davo jiems dovanų, gražiai su jais bendravo, o dabar per M. turės nemalonumų, tad norėdama apsaugoti jÄ , prisiėmė kaltę, gerai neapgalvojusi galimų padarinių.

Tačiau toks vaiko mamos atviras prisipažinimas rodo, kad mama supranta, jog jai suduoti smÅ«gius savo vaikui lyg ir yra galima, to negali daryti tik svetimi asmenys. Byloje iÅ¡tyrus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors ir nėra asmenų, galinčių patvirtinti, jog R. F. sudavė vaikui smÅ«gį laidu per rankÄ , tačiau paties nukentėjusiojo parodymai ir specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, sudaro pagrindÄ neabejoti tokia iÅ¡vada ir tokiais nukentėjusiojo parodymais. Vaiko santykiai su mama yra pakankamai sudėtingi, nes vaikas yra sunkaus bÅ«do, kÄ patvirtino ir liudytoja apklausta močiutė.

Tačiau vaiku Å¡ioje Å¡eimoje mažai kas tiki, nes net ir močiutė, kai jai vaikas pasakė, kad jį mušė, juo netikėjo, nepatikrino, ar vaiko pasakyta informacija yra teisinga. Tik Å¡iÄ informacijÄ paskleidus svetimiems asmenims, ji buvo patikrinta ir buvo nustatytas smurtavimo prieÅ¡ vaikÄ faktas. Kaltinamosios R. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Kaltinamoji R. F. yra teisiama pirmÄ kartÄ , jos padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Ji 2 kartus buvo bausta administracine tvarka, kartÄ už vaikų nepriežiÅ«rÄ (b. l. 55-56).

BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Ä®statymas numato baudÄ areÅ¡tÄ ir laisvės atėmimÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamoji teisiama pirmÄ kartÄ , tad jau neturėtų bÅ«ti skiriamas areÅ¡tas ir laisvės atėmimo bausmė. Tad vienintelė bausmė, kuri yra nesusijusi su laisvės atėmimu yra bauda. Nustatant baudos dydį, atsižvelgtina į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad ji augina tris mažamečius vaikus.

Kaltinamajai R. F. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji D. S. teisiama pirmÄ kartÄ , jos padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Ji ne kartÄ bausta administracine tvarka: 2010-11-12 bausta pagal ATPK 124(1) str. 7 d., 2011-10-11 bausta pagal ATPK 174 str., 2013-01-25 bausta pagal ATPK 110 str. 1 d., 2013-05-13 bausta pagal ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 5 d., 2014-02-03 bausta pagal ATPK 123 str. 1 d., 124(1) str. 7 d., 123 str. 5 d., 130(2) str., 2014-12-03 bausta pagal ATPK (b. l. 84-87).

BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaltinamoji teisiama pirmÄ kartÄ , tad jau neturėtų bÅ«ti skiriamas areÅ¡tas ir laisvės atėmimo bausmė. Tad vienintelė bausmė, kuri yra nesusijusi su laisvės atėmimu yra bauda. Nustatant baudos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį.KaltinamÄ jÄ D. S. teisminio nagrinėjimo metu gynė advokatas.

Kaltinamajai gynėjas buvo paskirti vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi teisę į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamosios D. S. nepriteistinos. Vadovaudamasis BPK 297-308 str. teismasn u s p r e n d ž i a :Pripažinti R. F. kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 3 d., ir jai paskirti 15 MGL dydžio baudÄ (15 x 37,65), t. y. 564,75 Eur.Nustatyti keturių mėnesių terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudÄ savanoriÅ¡kai sumokėti.Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p. R.

F. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pripažinti D. S. kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 3 d., ir jai paskirti 10 MGL dydžio baudÄ (10 x 37,65), t. y. 376,50 Eur.Nustatyti trijų mėnesių terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudÄ savanoriÅ¡kai sumokėti.KardomÄ jÄ priemonę – nebendrauti su M. F. ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.Nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                                         Silvana Girdenienė